Tag: PKP Intercity

  • Mazovijoje nuo smūgio į vilkiką nuvažiavo nuo bėgių „PKP Intercity“ traukinys: sužeista 20 žmonių

    Mazovijos vaivadijoje Lublino–Ščecino maršrutu važiavęs „PKP Intercity“ traukinys susidūrė su per geležinkelio pervažą važiavusiu vilkiku, o po smūgio dalis sąstato nuvažiavo nuo bėgių. Vežėjas pranešė, kad traukinyje buvo apie 120 keleivių.

    Gelbėjimo tarnybų duomenimis, per incidentą nukentėjo 20 žmonių, iš jų keturi – sunkiai. Į įvykio vietą buvo pasiųsti du Lenkijos oro greitosios pagalbos sraigtasparniai, nukentėjusieji taip pat gabenami greitosios medicinos pagalbos automobiliais.

    Avarija per pervažą

    Incidentas įvyko apie vidurdienį prie Sokolnikų vietovės geležinkelio linijoje Nr. 22. „PKP Intercity“ nurodė, kad traukinys trenkėsi į ant pervažos buvusį vilkiką, po to įvyko nuvažiavimas nuo bėgių.

    „Prieš dvyliktą valandą geležinkelio linijoje Nr. 22 traukinys trenkėsi į pervažoje buvusį sunkvežimį, o dalis sąstato nuvažiavo nuo bėgių“, – nurodė „PKP Intercity“.

    Sunkiai sužeisti ir mašinistas

    Policija pranešė, kad tarp sunkiai sužeistų yra vilkiko vairuotojas ir traukinio mašinistas. Ugniagesiai patikslino, kad vagonai liko torų ribose – jie neapvirto, tačiau lokomotyva nuvirto ant šono.

    Įvykio vietoje toliau dirba gelbėjimo pajėgos, policija ir geležinkelių atstovai, vertinama keleivių būklė ir tikslinamos avarijos aplinkybės. Tokiais atvejais tyrime paprastai vertinama pervažos saugumo įranga, matomumas, eismo organizavimas ir vairuotojo veiksmų seka.

    Eismas sustabdytas, vežėjai keičia maršrutus

    Eismas geležinkelio linijoje Nr. 22 tarp Tomaszów Mazowiecki ir Radom Główny buvo sustabdytas. „PKP Intercity“ informavo, kad keleiviams organizuojamas pakaitinis susisiekimas autobusais, taip pat taikomas tarpusavio bilietų pripažinimas su regioniniais vežėjais.

    Geležinkelių infrastruktūros atstatymas po nuvažiavimo nuo bėgių paprastai apima sąstato patraukimą, bėgių ir kontaktinio tinklo patikrą bei pervažos įrangos apžiūrą. Tik po šių darbų sprendžiama, kada galima saugiai atnaujinti eismą.

  • Lenkija perka supergreitus traukinius: „PKP Intercity“ kuria prabangią grand zoną

    Lenkija perka supergreitus traukinius: „PKP Intercity“ kuria prabangią grand zoną

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ ruošiasi vienam ambicingiausių projektų per pastaruosius metus – supersparčių KDP traukinių įsigijimui. Bendrovė skelbia, kad pirkimo procedūrose prie konkurso buvo prileisti keturi tiekėjai, o pirmieji sprendimai dėl naujos koncepcijos jau aiškėja.

    Planuojama, kad KDP sąstatai turės būti pritaikyti intensyvioms tarpmiestinėms kelionėms ir dideliems srautams. Tarp esminių reikalavimų – mažiausiai 402 sėdimos vietos, o pirmos klasės dalis turi sudaryti bent 20 proc. visų vietų.

    Pagal numatytą išdėstymą, dalis pirmos klasės erdvės bus skiriama skirtingoms kelionės patirtims. Reikalaujama, kad apie 10 proc. vietų sudarytų klasikinė zona, dar apie 10 proc. – tylos zona, orientuota į keleivius, kurie nori dirbti ar keliauti ramybėje.

    Kas bus grand zona?

