Tag: PKP PLK

  • Rail Baltica atkarpa Lenkijoje sulauks rekordinės rekonstrukcijos: apie 1,2 mlrd. eurų ir 200 km/h

    Lenkijoje artėjama prie vienos didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sutarčių: planuojama pasirašyti kontraktą dėl Rail Baltica linijos Bialystokas–Elkas modernizavimo. Projektas įvardijamas kaip brangiausia vienkartinė investicija Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytojos istorijoje.

    Skelbiama, kad rangos vertė sieks apie 1,2 mlrd. eurų. Tai apima beveik 100 kilometrų ruožo rekonstrukciją, kuri yra tarptautinio Rail Baltica koridoriaus dalis ir turi pagerinti susisiekimą šiaurės rytų Lenkijoje.

    Leidimai ir darbų mastas

    Svarbus žingsnis jau atliktas: regiono valdžia išdavė statybos leidimą 36 kilometrų ruožui, taip užbaigdama leidimų paketą visai investicijai šiame regione. Modernizavimas buvo suskaidytas į kelias dalis, o likę ruožai leidimus buvo gavę anksčiau.

    Projektas apims esamos infrastruktūros griovimo ir atstatymo darbus, taip pat plėtrą, įskaitant antrojo kelio įrengimą atskirose vietose. Numatyta statyti ir rekonstruoti stotis, peronus, inžinerinius statinius, kad maršrutas atitiktų naujus greičio ir saugos reikalavimus.

    Nauji peronai ir tiltai

    Modernizavimo plane numatyti nauji peronai Knyszyno, Monkių ir Osoveco stotyse. Taip pat ketinama pertvarkyti keleivių sustojimo punktus Zastocze ir Goniądzo vietovėse, kad būtų patogesnis įlipimas, geresnis prieinamumas ir saugesni keleivių srautai.

    Didelę darbų dalį sudarys inžineriniai statiniai: planuojama įrengti penkis geležinkelio tiltus ir iš viso penkiolika kelių bei geležinkelio viadukų. Tokia apimtis rodo, kad rekonstrukcija apims ne tik bėgius, bet ir visą transporto mazgų bei susikirtimų infrastruktūrą.

    Kokio greičio tikimasi?

    Po modernizavimo keleiviniai traukiniai šiame ruože turėtų pasiekti iki 200 km/h greitį, o krovininiai iki 120 km/h. Tai reikštų trumpesnes keliones ir didesnį maršruto pralaidumą, ypač augant tiek keleivių, tiek krovinių srautams.

    Regiono atstovai viešai sieja projektą su susisiekimo patikimumu ir konkurencingumu, o darbų pabaiga prognozuojama iki 2029 metų. Galutiniai terminai priklausys nuo rangos sutarties pasirašymo ir realaus darbų grafiko.

    Rangos konkursas dar turėjo kliūčių

    Nors planuojamas rangovas yra pasirinktas, pirkimo procedūros Lenkijoje užtruko dėl teikusių pasiūlymus įmonių skundų ir pakartotinių vertinimų. Konkursas buvo paskelbtas 2025 metais, o pasiūlymų kainos varijavo maždaug nuo 1,0 iki 1,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad laimėtojo pasiūlymą pateikė konsorciumas, kuriame dalyvauja Track Tec Construction, Intop, Unibep ir Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe. Sutarties pasirašymą dar turi užbaigti su viešaisiais pirkimais susijusios procedūros.

  • Sokolnikuose atnaujintas traukinių eismas: vienu bėgiu su ribotu greičiu, darbai tęsis ir šeštadienį

    Ties Sokolnikuose – grįžtantis eismas

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja „PKP Polskie Linie Kolejowe“ pranešė, kad Sokolnikų Suchų gyvenvietėje atnaujintas traukinių eismas vienu bėgiu. Bendrovės teigimu, nuo bėgių buvo grąžintas paskutinis nuo incidento nukrypęs vagonas, užbaigti būtini darbai ir atlaisvinta trasa.

    Šiuo metu traukiniai važiuoja pirmuoju bėgiu, tačiau su laikinais greičio apribojimais. Geležinkelio ruože greitis ribojamas iki 60 kilometrų per valandą, o geležinkelio pervažoje – iki 20 kilometrų per valandą.

    Kada grįš normalus grafikas?

