CP v2

Tag: Pogimdyvinė depresija

  • Vilniuje renginys „Stipresnės kartu“ subūrė šimtus šeimų: dėmesys mamų psichikos sveikatai

    Vilniuje renginys „Stipresnės kartu“ subūrė šimtus šeimų: dėmesys mamų psichikos sveikatai

    Šeimų eisena ir atviros temos

    Gegužės 10 dieną Vilniuje trečią kartą surengtas šeimų renginys „Stipresnės kartu“, skirtas Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti. Šiemet jis subūrė kelis šimtus dalyvių: mamas, tėčius, vaikus ir artimuosius.

    Dalyviai rinkosi prie Vingio parko tilto Žvėryno pusėje, o eisena tęsėsi iki Vingio parko estrados. Čia laukė veiklos visai šeimai ir pokalbiai apie emocinę gerovę, tėvystės kasdienybę bei pagalbos galimybes.

    Kodėl tai svarbu šeimoms?

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad tėvystės ir motinystės iššūkiai neretai susiję su nuovargiu, nerimu ir izoliacijos jausmu, o pagalbos paieškos vis dar kelia gėdą daliai šeimų. Tokie susitikimai siekia normalizuoti atvirą kalbėjimą apie psichikos sveikatą ir mažinti stigmą.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau pabrėžiama, kad pogimdyviniai emociniai sunkumai gali paliesti ne vien mamas, bet ir tėčius, o savijauta šeimoje tiesiogiai veikia tarpusavio santykius ir vaiko gerovę. Dėl to renginiuose vis daugiau dėmesio skiriama abiejų tėvų patirtims ir praktinei informacijai, kur kreiptis pagalbos.

    Vicemerės žinutė ir tėčių įtraukimas

    Renginyje dalyvavusi Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad per trejus metus iniciatyva išaugo iš nedidelio susibūrimo į platesnę šeimų tradiciją. Pasak jos, svarbu, kad rūpinimosi savimi ir pagalbos ieškojimo temos mieste taptų kasdieniškesnės.

    „Iš nedidelio susibūrimo šis renginys išaugo į didelę šeimų šventę, kurioje savijautos ir rūpinimosi vieni kitais temos tampa vis natūralesnės, o kreiptis pagalbos nebebaisu“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Šių metų renginyje daugiau kalbėta ir apie tėčių vaidmenį, lygiavertę partnerystę bei emocinį palaikymą po vaiko gimimo. Pokalbio metu aktorius Arūnas Sakalauskas dalijosi tėvystės patirtimi ir akcentavo, kad atvirumas šeimoje padeda lengviau susitarti dėl atsakomybių ir laiku pastebėti perdegimo ženklus.

    Renginio erdvėse šeimos galėjo gauti informacijos apie nėštumo ir pogimdyvinį laikotarpį, tėvystės įgūdžių stiprinimą ir emocinės pagalbos prieinamumą mieste. Taip pat vyko užsiėmimai, skirti fiziniam aktyvumui ir savijautai gerinti, tarp jų ir šokio-judesio terapijos praktikos.

    Nemokamą renginį organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kurti saugią bendruomenišką erdvę, kurioje apie emocinę sveikatą kalbėti būtų paprasta.

  • Vilniuje rytoj nemokamas ėjimas „Stipresnės kartu“: kodėl mamų psichikos sveikata svarbi visai šeimai

    Vilniuje rytoj nemokamas ėjimas „Stipresnės kartu“: kodėl mamų psichikos sveikata svarbi visai šeimai

    Nemokama eisena Vingio parke

    Gegužės 10 dieną Vilniuje vyks nemokamas ėjimo renginys „Stipresnės kartu“, skirtas Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai. Dalyviai rinksis prie Vingio parko tilto Žvėryno pusėje ir eis iki Vingio parko estrados.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik mamas, bet ir tėčius, vaikus, senelius, draugus bei visus palaikančius artimuosius. Pagrindinė renginio žinutė paprasta: emocinė tėvų savijauta yra šeimos gerovės pagrindas, o pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas.