    Pirmos klasės viduje atsiras nauja, atskira erdvė, pavadinta grand. Tai bus atitverta zona su atskiromis durimis, numatoma įrengti traukinio priekyje, netoli mašinisto kabinos.

    Grand zonoje planuojamos tik keturios sėdimos vietos, išdėstytos 1+1 principu. Sėdynės turės būti aukštesnės klasės: numatomas 180 laipsnių pasukimas, pusiau gulima padėtis ir elektrinis reguliavimas.

    Kiekvienai vietai bus skiriamas individualus, išskleidžiamas staliukas, pritaikytas patogiam darbui su iki 17 colių nešiojamuoju kompiuteriu. Taip pat numatytas individualus apšvietimas, elektra valdomos žaliuzės ir papildomas zonos garso izoliavimas.

    Bistro ir aptarnavimo sprendimai

    Kartu su grand zona „PKP Intercity“ naujuose traukiniuose planuoja įrengti ir bistro erdvę. Ji turėtų atsirasti tarp pirmos ir antros klasės, o pati gastronominė zona būtų dalijama į virtuvės ir degustacinę dalis.

    Prie pirmos klasės ir grand zonos taip pat numatoma mažesnė pagalbinė virtuvėlė, o šalia – baro tipo erdvė. Tokie sprendimai rodo siekį stiprinti aukštesnės klasės kelionių segmentą ir konkuruoti su kitomis ilgų nuotolių transporto alternatyvomis.

    Kada pasirodys naujieji sąstatai?

    Pirkimo grafikas numato, kad pirmieji traukiniai turėtų būti pristatyti per penkerius metus nuo sutarties pasirašymo. Bazinis užsakymas apima 20 KDP sąstatų, o viso jo įgyvendinimui tiekėjui būtų skiriamas septynerių metų terminas.

    Toks tempas atitinka europinę praktiką, kai supersparčių traukinių projektai apima ne tik gamybą, bet ir bandymus, sertifikavimą, suderinimą su infrastruktūra bei ilgalaikę priežiūros logistiką. „PKP Intercity“ planai signalizuoja, kad geležinkelis Lenkijoje siekia kelti komforto kartelę ir pritraukti daugiau keleivių į greitas tarpmiestines keliones.

  • Nemokamas palydovinis internetas Lenkijos PKP Intercity traukiniuose: „Pendolino“ bandymai jau rudenį

    Lenkijos geležinkelių vežėjas PKP Intercity artėja prie sprendimo, kuris gali pakeisti keliones tolimojo susisiekimo traukiniais: palydovinis internetas vagonuose būtų prieinamas keleiviams nemokamai. Bendrovė teigia, kad paslauga neturėtų lemti bilietų brangimo.

    PKP Intercity palydovinio ryšio sprendimus bando nuo 2025 metų, siekdama užtikrinti stabilesnį ryšį ten, kur įprastas mobilusis internetas prastėja dėl greičio ar silpnesnės aprėpties. Ypač tai aktualu greituosiuose maršrutuose, kur ryšio nutrūkimai yra dažnas reiškinys.

    Rudenį – bandymai su keleiviais

    Šių metų rudenį planuojami lyginamieji bandymai viename „Pendolino“ sąstate, kuriuose dalyvaus ir keleiviai. Bandymams bus naudojami „Kymeta“ imtuvai, tiekiami per „Eutelsat“ sprendimus, susijusius su „OneWeb“ palydovų tinklu.

    Anksčiau, šių metų pradžioje, bandymuose buvo naudota „Starlink“ įranga, kuri dažnai minima kaip vienas pažangiausių plačiajuosčio palydovinio interneto sprendimų. PKP Intercity tikslas – realiomis sąlygomis palyginti skirtingas technologijas ir pasirinkti geriausiai geležinkelio aplinkai tinkantį variantą.

    „Norėčiau nuraminti keleivius: palydovinis internetas bus nemokamas ir nesukels bilietų kainų didėjimo“, – sakė PKP Intercity viceprezidentė Joanna Siecińska.

    Kodėl palydovinis internetas traukiniuose tampa aktualus?