    „PKP Polskie Linie Kolejowe“ informavo, kad šeštadienį darbai bus atnaujinti antruoju bėgiu. Kol bus pašalinti pažeidimai ir atlikti visi saugos patikrinimai, eismas šiame ruože organizuojamas vienu bėgiu, o traukiniai gali važiuoti pakaitomis.

    Tokie ribojimai paprastai reiškia ne tik lėtesnį važiavimą per probleminę vietą, bet ir galimus vėlavimus, nes vienbėgis režimas mažina pralaidumą. Keleiviams ir vežėjams tai ypač svarbu, kai ruožas aptarnauja intensyvesnius regioninius ir tolimojo susisiekimo maršrutus.

    Incidento fonas ir saugumo klausimai

    Sokolnikuose Suchuose šią savaitę įvyko tragiškas susidūrimas, kai traukinys rėžėsi į sunkvežimį. Pranešta, kad žuvo traukinio keleivė, taip pat buvo sužeistų, tarp jų ir traukinio mašinistas.

    Po pastarojo meto įvykių serijos Lenkijoje geležinkelio pervažų saugumas vėl tapo itin jautria tema. Naktiniai ir savaitgalio remonto darbai tokiais atvejais dažnai derinami su tyrimo ir infrastruktūros patikros procesais, kad būtų užtikrinta, jog eismas atnaujinamas tik realiai saugiomis sąlygomis.

    Šio konteksto fone buvo surengta ir mašinistų protesto akcija, kai traukiniai per pervažas lėtino iki vadinamojo saugaus greičio – 20 kilometrų per valandą. Taip siekta atkreipti dėmesį į pervažų rizikas ir būtinybę nuosekliai mažinti avaringumą.

  • Lenkijoje – mašinistų protestas: traukiniai per pervažas lėtės iki 20 km/h, vėlavimai augs

    Kas vyksta Lenkijos geležinkeliuose?

    Lenkijoje skelbiama apie visos šalies masto mašinistų protestą, kuris gali smarkiai paveikti keleivinių traukinių punktualumą. Protesto esmė – per geležinkelio ir kelių sankirtas traukinius vesti gerokai lėčiau, iki 20 km/h, todėl grafikai gali byrėti visoje geležinkelių tinkle.

    Apie planuojamą akciją po susitikimo Varšuvoje su infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku pranešė mašinistus vienijančios profesinės sąjungos vadovas Leszekas Miętekas. Pasak jo, protestas turi atkreipti dėmesį į saugumo problemas ir sprendimų stoką, ypač po pastarojo meto incidentų geležinkelių pervažose.

    Protesto trukmė ir galimas poveikis

    Protestas numatytas penktadienį ir, kaip skelbta, turėtų trukti visą dieną, tačiau profsąjungos lyderis ketina siūlyti jį sutrumpinti. Jis planuoja kreiptis į nacionalinę tarybą, kad akcija baigtųsi vidurdienį, taip sumažinant riziką, jog keleiviai liks įstrigę kelionėse iki vėlaus vakaro.

    Mašinistai pabrėžia, kad tai nėra spontaniškas streikas, o veiksmai, paremti darbo teisės nuostatomis ir saugaus eismo reikalavimais. Lenkijoje dirba apie 14 000 mašinistų, o organizatoriai akcentuoja, kad raginimas taikomas ne tik profesinės sąjungos nariams.

    Ką sako PKP ir ką daryti keleiviams?

    Infrastruktūros valdytoja PKP PLK įspėja, kad lėtesnis važiavimas per pervažas gali sukelti didelius vėlavimus ne tik vietiniuose, bet ir tolimųjų reisų maršrutuose, o poveikis gali persikelti ir į kitą dieną. Bendrovė teigia vertinanti situaciją ir neatmeta teisinių pasekmių tiems, kurie, jos vertinimu, galėtų destabilizuoti eismą nacionaliniame tinkle.

    PKP Intercity savo ruožtu skelbia, kad traukinių atšaukti neplanuoja, tačiau pripažįsta, jog kai kuriose atkarpose vėlavimai gali būti labai dideli. Kaip viena iš rizikingesnių krypčių minima linija Krokuva–Zakopanė, kur dalis reisų gali būti trumpinami iki Krokuvos, o toliau keleiviai būtų vežami pakaitiniu transportu.

    „Protestą siūlysime baigti 12 valandą, kad keleiviai dar turėtų realią galimybę tą pačią dieną grįžti namo pagal planą“, – sakė Leszekas Miętekas.

