CP v2

Tag: Pomeranija

  • GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    Kas vyksta Pomeranijoje

    Lenkijos Pomeranijos regione, įskaitant Trimiestį, 2026 metais fiksuojamas rekordinis palydovinės navigacijos sutrikimų mastas. Gdansko Ryšių instituto (valstybinio tyrimų instituto) stebėsenos stoties duomenimis, vasaros piko metu ilgalaikiai trikdžiai apimdavo visas GNSS juostas iki 70 proc. mėnesio dienų.

    Nors anomalijos regione registruojamos reguliariai nuo 2024 metų sausio, nuo 2026 metų pradžios jų intensyvumas ir dažnis ryškiai šoktelėjo. Gegužę ir birželį visiškų, ilgai trunkančių sutrikimų dienos sudarė apie 70 proc., o visiškai ramių dienų buvo tik 10 proc. gegužę ir 13 proc. birželį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienų visiškų sutrikimų dalis siekė 63 proc., tad civilinė navigacija dažnai neveikė vidutiniškai dvi dienas iš trijų. Daliniai, vieną juostą apimantys sutrikimai vasarą taip pat buvo dažni ir kito plačiame diapazone.

    Kaip tai veikia kasdienybę

    Trikdžiai pirmiausia matomi išmaniuosiuose telefonuose: netiksliai rodoma vieta, dingsta signalas, maršrutas prarandamas arba šokinėja. Tai ypač pavojinga vairuotojams, dviratininkams ir turistams, kurie pasikliauja navigacija nepažįstamose vietovėse.

    Problemos paliečia ir miesto bei dalijimosi transporto sistemas, kurios remiasi vietos nustatymu. Dviračių, paspirtukų ar automobilių parkų geolokacija gali būti klaidinama, todėl sunkėja priemonių paieška, atsiranda ginčų dėl nuomos zonų ar maršrutų.

    Didelę riziką patiria dronų naudotojai, nes GNSS signalas yra svarbus stabilizacijai ir grįžimo funkcijoms. Netikslumai ar signalo praradimas gali reikšti ryšio sutrikimus ir kontrolės praradimą, ypač virš vandens ar urbanizuotose teritorijose.

    Kas laikoma šaltiniu ir kokia rizika transportui

    Ryšių institutas teigia, kad reiškinys turi išorinę kilmę ir siejamas su elektroninės kovos sistemų aktyvumu Baltijos jūros baseine. Ekspertai pabrėžia, kad tokie trikdžiai gali tęstis tol, kol regione vyksta operacijos, kurioms reikalinga slopinanti spinduliuotė.

    „Sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsis tiek, kiek regione bus vykdomos gynybinės ir operacinės užduotys, reikalaujančios slopinančių signalų“, – sakė Ryšių instituto ekspertai.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo didelį mastą: bendrovė „Blue Dot Solutions“ skelbė, kad 2026 metų liepą Pomeranijos stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų, daugiausia L1 juostoje, kuri ypač svarbi civiliniams imtuvams. Panašūs dėsningumai buvo stebėti ir ankstesniais mėnesiais.

    GNSS trukdžiai veikia ir jūrų bei oro transportą, nes klaidinama padėtis gali iškreipti laivų ar orlaivių navigacinius sprendimus. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad laivai realiai būdami prie Helio gali būti atvaizduojami visai kitoje vietoje, kas didina incidentų riziką.

    2026 metų rugpjūčio 21 dieną NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum patvirtino, kad Lenkijos priešmininis laivas ORP Albatros operacijos Baltijos jūroje metu patyrė GPS slopinimą. Regiono akademinės institucijos ir Ryšių institutas kaip tikėtiną šaltinių kryptį dažniausiai nurodo Karaliaučiaus sritį.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl geografinio artumo bei bendrų Baltijos jūros saugumo iššūkių: GNSS sutrikimai gali pasireikšti platesnėje erdvėje, o jų poveikis juntamas nuo kasdienės navigacijos iki logistikos ir kritinės infrastruktūros procesų. Specialistai pabrėžia, kad tai yra hibridinio poveikio priemonė, glaudžiai susijusi su geopolitine situacija regione.

    Ryšių institutas ragina nepasikliauti vien telefono žemėlapiais ir turėti alternatyvų. Praktinis patarimas keliaujant ar plaukiant yra iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, o svarbesnėse situacijose remtis ir tradiciniais orientavimosi būdais.

