Tag: Poczta Polska

  • Banku Pocztowego vadovu tapo Jędrzej Marciniak: žada stiprinti ryšį su Lenkijos paštu

    Banku Pocztowego valdybos pirmininku paskirtas Jędrzej Marciniak – sprendimas įsigaliojo 2026 metų lapkričio 10 dieną. Naujas banko vadovas teigia matantis didelį potencialą glaudesniame bendradarbiavime su Lenkijos paštu „Poczta Polska“, o tai, anot jo, turėtų būti naudinga klientams.

    Paskyrimui vienbalsiai pritarė Lenkijos finansų priežiūros institucija (Komisija Nadzoru Finansowego), o sprendimą priėmė banko stebėtojų taryba. Apie tai rašoma portalo WNP.pl publikuotame pranešime.

    J. Marciniakas pabrėžia, kad viena svarbiausių krypčių – užtikrinti klientams stacionarią prieigą prie banko paslaugų ir grynųjų pinigų. Jo teigimu, būtent čia bendradarbiavimas su pašto tinklu turi didžiausią praktinę vertę.

    Kartu naujasis vadovas akcentuoja ir šiuolaikinius vartotojų lūkesčius – patogią mobiliąją bankininkystę, greitį bei savarankišką paslaugų valdymą. Jis mano, kad šių dviejų krypčių – fizinės prieigos ir skaitmeninių sprendimų – derinimas gali padėti bankui augti.

    35 metų patirtį sukaupęs bankininkas

    Jędrzej Marciniak su bankininkyste siejamas jau 35 metus. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos jis Banku Pocztowy dirbo valdybos vicepirmininku ir laikinai vadovavo banko valdybos darbui.

    Anksčiau, 2011–2025 metais, jis buvo „Credit Agricole Bank Polska“ valdybos narys ir viceprezidentas. Dar prieš tai, 2001–2011 metais, ėjo vadovaujančias pareigas BZ WBK banke.

    Karjeros pradžioje jis dirbo Wielkopolski Bank Kredytowy: 1991–2001 metais užėmė įvairias pozicijas, tarp jų – rinkodaros departamento direktoriaus, vėliau – elektroninės bankininkystės departamento ir kortelių centro vadovo.

    J. Marciniakas yra baigęs magistro studijas Poznanės ekonomikos universitete, taip pat papildomas studijas „Columbia Business School“ pagal skaitmeninės rinkodaros strategijų programą.

    Dabartinė banko vadovybė ir tinklas

    Skelbiama, kad dabartinę Banku Pocztowy valdybą sudaro pirmininkas Jędrzej Marciniak ir vicepirmininkai: Łukasz Kinicki, Agnieszka Kosowska bei Piotr Piechota.

    Banku Pocztowy, priklausantis „Poczta Polska“ grupei, aptarnauja privačius ir verslo klientus visoje šalyje. Bankas veikia per 130 nuosavų padalinių, taip pat naudojasi pašto tinklu ir teikia paslaugas internetu bei per mobiliąsias programėles.

    Teigiama, kad bankas turi beveik 700 tūkst. klientų.

  • Poczta Polska atšaukė valdybos narį Sławomirą Żurawskį – dar vienas pokytis vadovybėje

    Poczta Polska vadovybėje – dar vienas ryškus pokytis: stebėtojų taryba nusprendė atšaukti Sławomirą Żurawskį iš bendrovės valdybos.

    Sprendimas priimtas lapkričio 4 dieną. Żurawskis buvo valdybos viceprezidentas, atsakingas už operacijas, anksčiau kuruodavo ir operacijų bei logistikos sritį.

    Šis atleidimas – ne pirma pastarojo meto rokiruotė nacionalinio pašto operatoriaus vadovybėje. Żurawskio pavardė ypač dažnai skambėjo per ankstesnius pokyčius bendrovės viršūnėje.

    Keliems mėnesiams jis buvo paskirtas laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas, kai iš prezidento pareigų buvo atšauktas Sebastianas Mikoszas.

    Laikinas vadovavimas ir transformacijos planas

    2026 metų kovo 25 dieną, po sprendimo atšaukti S. Mikoszą, Żurawskiui patikėta laikinai vadovauti bendrovei iki konkurso naujam prezidentui pabaigos.

    Netrukus, 2026 metų gegužės 28 dieną, stebėtojų taryba suformavo naują vadovybę – bendrovės prezidente tapo Magdalena Gaj, o Żurawskis joje liko kaip viceprezidentas operacijoms.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad Żurawskis buvo vienas iš Poczta Polska Transformacijos plano bendraautorių. Šio plano tikslas – didinti operatoriaus veiklos efektyvumą ir suderinti viešąją misiją su verslo efektyvumu.

    Bendrovės spaudos biuras patvirtino informaciją apie atšaukimą ir nurodė kreiptis į Valstybės turto ministeriją; žadama pateikti daugiau detalių.

