CP v2

Tag: PKP PLK

  • Kas toliau su Lodzės skersiniu tuneliu: PKP PLK žada tęsti darbus, naujas rangovas – rudenį

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK skelbia, kad skersinio tunelio Lodzėje statybos bus tęsiamos, nors darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo. Tuomet, tunelio gręžimo mašinai (TBM) judant po 1 Maja alėja, virš tunelio dalinai sugriuvo pastato dalis, o projektas įstrigo dėl saugumo rizikų.

    PKP PLK nurodo, kad po sutarties nutraukimo su ankstesniu rangovu dabar atliekama jau įvykdytų darbų inventorizacija ir parengiamieji veiksmai, reikalingi saugiam gręžimo atnaujinimui. Galutinis inventorizacijos protokolas, pagal esamą planą, turėtų būti parengtas iki gegužės pabaigos.

    Inventorizacija ir sprendimai dėl pastatų

    Inventorizacija turi tapti pagrindu galutiniam atsiskaitymui su buvusiu vykdytoju ir aiškiai įvardyti, kurie darbai atlikti, o kurie dar liko iki tunelio užbaigimo. PKP PLK pabrėžia, kad ši stadija yra kritiška tam, kad konkursas naujam rangovui būtų parengtas tiksliai ir be papildomų teisinių ar techninių ginčų.

    Lygiagrečiai vyksta teisinės procedūros dėl keturių gyvenamųjų namų, esančių virš TBM zonos. Kalbama apie pastatus adresais Próchnika 44 ir 1 Maja alėja 19, 21 bei 23, kurių perėmimas iš savininkų siejamas su saugumo užtikrinimu ir galimu tolesnių sprendimų įgyvendinimu.

    PKP PLK teigimu, perėmimas savaime nereiškia, kad pastatai bus griaunami, nes tam reikėtų atskiro administracinio leidimo. Ar griauti bus būtina, galutinai turėtų įvertinti naujas rangovas, atlikęs papildomas analizes ir įvertinęs rizikas, susijusias su ilgu TBM prastovos laikotarpiu.

    Naujas rangovas ir antrasis konkursas

    Ruošiantis atnaujinti projektą, šių metų kovą PKP PLK į techninį dialogą pakvietė penkias tunelių statybos srityje besispecializuojančias bendroves. Šios konsultacijos skirtos patikslinti techninius sprendinius ir sumažinti neapibrėžtumą, kad konkursas būtų parengtas kuo saugiau ir praktiškiau.

    Pagal dabartinį grafiką, pirkimo procedūra dėl rangovo, kuris užbaigs tunelio gręžimą, turėtų startuoti ties trečiojo ir ketvirtojo metų ketvirčių riba. Iki tol planuojama atlikti papildomus pastatų techninės būklės vertinimus tiek arti TBM zonos, tiek numatomoje tolimesnėje tunelio trasoje.

    Be rangovo parinkimo tunelio gręžimui, PKP PLK ruošia ir atskirą konkursą tunelio infrastruktūrai įrengti. Jis apimtų geležinkelio sistemas, technines instaliacijas, stočių Łódź Koziny ir Łódź Polesie įrengimą bei antžeminę infrastruktūrą, reikalingą visam koridoriui veikti.

    Vėlavimas, iškeldinti gyventojai ir projekto reikšmė

    Lodzės skersinis tunelis numatytas kaip maždaug 7,5 kilometro ilgio jungtis, kuri sujungtų stotį Łódź Fabryczna su kryptimis į Łódź Kaliska ir Żabieniec. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, o pagrindiniai darbai ir gręžimas pradėti 2019 metų rugpjūtį.

    Projektas ne kartą koreguotas, o planuoti terminai keitėsi dėl techninių ir organizacinių priežasčių, taip pat dėl papildomų sprendimų trasoje. Vėliausias viešai nurodytas grafikas buvo siejamas su gręžimo pabaiga 2026 metų birželį, tačiau po 2024 metų rugsėjo įvykio faktinis vėlavimas jau vertinamas bent kelerių metų mastu.

    Po incidento apie 250 gyventojų buvo apgyvendinti viešbučiuose ar nuomojamuose butuose ir iki šiol negali grįžti į savo būstus. PKP PLK deklaruoja palaikanti ryšį su gyventojais, Lodzės savivaldybe ir vietos atstovais, taip pat siekianti atsiskaityti su subrangovais, kurie iš buvusio rangovo nebuvo gavę apmokėjimų.

    „Užtikriname, kad investicija bus tęsiama, o visi dabartiniai veiksmai turi vieną tikslą: kuo greičiau ir visiškai saugiai atnaujinti tunelio gręžimą“, – sakė PKP PLK atstovas Rafałas Wilgusiakas.

  • Lenkijos geležinkeliai po 10 metų: spartūs KDP projektai ir jautriausia vieta – krovinių vežimas

    Lenkijos geležinkelių sektorius artimiausiam dešimtmečiui piešia ambicingą scenarijų: daugiau greitųjų jungčių, didesnį patikimumą ir aiškų tikslą perkelti dalį kelionių nuo kelių prie bėgių. Pramonės atstovai pabrėžia, kad sėkmę lems ne vien nauji bėgiai, bet ir kasdienė paslaugos kokybė.