    „Neplanuojame atšaukti traukinių, tačiau kai kur vėlavimai gali būti labai dideli, todėl dalyje maršrutų numatome pakaitinį vežimą“, – sakė PKP Intercity vadovas Janas Malinowskis.

    Keleiviams rekomenduojama prieš kelionę ir jos metu nuolat tikrinti aktualius išvykimo bei atvykimo laikus, nes net nedidelis greičio ribojimas per didelį pervažų skaičių gali greitai virsti valandų trukmės vėlavimais. PKP Intercity taip pat nurodo, kad kelionės atsisakantiems keleiviams gali būti taikomos lankstesnės bilietų grąžinimo sąlygos.

  • „Torpol“ po konsorciumų pamokų renkasi eiti vienas: rekordinis užsakymų portfelis ir nauji planai

    Rekordinis užsakymų portfelis

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros rangovė „Torpol“ 2026 metų antrąjį pusmetį pasitinka su rekordinės vertės užsakymų portfeliu ir aiškiai brėžiama kryptimi: įmonė vis dažniau nori dalyvauti konkursuose savarankiškai, o ne konsorciumų sudėtyje.

    Bendrovė skelbia, kad užsakymų portfelis pasiekė 6,34 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,45 mlrd. eurų be PVM. Didžioji dalis tenka pagrindinei „Torpol“ veiklai, o mažesnė – „Torpol Oil & Gas“ projektams, susijusiems su energetika, dujomis ir vandenilio infrastruktūra.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį grupės pajamos augo 7,1 proc. per metus, o bendrasis pelnas didėjo iki 71,6 mln. zlotų, tai yra apie 16,3 mln. eurų. Bendrojo pelno marža kilo iki 7,8 proc., o tai įmonė sieja su geresniu operaciniu efektyvumu bei sutarčių indeksavimo ir pakeitimų įskaitymais.

    „Torpol“ akcentuoja ir stiprią likvidumo poziciją: birželio pabaigoje turėta 453,7 mln. zlotų, tai yra apie 104 mln. eurų grynųjų pinigų, o grynųjų pinigų perteklius sudarė apie 63 mln. eurų. Be to, 2025 metų pelno didžioji dalis buvo paskirta dividendams.

    Kodėl pinigų srautai buvo neigiami?

    Nepaisant augančių rezultatų, pirmąjį 2026 metų pusmetį „Torpol“ fiksavo apie 193,55 mln. zlotų, tai yra maždaug 44,4 mln. eurų, neigiamus pinigų srautus iš operacinės veiklos. Įmonė aiškina, kad tam daugiausia įtakos turėjo apyvartinio kapitalo pokyčiai, atsiskaitymai su tiekėjais ir medžiagų pirkimai esamiems bei būsimiems projektams.

    Svarbi detalė – du PKP PLK projektai, susiję su privažiavimo infrastruktūra prie planuojamos atominės elektrinės, nenumato avansinių mokėjimų. Tai reiškia, kad rangovas dalį medžiagų ir darbų finansuoja savo lėšomis, kartu bandydamas sumažinti kainų augimo riziką.

    „Čia nėra nieko ypač neraminančio. Tikimės, kad trečiąjį ketvirtį vaizdas jau bus kitoks, o per visus 2026 metus operaciniai pinigų srautai turėtų tapti teigiami“, – sakė „Torpol“ finansų viceprezidentas Marcinas Zachariaszas.

    Įmonė taip pat nurodo, kad avansinis mechanizmas numatytas kitame svarbiame kontrakte – Varšuvos Rytų stoties modernizacijoje. Planuojama, kad pirmoji avanso dalis siektų 56,5 mln. zlotų, tai yra apie 13 mln. eurų su PVM, tačiau realus lėšų gavimas labiausiai tikėtinas ketvirtąjį ketvirtį.

    Mažiau konsorciumų, daugiau savarankiškų startų

    Strateginis poslinkis ryškiausiai matomas „Torpol“ santykiuose su „Mirbud“. Bendrovė tebedalyvauja keliuose konkursuose kartu, tačiau pabrėžia, kad naujų bendrų paraiškų gali būti mažiau, o prioritetas – savarankiški startai ten, kur užtenka kompetencijų ir referencijų.

    Tokį toną sustiprino ir patirtis ankstesniuose konsorciumuose. Įmonės vadovybė viešai pripažįsta, kad ne visi bendri projektai paliko teigiamą įspūdį, todėl dabar siekiama mažinti rizikas, kurios kyla dėl partnerių sprendimų, atsakomybių pasidalijimo ir ginčų.