  • Paštininkai ir miškininkai spaudžia Vyriausybę dėl kilometrų kompensacijos: įspėja apie sutrikimus

    Paštininkus ir miškininkus vienijantys profesiniai susivienijimai kreipėsi į Vyriausybę, ragindami skubiai peržiūrėti kompensaciją už darbui naudojamus privačius automobilius. Jų teigimu, dabartinė riba nebeatitinka realių degalų ir eksploatacijos kaštų, todėl dalis darbuotojų gali nustoti naudoti asmenines transporto priemones.

    Profesinių sąjungų teigimu, problema yra sisteminė, nes privačios transporto priemonės tapo kasdienės veiklos dalimi, ypač regionuose. Jei situacija nesikeis, rizika paliesti ne tik siuntų pristatymą, bet ir dalį miškų priežiūros bei kitų darbų, kuriems būtinas nuolatinis judėjimas teritorijose.

    Kodėl kilometrų kompensacija tapo konfliktu?

    Dabar galiojanti maksimali kompensacija už tarnybai naudojamą asmeninį automobilį buvo nustatyta 2023 metais ir, pasak profesinių sąjungų, nuo tada nebuvo indeksuota. Darbuotojai pabrėžia, kad per šį laiką brango ne tik degalai, bet ir remontas, draudimas, padangos bei automobilio nusidėvėjimas.

    Anot profesinių sąjungų, didžiausias spaudimas juntamas ten, kur maršrutai ilgi, o alternatyvų mažai. Kai kuriais atvejais darbuotojai per dieną nuvažiuoja dešimtis ar net kelis šimtus kilometrų, o kompensacija, jų vertinimu, nepadengia realių sąnaudų.

    „Niekas nenori primokėti už tai, kad galėtų dirbti“, – sakė profesinės sąjungos atstovas.

    Ką reikštų atsisakymas naudoti asmeninį automobilį?

    Jei dalis paštininkų ir miškininkų nustotų važiuoti savo automobiliais, darbdaviams tektų spręsti logistikos klausimą iš naujo. Praktikoje tai reikštų poreikį skubiai didinti tarnybinių automobilių parką, perplanuoti maršrutus arba keisti darbo organizavimą, o tai kainuotų ir laiką, ir pinigus.

    Pašto paslaugoms tai būtų jautriausia kaimo ir rečiau apgyvendintose vietovėse, kur atstumai didesni, o pristatymo dažnis ir taip priklauso nuo turimų resursų. Miškininkų atveju tai galėtų sulėtinti dalį kasdienių darbų, susijusių su teritorijų patikra, priežiūra ir operatyviu reagavimu.

    Sprendimo paieškos ir kas toliau

    Profesinės sąjungos Vyriausybei siūlo didinti maksimalią kompensaciją iki 1,50 zloto už kilometrą. Perskaičiavus, tai sudaro apie 0,35 euro už kilometrą, tačiau galutinis sprendimas priklausytų nuo teisės aktų pakeitimų ir biudžetinių pasekmių įvertinimo.

    Viešojo sektoriaus darbuotojams ši tema svarbi ir dėl apmokestinimo niuansų: kompensacijos, mokamos kaip nustatytų limitų neviršijantis išlaidų atlyginimas, paprastai traktuojamos kitaip nei papildomos išmokos. Dėl to profesinės sąjungos akcentuoja, kad problema nėra vien atlygio dydis, bet ir teisinis mechanizmas, kuris turi užtikrinti, kad darbuotojo išlaidos būtų kompensuojamos realiai.

    Kol kas konkrečių terminų, kada galėtų būti pateikti atnaujinti siūlymai ar projektai, nėra, tačiau diskusija, profesinių sąjungų teigimu, pasiekė etapą, kai delsimas gali turėti tiesiogines pasekmes paslaugų tęstinumui.

  • Lenkijos paštas sudarė sutartį su „Euronet“: kas rūpinsis tūkstančių bankomatų grynaisiais

    Lenkijos pašto bendrovė Poczta Polska paskelbė sudariusi sutartį su „Euronet Polska“ dėl dalies šio operatoriaus savitarnos įrenginių grynųjų pinigų aptarnavimo. Pagal susitarimą pašto logistikos padaliniai veš, pristatys ir paims grynuosius iš atrinktos bankomatų ir kitų įrenginių dalies.

    „Euronet Polska“ Lenkijoje valdo beveik 8 000 bankomatų ir įmokų priėmimo bankomatų tinklą. Poczta Polska nurodo, kad kas mėnesį atlieka apie 200 000 grynųjų pinigų pervežimų, todėl šią partnerystę pristato kaip svarbų žingsnį plečiant veiklą finansinių paslaugų grandinėje.

    Kas numatyta sutartyje?