    Vienas dažniausiai minimų lūžio taškų – didelio greičio geležinkelio ašis, vadinama „Igreku“, kuri turėtų sujungti Varšuvą su Lodze, Poznane ir Vroclavu. Tikimasi, kad kartu bus keliami ir esamos infrastruktūros parametrai, kad kelionės taptų greitesnės, patogesnės bei labiau prognozuojamos.

    „Tai, kas galutinai nulems geležinkelių sėkmę, bus punktualumas“, – sakė „Track Tec“ viceprezidentas Krzysztofas Niemecas.

    Jo vertinimu, per 10 metų vidutinis Lenkijos gyventojas geležinkeliu galėtų keliauti gerokai dažniau nei dabar, jei paslauga išlaikys aukštą patikimumo kartelę. Pastaraisiais metais patogumo ir aptarnavimo standartus kelti lengviau, tačiau keleiviams labiausiai svarbu, kad traukiniai atvyktų laiku.

    Didelius pokyčius turėtų lydėti ir investicijų šuolis: rinkos dalyviai skaičiuoja, kad artimiausiais metais planuojamos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai gali būti maždaug tris kartus didesnės nei iki šiol. Tai reiškia didesnį tempą konkursams, projektavimui, statybai, medžiagų bei įrangos tiekimui ir administraciniams procesams.

    Kartu didėja reikalavimai visai grandinei – nuo užsakovų ir valstybės valdomų bendrovių iki rangovų, gamintojų ir priežiūros institucijų. Sektorius akcentuoja, kad kritiškai svarbu iš anksto žinoti techninius standartus, suderinti naujus reikalavimus ir užtikrinti aiškų dialogą, kad projektai nevėluotų dėl ginčų ar procedūrinių kliūčių.

    Finansavimo stabilumas išlieka viena svarbiausių sąlygų, kad investicijų banga nevirstų chaotišku „butelio kakleliu“. Diskusijose minimas ir Geležinkelių fondo stiprinimas bei jo finansavimo mechanizmo pokyčiai, kurie galėtų padėti planuoti darbus ilgesniam laikotarpiui ir mažinti investicijų ciklų svyravimus.

    Vis dėlto ryškiausia įtampa – krovinių segmente. Nors keleivių vežime lengviau tiesiogiai pademonstruoti naudą: trumpesnes keliones, naujus maršrutus ir didesnį patrauklumą, krovinių geležinkelis susiduria su struktūriniais pokyčiais: dalis tradicinių srautų traukiasi, o rinka persiorientuoja į sudėtingesnius, didesnės pridėtinės vertės pervežimus.

    Ekspertai prognozuoja, kad ateityje didesnį vaidmenį gali vaidinti intermodaliniai sprendimai, siuntų logistika, greitesni maisto ar kitų jautresnių krovinių pervežimai. Tačiau bendras tonų skaičius gali būti mažesnis nei anksčiau, o tai kelia klausimų, kaip vertinti sektoriaus pažangą pagal tradicinius apimčių rodiklius.

    Europos Sąjungos transporto strategijose numatyta didinti krovinių vežimą geležinkeliais, tačiau pramonės atstovai šį tikslą vadina jautriausia vieta. Rizika ta, kad vertinant dideles investicijas į geležinkelius bus matomas ryškus keleivių vežimo progresas, o krovinių dalyje – stagnacija ar net regresija.

    Todėl Lenkijos geležinkelių „pagreitėjimas“ per artimiausius 10 metų labiausiai priklausys nuo trijų veiksnių: ar bus užtikrinta punktualumo kultūra, ar investicijos bus valdomos be trikdžių ir ar krovinių segmentui pavyks rasti naują, konkurencingą nišą. Jei bent viena grandis strigs, bendras transformacijos efektas gali būti mažesnis, nei tikimasi iš milijardinių projektų.

  • Varšuva–Katovicai ir Krokuva greičiau: modernizuota CMK ruožas atvers kelią 250 km/h traukiniams

    Lenkija baigia svarbios geležinkelio arterijos modernizaciją: vadinamojoje Centrinėje magistralėje (CMK, 4-oji linija), jungiančioje Varšuvą su šalies pietumis, planuojama leisti traukiniams važiuoti iki 250 km/h greičiu. Šis ruožas laikomas vienu strategiškiausių, nes aptarnauja intensyvius srautus į Sileziją ir Krokuvą.

    Po atnaujinimo kelionė iš Varšuvos į Katovicus ir Krokuvą turėtų sutrumpėti iki mažiau nei dviejų valandų. Praktikoje tai reikštų konkurencingesnę alternatyvą automobiliui ir daliai vidaus skrydžių, ypač kai į greitesnį susisiekimą įsitraukia ir patikimesni tvarkaraščiai.

    Ką dar reikia užbaigti?