    „„Torpol“ jau turi pakankamai finansinės ir techninės jėgos, kad galėtų savarankiškai dalyvauti konkursuose. Turėjome dvi patirtis konsorciumuose, kurios nebūtinai buvo mums palankios, todėl tai tik sustiprina savarankiško dalyvavimo strategiją“, – sakė laikinai pareigas einantis bendrovės vadovas Konradas Miterskis.

    Tuo pat metu „Torpol“ plečia bendradarbiavimą su „Polimex Mostostal“ per „Torpol Oil & Gas“ segmentą. Skelbiama, kad ruošiami penki bendri konkursai, kurių bendra preliminari vertė siekia apie 3,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 800 mln. eurų.

    Įmonė taip pat deklaruoja, kad išliks aktyvi tiek Port Polska projektuose, tiek PKP PLK konkursuose. Nors rinkoje sklando kalbos apie galimus dalies didelių projektų grafiko pokyčius, „Torpol“ teigia planuojanti veiksmus remdamasi užsakovo pateikta kelių žemėlapiu ir vertina artimiausius konkursus kaip realius.

    Siekiant išlaikyti pajėgumus ir konkurencingumą, „Torpol“ planuoja rekordinį investicijų lygį – 67 mln. zlotų, tai yra apie 15,4 mln. eurų. Tarp pirkinių – dvi nuosavos lokomotyvos, kurios leidžia įmonei savarankiškai gabenti pilnus sąstatus su skalda į objektus, taip mažinant priklausomybę nuo subrangovų ir didinant logistikos kontrolę.

  • Investicijų bumas Lenkijos geležinkeliuose: 12,7 mlrd. eurų yra, bet užsakymai stringa dėl procedūrų

    Milijardai geležinkeliui jau suplanuoti

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūra įžengė į spartesnį investicijų etapą, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa ne vien finansavimas. Valstybinė bendrovė PKP PLK skelbia, kad pagal jau pasirašytas sutartis ir vykstančius konkursus su užtikrintu finansavimu dar liko išleisti apie 12,7 mlrd. eurų.

    Ši suma reikšmingai didesnė nei prieš kelerius metus, todėl rangos rinka tikisi stabilesnio užsakymų portfelio ir aiškesnių žaidimo taisyklių. Vis dėlto rangovai ir užsakovai vis dažniau kalba apie riziką, kad projektų apimtys ims kauptis vienu metu, o procedūros ir pajėgumai nebespės.

    Pinigai yra, bet trūksta pajėgumų

    PKP PLK vadovybė pabrėžia, kad augant investicijų mastui aiškiai matosi siaurieji ruožai rangos pusėje, ypač signalizacijos, eismo valdymo ir kontaktinio tinklo darbuose. Kai kuriuose konkursuose, net ir dėl palyginti nedidelių sprendimų, pasiūlymų apskritai negaunama arba rangovai darbų imtis galėtų tik po kelerių metų.

    Didelę įtampą kelia ir tai, kad infrastruktūros darbai reikalauja specializuotos technikos, kuri užsakoma iš anksto ir kainuoja dešimtis milijonų. Įmonės pabrėžia, kad be kelių metų į priekį matomo projektų „vamzdyno“ sudėtinga planuoti įrangos atnaujinimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

    Procedūros ir ginčai lėtina konkursus

    Rangovai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų susijusi su administraciniais terminais, derinimais ir skundais pirkimuose. Kai sutartys pasirašomos tik metų viduryje ar pabaigoje, realus darbų langas sutrumpėja, o terminai tampa įtempti tiek užsakovui, tiek vykdytojams.

    Diskutuojama ir apie viešųjų pirkimų sistemos korekcijas, kad skundai būtų naudojami spręsti esminius klausimus, o ne vilkinti konkursus. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be spartesnio ginčų nagrinėjimo investicijų programa gali prarasti tempą net ir esant pinigams.

    Ar padės specialus įstatymas?

    Lenkijos Vyriausybė ruošia specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti strateginių infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą. Numatomos trumpesnės procedūros, aiškesni terminai institucijoms ir prioritetinis svarstymas, į vieną paketą įtraukiant skirtingų sektorių projektus, tarp jų ir geležinkelių.

    Vis dėlto dalis sektoriaus atstovų perspėja, kad vienas bendras sprendimas gali neatsižvelgti į konkrečių sričių specifiką. Ypač jautri vieta išlieka poveikio aplinkai vertinimai: praktikoje daugiausia laiko užima ne „eilė“, o konsultacijos, alternatyvų analizė, protestai ir apskundimai.

