Tag: PKP Intercity

  • PKP Intercity gavo 512 mln zlotų: už juos pirks 70 vagonų ir 10 lokomotyvų

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja PKP Intercity iš ES fondų gaus 512 mln zlotų (apie 120 mln eurų) naujam riedmenų pirkimui. Už šias lėšas bendrovė planuoja įsigyti 70 vagonų ir 10 lokomotyvų.

    Apie pasirašytą finansavimo sutartį su Transporto ES projektų centru (CUPT) pirmadienį pranešė Lenkijos fondų ir regioninės politikos viceministras Jacekas Karnowskis. Pinigai skiriami iš programos FEnIKS (Europos fondai infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai).

    Pasak J. Karnowskio, per dabartinę ES finansinę perspektyvą Lenkijos geležinkelių sektorius iš FEnIKS fondo iš viso turėtų pritraukti 24,2 mlrd. zlotų. PKP Intercity jau yra gavusi finansavimą ir iš Lenkijos KPO (Nacionalinio ekonomikos atkūrimo plano) – daugiau kaip 2,6 mlrd. zlotų, be kita ko, vagonų modernizavimui ir naujų lokomotyvų įsigijimui.

    Augantis finansavimas siejamas ir su sparčiai didėjančia keleivių paklausa. PKP Intercity vadovas Januszas Malinowskis teigia, kad bendrovė šiemet tikisi pervežti 97 mln keleivių.

    Kas bus perkama už ES lėšas?

    PKP Intercity vadovas J. Malinowskis patikslino, kad iš 70 vagonų 50 būtų antros klasės, 10 – pirmos klasės, dar 10 – gastronominiai vagonai.

    Bendrovės duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių PKP Intercity paslaugomis pasinaudojo 81 mln keleivių. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius pasieks 97 mln.

    Planuoja 600 reisų per dieną

    PKP Intercity taip pat paskelbė, kad nuo gruodžio 13 dienos, įsigaliojus naujam traukinių tvarkaraščiui, kasdien vykdys po 600 tolimųjų reisų.

    Įmonė yra didžiausia Lenkijos tarpregioninio susisiekimo operatorė, jungianti didžiuosius miestus bei populiarius turizmo centrus, taip pat siūlanti keliones į kitas Europos šalis. Pernai PKP Intercity pervežė 89,2 mln keleivių.

  • Lenkijos greitųjų geležinkelių projektas KDP: pramonei tai postūmis, bet ne automatinis aukso lietus

    Lenkijoje pastaraisiais metais geležinkelių investicijos tapo vienu ryškiausių impulsų pramonei, ypač riedmenų gamintojams ir remonto bazei. Regioniniai vežėjai užsakė šimtus naujų traukinių, todėl gamintojų eilės išsitęsė iki kito dešimtmečio pradžios.

    Šiame kontekste vis dažniau keliama viltis, kad papildomą pagreitį duos ir greitųjų geležinkelių projektas KDP. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien ambicingi planai dar nereiškia automatinio pelno visiems tiekimo grandinės dalyviams.

    Riedmenų rinka jau perkaitusi

    Lenkijos savivaldybių ir regionų valdomi vežėjai per ES finansavimo laikotarpį smarkiai padidino užsakymus, o naujų traukinių laukimo laikas išaugo iki kelerių metų. Dėl to gamyklos, turinčios homologaciją Lenkijos rinkai, dažnai neturi laisvų pajėgumų iki maždaug 2030 metų.

    Didėjant keleivių srautams, vežėjai planuoja ir naują etapą, kuriame svarbų vaidmenį galėtų atlikti dviaukščiai traukiniai. Tokie sprendimai leidžia vienu reisu pervežti daugiau žmonių, kai infrastruktūros pralaidumas tampa ribojančiu veiksniu.

    Greičio rekordai kainuoja brangiai

    Greitųjų traukinių segmentas, anot rinkos atstovų, yra prestižinis, tačiau palyginti mažos apimties. Europoje per dešimtmetį tokių traukinių parduodama gerokai mažiau nei įprastų traukinių, kuriuos vien savo rinkai užsako regioniniai Lenkijos vežėjai.

    Todėl naujų surinkimo linijų kūrimas ar gamybos perkėlimas į kitą šalį reikalauja itin atsargių sprendimų: kapitalo sąnaudos didelės, o užsakymų tęstinumas ne visada garantuotas. Ši logika ypač svarbi, kai kalbama apie 350 kilometrų per valandą greitį, kuriam reikia aukščiausios klasės technologijų ir kokybės kontrolės.