    Paštas teigia, kad pagal sutartį bus atsakingas už grynųjų pinigų transportavimą, jų pristatymą į įrenginius ir paėmimą iš jų. Praktikoje tai reiškia kasdienes operacijas, užtikrinančias, kad bankomatai turėtų pakankamai grynųjų, o surinktos lėšos būtų saugiai pervežtos tolesniam apdorojimui.

    „Šios paslaugos rodo, kad esame svarbus partneris didelėms finansų rinkoje veikiančioms įmonėms, o čia matome galimybių auginti grynųjų logistikos paslaugas ir stiprinti pozicijas šiame segmente“, – sakė Poczta Polska atstovas Sławomiras Żurawskis.

    „Euronet“ tinklas ir kontekstas

    „Euronet Polska“ pristatoma kaip nepriklausomų savitarnos įrenginių rinkos lyderė, o įmonė priklauso tarptautinei grupei „Euronet Worldwide“, teikiančiai mokėjimų ir finansinių sprendimų paslaugas. Tokios partnerystės paprastai remiasi masto ekonomija: didelis tinklas reikalauja nuolatinio, standartizuoto ir griežtai kontroliuojamo grynųjų papildymo proceso.

    Nors mokėjimai kortelėmis ir mobiliosiomis programėlėmis Lenkijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, nuosekliai auga, bankomatai išlieka svarbūs kasdienėms reikmėms. Dalis gyventojų ir verslų vis dar aktyviai naudoja grynuosius, o regionuose bei turistų vietose bankomatų prieinamumas yra jautrus klausimas.

    Pašto ambicijos grynųjų logistikoje

    Poczta Polska pabrėžia esanti didžiausia grynųjų logistikos operatorė šalyje ir nurodo, kad per metus apdoroja dideles pinigų apimtis, aptarnaudama apie 1 700 klientų. Bendrovė taip pat akcentuoja investicijų programą: planuoja atnaujinti inkasavimo automobilių parką, modernizuoti grynųjų tvarkymo centrus ir diegti sistemas, skirtas operacijų valdymui.

    Bendrovė priklauso valstybės valdomų įmonių sektoriui ir yra didžiausias pašto operatorius Lenkijoje. Poczta Polska skelbia turinti apie 51 000 darbuotojų, daugiau kaip 7 500 padalinių, o kasdien aptarnaujanti apie 300 000 siuntų ir 3 000 000 laiškų.

    Rinkoje tokie susitarimai vertinami kaip bandymas diversifikuoti pajamas ir stiprinti pozicijas paslaugose, kurios remiasi infrastruktūra ir patikimumu. Jei sutartis pasiteisins, ji gali tapti atspirties tašku paštui konkuruojant dėl kitų finansų sektoriaus logistikos užsakymų.

  • Lenkijos paštas nori šuolio siuntų rinkoje iki 25 proc.: planuose ir krizės, ir galimas Orlen Paczka sandoris

    Lenkijos nacionalinis pašto operatorius Poczta Polska skelbia ambicingą tikslą per artimiausius metus didinti savo dalį siuntų rinkoje nuo maždaug 3 proc. iki 20–25 proc. Bendrovės vadovė Magdalena Gaj pabrėžia, kad siuntų segmentas tampa svarbiausiu verslo projektu, nuo kurio priklausys įmonės ateities pajamos.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos tendenciją: tradicinių laiškų srautai mažėja dėl skaitmenizacijos, o e. prekyba toliau augina siuntų apimtis. Dėl to valstybiniai pašto operatoriai vis dažniau persitvarko į logistikos bendroves, konkuruojančias su kurjeriais ir paštomatais, o sėkmę lemia pristatymo greitis, tinklo tankis ir technologijos.

    Poczta Polska planuoja remtis itin plačiu fiziniu tinklu: bendrovė turi daugiau kaip 7 500 aptarnavimo vietų, iš jų apie 4 800 yra nuosavos. Pasak vadovės, nė viena kita įmonė ar viešoji institucija Lenkijoje neturi tokio masto kontaktinių taškų, todėl tai gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek pristatymo, tiek klientų aptarnavimo grandinėje.

    Įmonė taip pat akcentuoja logistikos infrastruktūrą: kurjerių pajėgumus, automobilių parką, logistikos centrus ir grynųjų pinigų logistiką. Ši kryptis siejama ne vien su komercija, bet ir su valstybės atsparumu, kai krizių ar karo atveju logistika tampa kritiškai svarbi vaistams, vandeniui, pinigams ir kitiems būtiniems ištekliams.

    Paštas kaip valstybės logistikos ramstis

    Vadovė teigia, kad pandemijos ir saugumo iššūkiai Europoje pakeitė požiūrį į pašto operatorių vaidmenį. Poczta Polska siekia būti nacionaliniu logistikos operatoriumi, galinčiu užtikrinti tiek kasdienes paslaugas, tiek veikti kaip valstybės infrastruktūros dalis ekstremaliomis aplinkybėmis.

