CP v2

Tag: Pogimdyminė depresija

  • Tėvystė per 6 savaites perprogramuoja smegenis: skenavimai atskleidė netikėtus pokyčius

    Tėvystė per 6 savaites perprogramuoja smegenis: skenavimai atskleidė netikėtus pokyčius

    Naujas smegenų skenavimais paremtas tyrimas rodo, kad pirmosios savaitės po kūdikio gimimo vyrams gali būti vienas ryškiausių smegenų persitvarkymo laikotarpių. Mokslininkai fiksavo dinamišką pokyčių modelį, kuris, jų vertinimu, gali padėti geriau prisitaikyti prie naujų globos užduočių.

    Tyrime analizuoti 25 tėčių smegenų vaizdinimo duomenys per pirmuosius mėnesius po gimdymo. Didžiausi pakitimai, sprendžiant iš rezultatų, įvyko per pirmąsias 6 savaites, kai kai kuriuose regionuose sumažėjo pilkosios medžiagos tūris, o vėliau dalis sričių pradėjo didėti.

    Kas tiksliai keičiasi smegenyse?

    Tyrėjai nustatė plačiai paplitusį pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą keliose žievės srityse, įskaitant kaktines, momenines, smilkines ir pakaušines skiltis. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia blogėjimą, nes neurologijoje tai dažnai siejama su efektyvesniu tinklų persitvarkymu ir nereikalingų jungčių „apkarpymu“.

    Per laikotarpį nuo 12 iki 24 savaičių dalies struktūrų tūris didėjo, o dalis ankstesnių pokyčių silpnėjo. Autoriai tai apibūdina kaip laikui jautrų, bangomis vykstantį procesą, o ne vienakryptį smegenų „susitraukimą“.

    „Stebimi laikiniai pokyčių dėsningumai leidžia manyti, kad smegenys prisitaiko prie esminių kūdikio priežiūros poreikių, nors šiai prielaidai patvirtinti reikia daugiau duomenų“, – teigė tyrimo autoriai.

    Dopaminas, emocijos ir dėmesys

    Tarp sričių, kuriose fiksuoti ryškesni pokyčiai, išskiriama juodoji medžiaga, svarbi dopamino gamybai ir atlygio sistemai. Dopaminas dalyvauja motyvacijos, įpročių formavimo ir pastiprinimo procesuose, todėl jo reguliacija gali būti susijusi su nuolatiniu reagavimu į kūdikio signalus.

    Taip pat pastebėtas migdolinio kūno funkcinio susijungimo su kitomis smegenų sritimis sustiprėjimas. Migdolinis kūnas siejamas su emocijų apdorojimu, budrumu ir grėsmių atpažinimu, todėl tyrėjai šį pokytį sieja su tėvų budrumu ir prisirišimu.

    Be to, minimas priekinės juostinės žievės vaidmuo, nes ši sritis svarbi dėmesio paskirstymui, užduočių numatymui ir savikontrolei. Tokie gebėjimai tampa ypač reikalingi, kai tenka derinti kūdikio priežiūrą, miegą ir kasdienes pareigas.

    Ką tai reiškia tėčiams ir šeimoms?

    Nors tyrimo imtis nedidelė, rezultatai dera su ankstesniais darbais apie vadinamąjį tėvystės smegenų tinklą ir pokyčius numatytojo režimo tinkle, siejamame su savirefleksija, socialiniu pažinimu ir šiltesniu reagavimu į artimuosius. Mokslininkai pabrėžia, kad šis laikotarpis neurobiologiškai intensyvus net ir be nėštumo metu vykstančių hormoninių bei fiziologinių pokyčių.

    Svarbi detalė ta, kad skenavimai šiame tyrime buvo atlikti iki 24 savaičių po gimdymo, todėl lieka neaišku, kiek pokyčiai išlieka ilgalaikėje perspektyvoje. Kitų tyrimų duomenys apie motinas rodo, kad su tėvyste susiję smegenų pokyčiai gali tęstis metus ar ilgiau, tačiau apie tėčius duomenų vis dar trūksta.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tėvystė gali būti susijusi ir su psichikos sveikatos rizikomis, įskaitant pogimdyminės depresijos simptomus, kurie pasitaiko ir vyrams. Dėl to vis dažniau akcentuojama ankstyva emocinės savijautos stebėsena, miego higiena ir šeimos bei bendruomenės parama pirmosiomis savaitėmis po kūdikio gimimo.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Translational Psychiatry.

