CP v2

Tag: Plungė

  • Kas iš tikro stabdo smulkų verslą? Plungėje susėda meras, ombudsmenas ir verslo lyderiai

    Rugsėjo 25 dieną Plungėje vyks diskusija apie smulkaus ir vidutinio verslo kasdienius iššūkius bei realias augimo galimybes regionuose. Į Plungės verslo centrą kviečiami verslininkai, savivaldos atstovai ir visi, kuriems aktuali vietos ekonomikos plėtra.

    Renginyje „Smulkus verslas: kas stabdo, o kas augina?“ susitiks nacionalinio lygmens organizacijų atstovai, savivalda ir Plungės verslo bendruomenė. Organizatoriai skelbia, kad pokalbis bus orientuotas į praktinius sprendimus, o ne vien į problemų įvardijimą.

    Diskusijoje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmenas Aleksandr Radčenko. Taip pat dalyvaus Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis bei Plungės pramonininkų sąjungos ir Plungės smulkiojo verslo asociacijos atstovai.

    Numatoma aptarti, kokie veiksniai šiandien labiausiai riboja smulkių įmonių plėtrą: biurokratinės procedūros, administracinė našta, finansavimo prieinamumas, darbo jėgos trūkumas ir energijos bei žaliavų kainų svyravimai. Ne mažiau dėmesio planuojama skirti regionų konkurencingumui ir tam, kaip savivalda gali prisidėti prie palankesnės verslo aplinkos.

    Pastaraisiais metais smulkus verslas vis dažniau susiduria ir su greitai kintančiais reikalavimais, susijusiais su skaitmenizacija, kibernetiniu saugumu ir DI sprendimų taikymu. Įmonėms tai atveria naujas galimybes, tačiau kartu didina poreikį investuoti į kompetencijas, procesus ir duomenų apsaugą.

    Diskusiją moderuos bendradarbystės centro „Spiečius“ koordinatorė Jurgita Každailytė. Renginio pradžia numatyta 17.00 valandą, o dalyvių taip pat laukia pažintis su Plungės verslo centre veikiančiais verslais.

    Po diskusijos planuojamas neformalus bendravimas ir kontaktų mugė, skirta naujoms partnerystėms ir ryšiams megzti. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda verslui tiesiogiai išsakyti problemas ir lūkesčius sprendimų priėmėjams.

    Renginys vyks Plungės verslo centre, Pramonės pr. 4B, Plungėje. Dalyvavimas numatytas su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas.

  • Paveldo komisija įvardijo, kodėl Žemaitijoje paveldas nyksta net su pinigais: lemia žmonės

    Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikta analizė Telšių apskrities savivaldybėse parodė, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geriau išsaugoto paveldo. Rietavo, Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų patirtys atskleidė, jog lemiami tampa ne tik biudžetai, bet ir žmonės, gebantys sutelkti bendruomenę bei „užkurti“ procesą.

    Išvados pristatytos Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, vykusiame renginyje apie bendrakūrą paveldo valdyme. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip sprendimai gimsta tarp savivaldos, vietos bendruomenių, institucijų ir privačių savininkų, o ne vien kabinetuose.

    Kas iš tiesų pajudina paveldą?

    Paveldo komisijos atstovai akcentavo paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: paveldosauga prasideda nuo konkretaus žmogaus. Net ir turint teisinę apsaugą, parengtą projektą ar numatytą finansavimą, darbai stringa, jei nėra atsakomybę prisiimančio iniciatoriaus.

    Toks žmogus nebūtinai yra profesionalus paveldosaugininkas. Tai gali būti savivaldybės specialistas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės lyderis ar privataus objekto savininkas, kuris sutinka ne tik tvarkyti, bet ir ieškoti ilgalaikės pastato funkcijos.

    „Universalaus recepto nėra. Yra ingredientai, tačiau jų proporcijos priklauso nuo konkrečios vietos“, – sakė Paveldo komisijos vyr. specialistas A. Stepanovič.

    Kodėl neužtenka sutvarkyti pastato?

    Analizėje pabrėžta, kad restauruotas ar sutvarkytas objektas dar nebūtinai tampa gyvu paveldu. Jei pastatas po remonto lieka tuščias, nenaudojamas ir be aiškios paskirties, jo būklė vėl ima prastėti, o investicijos nekuria ilgalaikės vertės.

    Gyvybingumą dažniausiai užtikrina nuolatinė veikla, lankytojai ir vietos žmonių ryšys su objektu. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su stogo ar fasado remontu turi atsirasti ir planas, kas vyks viduje, kas prižiūrės, kaip bus apmokamos kasdienės išlaidos.

    Pinigai atveria duris, bet negarantuoja rezultato

    Finansavimas išlieka būtina sąlyga daugeliui paveldo projektų, tačiau po lėšų skyrimo prasideda sudėtingiausia dalis. Projektavimas, derinimai, viešieji pirkimai, rangovų paieška, terminų laikymasis ir kokybės kontrolė reikalauja kompetencijų, kurių ne visos savivaldybės turi pakankamai.