    „Valstybė turi turėti kontrolę logistikos srityje, kai kalbame apie pagrindines prekes ir paslaugas krizės metu“, – sakė Poczta Polska vadovė Magdalena Gaj.

    Bendrovė jau pradėjo investicijų programą, apimančią automobilių parko atnaujinimą ir centrų, susijusių su finansinių paslaugų bei grynųjų pinigų apdorojimu, modernizavimą. Tikimasi, kad tai leis didinti patikimumą bei pajėgumus, kurie reikalingi siuntų rinkoje konkuruojant su privačiais tinklais.

    Naujas susitarimas darbuotojams ir atlygio augimas

    Kartu su augimo planais Poczta Polska siekia stabilizuoti darbo santykius. Bendrovė derasi ir pasirašo naują kolektyvinę sutartį, kuri, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti 2027 metų sausį ir galioti trejus metus.

    Sutartyje numatomas papildomas metinis priedas kiekvienam darbuotojui, siekiantis apie 580 eurų, nepriklausomai nuo pareigų ar atlyginimo. Taip pat planuojama kasmetinė darbo užmokesčio indeksacija 3 proc., didesnės išmokos išeinant į pensiją ar netekus darbingumo ir didesnė darbdavio įmoka į darbuotojų kaupimą.

    Vadovė pabrėžia, kad daugelio darbuotojų atlygis yra nedaug didesnis už minimalią algą, todėl stabilumas ir aiškios taisyklės yra kritiškai svarbūs veiklos tęstinumui. „Negalime priimti sprendimų, kurie šiandien atrodo patrauklūs, bet rytoj sukeltų mokumo problemų ir sustabdytų investicijas“, – sakė M. Gaj.

    Galimas Orlen Paczka sandoris ir finansavimo klausimai

    Vienas labiausiai stebimų Poczta Polska plėtros scenarijų siejamas su Orlen Paczka tinklu. Nors viešai pripažįstama, kad derybos dėl galimo sandorio tęsiasi, bendrovė detalių neatskleidžia dėl konfidencialumo susitarimų.

    Kalbėdama apie galimą įsigijimo finansavimą, vadovė nurodo mišrų modelį: nuosavos lėšos, valstybės kapitalo injekcija ir skolinimasis. Tačiau pabrėžiama, kad sprendimai dar nepriimti, o sandorio struktūra tebėra derinama.

    Poczta Polska tikslas siuntų segmente siekia 20–25 proc. rinkos, tačiau bendrovė pabrėžia, kad vien įsigijimo nepakaks. Augant e. prekybai, didės ir siuntų srautai, todėl būtinos nuolatinės investicijos į rūšiavimo pajėgumus, IT sistemas, paskirstymo tinklą ir pristatymo kokybę.

    Dideliu iššūkiu įvardijamas ir universaliųjų paslaugų finansavimo modelis, kai kompensacijos už nuostolingas pareigas grąžinamos su maždaug dvejų metų vėlavimu. Tai reiškia, kad įmonei tenka ilgiau finansuoti dalį veiklų iš apyvartinių lėšų, o tai riboja investavimo tempą.

    Poczta Polska taip pat žada stiprinti prekės ženklą ir klientų pasitikėjimą, remiantis ilgalaikiais ryšiais regionuose bei darbuotojų vaidmeniu bendruomenėse. Bendrovė teigia, kad būtent siuntų rinka ir technologinis atnaujinimas gali nulemti, ar operatorius išsilaikys konkurencinėje kovoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • „Poczta Polska“ 468-erių: 50 000 darbuotojų, 3 mln siuntų per dieną ir augantis e. pristatymas

    Spalio 18 dieną, minint Ryšininko dieną, „Poczta Polska“ priminė apie savo istorines ištakas ir pateikė skaičius, atskleidžiančius dabartinės veiklos mastą. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 50 000 darbuotojų, iš jų apie 18 000 laiškininkų ir kurjerių.

    Pasak įmonės, kasdien pristatoma daugiau nei 3 000 000 siuntų, o per metus darbuotojai nuvažiuoja apie 160 000 000 kilometrų. Pristatymus aptarnauja ir daugiau nei 4 200 transporto priemonių parkas, kuris yra viena didžiausių tokių logistikos sistemų šalyje.

    Milijonai adresų ir punktų

    „Poczta Polska“ nurodo aptarnaujanti daugiau nei 15 000 000 adresų Lenkijoje, o siuntų atsiėmimo infrastruktūra apima apie 22 000 atsiėmimo vietų. Iš jų beveik 7 500 sudaro pašto skyriai, o paslaugomis, bendrovės vertinimu, naudojasi daugiau nei 90 proc. gyventojų.

    Tokie rodikliai rodo, kad tradicinis paštas išlieka svarbia kasdienės logistikos dalimi, net ir augant kurjerių bei paštomatų rinkai. Didelio tinklo išlaikymas tampa ir konkurenciniu pranašumu, ir iššūkiu, nes reikalauja nuolatinių investicijų į aptarnavimą ir efektyvumą.