    Palydovinis ryšys geležinkeliuose vertinamas kaip būdas sumažinti „aklųjų zonų“ problemą, kai ryšys dingsta dėl reljefo, atstumo iki bazinių stočių ar didelio greičio. Praktikoje tai reiškia, kad keliaujant keleiviams būtų lengviau dirbti, bendrauti, naudotis pramogų platformomis ar informacinėmis paslaugomis.

    Tokio tipo sprendimai paprastai reikalauja ne tik palydovinės įrangos, bet ir traukinyje įrengtos vidinės belaidės infrastruktūros, duomenų srautų valdymo bei kibernetinio saugumo priemonių. Tai svarbu tam, kad ryšys būtų ne tik greitas, bet ir patikimas, o keleivių duomenys apsaugoti.

    Bandymus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, o tuomet bus sprendžiama, kurį sprendimą ir kurio tiekėjo PKP Intercity pasirinks diegimui. Nuo pasirinktos technologijos priklausys ir tai, kaip greitai palydovinis internetas galėtų plėstis į daugiau sąstatų.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Diskusijos dėl palydovinio ryšio ateities vyksta ir platesniu mastu: Europos telekomunikacijų bendrovės svarsto bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungą dėl radijo dažnių skyrimo 2027 metais palydovinių paslaugų plėtrai. Tarp minėtų bendro veikimo dalyvių yra „Deutsche Telekom“, „Orange“, „Vodafone Group“ ir „Telefónica“.

    Tokia kryptis rodo, kad palydovinis ryšys vis dažniau laikomas ne nišine alternatyva, o svarbia infrastruktūros dalimi, ypač siekiant ryšio tęstinumo transporto koridoriuose ir regionuose. PKP Intercity projektas šiame kontekste gali tapti vienu ryškesnių praktinių pavyzdžių, kaip technologija pritaikoma kasdienėms keleivių kelionėms.

  • Lenkijos geležinkeliai prieš naują etapą: 2027 metais ruošiamas vienas didžiausių konkursų Europoje

    KPO finišas ir ką pavyko padaryti

    Lenkija artėja prie dabartinio Europos Sąjungos finansavimo ciklo pabaigos, o geležinkelių sektoriuje užbaigiami svarbūs atsiskaitymai už lėšas, skirtas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Transporto projektus koordinuojanti Transporto ES projektų centras (CUPT) tikina, kad infrastruktūros valdytojas PKP Polskie Linie Kolejowe pasiekė numatytus rodiklius.

    Pagal KPO geležinkelių dalį Lenkijoje sutvarkyta daugiau kaip 500 kilometrų linijų, o techniniai protokolai, patvirtinantys darbų pabaigą, jau pateikti CUPT. Kartu atsiskaityta ir už vadinamąsias taškines investicijas, skirtas pralaidumo didinimui, pervažų saugai ir „butelio kakliukų“ mažinimui.

    Ne mažiau reikšminga ir riedmenų kryptis: CUPT teigimu, regioniniai vežėjai bei PKP Intercity pateikė priėmimo dokumentus už užsakytus traukinių sąstatus. Iš viso KPO lėšomis Lenkijoje pagaminta ir modernizuota daugiau kaip 400 vagonų, lokomotyvų ir elektrinių ar dyzelinių traukinių sąstatų, iš jų 99 skirti regioniniams maršrutams.

    Naujas ES biudžeto ciklas: mažiau paramos, daugiau savo lėšų

    Artėjant 2028–2034 metų ES biudžeto perspektyvai, geležinkelių rinka ruošiasi kitokiai finansavimo realybei. CUPT atstovai akcentuoja, kad transportas išliks prioritetu, tačiau tikėtina, jog paramos intensyvumas mažės, o gavėjams teks užtikrinti didesnį nuosavą indėlį.

    Praktikoje tai reikštų, kad infrastruktūros modernizavimas, naujų linijų statyba ir riedmenų pirkimas gali būti remiami mažesne dalimi nei anksčiau. Skirtingiems regionams gali būti taikomi nevienodi finansavimo lygiai, todėl projektų rengėjams svarbiausiu veiksniu taps finansinio tvarumo įrodymas ir aiškus investicijų atsiperkamumo pagrindimas.