    „Greičiųjų traukinių gamyba yra pramonės viršūnė, bet tai mažos apimties rinka, todėl investicijas reikia skaičiuoti itin blaiviai“, – sakė „Hitachi Rail“ GTS Polska vadovas Pawełas Przyżyckis.

    Pasak jo, realistiškas kelias vietos pramonei dažnai prasideda nuo technologijų perdavimo ir kompetencijų auginimo. Toks modelis gali reikšti, kad pirmieji traukiniai būtų gaminami patyrusiose užsienio gamyklose, o vėliau, plečiantis užsakymams, dalis gamybos ar komponentų galėtų atsirasti vietoje.

    Infrastruktūra: ne visiems reikės 350 km/h

    Su KDP projektu Lenkijoje dažnai siejama vadinamoji Y linija, kurioje planuojamas iki 350 kilometrų per valandą greitis. Tačiau greitieji geležinkeliai Europoje veikia ir žemesnių greičių diapazone, o daliai maršrutų pakanka apie 250 kilometrų per valandą sprendimų.

    Šis skirtumas svarbus tiekėjams: 250 kilometrų per valandą standartams dalis vietos įmonių jau turi produktus, sertifikatus ir patirtį. Tuo tarpu 350 kilometrų per valandą infrastruktūrai reikalingi sprendimai, pavyzdžiui, itin sudėtingi ilgi iešmai ir jų logistika, gali pareikalauti naujų investicijų, kurios atsiperka tik esant stabiliai paklausai.

    „Įėjimas į 350 kilometrų per valandą technologiją yra labai sunki verslo dilema, nes sąnaudos didžiulės, o rinka nėra begalinė“, – sakė „Track Tec“ viceprezidentas Krzysztofas Niemiecas.

    Rinkos dalyvių vertinimu, dauguma vietos bendrovių pirmiausia rinksis sritis, kuriose jau turi konkurencinį pagrindą ir gali užsitikrinti ilgalaikius užsakymus. Investicijos į aukščiausio greičio standartus bus labiau tikėtinos ten, kur pavyks aiškiai pagrįsti ekonominę grąžą.

    Mokslas ir partnerystės tampa būtinybe

    Dideli greičiai keičia techninius reikalavimus: atsiranda griežtesni aerodinamikos, vibracijų, medžiagų tvirtumo, triukšmo ir saugos standartai. Tam reikia ne tik gamyklų pajėgumų, bet ir tyrimų bazės, bandymų, skaitmeninio projektavimo bei patikimumo analizės.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietos mokslo centrai gali padėti pramonei kurti ir tobulinti komponentus, tačiau pilnai savarankiškai sukurti greitąjį traukinį nuo prototipo iki serijinės gamybos yra labai brangu. Dėl to labiausiai tikėtinu keliu laikoma partnerystė su tarptautinėmis įmonėmis, kurios jau turi patirties šioje nišoje.

    Galutinis vertinimas rinkoje išlieka nuosaikus: KDP gali tapti svarbiu technologiniu šuoliu ir pramonės modernizavimo katalizatoriumi, tačiau sėkmė priklausys nuo realių užsakymų apimčių, ilgalaikio finansavimo ir gebėjimo paskirstyti riziką tarp užsakovų, gamintojų ir valstybės.

  • Lenkijos geležinkeliuose – keleivių rekordas, bet vasaros punktualumas smigo žemyn

    Lenkijos geležinkeliuose – keleivių rekordas, bet vasaros punktualumas smigo žemyn

    Lenkijos geležinkelių vasaros sezonas 2026 metais atnešė naujų keleivių srautų rekordų, tačiau kartu išryškino vis ryškesnę paslaugų kokybės problemą. Tai rodo naujausia Geležinkelių transporto tarnybos UTK ataskaita, apibendrinusi liepos ir rugpjūčio rezultatus.

    UTK duomenimis, per du vasaros mėnesius traukiniais Lenkijoje keliavo beveik 81 600 000 žmonių. Tai 6 700 000 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o didžiausias srautas fiksuotas rugpjūtį, kai kelionių skaičius priartėjo prie 41 300 000.

    Rugpjūčio rezultatas tapo vienu geriausių per visą UTK statistikos istoriją, nusileidęs tik 2026 metų gegužei, kai buvo perkopta 41 400 000 keleivių riba. Augimą skatino sezoniškai išaugusi paklausa ir didesnis reisų skaičius, ypač populiariuose maršrutuose.