    Skaitmeniniai pristatymai keičia paštą

    Vienas ryškiausių pokyčių krypčių – skaitmeninės paslaugos. Įmonė skelbia, kad e. pristatymo sistemoje jau išsiųsta daugiau nei 110 000 000 skaitmeninių siuntų, kurios prilyginamos formaliam susirašinėjimui ir ypač svarbios bendraujant su viešuoju sektoriumi ar tvarkant verslo dokumentus.

    Lygiagrečiai modernizuojami pašto skyriai: naujas klientų aptarnavimo standartas, pasak bendrovės, jau įdiegtas beveik pusėje nuosavų padalinių. „Poczta Polska“ taip pat akcentuoja investicijas į informacines sistemas ir kibernetinį saugumą, siekiant sujungti tradicines pašto paslaugas su kurjerinėmis, prekybinėmis, skaitmeninėmis ir finansinėmis.

    Nuo karališko maršruto iki šiuolaikinės logistikos

    Ryšininko diena minima spalio 18 dieną, o data siejama su 1558 metais, kai Žygimantas Augustas įtvirtino nuolatinį pašto ryšį tarp Krokuvos ir Venecijos per Vieną. Šis sprendimas laikomas Lenkijos pašto ištakomis, o 2026 metais sukako 468 metai nuo minėto įvykio.

    Per šimtmečius paštas buvo kritinė valstybės komunikacijos dalis, tačiau šiandien jo misija keičiasi: mažėjant tradicinių laiškų srautams, vis didesnę reikšmę įgauna siuntų logistika ir skaitmeninis dokumentų pristatymas. Tokia transformacija tampa būtina sąlyga, kad nacionalinis operatorius išlaikytų mastą ir aktualumą sparčiai besikeičiančiuose vartotojų įpročiuose.

  • „Poczta Polska“ skaitmenina paslaugas: e. siuntos jau viršijo 111 mln, žvalgosi į DI sprendimus

    E. įteikimai tampa kasdienybe

    Lenkijos valstybinė bendrovė „Poczta Polska“, kuri yra oficialus e. įteikimų sistemos operatorius, skelbia sparčiai augančius skaitmeninių siuntų srautus. Bendrovės duomenimis, per rugpjūtį e. sistemoje buvo išsiųsta daugiau kaip 100 mln siuntų, o bendras skaičius jau perkopė 111 mln.

    Ši statistika apima tiek visiškai skaitmeninius laiškus, tiek vadinamąsias hibridines siuntas, kai dalis proceso vyksta elektroniniu būdu, o pristatymas užbaigiamas tradiciškai. Bendrovė pabrėžia, kad e. įteikimai artimiausiu metu nepakeis visų popierinių laiškų, tačiau tampa vis svarbesne veiklos dalimi.

    Kodėl skaitmenizacija spartėja?

    Už IT ir skaitmeninę transformaciją atsakingas „Poczta Polska“ viceprezidentas Grzegorzas Latosińskis teigia, kad tikslas yra sukurti vieningą, vartotojui aiškią skaitmeninės komunikacijos strategiją. Pasak jo, įmonė nori išvengti situacijos, kai klientai priversti blaškytis tarp daugybės skirtingų kanalų.

    Papildomą postūmį skaitmeninių paslaugų plėtrai suteikia reguliaciniai pokyčiai: nuo spalio mėnesio visi verslo subjektai įpareigoti turėti elektroninių įteikimų adresą. Tai didina paklausą tiek pačiai sistemai, tiek su ja susijusioms paslaugoms.

    Kur bus investuojama?

    Pasak G. Latosińskio, bendrovė šiuo metu planuoja reikšmingą skaitmeninio segmento modernizaciją ir siekia mažinti atsilikimą nuo rinkos lyderių. Konkrečių investicijų sumų jis neįvardijo, pabrėždamas, kad jos bus skelbiamos kartu su viešaisiais pirkimais ir atrankomis.

    Tarp prioritetų įvardijami baziniai technologiniai sprendimai, įskaitant SD-WAN tipo tinklo infrastruktūrą, kuri turėtų supaprastinti duomenų valdymą ir sustiprinti ryšio saugumą. Kitas akcentas yra personalo valdymo sistemos atnaujinimas, nes „Poczta Polska“ dirba daugiau kaip 50 000 darbuotojų, o efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas tampa kritiškai svarbus.

    DI planai: klientų aptarnavimas, logistika ir saugumas

    „Poczta Polska“ atvirai kalba ir apie dirbtinis intelektas taikymą. Vadovybė pabrėžia, kad organizacija pirmiausia turi pasirengti diegimui: darbuotojams negalima tiesiog suteikti įrankių, kurių jie nemokės naudoti arba kurie realiai nepalengvins kasdienių užduočių.

