Tag: PlayStation

  • Britų teismas atmetė 2 mlrd. svarų ieškinį prieš „Sony“ dėl „PlayStation“ kainų

    Britų teismas atmetė 2 mlrd. svarų ieškinį prieš „Sony“ dėl „PlayStation“ kainų

    „Sony“ Jungtinėje Karalystėje pasiekė reikšmingą pergalę teisme – atmestas grupės vartotojų ieškinys, kurio vertė siekė 2 mlrd. svarų.

    Byla buvo susijusi su skaitmeninių produktų pirkimu „PlayStation“ platformoje nuo 2016 metų rugpjūčio iki šių metų vasario. Ieškinyje teigta, kad vartotojai galėjo permokėti dėl tariamai monopolinių praktikos elementų.

    Vartotojų grupei, kurią sudarė daugiau nei 12 mln. žmonių, atstovavo Alexas Neillas. Pagrindinis argumentas buvo susijęs su tuo, kaip „Sony“ organizuoja skaitmeninės prekybos taisykles „PlayStation“ ekosistemoje.

    Vis dėlto Britanijos Konkurencijos apeliacinis tribunolas nusprendė, kad pateikti kaltinimai neįrodo konkurencijos taisyklių pažeidimo, todėl ieškinys buvo atmestas.

    Ginčas dėl 30 proc. komisinių

    Ieškinyje „Sony“ kritikuota dėl sąlygų, kurias esą taikė vaizdo žaidimų kūrėjams. Vienas ryškiausių akcentų – 30 proc. komisinis mokestis nuo kiekvienos transakcijos.

    Pareiškėjų teigimu, tokia praktika galėjo riboti sveiką konkurenciją ir prisidėti prie dirbtinio skaitmeninių žaidimų kainų kėlimo. Teismas šios pozicijos nepalaikė.

    Tribunolas vertino, kad „Sony“ yra vienas stipriausių rinkos žaidėjų, tačiau patiria realią konkurenciją iš „Nintendo“, „Xbox“ ir asmeninių kompiuterių (PC) platformos.

    Teismas: vartotojai turi alternatyvų

    Sprendime taip pat pabrėžta, kad vartotojai nėra visiškai „įkalinti“ skaitmeninėje prekyboje – jie gali rinktis ir fizines (dėžutėse parduodamas) žaidimų versijas.

    Teismas pasisakė ir apie idėją atverti „PlayStation“ platformą išoriniams pardavėjams ar kitoms skaitmeninėms parduotuvėms. Tribunolo vertinimu, tai būtų brangu, sudėtinga ir sukeltų papildomų saugumo rizikų.

    Galutinis teismo vertinimas – „PlayStation“ nustatomos kainos nelaikytinos nesąžiningomis, o „Sony“ pelno maržos, priešingai nei teigta ieškinyje, nėra perdėtos.

    Nors „Sony“ sulaukia ieškinių ir kitose šalyse, Jungtinės Karalystės sprendimas bendrovei tapo svarbiu precedentu vienoje reikšmingiausių Europos rinkų.

  • Sony nutraukė „Fairgames“ kūrimą: PlayStation ir PC šaudyklė taip ir nepasirodys

    Sony nutraukė „Fairgames“ kūrimą: PlayStation ir PC šaudyklė taip ir nepasirodys

    Sony uždarė dar 2023 metų viduryje pristatytą šaudyklę „Fairgames“ (taip pat rašomą „FairGame$“) – žaidimas, kurtas „PlayStation“ konsolėms ir PC, greičiausiai taip ir neišvys dienos šviesos.

    Projektą kūrė Kanados studija „Haven Studios“, o kūrėjai jį pozicionavo kaip naują požiūrį į apiplėšimų tematikos šaudykles: konkurencinį žaidimą, kuriame žaidėjai prisijungia prie pogrindinio judėjimo, kad apvogtų „ultraturtinguosius“ ir atkurtų pusiausvyrą.

    Žaidimą lydėjo ir viešas dėmesys – oficialiuose Sony kanaluose buvo paskelbtas ryškus anonsinis vaizdo klipas. Vis dėlto komentaruose „Fairgames“ sulaukė gausios kritikos, o dalis žaidėjų skeptiškai vertino jo perspektyvas dar ankstyvoje stadijoje.

