CP v2

Tag: PKP PLK

  • Tunelio gręžimas Lodzėje artėja prie atnaujinimo: PKP PLK derasi su trimis rangovais

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pradėjo rangovo atranką, kuris turėtų užbaigti Lodzės skersinį geležinkelio tunelį. Rugpjūčio viduryje trys atrinkti kandidatai gavo kvietimus į derybas, tačiau įmonė kol kas neatskleidžia, kas jie tokie.

    PKP PLK teigia, kad į pokalbius pakviesti subjektai, kurie, užsakovo vertinimu, turi daugiausia patirties ir kompetencijų saugiai pabaigti sudėtingą gręžimo etapą. Atranka vyksta ribotu būdu, taikant derybas be viešo skelbimo.

    Tunelio darbai įstrigo 2024 metų rudenį, kai pastatuose virš planuojamos trasos fiksuota rimtų pažeidimų. Nuo tada tunelį gręžianti TBM mašina „Katarzyna“ liko po žeme, o projektas tapo vienu probleminiausių šalies geležinkelių infrastruktūros objektų.

    PKP PLK tikisi, kad gręžimas būtų atnaujintas 2027 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau pabrėžia, kad terminas priklausys nuo naujo rangovo atlikto TBM mašinos techninės būklės įvertinimo. Lygiagrečiai turėtų būti tikrinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei skaičiuojamas poveikis aplinkiniams pastatams.

    „Kartu bus vertinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei poveikis aplinkiniam užstatymui tolesnėje gręžimo trasoje. Šie veiksmai atliekami siekiant padidinti darbų saugą“, – sakė PKP PLK atstovas spaudai Rafałas Wilgusiakas.

    Vienas didžiausių iššūkių išlieka tai, kaip į gręžimo atnaujinimą reaguos virš tunelio stovintys istoriniai namai. PKP PLK pripažįsta, kad dėl grunto būklės ir ankstesnių pažeidimų rizika esamam užstatymui išlieka padidėjusi, todėl viešojoje erdvėje aptariamas ir dalies pastatų nugriovimo scenarijus.

    2026 metų viduryje Lodzės vaivada priėmė sprendimą perimti keturis pastatus, esančius virš įstrigusios TBM mašinos. Šiuo metu vyksta jų vertinimas, o vėliau turėtų būti priimti sprendimai dėl kompensacijų ir jų išmokėjimo.

    PKP PLK pabrėžia, kad galimų griovimų apimtis priklausys nuo technologinių sprendimų, kuriuos pasiūlys naujasis rangovas. Kitaip tariant, galutiniai veiksmai bus aiškūs tik tada, kai bus pasirinktas vykdytojas ir atlikti papildomi techniniai skaičiavimai.

    Skersinis tunelis Lodzėje yra esminė platesnio projekto dalis, kuri turėtų sujungti pagrindines miesto geležinkelio stotis ir leisti traukiniams važiuoti per patį centrą. Projektas numato ne tik dviejų kelių tunelį, bet ir naujas stoteles bei papildomus vieno kelio tunelius, dalis kurių jau baigti.

    Pradiniai planai buvo gerokai ambicingesni: sutartis, pasirašyta 2017 metų gruodį, numatė projekto pabaigą 2021 metų gruodį. Dėl vėlavimų ir rangovo pasikeitimo PKP PLK vengia įvardyti galutinę darbų pabaigos datą ir tikslų biudžetą, nes jis priklausys nuo realiai atliktų darbų inventorizacijos, TBM būklės, pirkimų rezultatų ir naujų grafikų.

  • „Budimex“ laimėjo dar vieną geležinkelio kontraktą: modernizuos ruožą iki 2030 metų

    Lenkijos statybų grupė „Budimex“ pasirašė sutartį su PKP PLK dėl geležinkelio linijos modernizavimo tarp Łęczycos ir Kutno. Projektas bus vykdomas pagal projektavimo ir rangos principą, o darbus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Sutarties vertė viršija 370 mln. zlotų, o tai sudaro apie 86 mln. eurų. Investicija apima esamos infrastruktūros atnaujinimą, papildomo kelio įrengimą dalyje maršruto bei keleiviams skirtos infrastruktūros pertvarką.