    Didžiausia trumpalaikė nauda, bendrovės vertinimu, galėtų būti klientų aptarnavime, kur daug procesų vis dar atliekama rankiniu būdu. Automatizavimas ir išmanus užklausų nukreipimas turėtų sutrumpinti aptarnavimo laiką ir pagerinti paslaugų kokybę.

    „Naudosime DI, bet su galva, apgalvotai. Tai neturi būti daroma vien dėl paties įspūdžio“, – sakė Grzegorzas Latosińskis.

    Logistikoje bendrovė mini tikslus mažinti nereikalingus siuntų tvarkymo etapus, tikslinti pristatymo procesus ir optimizuoti paštininkų bei kurjerių maršrutus. Kartu pabrėžiama, kad DI neturėtų virsti pertekliniu darbuotojų sekimu, o būti praktišku įrankiu greitesniam pristatymui.

    Dar viena kryptis yra kibernetinis saugumas: „Poczta Polska“ yra kritinės infrastruktūros dalis, todėl skaitmeninių paslaugų augimas didina ir grėsmių paviršių. Bendrovė praneša įkūrusi kibernetinio saugumo padalinį, tiesiogiai pavaldų už skaitmeninimą atsakingai vadovybei, o DI čia planuojamas taikyti taikliai, konkrečiuose scenarijuose.

    Akcentas vietiniams tiekėjams

    G. Latosińskis taip pat pabrėžė siekį saugumo sprendimus vystyti bendradarbiaujant pirmiausia su Lenkijos tiekėjais. Pasak jo, neseniai pasirašytas ketinimų protokolas dėl vietinės technologijos panaudojimo, o apie bandymų rezultatus bendrovė žada informuoti vėliau.

    Skaitmeniniuose projektuose reikšmingesnį vaidmenį turėtų atlikti ir dukterinė įmonė Envelo, kurią planuojama stiprinti kaip technologijų kompetencijų centrą. Bendrovės tikslas – kad Envelo padėtų realistiškai planuoti projektus, perimtų rinkos žinias ir palengvintų vidinių komandų krūvį.

    Įmonės mastas ir rezultatai

    „Poczta Polska“ yra didžiausias pašto operatorius Lenkijoje, valdoma valstybės. Bendrovė skelbia turinti apie 51 000 darbuotojų, kasdien aptarnaujanti apie 300 000 siuntų ir 3 mln laiškų, o jos tinklą sudaro daugiau kaip 7 500 padalinių.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad 2025 metais grynasis pelnas siekė apie 469 mln zlotų, tai yra maždaug 108 mln eurų. Įmonė pažymi, kad rezultatui reikšmingą įtaką turėjo gautos kompensacijos už universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudas už 2023 ir 2024 metus.

    Nuo birželio 1 dienos „Poczta Polska“ vadovauja prezidentė Magdalena Gaj. Bendrovė pabrėžia, kad tolesnė skaitmeninė plėtra bus siejama su paslaugų kokybės gerinimu, infrastruktūros atnaujinimu ir atsargiai, praktiškai pagrįstu DI diegimu.

  • „Poczta Polska“ pasuka į DI: po 111 mln e. siuntų žada greitesnį aptarnavimą ir saugesnę logistiką

    Lenkijos valstybinė bendrovė „Poczta Polska“ skelbia spartinanti skaitmeninę modernizaciją ir vis daugiau dėmesio skirianti dirbtiniam intelektui. Įmonė, kuri yra nacionalinės e. pristatymo sistemos operatorė, teigia, kad DI diegs praktiškai, pirmiausia ten, kur jis realiai sutrumpina procesus ir mažina darbuotojų apkrovą.

    Pasak bendrovės vadovybės, e. pristatymo paslaugos apimtys auga: po to, kai rugpjūtį buvo peržengta 100 mln riba, dabar sistemoje jau viršyta 111 mln siuntų. Į šį skaičių įeina tiek visiškai skaitmeniniai, tiek hibridiniai pristatymai, kai dalis proceso vyksta elektroniniu būdu.

    Skaitmeniniai kanalai ir infrastruktūra

    „Poczta Polska“ pabrėžia siekį suvienodinti skaitmeninius kanalus, kad klientui nereikėtų blaškytis tarp skirtingų sprendimų. Įmonė akcentuoja, jog e. pristatymas artimiausiu metu nepakeis tradicinių laiškų, tačiau tampa vis svarbesne veiklos dalimi ir reikalauja tvirtesnės IT bazės.

    Tarp artimiausių technologinių žingsnių minima tinklų modernizacija, įskaitant sprendimus, kurie supaprastina ryšio valdymą ir didina saugumą. Taip pat planuojama atnaujinti personalo valdymo sistemas, nes bendrovė išlieka viena didžiausių darbdavių šalyje ir nori tiksliau valdyti žmogiškuosius išteklius.

