Tag: Plaučių vėžys

  • Lapkričio ūsai primena apie vyrų sveikatą: kokius vėžio simptomus svarbu tikrinti

    Lapkritis daugelyje šalių tapo mėnesiu, kai vyrai augina ūsus – taip prisidedama prie „Movember“ iniciatyvos, skatinančios kalbėti apie vyrų sveikatą. Pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į prostatos ir sėklidžių vėžį, taip pat į psichikos sveikatą ir savižudybių prevenciją.

    Ūsai čia tėra simbolis: svarbiausia – realūs veiksmai. Iniciatyva ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją, užsirašyti profilaktiniams tyrimams, pasitikrinti pastebėtus pakitimus ir padrąsinti artimą žmogų, kuris delsia kreiptis pagalbos.

    Idėja gimė 2003 metais Melburne, kai Travis Garone ir Luke Slattery mėgino „sugrąžinti į madą“ ūsus. Netrukus ši iniciatyva įgavo organizuotą formą ir pradėjo rinkti paramą kovai su prostatos vėžiu – taip vietinis sumanymas tapo tarptautine akcija.

    Akcentas dedamas į tai, kad onkologinės ligos ne visada sukelia ankstyvus simptomus, todėl vien gera savijauta nėra patikimas rodiklis. Kita vertus, nėra vieno universalaus tyrimų paketo visiems – profilaktikos planą verta aptarti su šeimos gydytoju, atsižvelgiant į amžių ir rizikos veiksnius.

    „Su ūsais ar be – tikrinkis“

    Viena didžiausių kliūčių – gėda ir įsitikinimas, kad pas gydytoją reikia eiti tik tada, kai jau skauda. „Movember“ žinutė paprasta: prevencija turi būti sąmoninga, o ne atsitiktinė – tyrimai parenkami pagal situaciją, o ne perkami „dėl visa ko“.

    Dalyvauti iniciatyvoje nebūtina auginant ūsus. Lygiai tokia pat prasminga pagalba gali būti konkretus žingsnis: suplanuota konsultacija, padrąsinimas tėčiui ar partneriui užsirašyti pas gydytoją, pagalba surandant gydymo įstaigą ar tiesiog pokalbis apie atidėliojamus simptomus.

    Tekste remiamasi Lenkijos Nacionalinio vėžio registro duomenimis: 2023 metų biuletenyje nurodoma, kad nuo piktybinių navikų šalyje mirė daugiau kaip 53 tūkst. vyrų, o naujų susirgimų fiksuota beveik 97 tūkst. Pažymima, kad onkologinė statistika skelbiama su laiko atsilikimu, nes ją reikia surinkti ir patikrinti.

    Kodėl tai aktualu ir jaunesniems vyrams

    Tarp dažniausiai vyrams nustatomų vėžių minimi prostatos, plaučių ir storosios žarnos vėžys. Sėklidžių vėžys nėra pats dažniausias visoje vyrų populiacijoje, tačiau jis ypač svarbus jauniems suaugusiesiems – todėl lapkritį pradėtas pokalbis turėtų apimti ir jaunesnius, ir vyresnius.

    Iniciatyvos esmė – ne sukelti baimę, o paskatinti reaguoti laiku. Geriausia „ūsų mėnesio“ pabaiga – ne nuotrauka socialiniuose tinkluose, o suplanuotas tyrimas, konsultacija ar bent jau aiškiai įvardytas simptomas, kurį reikia išsiaiškinti.

    Ką tikrinti: nuo prostatos iki plaučių

    Vieno tyrimo, kuris „paneigtų visus vėžius“, nėra. Pirmas žingsnis – pokalbis su šeimos gydytoju apie amžių, rūkymą, nusiskundimus ir šeimos ligų istoriją: svarbu pasakyti, kas ir kokio amžiaus sirgo vėžiu.

    Tekste pabrėžiama ir svarbi skirtis: profilaktiniai (atrankiniai) tyrimai skirti žmonėms be simptomų, o atsiradus įtartiniems požymiams laukti „kol sueis reikiamas amžius“ netinka. Kraujas šlapime, guzelis sėklidėje ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos yra signalai, kuriuos reikia vertinti nedelsiant.

    Prostatos temoje minimas PSA kraujo tyrimas ir gydytojo konsultacija. Pažymima, kad padidėjęs PSA nebūtinai reiškia vėžį – jis gali kilti ir dėl gerybinio išvešėjimo ar uždegimo, o žemas PSA taip pat ne visada leidžia visiškai atmesti ligą, todėl tolimesnius veiksmus ir tyrimų dažnį turi nustatyti gydytojas.

    Storosios žarnos vėžio prevencijai aptariama kolonoskopija, kuri ne tik padeda aptikti naviką, bet ir gali sumažinti riziką, kai pašalinami polipai. Taip pat įvardijami simptomai, dėl kurių verta kreiptis į medikus: kraujas išmatose, užsitęsusios tuštinimosi ritmo permainos, neaiški mažakraujystė, svorio kritimas ar pilvo skausmas.