    Kaip nurodoma, Sony sprendimą nutraukti kūrimą lėmė „mišrios žaidėjų nuomonės ir nepasiekti tikslai“. Kartu pabrėžiama ir bendra situacija rinkoje: konkurencinių šaudyklių segmente konkurencija itin didelė, o naujiems projektams prasimušti darosi vis sunkiau.

    Ko buvo siekta su „Fairgames“

    „Fairgames“ turėjo būti intensyvi, sandboksinio tipo PvP šaudyklė, orientuota į konkurencinį žaidimą. Kitaip tariant, tai turėjo būti žaidimas, kuriame svarbiausia – susidūrimai su kitais žaidėjais ir iš jų kylanti įtampa.

    Nors žaidimas buvo paskelbtas tik 2023 metais, jau anksčiau viešojoje erdvėje pasirodė signalų apie vidinius sunkumus. Buvo minėta, kad per testavimo etapus projektas susidūrė su turbulencijomis.

    Neaiški „Haven Studios“ ateitis

    Kol kas nėra aišku, kas laukia „Haven Studios“ komandos – studiją Sony buvo įsigijusi 2022 metais. Ar uždarytas projektas reikš pokyčius pačioje studijoje, nepaskelbta.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė neoficialių spėlionių apie projekto biudžetą: teigiama, kad „Fairgames“ kūrimas galėjo kainuoti iki 300 mln. JAV dolerių, o išlaidos augo dėl koncepcijos peržiūrų ir „restartų“. Vis dėlto tai nėra patvirtinti skaičiai.

    Žaidėjams šis sprendimas reiškia paprastą dalyką – anonsuotas titulas, kuris buvo kuriamas PlayStation ir PC platformoms, artimiausiu metu rinkoje nepasirodys, o greičiausiai nebus išleistas apskritai.

  • GTA 6 dar prieš premjerą artėja prie 10 mln. išankstinių užsakymų ribos

    GTA 6 dar prieš premjerą artėja prie 10 mln. išankstinių užsakymų ribos

    Iki „Grand Theft Auto 6“ premjeros likus vos devynioms dienoms, žaidimas jau muša išankstinių pardavimų rekordus ir artėja prie simbolinės 10 mln. išankstinių užsakymų ribos.

    Apie tai kalbama ir po „Variety“ publikuoto interviu su „Take-Two“ vadovu Straussu Zelnicku, kuris pripažino, kad rezultatai reikšmingai viršija industrijos lūkesčius, tačiau ragino neskubėti skelbti pergalės.

    Pastarosiomis dienomis pasirodė ir „Sensor Tower“ platformos duomenys, atskleidę neoficialius skaičius: GTA 6 skaitmeninėje išankstinėje prekyboje jau esą surinko daugiau nei 7,7 mln. užsakymų.

    Tokia apimtis, kaip teigiama, reikštų apie 751 mln. JAV dolerių pajamas vien iš skaitmeninių pre-orderių, neįtraukiant fizinių laikmenų pardavimų.

    Didžioji dalis pardavimų – per „PlayStation“

    Pagal minimus duomenis, maždaug 75 proc. visų išankstinių užsakymų sugeneruota „PlayStation“ platformoje, o likusi dalis tenka „Xbox“.

    Svarbu tai, kad šie skaičiai apima tik skaitmeninę prekybą, todėl bendras vaizdas po premjeros gali būti dar įspūdingesnis, jei į statistiką bus įtraukti ir fiziniai leidimai.

    GTA 6 jau lenkia ankstesnius rekordininkus

    Jei šie skaičiai pasitvirtins, GTA 6 greičiausiai taps perkamiausiu žaidimu išankstinių užsakymų modelyje. Iki šiol šioje kategorijoje išsiskyrė „Cyberpunk 2077“, kuris, nurodoma, buvo parduotas 8 mln. vienetų išankstine prekyba.

    Minimas ir kitas „Rockstar“ hitas – „GTA 5“, kuris išankstiniuose užsakymuose buvo pasiekęs apie 7 mln. egzempliorių.

    Tarp daugiausiai iš anksto pirktų žaidimų taip pat įvardijami „Call of Duty: Modern Warfare 3“, „Call of Duty: Black Ops 2“ bei „Red Dead Redemption 2“.