    Kur DI turėtų duoti greičiausią efektą

    Didžiausias potencialas, anot „Poczta Polska“, yra klientų aptarnavime, kur darbuotojai atlieka daug pasikartojančių, rankinių užduočių. Tikimasi, kad DI padės greičiau apdoroti užklausas, tiksliau nukreipti klientą ir sumažinti eiles tiek skaitmeniniuose kanaluose, tiek kontaktų centruose.

    Kita kryptis yra logistika: siuntų rūšiavimo ir pristatymo procesai, maršrutų optimizavimas, mažesnis siuntos „lietimų“ skaičius bei sklandesnis siuntų kelias iki gavėjo. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas nėra perteklinis sekimas ar sudėtingas atskaitingumas kurjeriams, o praktiškas ir pamatuojamas pristatymo grandinės sutrumpinimas.

    Akcentas – kibernetinis saugumas

    Įmonė taip pat akcentuoja kibernetinį saugumą, nes skaitmeninės paslaugos auga, o pašto infrastruktūra laikoma jautria ir strategiškai svarbia. Skelbiama, kad sustiprinta specializuota kibernetinio saugumo funkcija, o DI šiame lauke planuojama naudoti taikliai, konkrečioms užduotims, pavyzdžiui, grėsmių aptikimui ar incidentų analizės spartinimui.

    „Poczta Polska“ signalizuoja ir apie prioritetą bendradarbiauti su vietos tiekėjais, ypač su saugumu susijusiose srityse. Bendrovė teigia sieksianti, kad technologiniai projektai būtų įgyvendinami realistiškai, o diegiami sprendimai būtų naudingi kasdienėse operacijose, o ne vien demonstraciniai.

    „Norime naudoti DI, bet su galva, apgalvotai. Tai neturi būti menas dėl meno“, – sakė bendrovės vadovybės atstovas Grzegorzas Latosińskis.

    Bendrovė nurodo, kad kasdien aptarnauja šimtus tūkstančių siuntų ir milijonus laiškų, o jos tinklą sudaro tūkstančiai padalinių. Pastaruoju metu „Poczta Polska“ viešai akcentuoja skaitmeninių paslaugų plėtrą kaip vieną svarbiausių krypčių, siekiant mažinti atotrūkį nuo rinkos lyderių ir didinti paslaugų kokybę.

  • Vairuotojams liko 4 dienos: už radiją automobilyje gresia bauda ir skolos išieškojimas

    Vairuotojams liko 4 dienos: už radiją automobilyje gresia bauda ir skolos išieškojimas

    Daugelis vairuotojų mano, kad radijo ir televizijos abonamentas taikomas tik namuose naudojamam televizoriui ar radijui. Tačiau Lenkijoje pareiga mokėti abonamentą siejama su pačiu imtuvo turėjimu, todėl ji gali galioti ir automobilyje įmontuotam radijui, net jei jis naudojamas tik muzikai iš telefono klausyti.

    Pagal galiojančią tvarką svarbu ne tai, ar transliuojamos programos realiai klausomasi, o tai, ar įrenginys techniškai leidžia priimti signalą. Dėl to vairuotojai, kurie nėra deklaravę ar nemoka už radijo imtuvą, rizikuoja sulaukti pretenzijų ir finansinių sankcijų.

    Privatiems asmenims taikoma logika paprastai yra tokia: mokestis siejamas su imtuvo tipu, o ne su jų skaičiumi. Kitaip tariant, keli radijo imtuvai ar keli televizoriai nebūtinai reiškia kelis atskirus mokesčius, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo to, ar žmogus turi tik radijo imtuvą, ar ir televizorių.

    Verslui taisyklės griežtesnės, nes kiekvienas įmonėje naudojamas imtuvas gali būti vertinamas atskirai. Tai apima ne tik biuruose stovinčius televizorius ar radijo aparatus, bet ir tarnybinius automobilius, jei juose įrengti radijo imtuvai, todėl didesnis autoparkas gali reikšti didesnes prievoles.

    Tekste minimi 2026 metais nustatyti tarifai rodo, kad mėnesinis mokestis už radijo imtuvą siekia apie 2 eurus, o už televizorių ar radijo ir televizijos komplektą – apie 7 eurus. Taip pat nurodoma, kad mokėjimo terminas numatytas iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, todėl delsimas gali tapti pagrindu pradėti sankcijų procedūrą.

    Už nesumokėtą abonamentą gali būti skiriama bauda, kuri skaičiuojama kaip keliasdešimties mėnesinių įmokų dydžio suma, o papildomai priskaičiuojamos įsiskolinusios įmokos už praleistus mėnesius. Negana to, galimas ir skolų priskaičiavimas už ilgesnį laikotarpį, tekste minimas net penkerių metų terminas.

    Jei skola ignoruojama, byla gali būti perduota mokesčių administratoriui, kuris turi įrankius skolai išieškoti. Tokiais atvejais išieškojimas gali būti vykdomas iš darbo užmokesčio, pensijos, socialinių išmokų ar kitų lėšų, priklausomai nuo nacionalinės tvarkos ir konkretaus sprendimo.