    Plaučių vėžio atveju akcentuojama, kad didesnės rizikos žmonėms taikoma mažos dozės kompiuterinė tomografija, o bet kokie nerimą keliantys požymiai – užsitęsęs ar pakitęs kosulys, kraujo atkosėjimas, dusulys, pasikartojantys plaučių uždegimai – yra priežastis kreiptis į gydytoją nepriklausomai nuo dalyvavimo programose.

    Sėklidžių ir šlapimo pūslės temose primenama: skausmo gali ir nebūti. Naujas guzelis, padidėjimas ar sukietėjimas sėklidėje, sunkumo jausmas kapšelyje, taip pat net vienkartinis kraujas šlapime – signalai, kuriuos būtina išsitirti, nes priežastys gali būti įvairios, įskaitant ir onkologines.

    Bendra žinutė paprasta: tyrimai prasmingiausi tuomet, kai jų rezultatas veda į aiškų tolimesnį veiksmą. O pastebėtas įtartinas simptomas neturėtų tapti „kantrybės išbandymu“ – jį reikia aptarti su gydytoju.

  • Vėžys, kuris paliečia ir nerūkančius: kodėl plaučių vėžio potipis lemia gydymo galimybes

    Lapkritis – plaučių vėžio sąmoningumo mėnuo, primenantis, kad „plaučių vėžys“ nėra viena liga. Skirtingi jo potipiai gali reikšti visai kitokias gydymo galimybes, todėl tikslus potipio nustatymas tampa esminiu žingsniu.

    Dažnas įsivaizduoja, kad plaučių vėžys – beveik visada rūkymo pasekmė. Iš tiesų rūkymas išlieka pagrindinė priežastis daugumoje atvejų, tačiau ši diagnozė pasitaiko ir žmonėms, kurie niekada nerūkė.

    Apie tai plačiau kalbama ir Lenkijoje, kur kasmet nustatoma apie 23 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų, o mirčių skaičius beveik toks pat. Didžiąją dalį – apie 85 proc. – sudaro nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys.

    Šio tipo vėžio grupėje dažniausiai diagnozuojama adenokarcinoma, kuri, kaip nurodoma, sudaro apie 45 proc. nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio atvejų. Būtent čia ypač svarbi tampa molekulinė diagnostika, padedanti parinkti tinkamiausią gydymą.

    EGFR mutacija ir kas patenka į rizikos grupę

    Adenokarcinoma dažnai siejama su EGFR geno mutacijomis. Jos nustatomos maždaug 10–15 proc. sergančiųjų plaučių adenokarcinoma.

    Tekste pabrėžiama, kad ši mutacija neretai aptinkama jaunesniems žmonėms, kurie gyveno sveikai ir nerūkė, be to, ji dažniau nustatoma moterims nei vyrams. Tai viena priežasčių, kodėl plaučių vėžys nebėra tik „rūkaliaus liga“.

    Keičiasi gydymo strategijos

    Pastaraisiais metais diagnostikoje ir gydyme įvyko reikšmingų pokyčių – ekspertai juos vertina kaip savotišką revoliuciją. Atsiranda naujų terapijos variantų, kurie kai kuriems pacientams suteikia galimybę gyventi ilgiau ir kokybiškiau.

    Klinikinė onkologė dr. hab. Magdalena Knetki‑Wróblewska iš Nacionalinio onkologijos instituto Varšuvoje aiškina, kad identifikavus aktyvinančią EGFR mutaciją, ilgą laiką pirmo pasirinkimo gydymu buvo geriami vaistai (monoterapija). Vėliau atsirado ir kitų galimybių – kombinuotas gydymas, kai geriamas vaistas derinamas su chemoterapija arba bispecifiniu antikūnu.

    Pasak jos, toks gydymo intensyvinimas gali būti ypač reikšmingas pacientams, kuriems yra didesnė greitos ligos progresijos rizika, pavyzdžiui, esant metastazėms smegenyse.

    Bispecifiniai antikūnai – naujas gydymo etapas

    Bispecifiniai (dviejų taikinių) antikūnai apibūdinami kaip vaistai, turintys dvigubą veikimo mechanizmą. Nesmulkųjų ląstelių plaučių vėžio atveju, kai nustatyta EGFR mutacija, jų principas – vienu metu veikti prieš du taikinius: EGFR ir MET receptorius, taip didinant terapijos veiksmingumą.

    Pateikiama, kad registracinių tyrimų rezultatai rodo: intensyvesnis gydymo režimas, įtraukiant bispecifinį antikūną, gali pagerinti gydymo efektyvumą. Kartu pabrėžiama ir praktinė pusė – toks kelias reikalauja didesnio paciento įsitraukimo bei glaudaus bendradarbiavimo su gydytoju.

    Nurodoma, kad anti‑EGFR ir anti‑MET bispecifinio antikūno schema gali būti taikoma ir pirmoje, ir antroje gydymo linijoje. Antroje linijoje ji vertinama kaip veiksminga pacientams, kuriems anksčiau taikyta EGFR inhibitorių monoterapija, tačiau liga progresavo.