    Dėmesys ir mamoms, ir tėčiams

    Šių metų renginio akcentas – platesnis pokalbis apie tai, kaip prie mamų emocinės gerovės gali prisidėti artimiausia aplinka, ypač partneris. Organizuojant renginį pabrėžiama, kad ankstyvuoju vaiko auginimo laikotarpiu šeimai ypač svarbūs kasdieniai palaikymo veiksmai ir dalijimasis atsakomybe.

    „Kalbėdami apie mamų psichikos sveikatą, kartu kalbame ir apie artimiausios aplinkos svarbą, bendrą atsakomybę bei palaikymą, kuris šeimai ypač reikalingas pirmaisiais vaiko auginimo etapais“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pokalbiai, pagalbos kryptys ir veiklos šeimai

    Po eisenos prie Vingio parko estrados planuojamas viešas pokalbis apie psichikos sveikatą ir tėvystės patirtis. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai padeda mažinti stigmas ir primena, kur kreiptis, kai emocinė našta tampa per sunki.

    Renginyje numatytos veiklos visai šeimai, kad dalyvavimas būtų patogus ir tėvams su vaikais. Vaikams žadamos pramogos ir užsiėmimai, o suaugusiesiems – praktikos, skirtos atsipalaidavimui ir emocinei savijautai.

    Taip pat veiks partnerių ir specialistų erdvės, kuriose bus galima sužinoti apie emocinės pagalbos galimybes ir pasikonsultuoti. Tarp dalyvausiančių organizacijų minimi Moterų pagalbos linijos, Pogimdyvinės depresijos centro ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

    Renginį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeniškas palaikymas ir atviras kalbėjimas gali tapti pirmu žingsniu į savalaikę pagalbą.

  • New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    Fathers in Sweden are less likely to receive a psychiatric diagnosis during their partner’s pregnancy and in the months right after their child is born. But this pattern reverses over time. A new study published in JAMA Network Open reports that diagnoses of depression and stress-related conditions rise about a year after childbirth. The research was led by scientists at Karolinska Institutet in Sweden and Sichuan University in China.

    “The transition to fatherhood often involves both positive experiences and a range of new stresses,” says Jing Zhou, PhD student at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and co-first author of the paper. “Many cherish the intimate moments with their child, whilst at the same time the relationship with their partner may be affected and sleep quality may deteriorate, which can contribute to an increased risk of mental ill-health.”

    Study Tracks Over 1 Million Fathers Across Sweden

    The researchers analyzed data from more than one million fathers whose children were born in Sweden between 2003 and 2021. Using linked national registers, they followed when men received new psychiatric diagnoses, beginning one year before pregnancy and continuing until the child reached one year of age.

    Depression and Stress Diagnoses Increase After One Year

    The findings show that psychiatric diagnoses became less common during pregnancy and in the early months after birth compared with the year before pregnancy. By one year after birth, diagnoses related to anxiety and substance use had returned to levels seen before pregnancy. In contrast, depression and stress-related disorders showed a clear increase. These diagnoses rose by more than 30 percent compared with rates before pregnancy.

    “The delayed increase in depression was unexpected and underscores the need to pay attention to warning signs of mental ill-health in fathers long after the birth of their child,” says Donghao Lu, senior lecturer and associate professor at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and the paper’s corresponding author.

    Timing Support for Fathers’ Mental Health

    The researchers note that their results are based on clinical diagnoses, meaning men who did not seek care may not be included. Even so, the study highlights when fathers may be most vulnerable during early parenthood.

    “By identifying periods of increased vulnerability, healthcare providers and other stakeholders can more easily offer support,” says Jing Zhou. “Postnatal depression is often discussed for new mothers, but fathers’ well-being is also important, both for themselves and for the whole family.”

    The study was conducted in collaboration with Sichuan University in China and Uppsala University in Sweden. It was funded by Karolinska Institutet’s strategic research area in epidemiology and biostatistics, the Swedish Research Council and the European Research Council. The researchers report no conflicts of interest.