    Naujame cikle greta įprastų geležinkelių projektų vis daugiau dėmesio gali tekti ir dvejopo panaudojimo infrastruktūrai, siejamai su saugumu ir mobilumu. Tai gali apimti ne tik geležinkelius ar kelius, bet ir logistikos grandines uostuose bei oro uostuose.

    Po 2030 metų keisis tolimųjų reisų vežimo modelis

    Didžiausias pokytis laukia po 2030 metų, kai baigsis dabartinė PSC sutartis su PKP Intercity dėl tolimųjų reisų vežimo. PSC modelis reiškia, kad valstybė kompensuoja visuomenei svarbių maršrutų vykdymą, kai jie nėra pakankamai pelningi komercinėmis sąlygomis.

    Lenkijoje didžioji dalis keleivių vežimo geležinkeliais vykdoma su parama: minima, kad dotuojama apie 90 proc. maršrutų. Tai atsispindi ir bilietų kainodaroje, nes dalis reisų išlaikoma dėl viešojo intereso, o ne vien dėl rinkos paklausos.

    Pasak CUPT, būtent todėl planuojamas konkursas turės tiesioginę įtaką ir rinkos struktūrai, ir keleiviams. Nuo jo sąlygų priklausys, kokie operatoriai veiks rinkoje, kokiais standartais bus apibrėžta paslaugų kokybė, punktualumas, riedmenų reikalavimai bei bilietų integracija.

    „Šis konkursas bus vienas didžiausių Europos geležinkelių rinkoje“, – sakė CUPT direktoriaus pavaduotoja Sylwia Cieślak-Wilk.

    Skelbiama, kad konkursas turėtų būti paskelbtas 2027 metais, o dar anksčiau planuojama viešai pranešti apie ketinimą jį rengti. CUPT kartu su atsakinga ministerija rengia transporto planą, konsultuojasi su vežėjais ir ruošia PSC sutarties nuostatas, kurios taps pagrindu būsimiems tolimųjų reisų operatoriams.

  • Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Lenkijoje planuojamas CPK projektas apima ne tik naują Port Polska oro uostą Baranove, bet ir plataus masto geležinkelių infrastruktūrą. Vienas svarbiausių elementų – po oro uostu projektuojama požeminė geležinkelio stotis, kuri turi tapti pagrindiniu mazgu keliaujantiems į oro uostą ir iš jo.

    Naujas detales viešai pateikė infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, taip pat einantis vyriausybės įgaliotinio CPK klausimams pareigas. Pasak jo, po terminalu suplanuota stotis turėtų turėti 6 peronus ir 10 kelio briaunų, kad būtų užtikrintas pakankamas pralaidumas ir atsarga augančiam srautui.

    Vyriausybės atstovas teigia, kad realus visų tipų traukinių judėjimas greičiausiai neviršys 300–350 traukinių per parą, kurie sustotų šioje stotyje. Pagal keleivių modeliavimą numatoma, kad ji galėtų aptarnauti apie 50 000 keleivių per parą, o tai atitinka didžiausių šalies stočių apkrovas.

    Šiuose skaičiavimuose daroma prielaida, kad viename traukinyje vidutiniškai keliaus apie 150–170 keleivių. Anksčiau svarstyti gerokai mažesni vidurkiai, tačiau, pasak projekto koordinatorių, toks scenarijus reikštų neefektyvų pajėgumų naudojimą ir nepagrįstai dideles eksploatacines sąnaudas.

    Požeminė stotis yra tik viena platesnio plano dalis: CPK geležinkelių segmentas siejamas su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti didžiuosius Lenkijos miestus ir sudaryti greitą jungtį su nauju oro uostu. Viešai deklaruojama, kad dalyje maršrutų būtų orientuojamasi į traukinių greitį virš 300 kilometrų per valandą, taip mažinant kelionių laiką ir skatinant persėdimą iš automobilių ar vidaus skrydžių.