    Ką rodo Lenkijos pavyzdys dėl prieinamumo

    Tekste teigiama, kad nuo 2026 metų balandžio bispecifinių antikūnų gydymas pacientams su EGFR mutacija Lenkijoje yra prieinamas, tačiau tik dviem indikacijoms ir gana siaurai apibrėžtai pacientų grupei.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijoje dar laukiama sprendimų dėl gydymo pacientams, kuriems liga progresavo po trečios kartos geriamų vaistų nesėkmės. Europos gairėse tokiais atvejais minima chemoterapijos ir bispecifinio antikūno kombinacija, tačiau, kaip pabrėžiama, šis modelis ten dar nėra kompensuojamas.

    Gyvenimas po diagnozės

    Pasak dr. hab. M. Knetki‑Wróblewskos, šiandien nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys net ir pažengusiose stadijose, įskaitant metastazes, gali būti sėkmingai gydomas. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais ryškiau išryškėjo kombinuoto gydymo nauda – tikslinių vaistų derinimas su chemoterapija arba bispecifiniu antikūnu gali pagerinti rezultatus.

    Taip pat teigiama, kad daug pacientų gana greitai po gydymo pradžios pajunta palengvėjimą: mažėja simptomai, gerėja savijauta, žmonės grįžta į kasdienę veiklą, darbą, keliones. Kai kuriais atvejais šiuolaikinių vaistų poveikis gali išlikti ir kelerius metus.

    Ši istorija primena vieną svarbiausių dalykų: tikslus plaučių vėžio potipio ir genetinių ypatumų nustatymas gali atverti daugiau gydymo kelių, o ne vien patvirtinti diagnozę.

  • Mikroplastikas aptiktas sergančiųjų plaučiuose: mokslininkai aiškinasi ryšį su vėžiu

    Mikroplastikas jau ne tik vandenyse

    Mikroplastikai – tai itin smulkios plastiko dalelės, paprastai mažesnės nei 5 milimetrai, o dar smulkesnės vadinamos nanoplastikais. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad šių dalelių randama ne tik jūrose ar maiste, bet ir ore bei žmogaus audiniuose.

    Į aplinką mikroplastikas patenka dėvintis sintetiniams audiniams, yrant pakuotėms, trinantis plastikiniams paviršiams, taip pat dėl transporto ir buities taršos. Pakankamai smulkios dalelės gali būti įkvepiamos, o dalis jų nusėda gilesniuose kvėpavimo takuose.

    Ką parodė tyrimas su bronchoskopija?

    University College Dublin ir Thessalijos universiteto mokslininkai pristatė tyrimo rezultatus European Respiratory Society kongrese Barselonoje 2026 metų rugsėjo pradžioje. Tyrime dalyvavo 100 suaugusiųjų, kuriems dėl kvėpavimo sistemos simptomų buvo atlikta bronchoskopija.

    Procedūros metu gydytojai ne tik apžiūrėjo kvėpavimo takus, bet ir paėmė mėginius analizei, įskaitant plaučių nuoplovas. Maždaug pusei dalyvių papildomai paimtas ir nedidelis plaučių audinio fragmentas.

    Iš 100 dalyvių 50 vėliau nustatytas plaučių vėžys, o kitiems 50 onkologinė liga nepatvirtinta. Būtent šių dviejų grupių palyginimas leido įvertinti galimus skirtumus dėl mikroplastiko aptikimo.

    Daugiau dalelių rasta vėžiu sergantiems

    Tirtuose mėginiuose iš viso aptiktos 232 mikroplastiko dalelės, o bent viena dalelė rasta 70 proc. visų dalyvių. Analizė parodė, kad plaučių vėžiu sergančių žmonių kvėpavimo takuose mikroplastiko aptikta dažniau ir jo kiekis buvo didesnis.

    Mikroplastikas nustatytas 66 proc. žmonių, kuriems diagnozuotas plaučių vėžys, ir 46 proc. tų, kuriems onkologinė liga nepatvirtinta. Ryškiausi skirtumai fiksuoti būtent plaučių nuoplovų mėginiuose.

    Vis dėlto patys tyrėjai pabrėžia, kad tokio tipo tyrimas neleidžia nustatyti priežastinio ryšio. Kitaip tariant, šie duomenys neatsako, ar mikroplastikas galėjo prisidėti prie ligos vystymosi, ar tiesiog lengviau kaupiasi jau pakitusiuose audiniuose.

    „Šio tyrimo dizainas neleidžia pasakyti, ar mikroplastikas plaučiuose atsirado iki vėžio, ar po jo išsivystymo“, – teigia tyrėjai, pristatę rezultatus kongrese.

    Galimi paaiškinimai ir ką dar svarbu žinoti

    Mokslinėje literatūroje dažniausiai aptariamos dvi kryptys. Pirmoji – ilgalaikis mikroplastiko įkvėpimas gali palaikyti lėtinį dirginimą, oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, kurie teoriškai gali didinti įvairių plaučių ligų riziką.

    Antroji – pirmiau išsivysto navikas, o pakitęs audinys gali prasčiau šalinti svetimkūnius, todėl mikroplastikas jame užsilaiko lengviau. Tokiu atveju didesnis dalelių kiekis būtų ligos pasekmė, o ne priežastis.

    Tyrime dažniausiai identifikuotos medžiagos buvo polipropilenas ir polietilenas – vieni plačiausiai kasdienybėje naudojamų plastikų. Jie paplitę pakuotėse, tekstilėje ir įvairiuose vartojimo gaminiuose, todėl jų dalelių aptikimas laikomas tikėtinu.