    Kas pasikeis ruože Łęczyca–Kutno

    Numatyta kompleksiškai modernizuoti apie 21 kilometro ilgio esamą kelią, taip pat maždaug 15 kilometrų atkarpoje nutiesti antrąjį kelią. Darbai apims ir inžinerinius statinius: planuojama rekonstruoti devynis tiltus bei vieną pralaidą.

    Kartu bus atnaujintas kontaktinis tinklas, elektros ūkis ir traukinių eismo valdymo sistemos. Tokios investicijos paprastai siejamos su didesniu saugumu, mažesniu gedimų skaičiumi ir stabilesniais tvarkaraščiais intensyvaus eismo linijose.

    Keleiviams – greitesni traukiniai ir atnaujintos stotys

    Vienas pagrindinių projekto tikslų – pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę. Stotyje Witonia numatyta įrengti du naujus salinius peronus ir požeminę perėją, o Gawrony stotelė bus modernizuota įrengiant du naujus peronus.

    Taip pat palikta galimybė papildomiems darbams pagal pasirinkimo teisę: Topolos Królewskos vietovėje galėtų atsirasti dar du nauji peronai. Tokie sprendimai dažniausiai diegiami siekiant patogesnio įlipimo, geresnio pritaikymo riboto judumo žmonėms ir sklandesnių keleivių srautų.

    Iki 160 km per valandą ir didesnis pralaidumas

    Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šioje linijoje turėtų galėti važiuoti iki 160 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Didesni techniniai parametrai ir pralaidumas paprastai leidžia patikimiau derinti regioninius, tolimuosius ir krovinių maršrutus.

    PKP PLK ir rangovai teigia, kad modernizacija yra platesnio jungties tarp Lodzės ir Kutno atnaujinimo etapo dalis. Prognozuojama, kad kelionės laikas tarp šių miestų galėtų sutrumpėti apie 10 minučių.

    „Mūsų užduotis – taip parengti ir vykdyti investiciją, kad rezultatas būtų moderni, patikima infrastruktūra, atitinkanti geležinkelio poreikius ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė „Budimex“ projekto vadovas Jakubas Szłapka.

    Iki 2030 metų numatytas terminas rodo, kad projektas apims ne tik statybos darbus, bet ir ilgesnį projektavimo, derinimų bei eismo organizavimo laikotarpį. Tokiose geležinkelio modernizacijose reikšminga dalis iššūkių susijusi su darbų vykdymu nenutraukiant arba minimaliai ribojant traukinių judėjimą.

  • Rail Baltica Bialystok–Elkas stringa: teismo sprendimas dėl „Mirbud“ gali apversti 1 mlrd. eurų konkursą

    Lenkijoje užsitęsė vienas didžiausių pastarųjų metų geležinkelių modernizavimo konkursų, susijęs su Rail Baltica ruožu tarp Bialystoko ir Elko. Nors užsakovas PKP PLK jau kelis kartus buvo paskelbęs laimėtoją, galutinio sprendimo iki šiol nėra, o procesą toliau stabdo ginčai ir teismų grandinė.

    Projekto vertė siekia apie 1,06 mlrd. eurų, tačiau investicija faktiškai jau apie 20 mėnesių juda labai lėtai: vyksta kontrolės procedūros, o konkurso rezultatai nuolat persvarstomi. Papildomos įtampos suteikia bylos baigtis Varšuvos apygardos teisme, kuri gali pakeisti vertinimą, kas apskritai turėjo teisę likti konkurse.

    Kas sustabdė sprendimą?

    Ginčo centre atsidūrė statybų bendrovė „Mirbud“, kuri kartu su partneriais iš pradžių buvo laikyta pateikusi vieną patraukliausių pasiūlymų. Tačiau konsorciumas buvo eliminuotas po to, kai viešųjų pirkimų ginčų institucijos nurodė atmesti pasiūlymą dėl to, kad konkurso dokumentuose nebuvo pateikta informacija apie anksčiau skirtą administracinę baudą.