    Kartu vystomi ir riedmenų planai: įsteigta bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri turėtų rūpintis traukinių parko modeliu, įsigijimais ir jo valdymu. Tarp svarstomų poreikių minimas ne mažiau kaip 40 didelio greičio traukinių, taip pat regioniniai ekspresai ir oro uostui pritaikyti Aero Express tipo sąstatai.

    Toks integruotas modelis, kai oro uosto terminalas sujungiamas su geležinkeliu po žeme, Europoje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti spūstis prie oro uostų ir trumpinti durys–durys kelionės laiką. Kartu tai kelia aukštus reikalavimus projektavimo tikslumui, saugai bei etapiniam statybų planavimui, nes stotis tampa kritine viso transporto mazgo dalimi.

  • „PKP Intercity“ Pendolino vėl pasiekė 253 km/val.: testai žada greitesnes keliones

    „PKP Intercity“ Pendolino vėl pasiekė 253 km/val.: testai žada greitesnes keliones

    Rekordinis važiavimas naktį

    Lenkijoje „PKP Intercity“ toliau artėja prie 250 km/val. greičio keleiviniuose reisuose: naktį iš rugpjūčio 17 į 18 dieną Pendolino tipo sąstatas ED250 bandymų metu buvo įsibėgėjęs iki 253 km/val. Bandymas vyko Centrinėje magistralėje, kuri laikoma svarbiausia šalies greitųjų traukinių arterija.

    Tokie važiavimai nėra vien tik simbolinis rekordas. Jie reikalingi tam, kad būtų patikrintas traukinio elgesys dideliu greičiu, stabdymas, ryšio kokybė ir visos saugos procedūros, kurios privalomos prieš pradedant komercinius reisus su keleiviais.

    Kas iš tiesų buvo testuojama?

    Šį kartą akcentas buvo ryšio ir signalizacijos sprendimams, ypač GSM-R sistemai, kuri yra geležinkelių ryšio standartas Europoje. Praktikoje ji padeda užtikrinti stabilų ryšį tarp traukinio ir infrastruktūros valdymo, o tai tampa kritiška, kai greitis viršija 160 km/val.

    GSM-R diegimas ir testavimas yra vienas iš etapų, be kurių didesni greičiai negali būti įteisinami reguliariame tvarkaraštyje. Kartu tikrinamas ir suderinamumas su kitomis eismo valdymo bei saugos sistemomis, nes būtent jos lemia, ar didelis greitis gali būti palaikomas patikimai ir pakankamai ilgose atkarpose.

    Kada realiai bus 250 km/val. su keleiviais?

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas yra nurodęs, kad pirmieji komerciniai reisai su keleiviais, kai traukiniai važiuotų 250 km/val. greičiu, planuojami 2027 metų antroje pusėje. Pirmiausia tai būtų taikoma būtent Centrinei magistralei, kur infrastruktūra tam pritaikyta labiausiai.

    Skaičiuojama, kad įteisinus 250 km/val. greitį kelionė tarp Varšuvos ir Krokuvos galėtų sutrumpėti iki mažiau nei dviejų valandų. Tai svarbu ne tik patogumui, bet ir konkurencijai su automobiliais bei vidaus skrydžiais, ypač verslo keleivių segmente.

    Ar Lenkija taikysis į daugiau nei 300 km/val.?

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija kalba ir apie daugiau nei 300 km/val. greičius, tačiau tai jau kitos kartos projektai, reikalaujantys naujų traukinių ir naujos infrastruktūros. Vien tik turėti greitą riedmenį neužtenka, nes tokie greičiai yra įmanomi tik specialiai tam parengtose linijose su griežtesniais saugos ir geometrijos reikalavimais.

    Šiame kontekste minimos ir naujos geležinkelio kryptys, siejamos su CPK plėtra, tačiau tai dar ne artimiausių metų sprendimas. Kol kas didžiausią praktinę naudą turės būtent nuoseklūs bandymai ir infrastruktūros modernizavimas esamose magistralėse, kad 250 km/val. taptų kasdienybe, o ne vienkartiniu bandymu.