    Ekspertai primena, kad pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys išlieka tabako rūkymas, o reikšminga įtaka siejama ir su oro tarša. Mikroplastiko poveikis žmogaus kvėpavimo sistemai dar tiriamas, o aiškios žalingos dozės, poveikio trukmės ir skirtumų tarp skirtingų plastikų tipų mokslas kol kas tiksliai neapibrėžia.

    Plaučių vėžys ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl svarbu reaguoti į užsitęsusį ar pasikeitusį kosulį, dusulį, krūtinės skausmą ar kraujo priemaišas skrepliuose. Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, gydytojai ragina neatidėlioti konsultacijos ir, prireikus, atlikti išsamesnius tyrimus.

  • Nemokami radono tyrimai namuose: nematoma rizika slypi rūsyje, bet ją galima suvaldyti

    Nemokami radono tyrimai namuose: nematoma rizika slypi rūsyje, bet ją galima suvaldyti

    Radonas yra gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos, kurios susidaro yrant uranui ir kitoms medžiagoms žemės gelmėse. Į pastatus jis dažniausiai patenka iš grunto pro plyšius pamatuose, grindyse, komunikacijų įvadus ar kitas nesandarias vietas. Radiacinės saugos centras gyventojams siūlo galimybę radono kiekį gyvenamosiose patalpose ištirti nemokamai.

    Didžiausia radono koncentracija paprastai fiksuojama rūsiuose ir pirmojo aukšto patalpose, ypač jei jos prastai vėdinamos. Aukštesniuose aukštuose radono kiekis dažniausiai būna mažesnis, nes dujos labiau išsisklaido. Vis dėlto realią situaciją konkrečiame būste gali parodyti tik matavimai, nes radono lygis priklauso nuo grunto savybių, pastato konstrukcijos ir sandarumo.

    Ilgalaikis padidėjusios radono koncentracijos poveikis siejamas su didesne plaučių vėžio rizika, o rūkantiems ši rizika dar labiau išauga. Tarptautinėje praktikoje radonas įvardijamas kaip vienas svarbiausių natūralių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patalpose, todėl daugelyje šalių skatinami prevenciniai matavimai. Specialistai pabrėžia, kad radonas neturi kvapo ar spalvos, tad jo neįmanoma nustatyti pojūčiais.

    „Radono koncentracija skirtinguose pastatuose gali skirtis, todėl tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose. Prireikus radono koncentraciją galima sumažinti užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“, – sakė Radiacinės saugos centro specialistai.

    Radono koncentraciją mažinti dažniausiai padeda paprasti sprendimai: nuolatinis ir pakankamas vėdinimas, nesandarumų sandarinimas, dėmesys grindų ir pamatų mazgams, tvarkingai įrengti komunikacijų pravedimai. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingos papildomos priemonės, pavyzdžiui, efektyvesnės mechaninės vėdinimo sistemos ar techniniai sprendimai, skirti sumažinti radono patekimą iš grunto. Specialistai rekomenduoja pirmiausia išsitirti, o tada parinkti tik tas priemones, kurios pagrįstos matavimų rezultatais.

    Radiacinės saugos centras radono tyrimus Lietuvoje vykdo nuo 1995 metais, o sukaupti duomenys leidžia geriau suprasti, kuriose vietovėse radono rizika gali būti didesnė. Gyventojai, norintys užsisakyti matavimą ar pasikonsultuoti dėl rezultatų įvertinimo ir tolimesnių veiksmų, gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą nurodytais kontaktais. Specialistai pažymi, kad radono klausimas ypač aktualus planuojant būsto renovaciją ar statant naują namą, nes tuomet prevencines priemones dažnai įgyvendinti paprasčiau.

  • Gydytojas įspėja apie retus plaučių vėžio signalus: šie 5 požymiai dažnai pražiūrimi

    Plaučių vėžys ankstyvose stadijose neretai vystosi beveik nepastebimai, todėl dalis žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai. Specialistai pabrėžia, kad budrumą turėtų kelti ne tik ilgai trunkantis kosulys ar atkosėjamas kraujas, bet ir rečiau su šia liga siejami simptomai.

    Šeimos gydytojai ir onkologai primena, kad pavienis požymis dažniausiai dar nereiškia vėžio. Vis dėlto užsitęsę ar nepaaiškinami pokyčiai, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkusiems žmonėms, yra signalas neatidėlioti konsultacijos ir išsamesnių tyrimų.

    Kokius simptomus žmonės nuvertina?

    Vienas iš rečiau aptariamų ženklų yra neaiškus skausmas krūtinėje, petyje ar viršutinėje nugaros dalyje. Jei skausmas nepraeina, nėra susijęs su trauma ar raumenų patempimu ir kartojasi, gydytojai rekomenduoja išsiaiškinti priežastį.

    Dar vienas svarbus signalas yra nuolatinis užkimimas. Medikai aiškina, kad navikas krūtinės srityje kartais gali dirginti nervus, susijusius su balso stygų veikla, todėl balsas gali keistis be akivaizdžios peršalimo priežasties.