    Bauda buvo susijusi su darbais greitkelyje S1 netoli Vengierska Gurka, kur, pasak aplinkosaugos inspekcijos, pažeistos aplinkosaugos sprendimo sąlygos. „Mirbud“ pozicija tokia, kad bauda buvo pritaikyta ne tam subjektui, o pats pažeidimas, bendrovės vertinimu, buvo kvalifikuotas ginčytinai.

    „Tai klausimas, ar dėl tokio dydžio baudos valstybė turėtų už modernizavimą mokėti šimtais milijonų eurų daugiau, o stakės yra ir proporcingumas, ir viešųjų finansų interesas“, – sakė „Mirbud“ valdybos narys Pawełas Korzeniowskis.

    Milžiniškas projektas ir griežti terminai

    PKP PLK šį konkursą yra įvardijusi kaip didžiausią savo istorijoje: planuojama modernizuoti apie 100 km geležinkelio linijos, daugelyje vietų įrengiant antrąjį kelią, pertvarkant stotis ir sustojimus, statant viadukus bei požemines perėjas. Tikslas – didesnis pralaidumas ir saugesnės sankirtos, mažinant pervažas viename lygyje.

    Po modernizacijos keleivinių traukinių greitis daugelyje atkarpų turėtų siekti iki 200 km per valandą, o kelionės laikas tarp Bialystoko ir Elko trumpėti iki maždaug 55 minučių. Krovinių vežimui numatomi parametrai taip pat ambicingi: ilgesni sąstatai ir didesnis leistinas greitis turėtų pagerinti logistiką regione.

    Projektui skirta daugiau nei 800 mln. eurų Europos Sąjungos parama iš Instrumento „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“, todėl rangos sutarties vilkinimas kelia ne tik politinę, bet ir finansinę riziką. PKP PLK nurodo, kad darbai turi būti užbaigti iki 2029 metų, o vėlavimai gali komplikuoti projekto atsiskaitymą pagal paramos taisykles.

    Kodėl ginčų tiek daug?

    Viešųjų pirkimų praktikoje tokios apimties konkursai dažnai tampa daugiapakopiais ginčais, kai dalyviai naudojasi visomis teisėtomis apskundimo priemonėmis. Statybų sektoriaus atstovai akcentuoja, kad pati sistema leidžia ir skatina tiekėjams ginti savo interesus, o ilgai trunkančios procedūros dažnai atsimuša į institucijų pajėgumus ir terminų valdymą.

    Šiuo atveju situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad buvo keletą kartų keistas „geriausio pasiūlymo“ vertinimas, o paraleliai vyksta atskiras teisminis ginčas dėl administracinės baudos adresato ir pagrįstumo. Būtent šis teismo sprendimas gali lemti, ar „Mirbud“ argumentai bus laikomi pakankamais grįžti į konkursą, arba ar bus įtvirtintas kelias dabartiniams favoritams.

    Kol vyksta procedūros, didžiausia rizika – kad strateginė Rail Baltica dalis Lenkijos šiaurės rytuose ir toliau liks „popieriuje“, o modernizacijos grafikas stumsis. Tai reikštų ne tik vėlesnę naudą keleiviams ir krovinių vežėjams, bet ir didesnį spaudimą valdyti europinės paramos terminus.

  • PKP PLK pasirinko rangovus: geležinkelio C-E 20 modernizacija gali kainuoti iki 270 mln eurų

    PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) pranešė pasirinkusi rangovus geležinkelio linijos C-E 20 ruožo Skierniewice–Czachówek Wschodni projektavimo ir rangos darbams. Sutartis pasirašyta su konsorciumu, kurio lyderė yra bendrovė Trakcja, kartu dirba ir Sarinż.

    Bendra sutarties vertė su numatytomis papildomomis galimybėmis gali siekti apie 270 mln eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Projektas apima ne tik infrastruktūros darbus pagrindiniame ruože, bet ir platesnę modernizaciją, susietą su eismo valdymo bei saugos sprendimais.

    Ką apima sutartis?

    Užsakymas suskirstytas į bazinę dalį ir papildomas pasirinkimo teises. Be pagrindinių projektavimo ir statybos darbų, numatyti pakeitimai geležinkelio eismo valdymo įrangoje ir ETCS sistemoje, daugiausia dėmesio skiriant sąsajoms ir integracijai.