    Didžiausias dėmesys dabar skiriamas sprendimams, kurie leidžia saugiai valdyti eismą dideliu greičiu: modernioms signalizavimo ir eismo kontrolės sistemoms, ryšiui GSM-R bei europiniam traukinių valdymo standartui ETCS. Būtent ETCS laikomas esminiu, kai kalbama apie didesnį pralaidumą, tikslumą ir saugumą, nes traukinio mašinistą realiu laiku „veda“ borto įranga.

    Bandymuose svarbų vaidmenį atlieka PKP Intercity, nes šiuo metu būtent šis vežėjas turi riedmenų, galinčių saugiai pasiekti 250 km/h. Tokiose modernizacijos programose įprasta, kad infrastruktūra paruošiama kartu su praktiniais bandymais, kurie patikrina ne tik bėgių būklę, bet ir ryšio bei automatinės kontrolės patikimumą.

    250 km/h tikslas ir terminas

    PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis viešai yra nurodęs, kad tikslas pasiekti 250 km/h CMK ruože siejamas su 2027 metais. Nors maksimalus greitis dažnai priklauso nuo konkrečių ruožų, grafikų ir riedmenų, pats faktas, kad infrastruktūra ruošiama 250 km/h režimui, rodo ambiciją priartėti prie Vakarų Europos greitųjų geležinkelių standartų.

    „Darbai vyksta tiek techninėje, tiek operacinėje pusėje. Esminis dalykas bus užtikrinti parametrų vientisumą ir eismo saugą“, – sakė Piotras Wyborskis.

    Investicijų mastas – dešimtys milijardų

    Lygiagrečiai diegiant ETCS, Lenkija plečia šios sistemos aprėptį visame tinkle, kad traukiniai galėtų važiuoti sklandžiau ir vienodais principais skirtinguose regionuose. ETCS plėtra svarbi ir tarptautiniam suderinamumui, nes tai bendras Europos standartas, leidžiantis lengviau organizuoti tarpvalstybinius maršrutus.

    PKP PLK taip pat ruošiasi naujai investicijų bangai: šiemet numatyta pasirašyti sutarčių už daugiau kaip 6,5 milijardo eurų, o planuojamų pirkimų ir konkursų apimtis turėtų siekti bent apie 2,6 milijardo eurų. Tokie skaičiai rodo, kad geležinkelis Lenkijoje išlieka vienu svarbiausių valstybės infrastruktūros prioritetų artimiausiais metais.

  • Traukiniai į Gdanską laikinai lėtina greitį: po rato gedimo „PKP Intercity“ imasi patikrų

    Lenkijos geležinkelių vežėjas PKP Intercity laikinai sumažino dalies reisų greitį, įskaitant maršrutus Gdansko kryptimi. Sprendimas priimtas po incidento, kai viename antros klasės vagone buvo užfiksuotas rato elemento pažeidimas.

    Apie gedimą pranešta po įvykio balandžio 26 dieną, kai ruože tarp Ilovo ir Dzialdovo pastebėtas vieno vagono rato konstrukcijos defektas. Dėl situacijos traukinio personalas reagavo operatyviai, o tai, anot geležinkelių temomis rašančių šaltinių, galėjo būti lemiama siekiant išvengti rimtesnių pasekmių.

    Laikini greičio ribojimai

    PKP Intercity nurodė atliksianti išsamias technines visų vagonų, turinčių ratų komplektus su apvadu, patikras. Kol kontrolės nebus baigtos ir nebus pateiktos išvados, sąstatai su tokiais vagonais važiuos lėčiau.

    Laikinai nustatytas didžiausias greitis siekia 140 kilometrų per valandą, todėl kai kuriuose maršrutuose gali pailgėti kelionės laikas. Ribojimai taikomi iki atskiro pranešimo, priklausomai nuo patikrų rezultatų.

    Kodėl tai vertinama rimtai?

    Techniniai ratų gedimai geležinkeliuose laikomi ypač pavojingais, nes esant dideliam greičiui defektas gali baigtis vagono ar viso sąstato nuvažiavimu nuo bėgių. Ši tema Lenkijoje vėl suaktyvėjo prisiminus Eschedės katastrofą Vokietijoje, kai 1998 metais įvykį sukėlė rato apvado lūžis.

    Tąkart greitaeigis traukinys važiavo apie 200 kilometrų per valandą, o nelaimė tapo viena didžiausių Europos geležinkelių istorijoje: žuvo 101 žmogus, daugiau nei 100 buvo sužeista. Nors dabartinis incidentas Lenkijoje baigėsi be panašaus masto padarinių, vežėjas akcentuoja prevenciją.

    Kas tiriama toliau?

    Dėl įvykio sudaryta geležinkelio komisija, kurioje dalyvauja PKP Intercity ir infrastruktūros valdytojo PKP PLK atstovai. Ji aiškinasi, kas tiksliai nulėmė gedimą ir ar tai galėjo būti susiję su medžiagos defektu.

    Skelbiama, kad detalesnis tyrimas bus patikėtas specializuotai tyrimų įstaigai. Nuo jos išvadų priklausys, ar reikės papildomų remonto darbų, detalių keitimo bei ar greičio ribojimai bus atšaukti.