    Įspėjamuoju ženklu laikomas ir svorio kritimas be aiškaus paaiškinimo, kai žmogus nekeičia mitybos ar fizinio aktyvumo. Toks simptomas gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, tačiau, jei jis progresuoja, verta atlikti tyrimus.

    Dėmesio reikalauja ir padidėję limfmazgiai kakle arba ties raktikauliu. Jei patinimas nepraeina maždaug tris savaites ar didėja, gydytojai pataria neatidėlioti apsilankymo, nes tai gali rodyti organizmo uždegimą, infekciją arba kitus rimtesnius procesus.

    Dar vienas požymis yra nepaaiškinamas dusulys, kai anksčiau įprasti kasdieniai darbai staiga pradeda varginti. Dusulį gali sukelti daugybė būklių, tačiau staigus pokytis, ypač kartu su kitais simptomais, turėtų būti įvertintas mediciniškai.

    „Dažniausiai tai greičiausiai nebus vėžys, bet tokius dalykus geriau pasitikrinti kuo anksčiau“, – sakė gydytojas Amiras Khanas.

    Kada ypač svarbu pasitikrinti?

    Plaučių vėžio rizika didėja rūkantiems ir anksčiau rūkusiems žmonėms, taip pat patiriantiems ilgalaikį kontaktą su tabako dūmais. Riziką gali didinti ir radono poveikis patalpose, tam tikros profesinės ekspozicijos bei oro tarša.

    Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas ištyrimas svarbus dėl to, kad dalį plaučių vėžio atvejų galima aptikti dar iki ryškių simptomų atsiradimo. Kai kuriose šalyse rizikos grupėms taikoma mažos dozės kompiuterinės tomografijos patikra, o tyrimų duomenys rodo, kad ji gali padėti sumažinti mirštamumą.

    Ką daryti pastebėjus pokyčius?

    Jei simptomai kartojasi ar nepraeina, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins rizikos veiksnius, simptomų trukmę, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips papildomiems tyrimams, pavyzdžiui, kompiuterinei tomografijai.

    Medikai primena, kad savidiagnostika internete dažnai klaidina, o delsiant galima prarasti laiką. Ankstyvas kreipimasis dažniausiai reiškia daugiau gydymo galimybių ir tikslesnį atsakymą, kas iš tiesų sukėlė savijautos pokyčius.

  • Popiežius Leonas XIV po operacijos Gemelli ligoninėje: palaipsniui grįš prie pareigų

    Popiežius Leonas XIV po operacijos Gemelli ligoninėje: palaipsniui grįš prie pareigų

    Popiežius Leonas XIV sekmadienį pirmą kartą po hospitalizacijos pasirodė viešai Vatikane ir, susirinkusiųjų plojimų lydimas, iš Apaštalų rūmų lango vedė „Viešpaties angelo“ maldą Šv. Petro aikštėje.

    Pontifikas tikintiesiems dėkojo už maldas ir palaikymą, o atskirai padėkojo Romos Gemelli poliklinikos gydytojams, slaugytojams bei visam personalui. Popiežius pabrėžė, kad buvimas ligoninėje sustiprino jo artumą sergantiems ir išgyvenantiems silpnumą.

    Popiežius iš ligoninės buvo išleistas šeštadienį po penkių dienų gydymo. Vatikanas pranešė, kad jam buvo atlikta operacija, kurios metu pašalinta apatinė dešiniojo plaučio skiltis, o priežastis buvo diagnozuota plaučių adenokarcinoma.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šiomis dienomis už mane meldėsi. Jaučiau jūsų palaikymą, ačiū“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Pasak jo, prasidėjo jautrus sveikimo etapas, todėl artimiausiu metu veiklą jis atnaujins palaipsniui. Šis sprendimas atitinka įprastą praktiką po krūtinės ląstos operacijų, kai organizmui reikia laiko prisitaikyti prie pakitusios plaučių funkcijos.

    Sveikimo eiga ir kelionių planai

    Popiežių operavęs chirurgas profesorius Stefano Margaritora Vatikano žiniasklaidai teigė, kad išrašymo metu Leono XIV klinikinė būklė buvo patenkinama. Anot jo, plaučio atsistatymas po operacijos vyksta pagal įprastą laiką, o bendra paciento būklė vertinama kaip gera.

    Profesorius taip pat pažymėjo, kad navikas aptiktas atsitiktinai, atliekant kitus, su pilvo sritimi susijusius tyrimus, kuriuose matėsi ir apatinės plaučių dalys. Medikai atkreipia dėmesį, kad tokie atsitiktiniai radiniai medicinoje nėra reti ir neretai tampa ankstyvesnės diagnostikos priežastimi.

    Chirurgas sakė, kad popiežiaus ryžtas laikytis rekomendacijų ir aktyviai dalyvauti reabilitacijoje teigiamai veikė pooperacinį laikotarpį. Jo vertinimu, sveikimui gali prireikti kelių savaičių, tačiau tam tikslui parinktas režimas neturėtų ilgam sustabdyti popiežiaus darbotvarkės.