  • „God of War Laufey“ premjera nukelta: „Sony“ žaidimui skirs daugiau laiko užbaigti

    „God of War Laufey“ premjera nukelta: „Sony“ žaidimui skirs daugiau laiko užbaigti

  • „Bungie“ prabyla apie „Destiny 2“ sugrąžinimus: pirmos žinios jau mėnesio pabaigoje

    „Bungie“ prabyla apie „Destiny 2“ sugrąžinimus: pirmos žinios jau mėnesio pabaigoje

    Studija „Bungie“ pagaliau aiškiau prabilo apie tai, kokia kryptimi judės „Destiny 2“ ir ar į žaidimą gali sugrįžti anksčiau pašalintas turinys. Pasak komandos, artimiausiu metu žaidėjai sulauks daugiau konkretumo, o pirmieji atnaujinimai numatyti mėnesio pabaigoje.

    Apie planus viešai kalbėjo „Bungie“ produkto vadovas Joshas Deane’as. Jis pabrėžė, kad bendruomenėje daug klausimų kyla dėl to, kas, kaip ir kada galėtų būti vėl padaryta prieinama, o studija šį procesą nori vykdyti apgalvotai, todėl tai užtruks.

    „Žinau, kad kyla daug klausimų, kas, kaip ir kada bus vėl sugrąžinta į žaidimą. Visas šis procesas bus labai apgalvotas ir užims šiek tiek laiko“, – sakė J. Deane’as.

    „Bungie“ teigia norinti būti skaidresnė ir dažniau dalintis darbų eiga. Vietoje įprastos darbų gairės studija ketina rodyti savotišką progreso juostą, kuri leistų sekti, kaip artėjama prie svarbiausių vidinių etapų, ir geriau suprasti, kodėl vieni sprendimai užtrunka ilgiau.

    „Tiesiog atvirai kalbėsime apie iššūkius, su kuriais susidursime, ir pakeliui parodysime atlikto darbo įrodymus. Taip, kai paskelbsime išleidimo datą, visi turėsime teisingus lūkesčius“, – sakė J. Deane’as.

    Pastaruoju metu pašalinto turinio tema „Destiny 2“ bendruomenėje tapo viena karščiausių, ypač po diskusijų apie senesnių kampanijų, reidų ir lokacijų likimą. Viešojoje erdvėje taip pat pabrėžiama, kad net ir grąžinimai nebūtinai reikš sugrįžimą prie ankstesnio masto aktyvaus žaidimo vystymo, o labiau primins kryptingą žaidimo paveldo išlaikymą.

    Kontekstas šiai temai svarbus ir dėl to, kad pastaraisiais metais „Destiny 2“ turinio modelis keitėsi, o dalis ankstesnio turinio buvo tapusi neprieinama. Studijai žadant didesnį atvirumą, žaidėjams tai gali reikšti aiškesnį atsakymą, ką realistiškai verta tikėtis pamatyti sugrįžtant ir kokiais terminais.

  • PlayStation kūrėjas stojo ginti žaidimų be diskų: apie 2028 metus pasakė tiesiai šviesiai

    PlayStation kūrėjas stojo ginti žaidimų be diskų: apie 2028 metus pasakė tiesiai šviesiai

    Diskų eros pabaiga artėja

    Kenas Kutaragi, dažnai vadinamas PlayStation tėvu, viešai palaikė „Sony“ kryptį vis sparčiau pereiti prie skaitmeninės žaidimų platinimo. Interviu jis pabrėžė, kad fizinių laikmenų atsisakymas yra ne emocinis, o pirmiausia ekonominis ir technologinis sprendimas.

    Pasak Kutaragi, toks posūkis buvo nuspėjamas dar prieš du dešimtmečius, kai interneto spartos augimas ėmė keisti vartojimo įpročius. Jo teigimu, šiandien daugelyje rinkų plačiajuostis ryšys tapo kasdienybe, todėl skaitmeninė distribucija įgauna akivaizdų pranašumą.

    Kodėl žaidėjai priešinasi?

    Kutaragi pripažino, kad dalies žaidėjų pasipiktinimas yra suprantamas, nes diskai daugeliui reiškia nuosavybės jausmą. Fizinė dėžutė, kolekcija lentynoje ir galimybė diską perparduoti ar paskolinti yra tai, ko skaitmeninis modelis dažnai nesuteikia.

    „Fizinės laikmenos tapo nuosavybės metafora, todėl reakcija į pokyčius buvo neišvengiama“, – sakė Kenas Kutaragi.

    Kita įtampa kyla dėl praktinių dalykų: skaitmeninės parduotuvės kontrolė priklauso platformos valdytojui, o licencijos sąlygos gali keistis. Be to, žaidėjams svarbu ilgalaikis prieinamumas, ypač kai žaidimai dingsta iš parduotuvių dėl licencijų ar leidėjų sprendimų.

    Kas stumia industriją į skaitmeną?

    Pagrindinis argumentas, kurį akcentuoja ir industrijos analitikai, yra kaštai: diskų gamyba, logistika, sandėliavimas ir prekybos maržos brangina fizinį produktą. Skaitmeninis platinimas leidžia leidėjams lanksčiau valdyti kainodarą, greičiau vykdyti akcijas ir tiksliau prognozuoti pardavimus.

    Prie pokyčių prisideda ir prenumeratų modeliai, tokie kaip „PlayStation Plus“, kurie skatina rinktis bibliotekas vietoje vienetinių pirkinių. Tuo pat metu didėja ir pačių žaidimų apimtys, o dalis fizinių leidimų praktiškai tampa tik raktu atsisiuntimui, nes didelė turinio dalis vis tiek parsisiunčiama internetu.

    „Sony“ linijoje jau kurį laiką matyti dvi paralelės: vieni konsolių modeliai turi diskų įrenginį, kiti orientuojasi į skaitmeninį naudojimą. Kutaragi pozicija aiški: žaidimų rinka juda ten, kur patogumas ir ekonomika laimi prieš nostalgiją, nors pereinamasis laikotarpis, tikėtina, išliks konfliktiškas.

  • „Microsoft“ planas šokiruoja: būsimi „Doom“ ir „Diablo“ gali aplenkti „PlayStation“?

    „Microsoft“ planas šokiruoja: būsimi „Doom“ ir „Diablo“ gali aplenkti „PlayStation“?

    Į viešumą nutekėję du klausimyno vaizdai sukėlė naują diskusijų bangą dėl „Xbox“ strategijos. „Windows Central“ patvirtino, kad medžiaga autentiška ir susijusi su „Microsoft“ užsakytu vartotojų tyrimu ribotai testuotojų grupei.

    Klausimynas prašo įvertinti scenarijų, kuriame būsimos didžiausių serijų dalys nebepasirodytų „PlayStation“ ir „Nintendo“ platformose. Tokiu atveju nauji leidimai pasiektų tik „Xbox“ konsoles ir asmeninius kompiuterius.

    Tyrime tiesiai įvardijami didžiausi „Bethesda“ ir „Blizzard“ vardai, tarp jų „Doom“, „Diablo“, „The Elder Scrolls“ ir „Fallout“. Tarp paminėtų projektų atsiranda ir „Physint“, siejamas su Hideo Kojima.

    Ką darytų žaidėjai?

    Esminė apklausos dalis skirta patikrinti, kaip realiai elgtųsi pirkėjai, jei tokia politika būtų įgyvendinta. Respondentų prašoma pasirinkti, ar jie žaistų turimu „Xbox“, pirktų naują „Xbox Series X/S“, persikeltų į kompiuterį, ar apskritai atsisakytų žaidimo.

    Taip „Microsoft“ matuoja ne tik lojalumą, bet ir vadinamąją platformos kaitos kainą, kai vartotojas dėl vieno išskirtinio titulo svarsto keisti ekosistemą. Pastaraisiais metais šis klausimas tapo itin jautrus, nes brangsta tiek konsolės, tiek prenumeratos, o žaidėjai vis atidžiau skaičiuoja, kur investuoti.

    Klausimyne taip pat pažymima, kad hipotetiniai pokyčiai neturėtų būti taikomi atgaline data. Tai reikštų, kad anksčiau įsigyti žaidimai, pavyzdžiui, „Fallout 4“ ar „Skyrim“ „PlayStation“ platformoje, ir toliau liktų pasiekiami turėtojams.

    „Minecraft“ ateitis kelia daugiausia klausimų

    Vienas radikaliausiai nuskambėjusių punktų susijęs su „Minecraft“. Pagal apklausos scenarijų žaidimas ir toliau veiktų visose platformose, kuriose jis jau yra išleistas.

    Vis dėlto svarstoma galimybė sustabdyti naujų turinio atnaujinimų tiekimą „PlayStation“ ir „Nintendo“ versijoms. Tokiu atveju dalis žaidėjų liktų su senesne versija ir palaipsniui atitrūktų nuo bendro žaidimo turinio raidos.

    Toks žingsnis būtų ypač reikšmingas, nes „Minecraft“ ilgą laiką buvo vienas svarbiausių pavyzdžių, kaip „Microsoft“ išlaiko plačią prieigą prie įsigyto prekės ženklo. Būtent todėl užuomina apie atnaujinimų ribojimą rinkoje vertinama kaip signalas apie galimą strategijos kietėjimą.

    Išskirtinumo politika ir reguliuotojų ribos

    Apklausoje keliama ir platesnė idėja, kad visos „Xbox“ vidinės studijos galėtų visiškai sustabdyti leidimus konkurentų platformose. Tačiau yra svarbi išimtis, kurią primena „Push Square“.

    Po „Activision Blizzard“ įsigijimo „Microsoft“ įsipareigojo, kad „Call of Duty“ serija artimiausiais metais ir toliau pasirodys konkurentų platformose. Tai rodo, kad net ir norint ryžtingesnio kurso dalį sprendimų riboja reguliuotojų nustatytos sąlygos.

    Pastaruoju metu „Xbox“ strategija apskritai tapo permaininga: buvo etapas, kai dalis žaidimų pasiekė kitas platformas, o vėliau retorika ėmė krypti atgal link išskirtinių leidimų. Nutekėjęs klausimynas pats savaime dar nereiškia galutinio sprendimo, tačiau patvirtina, kad „Microsoft“ aktyviai testuoja rinkos reakciją prieš galimus pokyčius.

    Primenama, kad „Microsoft“ už „Mojang“ 2014 metais sumokėjo apie 2,35 milijardo eurų. Šis sandoris iki šiol laikomas vienu svarbiausių įsigijimų, formavusių „Xbox“ ekosistemos kryptį ir jos santykį su kitomis platformomis.

  • GTA 6 versija kompiuteriams gali pasirodyti gerokai greičiau: nutekėjo naujos detalės

    GTA 6 versija kompiuteriams gali pasirodyti gerokai greičiau: nutekėjo naujos detalės

    „Grand Theft Auto VI“ laikoma viena didžiausių pastarųjų metų žaidimų industrijos premjerų, o susidomėjimas ypač didelis tarp kompiuterių žaidėjų. Nors „Rockstar Games“ oficialiai daugiausia kalba apie konsoles, internete pasirodė naujų ženklų, kad kompiuterinė versija gali neužtrukti taip ilgai, kaip anksčiau.

    Pastaraisiais mėnesiais bendruomenę kaitina nutekėjimai ir užuominos apie projekto planus, o diskusijas dar labiau sustiprino kalbos apie atskirą internetinį režimą. Tokie gandai paprastai atsiranda ne šiaip sau, nes dideli leidėjai kompiuterių rinką vertina kaip reikšmingą ilgalaikių pardavimų ir modifikacijų ekosistemos variklį.

    Ar pasikartos GTA V scenarijus?

    Ankstesnė serijos dalis „Grand Theft Auto V“ į kompiuterius atkeliavo gerokai vėliau nei į konsoles, todėl dalis žaidėjų tikisi panašaus modelio ir šį kartą. Vis dėlto rinka pasikeitė: skaitmeninė distribucija tapo dominuojanti, o didžiausi žaidimai vis dažniau planuojami taip, kad kuo greičiau pasiektų platesnę auditoriją.

    Kompiuterinė versija leidėjams svarbi ir dėl to, kad ji gali ilgiau išlaikyti žaidimo aktualumą per atnaujinimus, bendruomenės kuriamą turinį ir transliacijų kultūrą. Dėl šios priežasties vis dažniau spėliojama, jog šįkart laukimas gali būti trumpesnis nei ankstesnį kartą.