    „Matome, kad siaurieji ruožai rangos pusėje ryškėja, ypač eismo valdymo sistemų ir kontaktinio tinklo darbuose“, – sakė PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis.

    Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: geležinkelių investicijų banga gali tapti pagrindiniu infrastruktūros varikliu artimiausiais metais, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks vienu metu sustiprinti tiek rangos pajėgumus, tiek administracinių sprendimų greitį. Priešingu atveju net užtikrintas finansavimas negarantos sklandaus projektų įgyvendinimo.

  • „Torpol“ portfelis išaugo iki 1,5 mlrd. eurų: pelnas didėja, taikosi į naujus geležinkelių kontraktus

    Lenkijos statybų grupė „Torpol“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį augino pajamas ir pelną, o kartu skelbia matanti palankias perspektyvas geležinkelių infrastruktūros rinkoje. Įmonė teigia, kad artimiausiais metais investicijų apimtis lems valstybinės programos ir Europos Sąjungos finansavimo srautai.

    Grupės pajamos 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 213,0 mln. eurų, kai prieš metus buvo maždaug 198,8 mln. eurų. Veiklos pelnas augo iki maždaug 9,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 7,9 mln. eurų.

    Užsakymų portfelis viršija 1,5 mlrd. eurų

    2026 metų birželio 30 dieną „Torpol“ užsakymų portfelis sudarė apie 1,5 mlrd. eurų be konsorciumo partnerių dalies. Bendrovė pabrėžia, kad per pusmetį stiprino pozicijas geležinkelių segmente, tęsdama darbus ir bendradarbiavimą su infrastruktūros valdytojais, įskaitant PKP PLK.

    Įmonė taip pat akcentuoja siekį plėsti kompetencijas tramvajų infrastruktūros, pastatų statybos ir energetikos projektų srityse. Pasak „Torpol“, augusios pajamos iš dalies siejamos su vykdomų projektų grafiku ir didesniu darbų tempu, kompensuojant ankstesnius vėlavimus.

    Kodėl gerėja marža?

    Bendrovės teigimu, veiklos efektyvumo gerėjimas ir sutarčių indeksavimo sprendimai prisidėjo prie maržos augimo. 2026 metų pirmąjį pusmetį marža sudarė 7,83 proc., kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu buvo 6,87 proc.

    „Torpol“ nurodo, kad didesnę pelno dalį lėmė ir projektų pakeitimai, įgyvendinti pagal užsakovų nurodymus, bei geresnis darbų organizavimas. Tai, anot įmonės, stiprina galimybes konkuruoti dėl naujų geležinkelių infrastruktūros konkursų.

    Kokios rinkos perspektyvos?

    Įmonė teigia, kad pagrindinė jos veiklos rinka išlieka Lenkijos geležinkelių infrastruktūra, kur numatomos „labai geros“ augimo perspektyvos artimiausiais metais. „Torpol“ pabrėžia, kad investicijų tempą reikšmingai veiks Europos Sąjungos paramos pervedimų dinamika, taip pat geopolitiniai veiksniai, įskaitant karo Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose poveikį tiekimo grandinėms ir investicijų rizikai.

    Bendrovė tikina esanti viena geriausiai technika ir žmogiškaisiais ištekliais aprūpintų rangovių geležinkelių infrastruktūros segmente, todėl jos tikslas – išlaikyti reikšmingą rinkos dalį ir nuosekliai didinti kompetencijas su geležinkelių projektais susijusiose statybų srityse. Didžiausias „Torpol“ akcininkas yra Centralny Port Komunikacyjny, valdantis 38 proc. akcijų.

  • Trys mėnesiai be traukinių į Kołobrzego uostą: PKP PLK stabdo eismą linijoje 404 ir keičia maršrutus

    Nuo rugsėjo 14 dienos iki gruodžio 12 dienos bus sustabdytas traukinių eismas vienbėgiame geležinkelio linijos 404 ruože tarp Białogardo ir Kołobrzego. PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) nurodo, kad ribojimai būtini atnaujinant infrastruktūrą stotyse ir pervažose.

    Dėl eismo sustabdymo vežėjai „Polregio“ ir „PKP Intercity“ planuoja organizuoti pakaitinį susisiekimą autobusais. Dalies reisų maršrutas bus koreguojamas, o kai kurie traukiniai galės būti nukreipiami per Koszaliną, priklausomai nuo tvarkaraščių ir darbų grafiko.