    Kalbėdamas apie artimiausius planus, profesorius teigė nematantis klinikinių priežasčių, dėl kurių numatyta apaštalinė kelionė į Lotynų Ameriką negalėtų įvykti. Kelionės pradžia planuojama lapkričio 6 dieną, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip popiežius jausis artėjant išvykai.

    Ką reiškia palaipsnis grįžimas?

    Vatikano vartojama formuluotė, kad pareigos bus atnaujinamos palaipsniui, paprastai reiškia, jog pirmiausia grįžtama prie trumpesnių susitikimų ir liturginių pareigų, o ilgos kelionės ar didelio krūvio renginiai vertinami atsargiau. Toks režimas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir leidžia objektyviai stebėti organizmo atsistatymą.

    Tuo pat metu popiežiaus viešas pasirodymas ir žinutė tikintiesiems signalizuoja siekį išlaikyti įprastą pastoracinį ritmą. Vatikane tai vertinama kaip svarbus ženklas, kad pontifikas, nepaisant diagnozės ir operacijos, ketina tęsti darbus, bet darys tai pagal medikų rekomendacijas.

  • Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Vatikanas pranešė, kad popiežiui Leonui XIV atlikta operacija Romoje esančioje Gemelli ligoninėje, o po jos histologinis tyrimas patvirtino plaučių adenokarcinomą. Tai vienas dažniausių plaučių vėžio tipų, priklausantis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio grupei. Ligos eiga ir gydymo taktika labiausiai priklauso nuo stadijos ir to, ar navikas išplitęs.

    Pasak pranešimų, gydytojai anksčiau dešiniajame plautyje buvo aptikę pakitimą, todėl nuspręsta šalinti dalį plaučio. Operacija atlikta minimaliai invaziniu būdu, o po jos popiežiaus būklė įvardyta kaip stabili. Vatikanas taip pat nurodė, kad pradėta kvėpavimo kineziterapija ir atlikti kontroliniai tyrimai.

    Kas yra plaučių adenokarcinoma

    Plaučių adenokarcinoma sudaro reikšmingą dalį visų plaučių vėžio atvejų ir dažnai formuojasi plaučio periferijoje. Šis tipas neretai diagnozuojamas ir žmonėms, kurie niekada nerūkė, tačiau riziką didina ir pasyvus rūkymas, oro tarša, radono poveikis, profesiniai veiksniai bei genetiniai pokyčiai. Vis dėlto kiekvienu atveju priežastys gali būti skirtingos.

    Prognozei lemiami keli kriterijai, įskaitant naviko dydį, limfmazgių būklę ir tai, ar aptinkama metastazių. Jei navikas lokalus ir pašalinamas radikaliai, operacija gali būti gydomoji, tačiau daliai pacientų po jos vis tiek prireikia papildomo gydymo. Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus galutinius pašalinto audinio tyrimo rezultatus.

    Koks gydymas taikomas šiandien

    Šiuolaikinis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas dažnai remiasi ne viena priemone, o jų deriniais. Be operacijos, taikoma spindulinė terapija ir medikamentinis gydymas, kuris gali apimti chemoterapiją, imunoterapiją ar taikinių terapiją. Pastarosios parinkimas priklauso nuo molekulinių žymenų, todėl vis dažniau atliekami išsamūs genetiniai naviko tyrimai.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ankstyvam nustatymui ir rizikos grupių patikrai, nes anksti aptiktas plaučių vėžys dažniau būna išgydomas. Vis dėlto vien žinia apie sėkmingą operaciją dar neleidžia daryti tvirtų išvadų dėl visiško pasveikimo. Klinikinę situaciją galutinai apibrėžia stadija ir papildomų tyrimų atsakymai.

    Popiežiaus brolio liga ir atkrytis

    Tuo pat metu paaiškėjo, kad su onkologine liga susiduria ir popiežiaus vyresnysis brolis Louis Prevost. Jo šeima nurodė, kad vyras serga daugybine mieloma, tai yra kraujodaros sistemos piktybine liga, susijusia su plazminėmis ląstelėmis kaulų čiulpuose. Ši liga gali sukelti kaulų pažeidimus, mažakraujystę, inkstų veiklos sutrikimus ir didesnę infekcijų riziką.

    Skelbiama, kad Louis Prevost diagnozę išgirdo 2017 metais, vėliau buvo taikytas intensyvus gydymas ir pasiekta remisija. Maždaug prieš tris mėnesius, pasak artimųjų, fiksuotas ligos atkrytis, todėl pradėtas naujas gydymo etapas ir svarstomas dalyvavimas klinikiniame tyrime. Daugybinė mieloma daugeliui pacientų laikoma lėtine liga, kuri gali kartotis, tačiau atkrytis savaime nereiškia, kad baigėsi gydymo galimybės.

    „Stengiamės išlaikyti viltį ir palaikyti abu brolius, jie nuolat bendrauja“, – sakė Louis Prevost žmona Deborah Prevost.

    Medikai pabrėžia, kad tiek plaučių vėžio, tiek daugybinės mielomos prognozės yra individualios ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, o be detalių klinikinių duomenų jų tiksliai įvertinti neįmanoma. Vatikanas kol kas nėra pateikęs išsamaus popiežiaus tolesnio onkologinio gydymo plano.