    Internetinis režimas ir transliacijų efektas

    Žaidimo ilgaamžiškumą dažniausiai lemia būtent internetinis režimas, nes jis kuria nuolatinį žaidėjų srautą ir turinio ciklą. Jei „Rockstar Games“ iš tiesų planuoja ankstyvesnį internetinio režimo startą, tai galėtų reikšti ir didesnį suinteresuotumą greičiau išplėsti platformų sąrašą.

    Prie to prisideda ir transliacijų platformos, kuriose atviri pasauliai bei vaidmenų serveriai generuoja milžinišką žiūrimumą. Kompiuterių ekosistema čia ypač svarbi, nes būtent joje lengviausia vystyti modifikacijas ir bendruomenės valdomus serverius, kurie ilgainiui tampa atskiru reiškiniu.

    Kol nėra aiškaus oficialaus pranešimo, visas kalbas apie kompiuterinę „Grand Theft Auto VI“ versiją reikėtų vertinti atsargiai. Vis dėlto ženklų, kad leidėjai siekia kuo platesnės auditorijos per trumpesnį laiką, daugėja, todėl kompiuterių žaidėjams vilčių atsiranda daugiau nei anksčiau.

  • Net 35 proc. „Marvel’s Wolverine“ pardavimų – dėžutėse: ar „Sony“ persigalvos?

    Net 35 proc. „Marvel’s Wolverine“ pardavimų – dėžutėse: ar „Sony“ persigalvos?

    Rinkos tyrimų bendrovės „Ampere Analysis“ duomenys rodo, kad net 35 proc. visų žaidimo „Marvel’s Wolverine“ pardavimų sudarė fizinės, dėžutėse parduodamos kopijos. Tokia statistika išsiskiria metu, kai žaidimų industrija vis aktyviau stumia vartotojus į skaitmeninę ekosistemą.

    Europoje situacija dar ryškesnė: aplink žaidimo startą kai kuriose rinkose fizinių kopijų dalis, kaip teigiama, siekė apie 51 proc. Visgi vaizdas nevienodas: Jungtinėje Karalystėje dominavo skaitmeniniai pardavimai, o Prancūzijoje panaši dalis atiteko būtent fizinėms kopijoms.

    Kodėl žaidėjai vis dar renkasi dėžutes?

    Fizinių leidimų šalininkai dažniausiai akcentuoja kolekcionavimo vertę ir aiškų nuosavybės jausmą. Daliai pirkėjų svarbu turėti apčiuopiamą produktą lentynoje, ypač kai kalbama apie didelio biudžeto, ilgai lauktus žaidimus.

    Ne mažiau reikšmingas ir antrinės rinkos faktorius: fizinę kopiją galima parduoti, paskolinti draugui ar įsigyti pigiau vėliau. Augant AAA žaidimų kainoms, tokios galimybės daliai pirkėjų tampa praktišku argumentu rinktis dėžutę, o ne tik licenciją skaitmeninėje parduotuvėje.

    Tai ne vieno žaidimo išimtis

    „Ampere Analysis“ duomenys rodo, kad „Marvel’s Wolverine“ nėra vienintelė išimtis. Pavyzdžiui, „Silent Hill: Townfall“ fiziniai leidimai esą sudarė daugiau nei 45 proc. pardavimų, „Blood of the Dawnwalker“ – apie 36 proc., o „Onimusha“ – apie 30 proc.

    Tokia kryptis signalizuoja, kad kalbos apie greitą fizinių leidimų pabaigą gali būti per ankstyvos. Nors skaitmeniniai pardavimai daugelyje rinkų auga, dėžutės išlieka aktualios ten, kur stipri kolekcionavimo kultūra ir aktyvi antrinė rinka.

    Ką darys „Sony“?

    „Sony“ viešai reguliariai neatskleidžia detalių apie fizinių ir skaitmeninių kopijų proporcijas, todėl bendrovės reakcijos į tokius skaičius tikėtis sudėtinga. Vis dėlto pastaraisiais metais industrijoje netrūksta diskusijų, kad leidėjams skaitmeninis modelis patogesnis dėl kainodaros kontrolės ir pardavimų valdymo per nuosavas platformas.

