CP v2

Tag: Plačiajuostis internetas

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.

  • Laukiate šviesolaidžio? Patikrinkite, kada jis atsiras jūsų gatvėje ir ką daryti, jei plano nėra

    Laukiate šviesolaidžio? Patikrinkite, kada jis atsiras jūsų gatvėje ir ką daryti, jei plano nėra

    Šviesolaidinis internetas daugeliui gyventojų vis dar lieka pažadu, ypač atokiau nuo didmiesčių. Tačiau šviesolaidžio plėtra vyksta pagal viešai skelbiamus planus, o dalį jų galima pasitikrinti oficialioje valstybės duomenų bazėje.

    Lenkijoje tam skirta internet.gov.pl sistema, kurią administruoja Skaitmeninimo ministerija. Joje gyventojai gali įvesti vietovę, gatvę ir namo numerį bei matyti, ar adresu jau yra paslaugų teikėjų, ar suplanuotos investicijos, ar teritorija laikoma nepadengta.

    Įrankis veikia žemėlapio principu: pasirinkus konkretų pastatą matomas jo statusas, o prisijungus galima rasti daugiau detalių apie tinklo statybos etapą ir galimus tiekėjus. Tokia praktika padeda sumažinti informacijos spragas, kai žmonės nežino, ar šviesolaidis vėluoja, ar apskritai nėra suplanuotas.

    Kaip finansuojama plėtra

    Šviesolaidžio infrastruktūra paprastai diegiama dviem kryptimis: komerciškai patraukliose teritorijose investuoja privatūs operatoriai, o nuostolingesnėse vietovėse naudojamas viešasis finansavimas. Viešosios lėšos dažniausiai nukreipiamos į vadinamąsias baltąsias dėmes, kur rinkos sąlygomis tinklą tiesti neapsimoka.

    Lenkijoje plėtra siejama ir su Europos Sąjungos priemonėmis, tarp jų Nacionaliniu atkūrimo planu, kuriuo siekiama spartinti skaitmeninę transformaciją po pandemijos. Tokiuose projektuose keliami minimalūs techniniai reikalavimai, pavyzdžiui, užtikrinti ne mažesnę kaip 300 Mb/s spartą su galimybe ją didinti iki gigabitinių greičių.

    Taip pat veikia ilgalaikės programos, nukreiptos į sudėtingiausias vietoves, kur infrastruktūros diegimas brangiausias dėl išsisklaidžiusios statybos ar reljefo. Praktikoje tai reiškia, kad vienoje savivaldybėje šviesolaidis gali atsirasti greitai, o kitoje procesas užtrunka ilgiau dėl projektavimo ir rangos sudėtingumo.

    Ką daryti, jei šviesolaidžio plano nėra

    Jeigu konkrečiu adresu sistemoje nematyti nei paslaugų, nei suplanuotų darbų, gyventojai gali registruoti poreikį. Tokie pranešimai įtraukiami į duomenų bazę, kuria remiasi institucijos ir operatoriai, planuodami naujus plėtros etapus.

    Praktiškas žingsnis yra ir tiesioginis kontaktas su vietos tiekėjais, ypač jei į vieną operatorių kreipiasi keliolika kaimynų iš tos pačios gatvės. Operatoriams svarbus potencialių klientų skaičius, todėl bendras prašymas dažnai padidina tikimybę, kad investicija bus įtraukta į planus.

    Kol šviesolaidis dar nepasiekė namų, daliai gyventojų alternatyva gali būti 5G ar LTE internetas su išorine kryptine antena. Tinkamai parinkta įranga ir ryšio sąlygos kai kuriais atvejais leidžia pasiekti spartą, artimą baziniams šviesolaidžio planams, tačiau stabilumas ir delsa gali skirtis.

  • Audros pamokos: 63 nauji bokštai žada itin spartų ryšį beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Ryšio bokštas Panevėžio rajone

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas lankėsi Panevėžio rajone, Bučiuose, kur statomas 60 metrų aukščio ryšio bokštas. Jis sudarys sąlygas ryšio operatoriams įrengti antenas ir teikti mobiliojo ryšio bei interneto paslaugas.

    Skaičiuojama, kad bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs vietovėms, kur komercinėmis sąlygomis tinklų plėtra dažnai neatsiperka.