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija plečia stebėsenos priemones: vystomas RTGMS.pl sprendimas, paremtas ASG-EUPOS tinklu, taip pat planuojama jutiklių infrastruktūra, kurią sieja su Lenkijos kosmoso agentūros iniciatyvomis. Tokia stebėsena padeda greičiau atpažinti trikdžių židinius ir jų pobūdį, tačiau pati savaime problemos neišsprendžia.

  • Gdansko miške rastas 2 700 metų senumo bronzinis kardas: archeologai kalba apie istorinį radinį

    Gdansko miške rastas 2 700 metų senumo bronzinis kardas: archeologai kalba apie istorinį radinį

    Gdansko apylinkių miške Lenkijoje aptiktas išskirtinis vėlyvojo bronzos amžiaus radinys – apie 2 700 metų senumo bronzinis kardas. Jį rado patyręs metalo ieškotojas Marcin Wiśniewski, anksčiau bendradarbiavęs su paveldo specialistais, o apie galimai itin vertingą artefaktą nedelsdamas pranešė atsakingoms institucijoms.

    Pasak archeologų, radinio kontekstas ypač neįprastas: kardas buvo įsmigęs į žemę vertikaliai. Toks padėjimas leidžia svarstyti, kad ginklas galėjo būti ne atsitiktinai pamestas, o tyčia paliktas ar „paaukotas“ pagal to meto papročius.

    Datavimas ir istorinis fonas

    Preliminarus datavimas rodo, kad kardas galėjo būti pagamintas laikotarpiu tarp 900 ir 700 metų prieš mūsų erą. Tai reiškia, kad ginklas yra gerokai senesnis už Lenkijos valstybingumo pradžią ir siekia laikus, kai dabartinio Pomeranijos regiono bendruomenės palaikė ryšius su plačiais mainų tinklais Europoje.

    Vėlyvajame bronzos amžiuje Baltijos regionas buvo svarbi žaliavų ir gaminių judėjimo zona, o metalurgijos raida leido kurti vis sudėtingesnę ginkluotę. Bronzos dirbiniai reikalavo tiek žaliavų, tiek meistrystės, todėl tokie ginklai paprastai siejami su aukštu socialiniu statusu.

    Kodėl kardas toks vertingas

    Tyrėjų dėmesį traukia ir neįprastai gera būklė: nepaisant beveik trijų tūkstantmečių, ant ašmenų vis dar įžiūrimos konstrukcinės detalės. Be to, užfiksuoti nuskilimai leidžia kelti versiją, kad kardas galėjo būti naudotas realiuose susidūrimuose, o ne tik ceremonijoms.

    Archeologijoje tokie radiniai vertingi ne vien dėl paties daikto, bet ir dėl informacijos, kurią suteikia jo radimo aplinkybės. Būtent todėl pabrėžiama, kad radėjas, nebandęs kardo iškasti savarankiškai, padėjo išsaugoti vietos duomenis, kurie gali būti esminiai aiškinantis, kas, kada ir kodėl ginklą paliko.

    Kokius atsakymus duos laboratoriniai tyrimai

    Specialistai tikisi, kad tikslesnį atsakymą pateiks laboratoriniai tyrimai: lydinio sudėtis gali parodyti žaliavų kilmę ir technologinius ypatumus, o paviršiaus analizė padėti atskirti naudojimo žymes nuo vėlesnių pažeidimų. Taip pat bus vertinama, ar kardas buvo vienišas radinys, ar didesnio depozito dalis.

    Kol kas neatmetama kelios versijos: kardas galėjo būti pamestas kelionėje, paliktas po kovos arba sąmoningai „deponuotas“ kaip ritualinė auka. Tokios praktikos bronzos amžiuje buvo žinomos įvairiuose Europos regionuose, ypač kai vertingi daiktai būdavo paliekami simbolinėse vietose.

    Archeologai pabrėžia, kad panašūs atradimai padeda tikslinti Pomeranijos regiono priešistorę ir geriau suprasti, kaip gyveno bendruomenės Baltijos pakrantėje dar gerokai prieš rašytinius šaltinius. Dėl to šis Gdansko miškų radinys jau dabar vertinamas kaip vienas reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų regione.