  • „Pendolino“ Lenkijoje bandomas 250 km/val. greičiu: kada tokie reisai startuos su keleiviais

    Lenkijoje „Pendolino“ traukinys per bandymus Centrinėje magistralinėje geležinkelio linijoje (CMK) dar kartą pasiekė 250 km/val. greitį. Naktį vykę važiavimai buvo skirti patikrinti ryšio ir signalizacijos sprendimus, be kurių tokie greičiai reguliariuose reisuose neįmanomi.

    Pagrindinis bandymų akcentas – GSM-R duomenų perdavimo sistema, užtikrinanti skaitmeninį ryšį tarp traukinio ir eismo valdymo. Šis ryšys laikomas vienu iš esminių elementų, leidžiančių patikimai valdyti traukinių eismą dideliais greičiais ir diegti pažangesnį eismo kontrolės lygį.

    Baigus GSM-R diegimą CMK ruože, atsiveria kelias ETCS 2 lygio (Europos traukinių eismo valdymo sistemos) įgyvendinimui. Ši sistema užtikrina nuolatinę traukinio judėjimo priežiūrą, o važiuojant 250 km/val. greičiu ji yra vienas svarbiausių saugos reikalavimų, nes leidžia realiu laiku kontroliuoti greitį, atstumus ir signalizacijos informaciją kabinoje.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas socialiniuose tinkluose teigė, kad geležinkelis šalyje spartėja, o 250 km/val. – tik pradžia. Tuo metu infrastruktūros valdytojas PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) pabrėžia, kad už bandymų rezultatų slypi ilgamečiai darbai modernizuojant bėgius, inžinerinius statinius, kontaktinį tinklą bei eismo valdymo ir ryšio sistemas.

    PKP PLK anksčiau skelbė, kad CMK modernizavimas, finansuojamas biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis, įskaitant KPO, siekia apie 420 mln. eurų. Tikimasi, kad infrastruktūros atnaujinimai leis ne tik kelti greitį, bet ir trumpinti kelionių laiką tarp Varšuvos ir pietinių šalies regionų iki maždaug 25 minučių.

    Bandymų važiavimai 250 km/val. greičiu CMK linijoje vyko ir anksčiau, o jų metu vertinami ne vien ryšio sprendimai. Praktikoje tikrinamos ir dinaminės apkrovos: kaip esant maksimaliam greičiui elgiasi tiltai, viadukai bei kiti inžineriniai statiniai, taip pat kontaktinio tinklo stabilumas.

    Pagal PKP PLK planus reguliarus eismas 250 km/val. greičiu CMK linijoje turėtų startuoti nuo 2027 metų gruodžio. Tai reikštų naują etapą Lenkijos tarpmiestiniame susisiekime, nes tokie greičiai priartina keliones geležinkeliu prie Vakarų Europos greitųjų linijų standartų, nors pačios trasos vis dar yra modernizuojamos iš esamo tinklo, o ne statomos nuo nulio.

  • „PKP Intercity“ muša rekordus: per du vasaros mėnesius – 17,8 mln keleivių

    „PKP Intercity“ muša rekordus: per du vasaros mėnesius – 17,8 mln keleivių

    Vasaros šuolis geležinkeliuose

    Lenkijoje vis daugiau žmonių kelionėms renkasi traukinius, o šių metų vasara tapo dar vienu to įrodymu. „PKP Intercity“ paskelbti duomenys rodo, kad birželio ir liepos mėnesiais bendrovės reisais keliavo 17,8 mln keleivių.

    Tokie skaičiai lenkia ankstesnių metų rezultatus: per tą patį laikotarpį pernai fiksuota 16,5 mln keliautojų, 2024 metais – beveik 15 mln, o 2023 metais – 13,2 mln. Tai rodo nuoseklų keliavimo traukiniais augimą ir didėjančią paklausą vasaros piko metu.

    Liepa išsiskyrė dar labiau

    „PKP Intercity“ nurodo, kad šių metų vasaros pirmoji pusė bendrovei buvo maždaug 8 proc. geresnė nei pernai. Ypač ryškus šuolis matomas liepos mėnesį, kai traukiniais vyko beveik 9,5 mln keleivių.

    Palyginti su praėjusių metų liepa, tai yra apie 9 proc. daugiau. Transporto rinkos analitikai tokias tendencijas sieja su augančiu vidaus turizmu, didesniu kelionių dažniu ir tuo, kad dalis keleivių renkasi traukinius kaip alternatyvą automobiliui ar lėktuvui.

    Artėja intensyviausias laikotarpis

    Vežėjas primena, kad priešakyje dar rugpjūtis ir rugsėjis, o eismą papildomai išaugins artėjantis ilgas savaitgalis. Planuojama, kad tuo metu kasdien bus aptarnaujama apie 560 reisų, o dalis maršrutų bus stiprinami papildomais vagonais.

    Kai kurie sąstatai turėtų būti rekordiškai ilgi, iki 15 vagonų. Taip pat numatoma į trasas išleisti rečiau pasitaikančius dvigubus sujungtus „Pendolino“ sąstatus, kurių ilgis siekia apie 400 metrų, o talpa gali viršyti 800 keleivių.

    100 mln keleivių riba – vis arčiau

    Geri vasaros rezultatai priartina „PKP Intercity“ prie dar vieno metinio rekordo. Bendrovė prognozuoja, kad metų pabaigoje gali priartėti prie 100 mln keleivių ribos, o metinis planas numato 96 mln keliautojų.

    Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovės traukiniais jau pasinaudojo 44,7 mln žmonių, o antrasis pusmetis tradiciškai būna stipresnis. Jei 100 mln riba šiemet nebūtų pasiekta, realiausiu scenarijumi laikoma, kad tai įvyks 2027 metais, plečiant reisų skaičių iki maždaug 600 per dieną.

    Augant keleivių srautams, pagrindiniu iššūkiu tampa pajėgumų valdymas: daugiau vietų piko metu, patikimumas ir punktualumas, taip pat infrastruktūros darbų derinimas su intensyviu eismu. Būtent šie veiksniai lems, ar rekordinės vasaros taps nauja norma ir kitais metais.

  • „PKP Intercity“ grąžina „PESA Dart“: daugiau reisų, bet iki 2029-ųjų laukia ilgas remontų maratonas

    „PKP Intercity“ grąžina „PESA Dart“: daugiau reisų, bet iki 2029-ųjų laukia ilgas remontų maratonas

    Lenkijos tolimųjų reisų vežėja PKP Intercity planuoja artimiausiu metu padidinti riedmenų prieinamumą, į maršrutus sugrąžindama dalį „PESA Dart“ elektrinių traukinių. Įmonė siekia auginti reisų skaičių ir pasirengti didesniems keleivių srautams, todėl kiekviena eksploatuojama sąstato diena tampa kritiškai svarbi.

    Kaip nurodo gamintoja „PESA Bydgoszcz“, netrukus ketinama atkurti trijų „Dart“ sąstatų darbą po P4 apimties remonto. Tokie darbai paprastai reiškia gilesnę patikrą ir mazgų atnaujinimą, todėl trumpuoju laikotarpiu traukiniai būna išimami iš eismo, bet vėliau jų patikimumas turėtų augti.

    PKP Intercity iš viso turi 20 „PESA Dart“ traukinių, tačiau vasaros pradžioje realiai naudojamų sąstatų skaičius buvo smarkiai kritęs. Skelbiama, kad eisme tuo metu dirbo 12 vienetų, o likę buvo išimti dėl periodinių apžiūrų ir P4 remonto ciklų.

    „Dalis sąstatų laikinai nedirba dėl intensyvios eksploatacijos ir privalomų techninės priežiūros ciklų“, – sakė „PESA Bydgoszcz“ atstovas.

    Gamintoja pabrėžia, kad techniniai darbai vykdomi derinant grafikus su vežėju, kad būtų kuo mažiau trikdžių. Vis dėlto praktikoje tai reiškia, kad dalį reisų tenka užtikrinti alternatyviais vagoniniais sąstatais, kai modernūs elektriniai traukiniai tuo metu yra dirbtuvėse.