    „Ką tik prasiautusi audra apnuogino mūsų bėdas ir parodė, kaip svarbu, jog ryšys būtų atsparus ir patikimas“, – sakė Juras Taminskas.

    Ministras pabrėžė, kad valstybė investuoja ne tik į naujų bokštų statybas, bet ir į esamos infrastruktūros atsparumą. Pasak jo, ryšio bokštai regionuose reiškia ne vien didesnę spartą, bet ir realias galimybes nuotoliniam darbui, mokslui bei paslaugoms.

    63 bokštai ir beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“ Lietuvos kaimiškose ir nutolusiose vietovėse planuojama pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Įgyvendinus projektą, galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu bus sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms.

    Bokštai projektuojami taip, kad vienu metu viršutinėje sekcijoje įrangą galėtų montuoti iki keturių operatorių. Taip siekiama didinti konkurenciją ir sudaryti prielaidas gyventojams rinktis paslaugų teikėją, o ne būti pririštiems prie vienos alternatyvos.

    Numatyta, kad teritorijose bus įrengtos apsaugos priemonės, įskaitant perimetro apsaugą, praėjimo kontrolę ir vaizdo stebėjimą. Kiekvienas bokštas bus prijungtas prie viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ valdomo šviesolaidinio tinklo, kad operatoriai galėtų užtikrinti didelės talpos ryšį.

    „Statydami ryšio bokštus siekiame užtikrinti ne tik aukštą darbų kokybę, bet ir ilgaamžę, patikimą infrastruktūrą“, – teigė bokštus statančios UAB „Connecto“ direktorius Tomas Kulbis.

    Sveikata ir atsparumas ekstremalioms situacijoms

    Ryšio bokštų plėtra dažnai kelia gyventojų klausimų dėl galimo poveikio sveikatai, tačiau specialistai pabrėžia, kad pats bokštas neskleidžia elektromagnetinės spinduliuotės. Spinduliuotę skleidžia antenos, todėl prieš jas įrengiant vertinamas numatomas poveikis ir laikomasi nustatytų higienos normų.

    Operatorių sprendiniai derinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, o radiotechninių objektų priežiūra yra reglamentuota. Antenų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė turi būti periodiškai matuojama, o kontrolė užtikrina, kad lygiai neviršytų leistinų ribų.

    „Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia antenos, kurios montuojamos ant bokšto, o prieš įrengiant antenas poveikis įvertinamas ir suderinamas“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.

    Kartu akcentuojamas ir ryšio patikimumas ekstremaliomis sąlygomis: ministerija nurodo, kad bokštai turi būti aprūpinti papildomais elektros energijos maitinimo šaltiniais. Tai būtina, kad nutrūkus elektros tiekimui ryšys kuo ilgiau išliktų veikiantis.

    Projektas, kurio vertė viršija 30 mln. eurų, finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Darbus planuojama baigti iki 2027 metų balandžio 30 dienos, tačiau prireikus terminas gali būti pratęstas.

  • Panevėžio rajone kyla 60 metrų ryšio bokštas: žada spartų internetą šimtams namų ūkių

    Rugpjūčio 28 dieną Bučiuose, Panevėžio rajone, planuojamas naujo ryšio bokšto statymo renginys. Bokštas bus apie 60 metrų aukščio ir numatytas kaip neutralios infrastruktūros objektas, kuriame savo antenas galės įrengti keli ryšio operatoriai.

    Skaičiuojama, kad naujojo bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs ten, kur dėl mažesnio gyventojų tankio komercinė ryšio plėtra vyksta lėčiau.

    Bokštas statomas įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, kuriuo kaimiškose ir nutolusiose vietovėse numatyta pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mobiliojo ryšio ir interneto paslaugoms ten, kur rinkos sąlygomis tokia infrastruktūra dažnai neatsiperka.

    Pagal projekto planą, įgyvendinus visus darbus galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu turėtų būti sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes nuotoliniam darbui ir mokymuisi, patikimesnį ryšį verslui bei modernesnes paslaugas, kurioms reikia stabilaus interneto.

    Renginyje ketina dalyvauti susisiekimo ministras Juras Taminskas, VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, rangos darbus atliekančios UAB „Connecto“ atstovas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas.

    Renginio pradžia numatyta 10 valandą, trukmė – apie 1 valandą. Vieta – Bučiai, Panevėžio rajonas.