    Analizėje akcentuota, kad svarbu vertinti ne tik, kiek lėšų galima gauti, bet ir ar yra pajėgumų jas įdarbinti. Dažnai sėkmę lemia gebėjimas derinti skirtingus šaltinius ir partnerius, kai valstybės, savivaldybės, savininkų, rėmėjų ar vietos verslo indėlis sujungiami į vieną planą.

    „Pinigai atveria duris, bet pro jas dar reikia įeiti“, – pabrėžė A. Stepanovič.

    Kitas pasikartojęs veiksnys yra dialogas, kuris neretai tampa pigiausiu ir greičiausiu įrankiu sprendžiant konfliktus. Praktika rodo, kad ankstyvas susitikimas su gyventojais ir aiškus reikalavimų paaiškinimas mažina įtampą, o paveldą iš baimę keliančio apribojimo paverčia suprantama vietos verte.

    Paveldo komisija primena, kad Telšių apskrities vertinimas yra platesnio darbo dalis. Komisija nuosekliai analizuoja savivaldybių veiklą kultūros paveldo srityje ir tobulina Savivaldybių paveldosauginį indeksą, kurio atnaujinimą planuojama pristatyti 2027 metais.

  • Mažeikių savivaldybė ieško „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ vadovo: atlygis iki 6 293 eurų

    Konkursas penkerių metų kadencijai

    Mažeikių rajono savivaldybė paskelbė konkursą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ direktoriaus pareigoms. Vadovas būtų priimamas penkerių metų kadencijai, dirbti numatoma Plungėje, J. Tumo-Vaižganto gatvėje.

    Įmonė regioniniu mastu organizuoja atliekų tvarkymo sistemos veiklą, todėl konkurse akcentuojama ir vadybinė, ir reglamentų išmanymo kompetencija. Tokiose pareigose ypač svarbūs sprendimai dėl paslaugų kokybės, kaštų kontrolės ir viešųjų pirkimų.

    Pareigos ir atsakomybės

    Skelbime nurodoma, kad direktorius organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, užtikrina tinkamą lėšų ir turto naudojimą, priima sprendimus dėl veiklos efektyvumo. Taip pat vadovas atsako už sutarčių sudarymą, įsakymų leidimą, atstovavimą institucijose ir teismuose.

    Direktorius formuoja įmonės valdymo struktūrą, tvirtina vidaus dokumentus, darbo apmokėjimo tvarką, pareigybes ir pareiginius nuostatus. Be to, turi būti užtikrinamas teisės aktų laikymasis, darbų ir sveikatos sauga, priešgaisriniai reikalavimai.

    Atlygis, priedai ir priemokos

    Direktoriaus darbo užmokestį sudarytų pastovioji dalis, kuriai numatytas koeficientas 3,0–3,5 bazinių dydžių. Skelbime nurodoma, kad tai atitinka 5 394–6 293 eurus neatskaičius mokesčių.

    Taip pat numatyta kintamoji dalis, kuri negali viršyti 30 proc. per praėjusius finansinius metus išmokėtos pareiginės algos ir priklauso nuo metinių tikslų pasiekimo. Be to, gali būti skiriama metinė premija, kurios dydis negali viršyti keturių pareiginių algų.

    Ko tikimasi iš kandidatų

    Pretendentams keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą vienoje iš nurodytų sričių, tarp jų aplinkos ar chemijos inžinerija, aplinkotyra, teisė, vadyba, ekonomika, viešasis administravimas. Taip pat būtina ne trumpesnė kaip trejų metų vadovavimo patirtis organizacijoje ar jos padalinyje, kuriame dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai.

    Kandidatai turi išmanyti teisės aktus, susijusius su bendrovių veikla, darbo santykiais, viešaisiais pirkimais ir regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimu. Skelbime akcentuojami gebėjimai analizuoti informaciją, priimti sprendimus, atstovauti įmonei ir sklandžiai komunikuoti raštu bei žodžiu.

    Dokumentai ir atrankos terminas

    Norintys dalyvauti konkurse turi pateikti paraišką ir sąžiningumo deklaraciją, CV, motyvacinį laišką, anketą, asmens dokumento, išsilavinimo ir darbo patirties kopijas. Dokumentai priimami elektroniniu būdu, juos pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateikiant pasirašytus ir nuskenuotus.

    Kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 26 dienos imtinai. Atranka vyks įvertinus pateiktus dokumentus, atrinkti kandidatai bus kviečiami į pokalbį, o galutinį sprendimą priims atrankos komisija.

    Skelbime taip pat nurodoma, kad laimėtojas bus skiriamas eiti pareigas tik įvertinus atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams pagal korupcijos prevencijos reguliavimą. Tai yra įprasta procedūra vadovų atrankose, kai pareigos susijusios su viešuoju interesu ir viešųjų pirkimų bei sutarčių valdymu.