  • Pigūs vaistai nuo kirmėlių gali smogti plaučių vėžiui: mokslininkai aptiko netikėtą poveikį

    Nebrangus vaistas nuo parazitinių kirmėlių gali sustiprinti gydymą, kai plaučių vėžys tampa atsparus taikinių terapijai. Tokias išvadas pateikė mokslininkai, ištyrę dviejų skirtingų preparatų derinį laboratorijoje ir su gyvūnais. Vis dėlto tai dar nėra įrodymas, kad metodas veiks žmonėms.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale PLOS ONE. Jame vertintas gefitinibo, taikinių terapijos vaisto, ir mebendazolo, įprastai skiriamo nuo parazitų, poveikis kartu. Idėja paremta tuo, kad skirtingi veikimo mechanizmai gali sukurti didesnį spaudimą vėžio ląstelėms.

    Kaip veikia šis derinys

    Gefitinibas slopina signalus, kurie kai kuriose naviko ląstelėse skatina dauginimąsi, tačiau laikui bėgant dalis navikų prisitaiko ir nebereaguoja. Mebendazolas veikia ląstelių vidines struktūras, reikalingas dalijimuisi, todėl teoriškai gali trikdyti naviko augimą kitu keliu. Tyrėjai kėlė prielaidą, kad derinys gali padėti įveikti atsparumą.

    Laboratoriniuose bandymuose su gefitinibui atspariomis plaučių vėžio ląstelėmis nustatyta, kad derinys sumažino jų gyvybingumą iki maždaug 38 proc. kontrolinės grupės lygio. Palyginimui, vien gefitinibas paliko apie 93 proc. ląstelių gyvybingumo, tad poveikis buvo gerokai silpnesnis.

    Ką parodė bandymai su pelėmis

    Vėliau metodas išbandytas pelėms, kurioms suformuoti navikai iš žmogaus vėžio ląstelių. Negydytoje grupėje augliams vidutiniškai prireikė 6,2 dienos, kad padvigubėtų. Skiriant abiejų vaistų derinį, šis laikas pailgėjo iki 25 dienų, o tai rodo sulėtėjusį augimą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad navikai visiškai neišnyko, todėl rezultatus reikia vertinti atsargiai. Prieš galvojant apie taikymą klinikoje būtina nustatyti saugumą, veiksmingas dozes ir galimą sąveiką su kitais vaistais. Taip pat svarbu patikrinti, ar mebendazolas galėtų būti naudingas ir esant atsparumui naujesniems priešvėžiniams preparatams.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    Plaučių vėžys, ypač kai išsivysto atsparumas taikinių terapijai, išlieka viena sudėtingiausių onkologijos sričių. Vaistų perprofilavimas, kai seniai žinomi preparatai bandomi naujoms indikacijoms, laikomas perspektyvia kryptimi dėl jau geriau žinomo saugumo profilio. Vis dėlto reali nauda pacientams paaiškėja tik atlikus kruopščius klinikinius tyrimus su žmonėmis.

    Gydytojai primena, kad savarankiškai keisti ar papildyti onkologinį gydymą negalima. Net jei vaistas parduodamas kaip palyginti nebrangus ar gerai žinomas, netinkamas vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir pakenkti pagrindinio gydymo efektyvumui. Dėl bet kokių galimų alternatyvų būtina tartis su gydančiu onkologu.

  • Lenkijoje kuriamas DI onkologijai: žada sutrumpinti kelią iki vaistų ir nuimti gydytojų naštą

    Lenkijoje kuriamas DI onkologijai: žada sutrumpinti kelią iki vaistų ir nuimti gydytojų naštą

    Lenkijoje pristatomas naujas dirbtinio intelekto sprendimas, skirtas medicinai, pirmiausia onkologijai. Projekto idėja – sukurti sistemą, kuri vienu metu apdorotų skirtingus paciento duomenis ir padėtų gydytojams greičiau priimti sprendimus, nekeičiant atsakomybės principo: galutinį žodį visada taria medikas.

    Skirtingai nei siauri įrankiai, dirbantys tik su vienos rūšies informacija, planuojamas modelis būtų daugialypis. Jis turėtų „skaityti“ tekstinę dokumentaciją, vertinti laboratorinių tyrimų rezultatus, analizuoti diagnostinius vaizdus ir įtraukti paciento gydymo istoriją, kad susidarytų vientisas klinikinis vaizdas.

    Didelis dėmesys skiriamas kalbai ir vietiniams standartams. Kūrėjai akcentuoja, kad sistema projektuojama taip, jog tiksliai suprastų lenkišką klinikinę terminiją ir dokumentacijos struktūrą, nes praktikoje būtent tai dažnai riboja įdiegtų sprendimų pritaikomumą ligoninėse.

    Pirmasis taikinys – plaučių vėžys

    Pirmuoju bandomuoju lauku įvardijama plaučių vėžio diagnostika. Šioje srityje laikas yra kritinis: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau lieka gydymo galimybių, o delsimas gali lemti, kad pacientas į sistemą patenka per vėlai.