  • „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    Lenkijos valdžios kuriama programėlė „mObywatel“ sulaukė naujo atnaujinimo 4.82.0, kuriame atsirado dvi praktiškos funkcijos. Pagrindinė naujovė – integruota paieška, leidžianti greičiau rasti dokumentus ir paslaugas pačioje programėlėje.

    Iki šiol naudotojams dažnai tekdavo naršyti per kelias skiltis, kol pavykdavo pasiekti reikiamą funkciją, todėl paieškos laukelis laikomas vienu svarbiausių naudojimo patogumo patobulinimų. Paieška veikia pagal raktinius žodžius, tad pakanka įvesti dokumento ar paslaugos pavadinimo dalį.

    Po paieškos juosta taip pat pateikiamos naujausios platformos funkcijos, sugrupuotos piktogramomis, kad naudotojai greičiau pamatytų, kas pasikeitė. Toks sprendimas dažnai taikomas skaitmeninių viešųjų paslaugų platformose, nes padeda mažinti informacinę sumaištį ir skatina naudotis naujomis galimybėmis.

    Antroji atnaujinimo naujovė – įrankis, skirtas pranešti apie spartaus interneto poreikį konkrečioje vietovėje. Programėlėje atsidarius atitinkamą paslaugą, galima pateikti užklausą, kuri vėliau perduodama ryšio operatoriams, o naudotojas mato, kurie teikėjai jo vietovėje siūlo paslaugas.

    Jei paaiškėja, kad šviesolaidžio ar kito plataus spektro sprendimo adresu nėra, užklausą vis tiek verta pateikti. Tokie signalai rinkoje dažnai naudojami planuojant tinklų plėtrą, nes sukaupta paklausa leidžia operatoriams ir viešajam sektoriui tiksliau nustatyti prioritetines teritorijas.

    „mObywatel“ pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečiamas: atnaujinimais didinamas dokumentų ir paslaugų spektras, gerinamas valdymas ir saugumas. Skaitmeninių tapatybės ir paslaugų sprendimų kryptis sutampa su Europos Sąjungos siekiu plėtoti skaitmeninės tapatybės ekosistemą, kad paslaugomis būtų patogiau naudotis ir už savo šalies ribų.

    Naujausia „mObywatel“ versija jau platinama programėlių parduotuvėse, o atnaujinimo diegimo laikas gali skirtis priklausomai nuo įrenginio ir sistemos. Naudotojams rekomenduojama atnaujinti programėlę, kad būtų pasiekiami visi patobulinimai ir naujausios saugumo pataisos.

  • Pigi ryšiai gali baigtis: operatoriai ragina keisti taisykles ir kainodarą, kad užtektų investicijoms

    Telekomunikacijų rinkoje vis garsiau skamba perspėjimas: ilgai tikėtis ir aukštos ryšio kokybės, ir nuolat žemų sąskaitų gali nebepavykti. Europos ekonomikos kongrese operatorių, reguliuotojų ir rinkos ekspertų diskusijoje sutarta, kad dabartinis modelis vis sunkiau suderina kainų spaudimą ir būtinybę investuoti į tinklus.

    Operatoriai siekia daugiau lankstumo formuojant kainodarą ir mažiau iš anksto nustatytų ribojimų, kurie, jų teigimu, nebeatitinka dabartinės itin konkurencingos rinkos realybės. Kartu keliama ir vadinamųjų didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybės tema, nes jų platformos generuoja didelę srauto dalį, tačiau tinklų plėtrą daugiausia finansuoja ryšio paslaugų teikėjai.

    Rinka auga, bet maržos spaudžiamos

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE nurodė, kad telekomunikacijų rinkos vertė 2025 metais augo iki 46 mlrd. zlotų, tai yra apie 10,7 mlrd. eurų. Palyginimui, 2024 metais ji siekė 44 mlrd. zlotų, arba apie 10,2 mlrd. eurų.

    Reguliuotojo vertinimu, infrastruktūra ir toliau plečiama, o aprėptis miestuose artėja prie 80 proc., priemiesčiuose ir kaimiškose teritorijose – prie 70 proc. Vis dėlto operatorių atstovai pabrėžė, kad organiško augimo etapas silpsta, o investicijų poreikiai didėja dėl technologinės pažangos ir didėjančių vartotojų lūkesčių.