    Didžiausias tolimųjų reisų vežėjas „PKP Intercity“ per liepą ir rugpjūtį pervežė 19 500 000 keleivių: rugpjūtį 10 000 000, liepą 9 500 000. UTK taip pat pažymi, kad visų vežėjų atliktas keleivių darbas siekė 6 800 000 000 keleivių kilometrų, tai yra 7,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Tačiau kartu su augančiu reisų skaičiumi ryškėjo ir punktualumo smukimas. Per 2026 metų vasarą „PKP PLK“ tinklu važiavo daugiau kaip 391 500 traukinių, tai yra maždaug 16 000 daugiau nei metais anksčiau.

    UTK skaičiuoja, kad vasaros keleivinių vežimų punktualumas nukrito iki 86,3 proc. Tarnyba nurodo, kad tam įtakos turėjo tiek riedmenų gedimai, tiek vėlavimai, siejami su karščio bangomis, kurios apsunkino infrastruktūros ir technikos darbą.

    Dėl dažnesnių vėlavimų keleiviai aktyviau teikė skundus ir užklausas: UTK fiksavo daugiau kaip 55 proc. didesnį su keleivių teisėmis ir paslaugų kokybe susijusių pranešimų skaičių nei ankstesnę vasarą. UTK pabrėžia, kad rekordiniai srautai tampa rimtu išbandymu tiek vežėjams, tiek infrastruktūros valdytojui, o patikimumas ir informavimas keleiviams tampa kritiškai svarbūs.

  • Lenkijos traukiniai virš 300 km/h? Ministerija sureagavo: tokių planų nėra

    Lenkijos traukiniai virš 300 km/h? Ministerija sureagavo: tokių planų nėra

    Lenkijoje vykstant intensyviai geležinkelių modernizacijai vėl įsiplieskė diskusija, ar Centrinėje magistralėje būtų įmanoma reguliariai važiuoti didesniu nei 300 km/h greičiu. Šią idėją viešojoje erdvėje pakurstė pranešimai, sieję tokią perspektyvą su laikotarpiu po 2027 metų.

    Tačiau Infrastruktūros ministerija viešai paneigė tokią informaciją ir pabrėžė, kad planų pradėti 300 km/h komercinius reisus šioje linijoje nėra. Ministerija paragino redakcijas tikrinti skelbiamas žinias ir nurodė, kad pasirodę teiginiai neatitinka institucijų planavimo dokumentų.

    Šiuo metu pagrindinis tikslas yra kitas: sudaryti sąlygas reguliariems reisams iki 250 km/h modernizuojamoje Centrinėje magistralėje. Toks greitis turėtų reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką, o maršrutu Varšuva–Krokuva traukiniai galėtų važiuoti trumpiau nei dvi valandas.

    Kas leidžia važiuoti 250 km/h

    Kad keleiviniai traukiniai galėtų saugiai pasiekti 250 km/h, reikia ne tik sutvarkytos vėžės, bet ir suderintos signalizacijos bei ryšio sistemų. Viena svarbiausių priemonių yra europinė traukinių eismo valdymo sistema ETCS, kuri leidžia tiksliau kontroliuoti greitį ir atstumus tarp sąstatų.

    Modernizacijos kontekste akcentuojamas ir geležinkelio ryšio standartas GSM-R, naudojamas ryšiui tarp mašinistų ir eismo valdymo centrų. Tokie sprendimai laikomi būtinais, kad 250 km/h greitis taptų ne bandomuoju, o kasdieniu komerciniu režimu.

    Lenkijos infrastruktūrą prižiūrinti bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe“ jau anksčiau buvo nurodžiusi, kad greičiai virš 250 km/h Centrinėje magistralėje šiuo metu nėra realistiški. Tam įtakos turi tiek techniniai reikalavimai, tiek reikalingų rekonstrukcijų mastas.

    Kur realiau tikėtis 300 km/h

    Lenkijos planuose greitis virš 300 km/h siejamas ne su esama Centrine magistrale, o su naujai projektuojamomis linijomis. Viešai aptariamuose projektuose dažnai minima nauja greitųjų geležinkelių ašis, turinti sujungti didžiuosius šalies miestus ir atverti erdvę didesniems greičiams.

    Ekspertų vertinimu, 300 km/h ir didesni greičiai paprastai numatomi būtent naujai statomose trasose, nes joms iš anksto parenkami didesni posūkių spinduliai, kiti nuolydžiai ir numatomi specifiniai saugos sprendimai. Esamų linijų pritaikymas tokiai eksploatacijai dažnai kainuoja panašiai kaip nauja statyba, bet su daugiau apribojimų.