  • Vilkaviškyje ėjimo renginys „Stipresnės kartu“: dėmesys mamų psichikos sveikatai ir bendrystei

    Vilkaviškyje ėjimo renginys „Stipresnės kartu“: dėmesys mamų psichikos sveikatai ir bendrystei

    Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pakvietė bendruomenę į ėjimo renginį „Stipresnės kartu“, skirtą Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti. Iniciatyvos tikslas – priminti, kad emocinė sveikata po gimdymo ir auginant vaikus yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.

    Tokie bendruomeniniai pasivaikščiojimai įvairiuose Lietuvos miestuose rengiami jau ketvirtus metus. Organizatoriai pabrėžia, kad paprastas išėjimas į lauką, pokalbis ir buvimas tarp žmonių gali tapti pirmu žingsniu mamoms, kurios jaučiasi pervargusios, vienišos ar susiduria su nuotaikos svyravimais.

    Jaukus susitikimas Vilkaviškyje

    Šį kartą Vilkaviškyje susirinkusiųjų nebuvo daug, tačiau susitikimas vyko šiltai ir ramiai, o gerą nuotaiką palaikė palankus oras. Prie iniciatyvos prisijungė kelios mamos su vežimėliais, taip pat Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikai.

    Susirinkusiuosius prie Vilkaviškio kultūros centro pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji akcentavo, kad motinystė dažnai susideda ne tik iš džiugių akimirkų, bet ir iš kasdienio nuovargio, nerimo bei atsakomybės, todėl palaikymas ir bendrystė tampa ypač reikalingi.

    „Tokie renginiai yra labai svarbūs, nes primena, kad mamoms taip pat reikia palaikymo, dėmesio ir bendrystės. Motinystė kupina ne tik gražių akimirkų, bet ir kasdienių iššūkių, todėl labai svarbu, kad mamos nesijaustų vienos“, – sakė Daiva Riklienė.

    Kodėl apie tai kalbama vis dažniau

    Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad pogimdyminė depresija, nerimo sutrikimai ir emocinis perdegimas gali paveikti ne tik pačią mamą, bet ir visos šeimos savijautą. Dėl to vis dažniau kalbama apie ankstyvą atpažinimą, palaikymo tinklą ir mažus, kasdienius įpročius, kurie padeda atkurti vidinę pusiausvyrą.

    Būtent bendruomeniniai renginiai, tokie kaip ėjimo iniciatyvos, leidžia saugiai pradėti pokalbį apie sunkumus ir sumažina jausmą, kad su iššūkiais tenka tvarkytis vienai. Specialistai pabrėžia, kad emocinė parama gali būti įvairi: nuo artimųjų įsitraukimo iki konsultacijų ir pagalbos grupių.

    Žygis iki miesto sodo

    Po sveikinimų dalyviai drauge patraukė iki miesto sodo. Ten jų laukė Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro parengtos veiklos ir užsiėmimai, skirti ne tik judėjimui, bet ir prasmingam pabuvimui kartu.

    Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva ir toliau augins vietos bendruomenės įsitraukimą, o žinutė apie mamų psichikos sveikatą pasieks ir tas, kurios kol kas nedrįsta paprašyti pagalbos. Pasak renginio rengėjų, svarbiausia – kurti aplinką, kurioje mamos jaustųsi išgirstos ir palaikomos.

  • Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: kas slypi už iniciatyvos Stipresnės kartu augimo?

    Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: kas slypi už iniciatyvos Stipresnės kartu augimo?

    Druskininkuose balandžio 29 dieną surengtas Mamų psichikos sveikatos dienai skirtas renginys Stipresnės kartu, subūręs mamas, šeimas ir visus, kuriems svarbi emocinė gerovė. Mieste jis įvyko jau trečią kartą ir, organizatorių teigimu, kasmet pritraukia vis platesnę bendruomenę.

    Renginio dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, pabrėžusi, kad rūpestis savimi mamoms dažnai nusikelia į antrą planą. Pasak jos, tokios iniciatyvos primena, kad emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė, o pagalbos prašymas neturėtų kelti gėdos.

    Mamos emocinė sveikata – kodėl tai svarbu

    Mamų psichikos sveikatos tema Lietuvoje vis dažniau siejama ne tik su pogimdyminiu laikotarpiu, bet ir su ilgalaike kasdiene įtampa, miego stoka, darbu bei vaikų priežiūra derinamu krūviu. Specialistai pabrėžia, kad laiku atpažinti nerimo ar depresijos požymius svarbu ne tik pačiai mamai, bet ir visai šeimai.