    Kita vertus, fizinių leidimų svarbos ignoravimas gali kainuoti reputaciškai, ypač jei vartotojai jaučia, kad iš jų atimamos pasirinkimo galimybės. Artimiausi bendrovės sprendimai, susiję su leidimų strategija ir prekyba per „PlayStation Store“, gali tapti indikatoriumi, ar tokie duomenys privers „Sony“ švelninti kursą.

  • „PlayStation“ legenda kirto ilgoms žaidimų kampanijoms: ne visos 100 valandų yra kokybiškos

    „PlayStation“ legenda kirto ilgoms žaidimų kampanijoms: ne visos 100 valandų yra kokybiškos

    Ilgis negarantuoja kokybės

    Žaidimų rinkoje netrūksta projektų, kurių perėjimas gali užtrukti 80 ar net 100 valandų, tačiau vis dažniau keliama abejonė, ar didelė trukmė pati savaime reiškia geresnę patirtį. Buvęs „Sony“ padalinio „PlayStation“ studijų vadovas Shawnas Laydenas sako, kad ilgos kampanijos neretai slepia dirbtinai tempiamą turinį.

    Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje „The Expansion Pass“, prisiminęs, kad yra žaidęs ne vieną itin ilgą žaidimą. Pasak jo, nemaža dalis valandų tokiose istorijose būna užpildytos pasikartojančiomis užduotimis, kurios mažai prisideda prie siužeto ar žaidimo įtampos.

    „Atvirai pasakius, ne visos tos valandos yra kokybiškos. Kartais tenka bėgti per tuščią dykumą vien tam, kad gautum raudoną raktą ir grįžęs atidarytum raudonas duris“, – sakė Shawnas Laydenas.

    Jo teigimu, jis mieliau matytų daugiau kompaktiškų, stipriai „sukaltų“ žaidimų, kuriuos galima įveikti per 20–25 valandas, bet kurie išlaiko aukštą tempą ir įtraukia iki pabaigos. Tokia kryptis, pasak buvusio vadovo, labiau atitiktų šiandienos auditorijos įpročius, kai dėl laiko konkuruoja ir transliacijų platformos, ir socialiniai tinklai.

    Kodėl žaidimai taip pailgėjo?

    Laydenas ilgo formato populiarumą sieja su devintuoju dešimtmečiu ir dešimtojo pradžia, kai leidėjai ir kūrėjai stengėsi užtikrinti, kad išsinuomoto žaidimo nepavyktų įveikti per vieną savaitgalį. Ilgesnė trukmė tuomet buvo suvokiama kaip papildoma vertė, net jei dalis turinio būdavo mažiau reikšminga.

    Šiandien, anot jo, didelė apimtis dažnai reiškia ir milžiniškas kūrimo sąnaudas, ilgesnius gamybos ciklus bei didesnę riziką studijoms. Kuo daugiau turinio, tuo daugiau scenarijaus, animacijų, įgarsinimo, testavimo ir techninių sprendimų reikia, o tai kelia biudžetus ir spaudžia terminus.

    „Jei sugebėsime kurti mažesnio masto žaidimus ir aiškiai žinosime, kad statome pagal tokį šabloną, manau, daug kūrimo kaštų pradės, jei ne mažėti, tai bent jau nustos augti“, – teigė Shawnas Laydenas.

    Rinka ieško pusiausvyros

    Pastaraisiais metais žaidimų industrijoje ryškėja priešprieša tarp labai ilgų atviro pasaulio projektų ir trumpesnių, labiau koncentruotų patirčių. Vieni žaidėjai tikisi šimtų valandų turinio už vieną kainą, kiti nori aiškios, įsimenančios istorijos be pasikartojančio „užpildo“.

    Laydeno mintys atspindi ir platesnę diskusiją apie tai, kaip studijos galėtų efektyviau planuoti apimtį, o kokybę užtikrinti ne valandų skaičiumi, bet turinio tankiu. Tokiame kontekste vis dažniau minimas ir DI, kuris gali pagreitinti kai kuriuos gamybos etapus, tačiau neatsako į pagrindinį klausimą: kiek iš tiesų verta ilginti žaidimą, kad jis neprarastų ritmo.