    Tuo pat metu primenama, kad bandymų metu greitis Centrinėje magistralėje kartais būdavo viršijęs 250 km/h ribą. Vis dėlto atsitiktiniai bandymai nėra tas pats, kas nuolatiniai keleiviniai reisai, kuriems reikalinga sertifikuota infrastruktūra, suderinti grafikai ir patikimumo reikalavimai.

    Kol kas realiausias artimiausio laikotarpio scenarijus yra 250 km/h komerciniai reisai, o didesni greičiai – naujose, specialiai greitajam eismui skirtose linijose. Ministerija pabrėžia, kad būtent taip reikėtų vertinti viešojoje erdvėje pasirodančius teiginius apie 300 km/h Centrinėje magistralėje.

  • Lenkijos regioniniai vežėjai ruošiasi dviaukščiams traukiniams: vieninga specifikacija ir nauji pirkimai

    Lenkijos regioniniai geležinkelio vežėjai vis rimčiau svarsto grįžti prie dviaukščių traukinių idėjos, siekdami sutalpinti augantį keleivių srautą neplečiant infrastruktūros. Pasak savivaldybių vežėjus vienijančių organizacijų atstovų, geležinkelio stočių ir bėgių pralaidumas turi ribas, todėl vienas greičiausių būdų didinti talpą yra daugiau vietų viename sąstate.

    Koleje Śląskie vadovas Krzysztofas Klimoszas, taip pat Savivaldybių geležinkelio vežėjų sąjungos valdybos narys, viešai akcentavo, kad po 2030 metų vien infrastruktūros apribojimai gali tapti kliūtimi aptarnauti keleivių augimą. Tai reiškia, kad sprendimų ieškoma ne tik tvarkaraščiuose, bet ir pačiame riedmenų tipe.

    „Po 2030 metų galime nebepajėgti aptarnauti tokio keleivių kiekio dėl infrastruktūros ribų, nes stotys ir bėgiai turi savo pralaidumą“, – sakė Krzysztofas Klimoszas.

    Vieninga specifikacija dviaukščiams

    Pagrindinis regioninių vežėjų planas – iš anksto parengti vieningą dviaukščių traukinių specifikaciją, kad gamintojai aiškiai žinotų, kokio produkto tikisi rinka. Taip tikimasi išvengti situacijos, kai kiekviena bendrovė suformuluoja skirtingus reikalavimus, o gamintojams tenka kurti skirtingas versijas ir gaišti laiką sertifikavimui.

    „Norime iš anksto parengti specifikaciją regioniniam dviaukščiui traukiniui, kad gamintojai galėtų pasiruošti ir pristatyti tokį produktą arba jau pradėti jo homologaciją Lenkijoje“, – teigė Krzysztofas Klimoszas.

    Dviaukščiai vagonai Lenkijoje nėra naujiena: praeityje jų buvo daug, tačiau po politinių ir ekonominių pokyčių didesni tokių sąstatų pirkimai praktiškai sustojo, o senas parkas pamažu išnyko. Šiuo metu dviaukščius sąstatus labiausiai siejama su Mazovijos regiono maršrutais, o kitų regionų vežėjų parkuose tokių sprendimų beveik nėra.

    Impulsas iš PKP Intercity

    Diskusijas apie dviaukščius sprendimus sustiprino ir nacionalinio vežėjo PKP Intercity kryptis – bendrovė yra paskelbusi apie didesnio pajėgumo dviaukščių traukinių plėtrą. Regioniniai vežėjai tai vertina kaip signalą, kad didesnės talpos riedmenys vėl tampa realiu atsaku į paklausos augimą ir kad rinkoje verta ruoštis naujai paklausos bangai.

    Praktinis argumentas paprastas: dviaukštė schema leidžia vienu reisu vežti daugiau keleivių, ypač piko metu, kai papildomų traukinių įterpimas į grafiką tampa sudėtingas dėl ribotos bėgių pralaidos ir stočių galimybių priimti daugiau sąstatų.

    Gamintojų eilės ir ilgi terminai

    Kita problema – traukinių gamybos eilės. Regioninių vežėjų atstovai pripažįsta, kad rinkoje trūksta laisvų gamybos pajėgumų, o naujų sąstatų tenka laukti kelerius metus. Dėl to specifikaciją ir pasiruošimą norima pradėti kuo anksčiau, kad pirkimai neatsiremtų į gamintojų užimtumą.

    Pasak vežėjų, per dabartinį Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį savivaldybių valdomos bendrovės Lenkijoje įsigijo šimtus naujų traukinių, reikšminga jų dalis – elektriniai traukiniai. Tuo pat metu didėjanti paklausa reiškia, kad atnaujinimas ir talpos didinimas nesibaigia, o nauji pirkimai planuojami ir toliau.

  • Satelitarinis Wi-Fi traukiniuose: „PKP Intercity“ Pendolino keleiviai išbandys naujovę

    Satelitarinis Wi-Fi traukiniuose: „PKP Intercity“ Pendolino keleiviai išbandys naujovę

    Pilotas su keleiviais jau šį rudenį

    Lenkijos keleivių vežėjas PKP Intercity ruošiasi pradėti palydovinio interneto pilotą viename „Pendolino“ traukinyje, kuriame ryšį išbandys ir keleiviai. Bendrovė skelbia, kad iki šiol tokie bandymai buvo vykdomi be keleivių, o naujasis etapas leis įvertinti paslaugos kokybę realiomis kelionės sąlygomis.

    Pilotą planuojama paleisti spalio ir lapkričio sandūroje, o jo trukmė turėtų siekti penkis mėnesius. Po kelionės keleivių bus prašoma užpildyti apklausą, kad vežėjas gautų grįžtamąjį ryšį apie greitį, stabilumą ir ryšio veikimą skirtingose maršruto atkarpose.

    Kam reikalingas palydovinis ryšys?

    PKP Intercity aiškina, kad palydovinis Wi-Fi skirtas vadinamosioms baltosioms zonoms, kuriose mobilusis ryšys traukinių maršrutuose dingsta arba tampa nestabilus. Tokios atkarpos dažniausiai pasitaiko toliau nuo urbanizuotų teritorijų, kur trūksta operatorių infrastruktūros.

    Bendrovės teigimu, palydovinis internetas nėra planuojamas kaip mobiliojo ryšio pakaitalas. Tikslas – papildyti esamus ryšio sprendimus ir užtikrinti kuo tolygesnę paslaugą visame maršrute, kai GSM signalas svyruoja arba visiškai nutrūksta.

    „Norime padengti vietas, kur ryšys dingsta, ir būtent ten pasitelkti palydovinį internetą. Jis neišstums GSM paslaugų, o veiks kaip papildoma priemonė“, – sakė PKP Intercity valdybos narė Joanna Siecińska.

    Bandė kelis sprendimus: nuo „Starlink“ iki „OneWeb“

    Vežėjas nurodo, kad pirmuosius palydovinio interneto bandymus traukiniuose atliko 2025 metų vasarį. Tuomet buvo testuojamas „Starlink“ ryšys ED160 tipo sąstatuose, dar vadinamuose „Stadler Flirt“.

    Vėliau bandymai vyko ir „Pendolino“ traukiniuose, o 2025 metų rugpjūtį įvertintas ir „Eutelsat“ valdomos „OneWeb“ palydovų sistemos sprendimas. PKP Intercity pabrėžia, kad tikrina ne vieną tiekėją, kad galėtų pasirinkti stabiliausią ir ekonomiškai pagrįstą variantą.

    Kada palydovinis Wi-Fi gali tapti standartu?

    Jei bandymai su keleiviais bus sėkmingi, palydovinio interneto įranga „Pendolino“ traukiniuose galėtų būti diegiama per kapitalinius remontus 2028–2029 metais. Kol kas bendrovė orientuojasi į „Pendolino“ parką, o vėliau palydovinis ryšys būtų svarstomas ir didesnio greičio projektams.

    Tuo pačiu PKP Intercity plečia įprasto Wi-Fi aprėptį: nuo 2023 metų Wi-Fi turinčių vagonų skaičius, vežėjo duomenimis, padidėjo 525. Šiuo metu internetą turi apie 70 proc. vagonų ir 100 proc. elektrinių traukinių sąstatų, o aprėptį žadama toliau nuosekliai didinti.

    Aplikacija, savikontrolė ir nauja bilietų sistema

    PKP Intercity taip pat stiprina skaitmenines paslaugas: vežėjo teigimu, jo mobiliąja programėle naudojasi apie 6 mln. keleivių, o šis skaičius auga. Programėlėje diegiami priminimai apie rezervacijas, artėjančią kelionę, persėdimui skirtą laiką bei užsakymų būsenos pokyčius.

    Bendrovė atnaujino vėlavimų pateikimą, kad aktuali informacija būtų matoma tiek pagrindiniame programėlės lange, tiek biliete. Taip pat įdiegti papildomi prisijungimo būdai, o lojalumo programoje dalyvių skaičius, vežėjo duomenimis, pasiekė 600 tūkst.

    Artimiausiu metu planuojama įdiegti patogesnį vietų pasirinkimą kelionėms su persėdimais šalies viduje, nes šiuo metu tokia galimybė pilnai veikia tik tiesioginiuose reisuose. Taip pat ruošiama savikontrolės funkcija „Pendolino“ traukiniuose, kai keleivis bilietą patvirtina programėlėje, o palydovui nebereikia atlikti įprastos patikros.

    Vežėjas praneša ir apie naują centrinę bilietų pardavimo sistemą, kuri turėtų automatiškai parinkti geriausią pasiūlymą bei pritaikyti nuolaidas nepriklausomai nuo pirkimo kanalo. Sistema būtų pritaikyta sudėtingesnėms kelionėms, įskaitant maršrutus su persėdimais ir tarptautinius bilietus, viename pirkime apjungiant iki šešių atkarpų.

    PKP Intercity yra didžiausias Lenkijos tarpmiestinis geležinkelių operatorius. Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais ji pervežė 89,2 mln. keleivių, o 2026 metais tikisi pasiekti 96 mln. keleivių.

  • Lenkai keičia planus: CPK nebepirks 300 km/h traukinių, paaiškėjo kas perims užsakymą

    Lenkai keičia planus: CPK nebepirks 300 km/h traukinių, paaiškėjo kas perims užsakymą

    Lenkijos Centrinio komunikacijų mazgo projektas CPK apima ne tik naują oro uostą, bet ir didelio masto geležinkelių plėtrą bei riedmenų įsigijimą. Vis dėlto paaiškėjo, kad CPK struktūroje veikiantis riedmenų fondas nebeplanuoja pirkti traukinių, skirtų greičiui virš 300 km/h.

    Anksčiau buvo svarstoma įsigyti kelių klasių sąstatus, įskaitant itin didelio greičio traukinius ir lėtesnes kategorijas, pritaikytas skirtingiems maršrutams. Dabar kryptis koreguojama: prioritetas teikiamas traukiniams, kurie galėtų važiuoti iki 200 km/h ir būti intensyviai naudojami įvairiuose maršrutuose.

    Pokyčius patvirtino Lenkijos infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, einantis Vyriausybės įgaliotinio CPK klausimams pareigas. Jo teigimu, riedmenų fondui svarbiausia tapo universalumas ir greita apyvarta, kad traukiniai būtų maksimaliai išnaudojami tiek oro uosto jungtims, tiek regioniniams koridoriams.

    „Mums reikia riedmenų, kurie būtų greitos apyvartos, tai yra leistų aukštą panaudojimą ir aptarnaujant oro uostą, ir aptarnaujant maršrutus prie Ščecino, Vroclavo ar Gdansko“, – sakė Piotras Malepszakas.

    Tai nereiškia, kad Lenkija atsisako itin didelio greičio geležinkelio ambicijų apskritai. Užduotis įsigyti daugiau nei 300 km/h greičiui skirtus sąstatus perduota PKP Intercity, kuri jau vykdo pirkimo procedūras ir yra sulaukusi kelių dalyvių pasiūlymų, tačiau iki galutinių sutarčių dar laukia vertinimo ir derybų etapai.

    Pagal skelbiamus planus PKP Intercity siekia įsigyti mažiausiai 20 itin greitų traukinių, o papildomame pakete būtų galimybė parką reikšmingai išplėsti. Šie traukiniai pirmiausia būtų numatyti naujajai Y geležinkelio linijai, kuri laikoma vienu svarbiausių būsimo didelio greičio tinklo elementų Lenkijoje.

    Ekspertai pastebi, kad riedmenų strategijos peržiūra dažnai susijusi su kaštų kontrole, technologine rizika ir realiu infrastruktūros pasirengimu. Itin didelio greičio traukiniai reikalauja ne tik brangesnių sąstatų, bet ir griežtesnių saugos sistemų, didesnių energijos sąnaudų bei atitinkamai suprojektuotų bėgių, todėl sprendimas skaidyti pirkimus tarp institucijų gali sumažinti finansinę ir organizacinę naštą vienam projektui.

  • PKP Intercity perka daugiau žalios elektros: 2026–2028 metais planuoja virš 3 TWh ir 100 proc. OZE garantijų

    Ilgesnė sutartis ir didesnis kiekis

    Lenkijos keleivių vežėja PKP Intercity pratęsė bendradarbiavimą su PGE grupės bendrove PGE Energetyka Kolejowa dėl traukos elektros tiekimo. Atnaujinta sutartis numato, kad 2026–2028 metais vežėjui bus patiekta daugiau kaip 3 TWh elektros energijos.

    Pradinis užsakymo laikotarpis apėmė 2026–2027 metus ir 2 TWh elektros poreikį. Pasinaudojus sutartyje numatyta pasirinkimo teise, įtraukti ir 2028 metai, o bendras kiekis padidintas iki daugiau kaip 3 TWh.

    100 proc. OZE garantijos 2028 metais

    Skelbiama, kad elektros „žalumas“ bus didinamas etapais, taikant kilmės garantijas iš atsinaujinančių energijos išteklių. 2026 metais tokiomis garantijomis turėtų būti padengta 25 proc. tiekimo, 2027 metais – 35 proc.

    Esminis tikslas numatytas 2028 metais: visa sutartyje numatyta elektros apimtis turėtų būti padengta OZE kilmės garantijomis. Tais metais PKP Intercity planuoja gauti apie 1,2 TWh elektros, kuriai tiekėjas pateiks kilmės garantijas iš Lenkijos atsinaujinančių šaltinių.

    Ką tai reiškia geležinkeliui ir rinkai?

    PGE Energetyka Kolejowa tiekiama elektra bus naudojama lokomotyvams ir elektriniams traukiniams maitinti, todėl sutartis tiesiogiai susijusi su kasdieniu reisų patikimumu. Abi bendrovės akcentuoja stabilias tiekimo sąlygas, kurios svarbios esant elektros kainų svyravimams ir augant geležinkelio keleivių srautams.

    Traukos energija geležinkeliui yra vienas didžiausių eksploatacinių kaštų komponentų, todėl ilgalaikės sutartys dažnai vertinamos kaip būdas mažinti riziką ir tiksliau planuoti vežimų plėtrą. Kilmės garantijos praktikoje reiškia, kad vartojama elektra apskaitoje priskiriama atsinaujinantiems šaltiniams, nors fizinis elektros srautas tinkle yra bendras.

    „Sutarties pratęsimas su PGE Energetyka Kolejowa užtikrina mums stabilias energijos tiekimo sąlygas, kurios yra esminės kasdieniams vežimams ir pasiūlos plėtrai. Kartu nuosekliai didiname atsinaujinančios energijos dalį, o 2028 metais visas sutartyje numatytas kiekis bus padengtas OZE kilmės garantijomis“, – sakė PKP Intercity valdybos narė Joanna Siecińska.

    „Sparčiai auganti geležinkelių vežimų rinka ir per pastaruosius metus didėjantis keleivių skaičius reikalauja investicijų į infrastruktūrą, bet taip pat ir stabilių energijos tiekimo sąlygų. Sutarties laikotarpio pratęsimas iki 2028 metų ir didesnis tiekimo kiekis stiprina strateginę partnerystę bei suteikia daugiau saugumo energijos rinkos kintamumo akivaizdoje“, – sakė PGE Energetyka Kolejowa vadovas Mateusz Sławiński.

    PGE Energetyka Kolejowa taip pat prižiūri apie 25 000 tinklo kilometrų kontaktinio tinklo, priklausančio PKP Polskie Linie Kolejowe. Šiems darbams bendrovė naudoja daugiau kaip 70 tinklo priežiūros traukinių ir specializuotą geležinkelio techniką, reikalingą infrastruktūros darbams.

  • Rusų dronas smogė traukiniui Kijivas–Varšuva netoli Lenkijos sienos: ką pranešė Ukraina ir PKP

    Netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos rusų dronas smogė keleivinio traukinio Kijivas–Varšuva lokomotyvui, pranešė Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė Ukrzaliznycia. Incidentas įvyko Volynės srityje maždaug 2 kilometrų atstumu nuo sienos, tačiau žmonės nenukentėjo.

    Ukrainos geležinkeliai nurodė, kad traukinio įgula apie grėsmę buvo perspėta iš anksto, todėl spėta imtis saugumo veiksmų. Po smūgio eismas organizuotas taip, kad sąstatas galėtų tęsti kelionę, o keleivių saugumas išliktų prioritetu.

    „Jau antrą dieną iš eilės priešas atakuoja geležinkelius. Šiandien Volynės srityje, maždaug 2 kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos, buvo smogta keleivinio traukinio lokomotyvui“, – pranešė Ukrzaliznycia.