    Didžiųjų operatorių atstovai akcentavo, kad sektorius yra griežtai reguliuojamas ne tik ryšių priežiūros institucijų, bet ir kitų priežiūros organų, kurie vertina kainų pokyčius bei vartotojų apsaugą. Pasak jų, tokia reguliacinė aplinka riboja greitą prisitaikymą prie sąnaudų ir investicinių ciklų.

    „Kartais turime jausmą, kad esame tarsi replėse: vienas reguliuotojas nurodo, kaip vykdyti pagrindinę veiklą, kitas vertina kainų pokyčius, o erdvės sprendimams lieka vis mažiau“, – sakė vieno iš didžiųjų operatorių atstovas.

    Kainų dilema: kokybė kainuoja

    Diskusijoje ryškiausiai išsiskyrė klausimas, ar vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už ryšį, kad būtų užtikrintas tinklų modernizavimas ir atsparumas. Investicinės bankininkystės atstovas teigė, kad Lenkijos mobiliojo ryšio vidutinės pajamos iš vieno vartotojo yra vienos mažiausių Europoje: apie 7 eurus per mėnesį, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 14 eurų.

    Jo argumentas paprastas: jei kainos net ir pastebimai pakiltų, šalis vis tiek išliktų pigesniame regione, tačiau operatoriai turėtų daugiau galimybių finansuoti 5G plėtrą, optikos diegimą, tinklų tankinimą ir energetinį efektyvumą. Kita vertus, reguliuotojas priminė socialinę pusę: daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, kaina išlieka barjeru, todėl pokyčiai turi būti derinami su prieinamumo priemonėmis.

    „Tikėtis, kad ryšys bus ir geriausios kokybės, ir pigiausias Europoje, nėra tvarus modelis ilgesniam laikui“, – sakė diskusijoje dalyvavęs rinkos ekspertas.

    Buvusi reguliuotojos ir skaitmeninimo ministerijos vadovė atkreipė dėmesį, kad dalis šiandien taikomų taisyklių atsirado laikais, kai fiksuoto ryšio rinkoje dominavo monopolis, o mobiliajame segmente – oligopolis. Jos vertinimu, dabartinė konkurencinė aplinka reikalauja daugiau pasitikėti rinkos mechanizmais, kartu aiškiai apibrėžiant vartotojų apsaugą.

    Ryšys – ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijoje pabrėžta, kad telekomunikacijų tinklai seniai peržengė vien tik komercinės paslaugos ribas. Jie laikomi kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso valstybės institucijų darbas, visuomenės informavimas, ekstremalių situacijų valdymas ir ekonomikos tęstinumas.

    Atskiras dėmesys skirtas antžeminei radijo ir televizijos transliavimo infrastruktūrai, kuri krizėse gali tapti patikimesniu informavimo kanalu, kai mobilieji tinklai perkraunami arba jų veikimas sutrinka. Rinkos dalyviai akcentavo, kad atsparumui reikia ne tik technologijų, bet ir ilgalaikio finansavimo bei aiškios reguliacinės krypties.

    Didžiosios platformos ir nevienodos taisyklės

    Operatoriai taip pat kėlė klausimą dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens. Pasak jų, tokios platformos kaip „Google“, „Apple“, „Meta“ ar „Amazon“ Europoje naudojasi ryšio tinklais, tačiau sektorius jaučiasi turintis disproporciškai didelę investicinę naštą, kai tuo tarpu platformoms taikomas kitoks reguliacinis režimas.

    Ši tema Europos mastu aptariama jau ne vienerius metus, o diskusijos centre – ar ir kaip turėtų būti dalijamasi infrastruktūros kaštais, kai duomenų srautus vis labiau lemia vaizdo transliacijos, debesijos paslaugos ir DI sprendimai. Telekomunikacijų sektorius tikisi, kad taisyklės taps labiau subalansuotos, o konkurencijos sąlygos – panašesnės visiems rinkos dalyviams.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais ryšio paslaugų kainų tema neišnyks, nes tinklų modernizavimas reikalauja nuolatinių investicijų, o vartotojų poreikiai auga. Klausimas lieka atviras: kaip suderinti investicijų tempą, socialinį prieinamumą ir sąžiningas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje.