Naujas smegenų skenavimais paremtas tyrimas rodo, kad pirmosios savaitės po kūdikio gimimo vyrams gali būti vienas ryškiausių smegenų persitvarkymo laikotarpių. Mokslininkai fiksavo dinamišką pokyčių modelį, kuris, jų vertinimu, gali padėti geriau prisitaikyti prie naujų globos užduočių.
Tyrime analizuoti 25 tėčių smegenų vaizdinimo duomenys per pirmuosius mėnesius po gimdymo. Didžiausi pakitimai, sprendžiant iš rezultatų, įvyko per pirmąsias 6 savaites, kai kai kuriuose regionuose sumažėjo pilkosios medžiagos tūris, o vėliau dalis sričių pradėjo didėti.
Kas tiksliai keičiasi smegenyse?
Tyrėjai nustatė plačiai paplitusį pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą keliose žievės srityse, įskaitant kaktines, momenines, smilkines ir pakaušines skiltis. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia blogėjimą, nes neurologijoje tai dažnai siejama su efektyvesniu tinklų persitvarkymu ir nereikalingų jungčių „apkarpymu“.
Per laikotarpį nuo 12 iki 24 savaičių dalies struktūrų tūris didėjo, o dalis ankstesnių pokyčių silpnėjo. Autoriai tai apibūdina kaip laikui jautrų, bangomis vykstantį procesą, o ne vienakryptį smegenų „susitraukimą“.
„Stebimi laikiniai pokyčių dėsningumai leidžia manyti, kad smegenys prisitaiko prie esminių kūdikio priežiūros poreikių, nors šiai prielaidai patvirtinti reikia daugiau duomenų“, – teigė tyrimo autoriai.
Dopaminas, emocijos ir dėmesys
Tarp sričių, kuriose fiksuoti ryškesni pokyčiai, išskiriama juodoji medžiaga, svarbi dopamino gamybai ir atlygio sistemai. Dopaminas dalyvauja motyvacijos, įpročių formavimo ir pastiprinimo procesuose, todėl jo reguliacija gali būti susijusi su nuolatiniu reagavimu į kūdikio signalus.
Taip pat pastebėtas migdolinio kūno funkcinio susijungimo su kitomis smegenų sritimis sustiprėjimas. Migdolinis kūnas siejamas su emocijų apdorojimu, budrumu ir grėsmių atpažinimu, todėl tyrėjai šį pokytį sieja su tėvų budrumu ir prisirišimu.
Be to, minimas priekinės juostinės žievės vaidmuo, nes ši sritis svarbi dėmesio paskirstymui, užduočių numatymui ir savikontrolei. Tokie gebėjimai tampa ypač reikalingi, kai tenka derinti kūdikio priežiūrą, miegą ir kasdienes pareigas.
Ką tai reiškia tėčiams ir šeimoms?
Nors tyrimo imtis nedidelė, rezultatai dera su ankstesniais darbais apie vadinamąjį tėvystės smegenų tinklą ir pokyčius numatytojo režimo tinkle, siejamame su savirefleksija, socialiniu pažinimu ir šiltesniu reagavimu į artimuosius. Mokslininkai pabrėžia, kad šis laikotarpis neurobiologiškai intensyvus net ir be nėštumo metu vykstančių hormoninių bei fiziologinių pokyčių.
Svarbi detalė ta, kad skenavimai šiame tyrime buvo atlikti iki 24 savaičių po gimdymo, todėl lieka neaišku, kiek pokyčiai išlieka ilgalaikėje perspektyvoje. Kitų tyrimų duomenys apie motinas rodo, kad su tėvyste susiję smegenų pokyčiai gali tęstis metus ar ilgiau, tačiau apie tėčius duomenų vis dar trūksta.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tėvystė gali būti susijusi ir su psichikos sveikatos rizikomis, įskaitant pogimdyminės depresijos simptomus, kurie pasitaiko ir vyrams. Dėl to vis dažniau akcentuojama ankstyva emocinės savijautos stebėsena, miego higiena ir šeimos bei bendruomenės parama pirmosiomis savaitėmis po kūdikio gimimo.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Translational Psychiatry.
Leave a Reply