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity pabrėžė, kad įvykis nutiko Ukrainos teritorijoje, dar iki sąstatą perimant Lenkijos pusei. Pasak bendrovės, traukiniu tuo metu važiavo 206 žmonės, tarp jų nebuvo Lenkijos piliečių.

    Dėl incidento traukinys Lenkijos pusėje buvo priimtas smarkiai vėluodamas, o pasienyje Dorohuske atlikus formalumus turėjo tęsti maršrutą Varšuvos kryptimi. Tokie smūgiai prie tarptautinių maršrutų pabrėžia, kad rizikos civilinei infrastruktūrai išlieka didelės net ir toli nuo fronto linijos.

    Geležinkeliai Ukrainoje nuo plataus masto karo pradžios tapo viena svarbiausių logistikos ir evakuacijos arterijų, todėl atakos prieš bėgius, stotis ar riedmenis turi ir praktinį, ir psichologinį tikslą. Ekspertai ne kartą yra pažymėję, kad bepiločių atakų mastas ir geografija plečiasi, o tai verčia vežėjus didinti stebėseną ir taikyti papildomas apsaugos priemones.

  • Lenkijoje – mašinistų protestas: traukiniai per pervažas lėtės iki 20 km/h, vėlavimai augs

    Kas vyksta Lenkijos geležinkeliuose?

    Lenkijoje skelbiama apie visos šalies masto mašinistų protestą, kuris gali smarkiai paveikti keleivinių traukinių punktualumą. Protesto esmė – per geležinkelio ir kelių sankirtas traukinius vesti gerokai lėčiau, iki 20 km/h, todėl grafikai gali byrėti visoje geležinkelių tinkle.

    Apie planuojamą akciją po susitikimo Varšuvoje su infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku pranešė mašinistus vienijančios profesinės sąjungos vadovas Leszekas Miętekas. Pasak jo, protestas turi atkreipti dėmesį į saugumo problemas ir sprendimų stoką, ypač po pastarojo meto incidentų geležinkelių pervažose.

    Protesto trukmė ir galimas poveikis

    Protestas numatytas penktadienį ir, kaip skelbta, turėtų trukti visą dieną, tačiau profsąjungos lyderis ketina siūlyti jį sutrumpinti. Jis planuoja kreiptis į nacionalinę tarybą, kad akcija baigtųsi vidurdienį, taip sumažinant riziką, jog keleiviai liks įstrigę kelionėse iki vėlaus vakaro.

    Mašinistai pabrėžia, kad tai nėra spontaniškas streikas, o veiksmai, paremti darbo teisės nuostatomis ir saugaus eismo reikalavimais. Lenkijoje dirba apie 14 000 mašinistų, o organizatoriai akcentuoja, kad raginimas taikomas ne tik profesinės sąjungos nariams.

    Ką sako PKP ir ką daryti keleiviams?

    Infrastruktūros valdytoja PKP PLK įspėja, kad lėtesnis važiavimas per pervažas gali sukelti didelius vėlavimus ne tik vietiniuose, bet ir tolimųjų reisų maršrutuose, o poveikis gali persikelti ir į kitą dieną. Bendrovė teigia vertinanti situaciją ir neatmeta teisinių pasekmių tiems, kurie, jos vertinimu, galėtų destabilizuoti eismą nacionaliniame tinkle.

    PKP Intercity savo ruožtu skelbia, kad traukinių atšaukti neplanuoja, tačiau pripažįsta, jog kai kuriose atkarpose vėlavimai gali būti labai dideli. Kaip viena iš rizikingesnių krypčių minima linija Krokuva–Zakopanė, kur dalis reisų gali būti trumpinami iki Krokuvos, o toliau keleiviai būtų vežami pakaitiniu transportu.

    „Protestą siūlysime baigti 12 valandą, kad keleiviai dar turėtų realią galimybę tą pačią dieną grįžti namo pagal planą“, – sakė Leszekas Miętekas.

    „Neplanuojame atšaukti traukinių, tačiau kai kur vėlavimai gali būti labai dideli, todėl dalyje maršrutų numatome pakaitinį vežimą“, – sakė PKP Intercity vadovas Janas Malinowskis.

    Keleiviams rekomenduojama prieš kelionę ir jos metu nuolat tikrinti aktualius išvykimo bei atvykimo laikus, nes net nedidelis greičio ribojimas per didelį pervažų skaičių gali greitai virsti valandų trukmės vėlavimais. PKP Intercity taip pat nurodo, kad kelionės atsisakantiems keleiviams gali būti taikomos lankstesnės bilietų grąžinimo sąlygos.