    Projekto pristatymo metu Seime pabrėžta, kad vien geresnis diagnostikos kelio stebėjimas kai kuriuose centruose jau leido dažniau aptikti ligą ankstesnėse stadijose. DI čia matomas kaip būdas šį principą pritaikyti plačiau ir nuosekliau, ypač ten, kur pacientų srautai dideli.

    Numatoma, kad sistema greitai peržvelgtų paciento dokumentus ir automatiškai fiksuotų situacijas, kai diagnostika nepagrįstai užsitęsia. Tikslas – kuo labiau sutrumpinti laiką nuo įtarimo dėl onkologinės ligos iki pirmojo paskirto gydymo.

    Mažiau biurokratijos, daugiau laiko pacientui

    Viena aiškiausių problemų, kurią siekiama spręsti, yra administracinė našta. Šiuolaikinėje sveikatos sistemoje gydytojai daug laiko praleidžia informacinėse sistemose: ieško tyrimų, lygina ankstesnius rezultatus ir naršo didelės apimties ligos istorijas.

    DI būtų naudojamas kaip išmanus asistentas, padedantis sutvarkyti informaciją ir pateikti ją gydytojui suprantamu, klinikinei praktikai patogiu būdu. Taip medikai galėtų daugiau laiko skirti konsultacijai, paaiškinimams ir individualiam paciento situacijos įvertinimui.

    „DI turi padėti ir pasiūlyti, bet sprendimą priima gydytojas, o atsakomybė lieka jo rankose“, – sakė projekto atstovai.

    Duomenų apsauga ir federacinis mokymas

    Didžiausia jautri tema tokiose iniciatyvose – medicininių duomenų saugumas. Projekte kaip viena pagrindinių krypčių įvardijamas federacinis mokymas, kai modelis mokosi ne perkeliant pacientų duomenis į vieną centrinę bazę, o apmokant sistemą vietoje, konkrečių ligoninių aplinkoje.

    Tokiu principu ligoninės išlaiko kontrolę: paciento informacija lieka jų sistemose, o modelis „išsineša“ tik apibendrintas statistines įžvalgas ir dėsningumus. Praktikoje tai turėtų sumažinti masinio duomenų nutekėjimo rizikas ir palengvinti atitiktį privatumo reikalavimams.

    Vis dėlto sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių: duomenų kokybės, suderinamumo tarp skirtingų informacinių sistemų ir aiškių taisyklių, kaip DI rekomendacijos integruojamos į klinikinius procesus. Sveikatos sektoriuje tokie sprendimai vertinami ypač atsargiai, nes klaidų kaina gali būti labai didelė.

  • Šie tylūs ženklai gali įspėti apie plaučių vėžį: gydytojai ragina neatidėlioti

    Nuovargis, užsitęsęs kosulys ar dusulys neretai priskiriami peršalimui, alergijoms ar įtampai darbe. Vis dėlto medikai primena, kad kai kurie, iš pirmo žvilgsnio, menki simptomai gali būti rimtesnės ligos, įskaitant plaučių vėžį, pradžia.

    Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ragina kreiptis į šeimos gydytoją, jei kelias savaites nepraeina arba stiprėja kvėpavimo sistemos nusiskundimai. Ankstyvas ištyrimas svarbus todėl, kad plaučių vėžys ilgą laiką gali progresuoti beveik nepastebimai.

    Dažniausiai minimi įspėjamieji požymiai yra kosulys, trunkantis tris savaites ar ilgiau, ir kosulys, kuris laikui bėgant ryškėja. Taip pat verta sunerimti, jei kartojasi krūtinės infekcijos arba atsiranda kraujo atkosėjimas.

    Gydytojai atkreipia dėmesį ir į kitus simptomus: krūtinės skausmą ar diskomfortą kvėpuojant bei kosint, nuolatinį dusulį ir užsitęsusį išsekimą. Įspėjamuoju signalu gali tapti ir apetito sumažėjimas bei nepaaiškinamas svorio kritimas.

    „Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių ar simptomų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia NHS.

    Specialistai primena, kad šiuos simptomus dažnai sukelia ne vėžys, o, pavyzdžiui, infekcijos, lėtinės plaučių ligos ar gastroezofaginis refliuksas. Tačiau būtent patikra ir tyrimai leidžia laiku atmesti pavojingiausias priežastis arba pradėti gydymą, kai jis efektyviausias.

    Didžiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys išlieka rūkymas, tačiau susirgti gali ir niekada nerūkę žmonės. Riziką taip pat didina pasyvus rūkymas, ilgalaikis kenksmingų dalelių įkvėpimas darbe, oro tarša, radono poveikis ir amžius.

    Cancer Research UK duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kasmet nustatoma apie 48 000–50 000 naujų plaučių vėžio atvejų, o maždaug 33 000–35 000 žmonių nuo šios ligos miršta. Organizacija taip pat nurodo, kad didelė dalis atvejų yra susiję su išvengiamais rizikos veiksniais, pirmiausia rūkymu.

    Medikai akcentuoja paprastą taisyklę: jei kosulys, dusulys, krūtinės skausmas ar nepaaiškinamas svorio kritimas užsitęsia ir nepraeina įprastais būdais, delsti nereikėtų. Šeimos gydytojas įvertins būklę ir, jei prireiks, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips detalesniam ištyrimui.