    Darbai trijose stotyse

    Atnaujinimo darbai numatyti Karlino, Wrzosowo ir Dygowo stotyse. PKP PLK teigimu, čia bus montuojami nauji iešmai, remontuojami stoties keliai, vykdomi peronų darbai ir diegiami mažosios architektūros elementai.

    Taip pat bus pritaikomi eismo valdymo įrenginiai prie naujų iešmų, o 13-oje geležinkelio ir kelių sankirtų planuojama įrengti naujus pervažų saugos įrenginius. Tokie sprendimai paprastai leidžia sumažinti incidentų riziką ir didina eismo pralaidumą, kai linija vėl atidaroma.

    Kas jau padaryta ir kas keisis

    Iki vasaros pertraukos rangovas tarp stočių ir sustojimo punktų jau pakeitė 34 kilometrus bėgių. Be to, buvo valyta skaldos balasto prizmė, atlikta dalis kontaktinio tinklo pritaikymo darbų, atnaujinti inžineriniai statiniai ir sutvarkyta 15 pervažų.

    PKP PLK skelbia, kad užbaigus visus darbus Białogardo ir Kołobrzego kryptimi keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Dėl to kelionė sutrumpės keliomis minutėmis: regioniniai reisai maršrutą turėtų įveikti maždaug per 30 minučių, o tolimojo susisiekimo traukiniai – maždaug per 22 minutes.

    Modernizuojant ruožą tikimasi ne tik greitesnio susisiekimo, bet ir patogesnių peronų bei didesnio saugumo pervažose vairuotojams ir pėstiesiems. PKP PLK pabrėžia, kad tokie darbai ypač svarbūs intensyvėjančių keleivių srautų sezono metu, kai kelionės į pajūrio kurortus ir uostamiestį tampa labiausiai apkrautos.

  • Tunelio gręžimas Lodzėje artėja prie atnaujinimo: PKP PLK derasi su trimis rangovais

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pradėjo rangovo atranką, kuris turėtų užbaigti Lodzės skersinį geležinkelio tunelį. Rugpjūčio viduryje trys atrinkti kandidatai gavo kvietimus į derybas, tačiau įmonė kol kas neatskleidžia, kas jie tokie.

    PKP PLK teigia, kad į pokalbius pakviesti subjektai, kurie, užsakovo vertinimu, turi daugiausia patirties ir kompetencijų saugiai pabaigti sudėtingą gręžimo etapą. Atranka vyksta ribotu būdu, taikant derybas be viešo skelbimo.

    Tunelio darbai įstrigo 2024 metų rudenį, kai pastatuose virš planuojamos trasos fiksuota rimtų pažeidimų. Nuo tada tunelį gręžianti TBM mašina „Katarzyna“ liko po žeme, o projektas tapo vienu probleminiausių šalies geležinkelių infrastruktūros objektų.

    PKP PLK tikisi, kad gręžimas būtų atnaujintas 2027 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau pabrėžia, kad terminas priklausys nuo naujo rangovo atlikto TBM mašinos techninės būklės įvertinimo. Lygiagrečiai turėtų būti tikrinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei skaičiuojamas poveikis aplinkiniams pastatams.

    „Kartu bus vertinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei poveikis aplinkiniam užstatymui tolesnėje gręžimo trasoje. Šie veiksmai atliekami siekiant padidinti darbų saugą“, – sakė PKP PLK atstovas spaudai Rafałas Wilgusiakas.

    Vienas didžiausių iššūkių išlieka tai, kaip į gręžimo atnaujinimą reaguos virš tunelio stovintys istoriniai namai. PKP PLK pripažįsta, kad dėl grunto būklės ir ankstesnių pažeidimų rizika esamam užstatymui išlieka padidėjusi, todėl viešojoje erdvėje aptariamas ir dalies pastatų nugriovimo scenarijus.

    2026 metų viduryje Lodzės vaivada priėmė sprendimą perimti keturis pastatus, esančius virš įstrigusios TBM mašinos. Šiuo metu vyksta jų vertinimas, o vėliau turėtų būti priimti sprendimai dėl kompensacijų ir jų išmokėjimo.

    PKP PLK pabrėžia, kad galimų griovimų apimtis priklausys nuo technologinių sprendimų, kuriuos pasiūlys naujasis rangovas. Kitaip tariant, galutiniai veiksmai bus aiškūs tik tada, kai bus pasirinktas vykdytojas ir atlikti papildomi techniniai skaičiavimai.