    Kontrolė automobilyje, kaip teigiama tekste, gali būti paprastesnė nei namuose, nes transporto priemonė dažnai stovi viešoje erdvėje. Tokiu atveju radijo imtuvo buvimas gali būti fiksuojamas vizualiai, pavyzdžiui, padarant nuotrauką per stiklą ir papildomai užfiksuojant automobilio registracijos numerį.

    Praktinė rekomendacija vairuotojams paprasta: jei šalyje galioja abonamento prievolė už radijo imtuvą, verta pasitikrinti, ar jūsų situacija atitinka taisykles, ypač jei naudojamas tarnybinis automobilis ar turite daugiau nei vieną transporto priemonę. Laiku sutvarkyti formalumai gali padėti išvengti baudų, delspinigių ir ilgo skolos išieškojimo proceso.

  • Patikrinimas prie automobilio lango ir bauda iki 330 eurų: ką privalo žinoti turintys radiją

    Patikrinimas prie automobilio lango ir bauda iki 330 eurų: ką privalo žinoti turintys radiją

    Lenkijoje diskusijos dėl abonemento už radiją ir televiziją tęsiasi jau daug metų, tačiau dalis vairuotojų vis dar nežino, kad pareiga registruoti ir mokėti mokestį gali būti taikoma ir automobilyje įmontuotam radijo imtuvui. Kontrolės atvejais faktą, kad automobilyje yra radijas, dažnai nesunku nustatyti vien pažvelgus į saloną.

    Nuo 2026 metų mėnesinis mokestis už radijo imtuvą siekia 9,50 zlotų, tai yra apie 2 eurus. Mokestis už televizorių arba kartu televizorių ir radiją sudaro 30,50 zlotų per mėnesį, tai yra apie 7 eurus.

    Gyventojai gali susimokėti ir iš anksto, pavyzdžiui, už ketvirtį ar metus, todėl bendra suma būna šiek tiek mažesnė nei mokant kas mėnesį. Vis dėlto pareiga mokėti siejama su imtuvo turėjimu, o ne su tuo, ar žmogus realiai klausosi transliacijų.

    Didžiausią nerimą kelia baudos. Lenkijoje jos skaičiuojamos kaip 30 kartų bazinis mokestis, todėl už vien radijo imtuvą bauda siekia 285 zlotus, tai yra apie 66 eurus, papildomai priskaičiuojant įsiskolinimą už kiekvieną pradelstą mėnesį.

    Dar brangesnės pasekmės gali grėsti tiems, kurie įpareigojimų nevykdė ilgiau ir sukaupė didesnes skolas. Pagal taikomą praktiką institucija gali skaičiuoti įsiskolinimą už laikotarpį iki penkerių metų, todėl bendra suma už radijo imtuvą vien dėl neapmokėtų mėnesių gali išaugti iki 1 425 zlotų, tai yra maždaug 330 eurų.

    Kontroles atlieka Poczta Polska darbuotojai, įgalioti tikrinti abonemento vykdymą. Viešojoje erdvėje dažnai pabrėžiama, kad vien nuotrauka pro langą dar nebūtinai yra pakankamas įrodymas, nes teisiškai svarbu nustatyti, ar įrenginys iš tiesų veikia, o vairuotojas neprivalo įleisti kontrolieriaus į automobilį.

    „Kontrolieriui reikėtų įjungti imtuvą arba paprašyti, kad jis būtų įjungtas, nes vien matomas įrenginys negarantuoja, kad jis veikia“, – sako teisės ekspertų poziciją apibendrina Lenkijos žiniasklaidoje cituojami teisininkai.

    Abonemento logika paremta principu, kad mokestis taikomas už patį imtuvo turėjimą, o ne naudojimo paskirtį. Tai reiškia, kad net jei automobilio radijas daugiausia naudojamas muzikai transliuoti iš telefono, pareiga registruoti įrenginį ir mokėti mokestį, kaip teigiama, išlieka.

    Gyventojams svarbu ir tai, kad mokestis paprastai mokamas už imtuvo tipą, o ne už įrenginių skaičių namų ūkyje, todėl radijas automobilyje gali būti priskiriamas tam pačiam namų ūkiui. Kitaip vertinami įmonėms priklausantys automobiliai, kai už kiekvieną transporto priemonėje esantį imtuvą gali būti taikomas atskiras mokestis.

    Lenkijos teisėje taip pat numatytos socialinės išimtys, kai tam tikros gyventojų grupės gali būti visiškai atleistos nuo abonemento. Praktikoje tai reiškia, kad prieš vertinant rizikas verta pasitikrinti, ar žmogus nepatenka į atleidžiamų asmenų kategorijas, nes taisyklės ir jų taikymo detalės gali kisti.