  • Dingo miestas, apie kurį rašė kronikos: archeologai Lenkijoje pagaliau rado 600 metų mįslę

    Dingo miestas, apie kurį rašė kronikos: archeologai Lenkijoje pagaliau rado 600 metų mįslę

    Viduramžių miestas Stolzenbergas, šaltiniuose minimas ir kaip Sławoborze, dešimtmečius buvo viena didžiausių Vakarų Pomeranijos regiono mįslių. Istoriniuose dokumentuose jis egzistavo, tačiau tiksli vieta liko nežinoma, todėl dalis tyrėjų ilgai spėliojo, ar miestas išvis kada nors buvo realiai įkurtas.

    Pastaraisiais metais situacija pasikeitė, kai archeologai į pagalbą pasitelkė detalias vietovės analizes ir geofizinius tyrimus. Miesto pėdsakų ieškota ne tik dabartinių gyvenviečių ribose, bet ir nuošaliuose miškuose, kur žmonių veikla per šimtmečius buvo mažesnė.

    Atrado už miesto ribų

    Tyrėjų dėmesį patraukė miškinga teritorija už šiuolaikinio užstatymo, kur po žeme ėmė ryškėti įtvirtinimų kontūrai. Čia aptikti masyvūs žemių pylimai ir gili gynybinė fosa, kurios gylis kai kur viršija 5 metrus.

    Magnetometrija ir kiti neinvaziniai metodai leido pažvelgti po paviršiumi beveik nekasant didelių plotų. Gauti duomenys parodė taisyklingą, viduramžių miestams būdingą planą su stačiakampę formą primenančia turgaus aikšte ir gatvėmis, vedusiomis link buvusių vartų.

    Kada galėjo atsirasti miestas?

    Archeologų vertinimu, Stolzenbergas galėjo būti įkurtas XIII amžiaus pabaigoje arba XIV amžiaus pradžioje. Tokia datacija dera su laikotarpiu, kai pasienio teritorijose tarp Pomeranijos ir Naujosios Markos buvo aktyviai steigiamos naujos gyvenvietės, siekiant sustiprinti politinę ir ekonominę kontrolę.

    Šis regionas ilgą laiką buvo skirtingų valdžios centrų varžybų laukas, todėl miestai atliko ne vien prekybos, bet ir administracinę bei gynybinę funkciją. Strateginę reikšmę turėjo keliai ir prekių srautai, o naujų miestų steigimas dažnai reiškė bandymą perimti arba nukreipti prekybinius maršrutus.

    Kodėl miestas išnyko?

    Didžiausia mįslė išlieka miesto žlugimo priežastys. Tyrimai rodo, kad dalis sklypų galėjo taip ir likti neužstatyti, o tai leistų spėti, jog miesto plėtra sustojo gana anksti.

    Ar tai lėmė ekonominiai sunkumai, politiniai konfliktai, pasikeitę prekybos keliai ar nepalankios gamtinės sąlygos, kol kas neatsakyta. Tyrėjai svarsto ir apie problemas, susijusias su vandens valdymu, nes tokie veiksniai viduramžių miestams galėjo tapti kritiniai tiek gynybai, tiek kasdieniam gyvenimui.

    Vietovėje rasta daugiau nei 400 įvairių epochų radinių, tačiau vertingiausi siejami su miesto gyvavimo laikotarpiu. Tarp jų minimos sidabrinės monetos, diržų detalės, sagtelės, įrankiai ir kasdienio naudojimo daiktų fragmentai, padedantys atkurti gyventojų buitį ir prekybinius ryšius.

    Archeologai aptiko ir vėlesnių laikotarpių pėdsakų, tarp jų ir radinių, siejamų su XVIII amžiaus karo veiksmais. Tai rodo, kad teritorija, net ir miestui išnykus, vėlesniais šimtmečiais išliko svarbi ir buvo įtraukta į regiono istorinius įvykius.

    Skirtingai nei daugelis senųjų miestų, kurių vietas sunaikino vėlesnės statybos, ši gyvenvietė ilgą laiką išliko pasislėpusi miške. Dėl to jos planas ir įtvirtinimų struktūra išsilaikė neįprastai gerai, o tyrėjai gavo retą galimybę analizuoti viduramžių urbanizaciją beveik nepaliestoje aplinkoje.

    „Tokie neinvaziniai tyrimai leidžia atkurti miesto planą ir įtvirtinimus praktiškai nekasant didžiulių plotų, todėl išlieka daugiau galimybių vėlesniems, tikslesniems tyrimams“, – sakė archeologinių tyrimų komandos atstovas.