    Skersinis tunelis Lodzėje yra esminė platesnio projekto dalis, kuri turėtų sujungti pagrindines miesto geležinkelio stotis ir leisti traukiniams važiuoti per patį centrą. Projektas numato ne tik dviejų kelių tunelį, bet ir naujas stoteles bei papildomus vieno kelio tunelius, dalis kurių jau baigti.

    Pradiniai planai buvo gerokai ambicingesni: sutartis, pasirašyta 2017 metų gruodį, numatė projekto pabaigą 2021 metų gruodį. Dėl vėlavimų ir rangovo pasikeitimo PKP PLK vengia įvardyti galutinę darbų pabaigos datą ir tikslų biudžetą, nes jis priklausys nuo realiai atliktų darbų inventorizacijos, TBM būklės, pirkimų rezultatų ir naujų grafikų.

  • „Budimex“ laimėjo dar vieną geležinkelio kontraktą: modernizuos ruožą iki 2030 metų

    Lenkijos statybų grupė „Budimex“ pasirašė sutartį su PKP PLK dėl geležinkelio linijos modernizavimo tarp Łęczycos ir Kutno. Projektas bus vykdomas pagal projektavimo ir rangos principą, o darbus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Sutarties vertė viršija 370 mln. zlotų, o tai sudaro apie 86 mln. eurų. Investicija apima esamos infrastruktūros atnaujinimą, papildomo kelio įrengimą dalyje maršruto bei keleiviams skirtos infrastruktūros pertvarką.

    Kas pasikeis ruože Łęczyca–Kutno

    Numatyta kompleksiškai modernizuoti apie 21 kilometro ilgio esamą kelią, taip pat maždaug 15 kilometrų atkarpoje nutiesti antrąjį kelią. Darbai apims ir inžinerinius statinius: planuojama rekonstruoti devynis tiltus bei vieną pralaidą.

    Kartu bus atnaujintas kontaktinis tinklas, elektros ūkis ir traukinių eismo valdymo sistemos. Tokios investicijos paprastai siejamos su didesniu saugumu, mažesniu gedimų skaičiumi ir stabilesniais tvarkaraščiais intensyvaus eismo linijose.

    Keleiviams – greitesni traukiniai ir atnaujintos stotys

    Vienas pagrindinių projekto tikslų – pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę. Stotyje Witonia numatyta įrengti du naujus salinius peronus ir požeminę perėją, o Gawrony stotelė bus modernizuota įrengiant du naujus peronus.

    Taip pat palikta galimybė papildomiems darbams pagal pasirinkimo teisę: Topolos Królewskos vietovėje galėtų atsirasti dar du nauji peronai. Tokie sprendimai dažniausiai diegiami siekiant patogesnio įlipimo, geresnio pritaikymo riboto judumo žmonėms ir sklandesnių keleivių srautų.

    Iki 160 km per valandą ir didesnis pralaidumas

    Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šioje linijoje turėtų galėti važiuoti iki 160 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Didesni techniniai parametrai ir pralaidumas paprastai leidžia patikimiau derinti regioninius, tolimuosius ir krovinių maršrutus.

    PKP PLK ir rangovai teigia, kad modernizacija yra platesnio jungties tarp Lodzės ir Kutno atnaujinimo etapo dalis. Prognozuojama, kad kelionės laikas tarp šių miestų galėtų sutrumpėti apie 10 minučių.

    „Mūsų užduotis – taip parengti ir vykdyti investiciją, kad rezultatas būtų moderni, patikima infrastruktūra, atitinkanti geležinkelio poreikius ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė „Budimex“ projekto vadovas Jakubas Szłapka.

    Iki 2030 metų numatytas terminas rodo, kad projektas apims ne tik statybos darbus, bet ir ilgesnį projektavimo, derinimų bei eismo organizavimo laikotarpį. Tokiose geležinkelio modernizacijose reikšminga dalis iššūkių susijusi su darbų vykdymu nenutraukiant arba minimaliai ribojant traukinių judėjimą.

  • Rail Baltica Bialystok–Elkas stringa: teismo sprendimas dėl „Mirbud“ gali apversti 1 mlrd. eurų konkursą

    Lenkijoje užsitęsė vienas didžiausių pastarųjų metų geležinkelių modernizavimo konkursų, susijęs su Rail Baltica ruožu tarp Bialystoko ir Elko. Nors užsakovas PKP PLK jau kelis kartus buvo paskelbęs laimėtoją, galutinio sprendimo iki šiol nėra, o procesą toliau stabdo ginčai ir teismų grandinė.

    Projekto vertė siekia apie 1,06 mlrd. eurų, tačiau investicija faktiškai jau apie 20 mėnesių juda labai lėtai: vyksta kontrolės procedūros, o konkurso rezultatai nuolat persvarstomi. Papildomos įtampos suteikia bylos baigtis Varšuvos apygardos teisme, kuri gali pakeisti vertinimą, kas apskritai turėjo teisę likti konkurse.

    Kas sustabdė sprendimą?

    Ginčo centre atsidūrė statybų bendrovė „Mirbud“, kuri kartu su partneriais iš pradžių buvo laikyta pateikusi vieną patraukliausių pasiūlymų. Tačiau konsorciumas buvo eliminuotas po to, kai viešųjų pirkimų ginčų institucijos nurodė atmesti pasiūlymą dėl to, kad konkurso dokumentuose nebuvo pateikta informacija apie anksčiau skirtą administracinę baudą.

    Bauda buvo susijusi su darbais greitkelyje S1 netoli Vengierska Gurka, kur, pasak aplinkosaugos inspekcijos, pažeistos aplinkosaugos sprendimo sąlygos. „Mirbud“ pozicija tokia, kad bauda buvo pritaikyta ne tam subjektui, o pats pažeidimas, bendrovės vertinimu, buvo kvalifikuotas ginčytinai.

    „Tai klausimas, ar dėl tokio dydžio baudos valstybė turėtų už modernizavimą mokėti šimtais milijonų eurų daugiau, o stakės yra ir proporcingumas, ir viešųjų finansų interesas“, – sakė „Mirbud“ valdybos narys Pawełas Korzeniowskis.

    Milžiniškas projektas ir griežti terminai

    PKP PLK šį konkursą yra įvardijusi kaip didžiausią savo istorijoje: planuojama modernizuoti apie 100 km geležinkelio linijos, daugelyje vietų įrengiant antrąjį kelią, pertvarkant stotis ir sustojimus, statant viadukus bei požemines perėjas. Tikslas – didesnis pralaidumas ir saugesnės sankirtos, mažinant pervažas viename lygyje.

    Po modernizacijos keleivinių traukinių greitis daugelyje atkarpų turėtų siekti iki 200 km per valandą, o kelionės laikas tarp Bialystoko ir Elko trumpėti iki maždaug 55 minučių. Krovinių vežimui numatomi parametrai taip pat ambicingi: ilgesni sąstatai ir didesnis leistinas greitis turėtų pagerinti logistiką regione.

    Projektui skirta daugiau nei 800 mln. eurų Europos Sąjungos parama iš Instrumento „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“, todėl rangos sutarties vilkinimas kelia ne tik politinę, bet ir finansinę riziką. PKP PLK nurodo, kad darbai turi būti užbaigti iki 2029 metų, o vėlavimai gali komplikuoti projekto atsiskaitymą pagal paramos taisykles.

    Kodėl ginčų tiek daug?

    Viešųjų pirkimų praktikoje tokios apimties konkursai dažnai tampa daugiapakopiais ginčais, kai dalyviai naudojasi visomis teisėtomis apskundimo priemonėmis. Statybų sektoriaus atstovai akcentuoja, kad pati sistema leidžia ir skatina tiekėjams ginti savo interesus, o ilgai trunkančios procedūros dažnai atsimuša į institucijų pajėgumus ir terminų valdymą.

    Šiuo atveju situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad buvo keletą kartų keistas „geriausio pasiūlymo“ vertinimas, o paraleliai vyksta atskiras teisminis ginčas dėl administracinės baudos adresato ir pagrįstumo. Būtent šis teismo sprendimas gali lemti, ar „Mirbud“ argumentai bus laikomi pakankamais grįžti į konkursą, arba ar bus įtvirtintas kelias dabartiniams favoritams.

    Kol vyksta procedūros, didžiausia rizika – kad strateginė Rail Baltica dalis Lenkijos šiaurės rytuose ir toliau liks „popieriuje“, o modernizacijos grafikas stumsis. Tai reikštų ne tik vėlesnę naudą keleiviams ir krovinių vežėjams, bet ir didesnį spaudimą valdyti europinės paramos terminus.