    Pastaraisiais metais daugėja viešų diskusijų apie psichikos sveikatą ir mažėja stigma, tačiau praktikoje daliai žmonių vis dar sudėtinga kreiptis pagalbos. Bendruomeniniai renginiai, kuriuose psichikos sveikata aptariama natūraliai, laikomi viena iš priemonių, padedančių normalizuoti atvirą pokalbį.

    Kas vyko Druskininkuose

    Renginys prasidėjo prie Druskonio ežero amfiteatro, kur dalyvių laukė bendra mankšta. Vėliau bendruomenė leidosi į simbolinį ėjimą aplink Vijūnėlės tvenkinį ir Druskonio ežerą, pabrėžiant judėjimo ir buvimo kartu reikšmę emocinei savijautai.

    Po žygio vyko šokio judesio terapijos užsiėmimas, taip pat kūrybinės veiklos vaikams ir tėvams. Organizatorių tikslas buvo sukurti aplinką, kurioje mamos galėtų ne tik atsikvėpti, bet ir patirti palaikymą be vertinimo.

    Iniciatyva Stipresnės kartu plečiasi

    Iniciatyva Stipresnės kartu Lietuvoje rengiama siekiant atkreipti dėmesį į mamų emocinę sveikatą, skatinti atvirą kalbėjimą apie sunkumus po gimdymo ir auginant vaikus. Šiemet Mamų psichikos sveikatos dienos renginiai vyko 35 Lietuvos miestuose, o tai rodo augantį visuomenės dėmesį temai.

    Visos Lietuvos iniciatyvą koordinuoja VšĮ „Mama mums rūpi“, o renginį Druskininkuose organizavo „Šalto kavos klubas“. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinė žinutė išlieka paprasta: mama neturi būti viena su savo nuovargiu ar nerimu, o bendruomenė gali tapti pirmu žingsniu į realią pagalbą.

  • Tyrimas atskleidė: nėštumas perbraižo moters smegenis – keičiasi beveik visos sritys

    Tyrimas atskleidė: nėštumas perbraižo moters smegenis – keičiasi beveik visos sritys

    Iki maždaug 1970-ųjų buvo manoma, kad suaugusio žmogaus smegenys yra tarsi „kietai sujungtos“ ir jų tinklai beveik nebekinta. Vis daugiau neurovaizdinimo duomenų rodo priešingai: smegenys visą gyvenimą persitvarko, o nėštumas yra vienas ryškiausių šių pokyčių laikotarpių.

    JAV neuromokslininkai 2024 metais pristatė vienos nėštumo istorijos detalią smegenų pokyčių „žemėlapio“ analizę, paremtą kartotiniais magnetinio rezonanso tyrimais prieš nėštumą, jo metu ir po gimdymo. Artėjant gimdymo terminui dalies smegenų struktūrų tūris mažėjo, o šis reiškinys paskatino platesnę programą, vadinamą Maternal Brain Project.

    Projekto vadovė Kalifornijos universitete Santa Barbaroje Emily Jacobs pabrėžia, kad moterų sveikatai smegenų skenavimo tyrimuose ilgą laiką buvo skiriama neproporcingai mažai dėmesio. Pasak jos, nuo 1990 metų tik apie 0,5 proc. smegenų skenavimo studijų kryptingai nagrinėjo moterų sveikatą ir su nėštumu susijusius pokyčius.

    Ką rodo skenavimai nėštumo metu?

    Naujesni projekto duomenys, surinkti jau iš kelių motinų, rodo panašią tendenciją: nėštumo metu bendras smegenų tūris, pilkosios medžiagos tūris ir žievės storis reikšmingai mažėja, o po gimdymo dalis rodiklių bent iš dalies atsistato. Tuo pat metu smegenų skysčio rodikliai kinta priešinga kryptimi, kas leidžia įtarti platesnį persitvarkymą, o ne vien izoliuotą vienos srities efektą.

    Tyrėjai taip pat fiksuoja pokyčius smegenų kraujagyslių sistemoje ir smegenų skysčio tekėjimo ypatumuose. Tai dera su gerai žinomomis nėštumo fiziologinėmis adaptacijomis, kai smarkiai persitvarko visa širdies ir kraujagyslių sistema, kad aprūpintų augantį vaisių.

    „Beveik kiekviena smegenų sritis nėštumo metu reikšmingai keičiasi“, – sakė Emily Jacobs.

    Ar tūrio mažėjimas reiškia prastėjimą?

    Iš pirmo žvilgsnio smegenų tūrio mažėjimas gali skambėti grėsmingai, tačiau mokslininkai ragina jo nesieti su blogėjančia funkcija. Vienas pagrindinių aiškinimų yra efektyvumo hipotezė: smegenys, veikiamos didelių hormoninių ir fiziologinių pokyčių, persitvarko taip, kad geriau prisitaikytų prie naujų užduočių, susijusių su motinyste.