    Ilgesnio laikotarpio planai rodo, kad „Dart“ priežiūros tema nebus trumpalaikė. Skelbiama, jog P4 apimties darbai bus vykdomi nuosekliai iki 2029 metų sausio, o paraleliai PKP Intercity vertina ir didesnės apimties P5 remonto bei ilgalaikės, iki 15 metų trukmės priežiūros modelį.

    Toks sprendimas atitinka platesnę Europos geležinkelių tendenciją: vežėjai vis dažniau perka ne tik traukinius, bet ir ilgalaikes priežiūros paslaugas, kad sumažintų gedimų riziką, stabilizuotų kaštus ir užtikrintų patikimumą piko sezonais. Kuo didesnis eismo intensyvumas, tuo labiau išryškėja atsarginių riedmenų ir remonto pajėgumų svarba.

    PKP Intercity jau yra viešai kalbėjusi apie ambicingus tikslus artimiausiems metams, todėl „PESA Dart“ grįžimas į eismą tampa vienu iš greičiausių būdų padidinti pasiūlą be ilgo naujų traukinių pirkimo proceso. Tuo pačiu riedmenų prieinamumas ir toliau priklausys nuo to, kaip sklandžiai vyks suplanuoti remonto ciklai ir ar pavyks išvengti papildomų nenumatytų prastovų.

  • Lenkai ruošiasi rugpjūčio šturmui: „PKP Intercity“ leis dvigubus „Pendolino“ traukinius

    Lenkai ruošiasi rugpjūčio šturmui: „PKP Intercity“ leis dvigubus „Pendolino“ traukinius

    Artėjantis ilgas rugpjūčio savaitgalis Lenkijoje tradiciškai reiškia išaugusį keleivių srautą geležinkeliuose. Vežėja „PKP Intercity“ skelbia pasirengimą piko dienoms ir žada daugiau reisų bei ilgesnius sąstatus populiariausiuose maršrutuose.

    Bendrovės planuose rugpjūčio 13–17 dienomis – iki 560 reisų per parą. Tai būtų vienas didžiausių dienos pasiūlos lygių šį sezoną, todėl dalis traukinių bus sustiprinti papildomais vagonais, kad keleiviams rečiau tektų ieškoti alternatyvų.

    Kai kurie maršrutai gaus ypač ilgus sąstatus, kuriuose numatyta po 14 vagonų. Iš viso ilgojo savaitgalio laikotarpiui „PKP Intercity“ ketina sustiprinti 46 sąstatus, pasitelkdama 184 papildomus vagonus, kad būtų galima priimti daugiau keleivių vienu metu.

    Dvigubi „Pendolino“ – retas sprendimas

    Didžiausią dėmesį traukia planas rugpjūčio 13–15 dienomis į reisus išleisti dvigubus „Pendolino“ sąstatus. Tokie sujungti traukiniai gali talpinti daugiau nei 800 keleivių, o jų ilgis siekia apie 400 metrų, todėl tai itin pastebimas sprendimas Lenkijos geležinkeliuose.

    „PKP Intercity“ pabrėžia, kad situaciją stebės realiu laiku ir neatmeta galimybės papildomai stiprinti atskirus reisus, jei užpildymas viršys prognozes. Praktikoje tai reiškia, kad keleivių srautų valdymas bus derinamas pagal paklausą konkrečiuose maršrutuose ir konkrečiomis valandomis.

    Kodėl tai daroma tik kartais?

    „PKP Intercity“ eksploatuoja 20 ED250 tipo „Pendolino“ traukinių, tačiau dvigubas jų sujungimas naudojamas retai. Toks sprendimas paprastai taikomas tik išskirtinėmis dienomis, dažniausiai per šventinius ar ilgus savaitgalius, kai kelionių šalies viduje būna daugiau.

    Dvigubi sąstatai leidžia greičiau padidinti pasiūlą nekeičiant tvarkaraščių ir nepridedant daug naujų reisų, tačiau reikalauja infrastruktūrinio suderinamumo ir tikslaus planavimo. Dėl to vežėjai tokį variantą renkasi kaip trumpalaikę priemonę piko apkrovoms suvaldyti, o ne kasdienę praktiką.