    Taip pat numatyta galimybė išplėsti darbus geležinkelio linijoje Nr. 12, ruožuose Mszczonów–Tarczyn ir Tarczyn–Czachówek Wschodni. Tokie sprendimai leidžia užsakovui etapais didinti darbų apimtį, jei tam atsiranda finansinis ir techninis pagrindas.

    Kiek kainuos ir kas atliks darbus?

    Skaičiuojama, kad bazinės dalies vertė gali siekti apie 130 mln eurų be PVM, įskaitant sąlyginį atlyginimą. Pirmosios pasirinkimo teisės dalis gali sudaryti apie 79 mln eurų be PVM, o antrosios pasirinkimo teisės dalis dar apie 38 mln eurų be PVM.

    Trakcja nurodo, kad planuojamas jos dalyvavimas įgyvendinant sutartį sudaro 75 proc., tačiau galutinis pasiskirstymas bus tikslinamas atskiroje konsorciumo vykdymo sutartyje. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia darbų ir atsakomybės dalis numatoma konsorciumo lyderei.

    Kodėl šis projektas svarbus?

    Geležinkelio koridoriai, tokie kaip C-E 20, Lenkijoje laikomi strategiškai reikšmingais, nes užtikrina intensyvius keleivių ir krovinių srautus bei jungtis su kitais transporto maršrutais. Modernizacija paprastai siejama su didesniu pralaidumu, didesniu greičiu, patikimesniu tvarkaraščių laikymusi ir aukštesniais saugos standartais.

    ETCS diegimas ir susiję eismo valdymo sprendimai yra vienas svarbiausių europinių geležinkelių modernizacijos elementų. Tai technologinis pagrindas didesniam interoperabilumui, kai skirtingų šalių ir operatorių traukiniai gali važiuoti vieningais saugos principais.

  • Lenkijos Beskidų kalnuose nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys: dalis vagonų įkrito į Poprado upę

    Lenkijos pietuose, Beskidų Sondiecio kalnuose, nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys. Vietos valdžios teigimu, dalis vagonų nuriedėjo į Poprado upę, o geležinkelio ruožas laikinai tapo nepravažiuojamas.

    Incidentas įvyko linijoje, jungiančioje Nowy Sącz ir Krynica-Zdrój kryptį. Skelbiama, kad nuo bėgių nuvažiavo šeši tušti vagonai, o į įvykio vietą išsiųstos Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą prižiūrinčios tarnybos.

    Dėl avarijos keleiviams šiame ruože organizuotas pakaitinis susisiekimas autobusais. Vežėjai ragina sekti operatyvią informaciją apie reisų pasikeitimus ir galimus vėlavimus stotyse bei oficialiuose keleivių informavimo kanaluose.

    Piwniczna-Zdrój meras Tomasz Michałowski socialiniuose tinkluose pranešė, kad vagonai atsidūrė Poprado upės vagoje, todėl artimiausiomis valandomis eismas į abi puses gali būti sustabdytas. Tarnybos tuo metu vertina situaciją ir planuoja, kaip saugiai pašalinti vagonus bei atstatyti bėgių infrastruktūrą.

    Kol kas nepranešama apie nukentėjusius asmenis, o tikslios avarijos priežastys dar nustatinėjamos. Paprastai tokiais atvejais vertinama bėgių būklė, galimi kelio deformacijos veiksniai, riedmenų techninė būklė ir eismo organizavimo aplinkybės, tačiau oficialių išvadų dar nėra.

    Geležinkelių specialistai pabrėžia, kad net ir tuščių vagonų nuvažiavimas nuo bėgių gali sukelti ilgalaikių trikdžių, jei pažeidžiami bėgiai, pabėgiai ar kontaktinio tinklo įranga. Be to, vagonams patekus į upę, darbai dažnai sudėtingėja dėl privažiavimo, aplinkosauginių reikalavimų ir būtinybės užtikrinti saugą gelbėjimo bei remonto metu.

    Apie linijos atnaujinimo terminus kol kas neskelbiama. Atsakingos tarnybos praneš, kai bus aišku, kiek laiko užtruks avarijos padarinių likvidavimas ir kada traukiniai galės vėl važiuoti įprastu grafiku.

  • Į Beskidus traukiniu per rekordiškai trumpą laiką: „PKP PLK“ finišuoja už 120 mln. eurų

    Į Beskidus traukiniu per rekordiškai trumpą laiką: „PKP PLK“ finišuoja už 120 mln. eurų

    Modernizacija artėja prie finišo

    Pietų Lenkijos Beskidų regioną pasiekti traukiniais netrukus turėtų būti gerokai greičiau. Valstybinė infrastruktūros bendrovė „PKP PLK“ praneša, kad baigia modernizuoti vieną svarbiausių maršrutų – 97-ąją geležinkelio liniją tarp Sucha Beskidzka ir Žywiec.

    Ši atkarpa yra daugiau nei 35 kilometrų ilgio ir svarbi ne tik turistams, bet ir vietos gyventojų kasdienėms kelionėms. Modernizacija apima tiek pačius bėgius, tiek stotis, peronus ir inžinerinius statinius, kurie lemia saugumą bei važiavimo greitį.

    Nauji peronai, stotis ir kontaktinis tinklas

    Darbuose jau matomi konkretūs pokyčiai: įrengti nauji peronai, atnaujinti kelio elementai, sutvarkyta dalis infrastruktūros objektų. Šiuo metu tęsiami kontaktinio tinklo montavimo darbai, kurie būtini elektriniam traukinių eismui ir patikimesniam tvarkaraščiui.

    Keleiviams numatyta 10 naujų peronų, o maršrute atsiras ir nauja stotis Žywiec Amfiteatr. Tokie sprendimai paprastai didina geležinkelio patrauklumą, nes stotys priartinamos prie gyvenamųjų rajonų ir lankomų vietų.

    Kiek kainuos ir kas pasikeis keleiviams

    Investicijos vertė siekia daugiau nei 520 mln. zlotų, tai yra apie 120 mln. eurų. Projektas finansuojamas ir iš Lenkijos nacionalinio ekonomikos atkūrimo plano lėšų, todėl didelis dėmesys skiriamas terminams ir rezultatams.

    Be bėgių ir stočių, modernizacija apima pylimų tvarkymą bei daugiau nei 50 geležinkelio ir kelių sankirtų pertvarką. Tokie darbai paprastai mažina incidentų riziką ir leidžia didinti leistiną greitį, o kartu stabilina eismą blogesnėmis oro sąlygomis.

    „Žywiec–Sucha Beskidzka linijos modernizacija yra viena svarbiausių geležinkelių investicijų pietų Lenkijoje. Nauji bėgiai, stotys ir sustojimai sutrumpins kelionės laiką ir padarys geležinkelį greitesnį, patogesnį bei arčiau gyventojų“, – sakė infrastruktūros viceministras Przemysław Koperski.

    „Nauja stotis Žywiec Amfiteatr gerai parodo šios investicijos prasmę“, – pridūrė jis.

    Baigus darbus, kelionė tarp Sucha Beskidzka ir Žywiec turėtų sutrumpėti maždaug 30 minučių, o tai turės įtakos ir platesniam jungčių tinklui. Kaip pavyzdys įvardijama, kad greičiausias reisas iš Krokuvos į Žywiec galėtų trukti apie 100 minučių.

    Modernizuotos linijos atidavimas planuojamas 2026 metų gruodį, tad ji turėtų pradėti veikti kartu su 2026–2027 metų tvarkaraščiu. Tokie projektai dažnai vertinami kaip alternatyva kelionėms automobiliu, ypač kai gerėja punktualumas ir mažėja kelionės trukmė.

  • „RegioJet“ grįžta į Lenkiją? Vežėjas apsisprendė ir atšaukė visus prašymus dėl maršrutų

    „RegioJet“ grįžta į Lenkiją? Vežėjas apsisprendė ir atšaukė visus prašymus dėl maršrutų

    Čekijos geležinkelių vežėjas „RegioJet“ artimiausiu metu neplanuoja sugrįžti į Lenkijos vidaus rinką. Nors bendrovė buvo pateikusi paraiškas dėl važiavimo keliuose populiariuose maršrutuose, vėliau jų atsisakė ir atšaukė visus prašymus.

    Tokie veiksmai užgesino anksčiau kilusias spėliones, kad nuo naujo traukinių tvarkaraščio, įsigaliosiančio gruodžio mėnesį, geltonieji „RegioJet“ sąstatai vėl važinės Lenkijos miestuose. Vežėjas buvo prašęs galimybių kursuoti, be kita ko, kryptimis į Poznanę, Vroclavą, Ščeciną ir Krokuvą.

    Paraiškų nagrinėjimo procese dalis pageidavimų nebuvo patenkinti, o daliai maršrutų buvo siūlomi mažiau patrauklūs laiko langai. Tokiais atvejais komerciniams reisams tampa sunkiau konkuruoti, nes keleiviai dažniausiai renkasi patogiausią išvykimo laiką ir trumpiausią kelionės trukmę.

    „RegioJet“ sprendimą patvirtino bendrovės atstovas spaudai Lukašas Kubatas, informaciją perduodamas Lenkijos naujienų agentūrai PAP. Tai reiškia, kad bent artimiausioje perspektyvoje bendrovė apsiribos tarptautiniais reisais į Lenkiją, o ne bandys iš naujo įsitvirtinti vidaus maršrutuose.

    „Šiuo metu neplanuojame grįžti į Lenkijos vidaus rinką ir atšaukėme visus pateiktus prašymus“, – sakė Lukašas Kubatas.

    „RegioJet“ Lenkijoje jau buvo bandęs konkuruoti su nacionaliniu vežėju PKP Intercity, tačiau startas nebuvo sklandus. Susidūrus su tvarkaraščių pokyčiais ir maršrutų ribojimais, dalį susidariusių spragų vėliau užpildė PKP Intercity, o „RegioJet“ galiausiai pasitraukė iš vidaus reisų.

    Lenkijos geležinkelių rinka pastaraisiais metais išlieka patraukli, tačiau joje didelę reikšmę turi infrastruktūros valdytojo skiriami pajėgumai ir konkurencingi laiko langai. Be jų net ir stiprią kainodarą siūlantys privatūs vežėjai rizikuoja nesurinkti pakankamo keleivių srauto ir patirti nuostolių.

  • Lenkai: PKP PLK testuoja šildomą kontaktinį tinklą, kuris turėtų sumažinti apledėjimo gedimus

    Kontaktinio tinklo apledėjimas – viena dažniausių žiemos problemų

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK kartu su PGE Energetyka Kolejowa Operator kuria sistemą, skirtą mažinti kontaktinio tinklo apledėjimo sukeltas avarijas ir eismo sutrikimus. Pagrindinė idėja – kontroliuojamai pašildyti kontaktinius laidus, kad ant jų nesusidarytų ledas.

    Pasak bendrovės, technologija paremta laidų šildymu iki maždaug 4–5 laipsnių Celsijaus. Toks temperatūros pakėlimas turėtų padėti išlaikyti laidų laidumą ir sumažinti riziką, kai dėl šlapdribos ar lijundros traukiniai priversti mažinti greitį arba stoja.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis jau bandomas

    Sistema jau įrengta bandymų poligone traukos pastotėje Kostów Opolės vaivadijoje, o lauko bandymai vykdomi ir pasirinktuose ruožuose prie Byczynos bei Biskupic. Projektas vystomas etapais, nes sprendimas turi veikti realiomis eksploatacinėmis sąlygomis ir būti suderintas su esama energetikos bei eismo valdymo infrastruktūra.

    PKP PLK teigimu, viso rudens ir žiemos sezono metu atlikti bandymai parodė, kad laidų temperatūra iš tiesų pakyla, o automatika, valdanti atitirpinimo procesą, veikia stabiliai. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas – ne vien technologinis demonstravimas, o praktinis poveikis punktualumui ir eismo pralaidumui žiemos metu.

    „Visą rudens ir žiemos sezoną atlikome bandymus realiomis eksploatavimo sąlygomis. Jie patvirtino veiksmingą kontaktinių laidų temperatūros didėjimą ir teisingą automatikos darbą atitirpinimo procese“, – sakė PKP PLK.

    Programinė įranga – automatinis paleidimas pagal oro ir eismo situaciją

    Lygiagrečiai kuriama programinė dalis, kuri turėtų apjungti kelis elementus: traukinių buvimo vietos nustatymą, eismo situacijos analizę ir automatinį atitirpinimo įjungimą, kai aptinkama lijundra ar susidaro apledėjimo rizika. Tai svarbu, nes šildymas reikalauja papildomos energijos, o jo valdymas turi būti tikslus ir pagrįstas realiu poreikiu.

    Toks modelis leidžia šildymą įjungti tik ten ir tada, kur jis būtinas, o ne visame tinkle vienu metu. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį reagavimą į staigius oro pokyčius ir mažesnį vėlavimų „domino efektą“, kai dėl vieno sutrikimo pradeda strigti visas grafikas.

    „Nuolat ieškome modernių sprendimų, kurie padėtų išlaikyti sklandų ir saugų traukinių eismą net ir sudėtingiausiomis oro sąlygomis“, – sakė PKP PLK.

    PKP PLK yra valstybės valdoma bendrovė, atsakinga už Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdymą, eismo organizavimą ir prieigą vežėjams. Bendrovė nurodo, kad metų pabaigoje prižiūrėjo beveik 19 000 kilometrų geležinkelio linijų, todėl net nedidelis patikimumo pagerėjimas žiemos metu gali turėti apčiuopiamą poveikį visos sistemos punktualumui.

  • „Torpol“ arti 700 mln eurų vertės sutarties: ką pakeistų Varšuvos Rytų stoties modernizacija

    Lenkijos biržoje kotiruojama infrastruktūros bendrovė „Torpol“ praneša esanti arti vieno didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sandorių šalyje. Įmonė tikisi užbaigti procedūras ir pasirašyti sutartį dėl Varšuvos Rytų stoties bei stotelės Warszawa Stadion modernizavimo, kurios vertė siekia apie 700 mln eurų be PVM.

    Įmonės vadovai viešai teigia, kad po ginčų nagrinėjimo etapo „iš esmės niekas netrukdo pasirašyti sutarties“. Tokia investicija reikšmingai papildytų „Torpol“ užsakymų portfelį ir suteiktų daugiau laisvės atsirenkant, kuriuose konkursuose dalyvauti toliau.

    Kas keisis Varšuvos Rytų stotyje

    Projektas apima kompleksinį geležinkelio infrastruktūros atnaujinimą viename svarbiausių Varšuvos mazgų. Numatyta įrengti septynis modernius dengiamus peronus su liftais ir eskalatoriais, taip pat pagerinti keleivių judėjimą bei informavimą stotyje.

    Darbų apimtyje taip pat planuojamas naujas jungiamasis koridorius tarp esamų tunelių, dinaminės keleivių informavimo sistemos diegimas, bėgių, iešmų, kontaktinio tinklo ir eismo valdymo įrangos keitimas. Tokie sprendimai paprastai skirti didinti pralaidumą, punktualumą ir saugumą intensyviai naudojamuose mazguose.

    Grafikas ir įtaka pajamoms

    Pagal aptariamą planą sutarties trukmė siektų 51 mėnesį, iš jų 43 mėnesiai būtų skirti statybos darbams. Likę 8 mėnesiai numatyti sertifikavimui, procedūroms ir leidimams, kurie infrastruktūros projektuose dažnai tampa kritiniu užbaigimo etapu.

    „Jei sutartį pasirašytume vasarą, pirmąjį pusmetį skirtume projektavimo darbams, o nuo 2027 metų tikėtume didesnės darbų apimties ir reikšmingų pajamų“, – sakė „Torpol“ atstovai. Įmonė pabrėžia, kad toks kontraktas leistų selektyviau rinktis konkursus ir labiau orientuotis į projektus, kurie atitinka kompetencijas arba atneša papildomą vertę.

    Diversifikacija ir kiti projektai

    „Torpol“ taip pat signalizuoja apie siekį plėsti veiklos kryptis, kaip vieną prioritetų įvardydama elektros energetikos segmentą, susijusį su geležinkelių infrastruktūra. Bendrovė ketina auginti kompetencijas tiek stiprindama vidinius pajėgumus, tiek bendradarbiaudama su partneriais, o kaip papildomą kelią mini ir galimus įsigijimus.

    Lygiagrečiai įmonė dalyvauja konkursuose, susijusiuose su Lenkijos dideliais geležinkelio projektais, įskaitant infrastruktūrą, planuojamą prie Centrinio transporto mazgo. Bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad kai kuriuose konkursuose reikalavimai labiau orientuoti į kelių statybos patirtį, todėl rinkoje formuojamos konsorciumų paraiškos.

    Finansiniu požiūriu „Torpol“ pirmąjį 2026 metų ketvirtį fiksavo apie 78 mln eurų pardavimo pajamų, tai yra maždaug 13,2 proc. mažiau nei prieš metus. Įmonė aiškino, kad dalį darbų pakoregavo nepalankios oro sąlygos, tačiau pelningumo rodikliai gerėjo dėl indeksavimo, pakeitimų pavedimų ir sutarčių korekcijų, o grynasis pelnas paaugo iki maždaug 2,4 mln eurų.

  • „Mirbud“ dukterinė „Transkol“ arti 115 mln. eurų geležinkelio darbų, lems teismo sprendimas

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ skelbia, kad jos dukterinė įmonė „Transkol“, veikdama konsorciume, priartėjo prie didelės vertės geležinkelio užsakymo. Pagal paskelbtą informaciją, pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu PKP PLK vykdytame pirkime dėl geležinkelio linijos atkarpos tarp Skaržysko-Kamienna ir Kozłów modernizavimo.

    Pasirinktą pasiūlymą pateikė Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe (konsorciumo lyderis) ir „Transkol“. Jo vertė viršija 115 mln. eurų, o tai „Mirbud“ grupei būtų reikšmingas postūmis grįžtant į geležinkelių segmentą, kuriame pastaruoju metu bendrovės kontraktų portfelis buvo menkesnis.

    Kas numatyta projekte?

    Darbai apimtų daugiau nei 18 kilometrų ilgio geležinkelio ruožą. Plane numatyta atnaujinti bėgius ir kontaktinį tinklą, taip pat pastatyti nuo pagrindų dalį inžinerinių statinių bei sutvarkyti esamus tiltus per Nidą ir Czarna Nida.

    Taip pat būtų modernizuotos geležinkelio pervažos, siekiant didesnio eismo saugumo. Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šiame ruože galėtų važiuoti iki 140 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai iki 120 kilometrų per valandą.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Nors konkurse pasiūlymas ir pripažintas geriausiu, „Mirbud“ geležinkelio ambicijoms didelę reikšmę turės teisiniai procesai kitame stambiame projekte. Birželio 19 dieną Varšuvos apygardos teismas turėtų nagrinėti skundą, susijusį su anksčiau priimtu Krajowej Izby Odwoławczej sprendimu dėl konkurso „Rail Baltica“ modernizavimo atkarpoje tarp Ełk ir Białystok.

    Ankstesniame ginče buvo keliami klausimai dėl informacijos pateikimo apie aplinkosauginę baudą, siekusią apie 3 500 eurų. „Mirbud“ argumentavo, kad nebuvo sprendimo adresatas ir todėl negalėjo būti laikomas subjektu, kuriam tiesiogiai taikytina piniginė sankcija.

    Situaciją pakeitė tai, kad Lenkijos Naczelny Sąd Administracyjny panaikino ankstesnį teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog būtina įvertinti, ar „Mirbud“ apskritai buvo subjektas, galėjęs pažeisti sprendimo sąlygas. Bendrovė tikisi, kad šis teisinis kontekstas sustiprins jos pozicijas ir kituose su viešaisiais pirkimais susijusiuose ginčuose.

    „Mirbud“ vadovybė pabrėžia, kad teismo verdiktas gali turėti platesnių pasekmių visai viešųjų pirkimų praktikai, nes kalbama ne tik apie vieną atvejį, bet ir apie tai, kaip užsakovai bei ginčų nagrinėjimo institucijos vertina formalius neatitikimus. Investuotojams tai tampa svarbiu veiksniu vertinant, ar bendrovė artimiausiu metu galės stabiliai didinti geležinkelio projektų apimtis.