    Ši perspektyva prisideda prie požiūrio į vadinamąjį „mamos smegenų“ fenomeną peržiūros. Vietoj prielaidos, kad tai yra sutrikimas ar neadekvatumas, vis dažniau kalbama apie matrescenciją, tai yra apie biologiškai ir psichologiškai intensyvų virsmą, kai organizmas, įskaitant smegenis, prisitaiko prie naujo gyvenimo etapo.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu medicinai?

    Dabartinė projekto imtis dar nėra didelė, tačiau ji plečiama: įtraukiamos pirmą kartą gimdančios ir pakartotinai gimdančios moterys, taip pat palyginamosios grupės, pavyzdžiui, tėčiai ir nėštumo metu nedalyvaujančios moterys. Dalyviai stebimi apie 18 mėnesių, derinant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo tyrimus ir klausimynus apie miegą, nuotaiką bei sveikatą.

    Vienas ambicingiausių tikslų yra sukurti atvirą ir kuo išsamesnę motinystės smegenų duomenų bazę, kuri leistų ieškoti ankstyvų biologinių žymenų. Praktinė nauda gali būti didelė: geriau suprasti pogimdyminės depresijos riziką, nėštumo komplikacijų, tokių kaip preeklampsija ar gestacinis diabetas, sąsajas su smegenų sveikata, ir galiausiai patikslinti, kokios profilaktikos ar pagalbos priemonės veikia geriausiai.

    „Šie duomenys padeda atsisakyti pasenusių įsitikinimų, kad „mamos smegenys“ yra disfunkcija, ir rodo gebėjimą nuolat prisitaikyti bei išlaikyti neuroplastiškumą“, – sakė Emily Jacobs.

  • Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena Alytuje: 2 km ėjimas ir bendrystė „Stipresnės kartu“

    Gegužės 9 dieną Alytuje minima Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena: gyventojai kviečiami į maždaug 2 kilometrų ėjimą ir bendrystės susitikimą „Stipresnės kartu“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne sporto varžybos, o ramus pasivaikščiojimas, kuriame svarbiausia būti kartu ir palaikyti mamas.

    Motinystė dažnai siejama su džiaugsmu, tačiau kasdienybėje neretai atsiranda nuovargis, nerimas, liūdesys ar perdegimas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pogimdyminiai emociniai sunkumai gali ištikti skirtingais laikotarpiais, o pagalbos paieška neturėtų būti atidėliojama vien dėl gėdos ar baimės būti nesuprastai.

    Kodėl verta ateiti?

    Lengvas judėjimas lauke ir bendravimas su kitais žmonėmis daugeliui tampa paprasta, bet veiksminga emocinės savijautos atrama. Pasivaikščiojimo formatas pasirinktas sąmoningai, kad galėtų dalyvauti mamos su vežimėliais, šeimos su vaikais, besilaukiančios moterys ir visi, kuriems aktuali mamų emocinė sveikata.

    Renginio žinutė paprasta: dalintis galima ne tik džiaugsmu, bet ir nuovargiu, kasdieniais iššūkiais bei atsakomybėmis. Organizatoriai tikisi, kad bendras ėjimas taps saugia erdve pasikalbėti, pabūti tarp palaikančių žmonių ir priminti, kad pagalba yra normali ir reikalinga.

    Renginio vieta ir eiga

    Susitikimas numatytas Alytaus jaunimo parke prie krepšinio aikštelės, renginio pradžia 11 valandą. Prieš startą planuojama dalyvių registracija, trumpas atidarymas, mankšta, o vėliau vyks ėjimas-žygis Jaunimo parko maršrutu.

    Po ėjimo dalyvių lauks aktyvių veiklų ir poilsio erdvė. Organizatoriai primena, kad registracija nėra įpareigojimas, tačiau ji padeda geriau pasiruošti ir įvertinti planuojamą dalyvių skaičių.

    Organizatoriai ir svarbi informacija

    Renginį organizuoja Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, prisideda partneriai iš savivaldos, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų. Iniciatyvos „Stipresnės kartu“ pasivaikščiojimai vyksta ir kituose Lietuvos miestuose, siekiant didinti dėmesį mamų psichikos sveikatai ir mažinti su ja susijusią stigmą.

    Dalyviai informuojami, kad renginys gali būti fotografuojamas ir filmuojamas, o vaizdo medžiaga viešinama. Už nepilnamečių vaikų priežiūrą ir saugumą renginio metu atsakingi tėvai ar globėjai.