CP v2

Tag: Port Polska

  • Port Polska terminalo konkursas įsibėgėja: 5 konsorciumai ir 16 įmonių, dauguma vietinės

    Lenkijos projektą Port Polska įgyvendinanti bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pakvietė rangovus teikti kainos ir kokybės pasiūlymus būsimo centrinio oro uosto keleivių terminalo statybai. Į atranką pateko penki konsorciumai, kuriuos sudaro 16 įmonių, o didžioji dalis dalyvių yra Lenkijos statybų rinkos lyderiai.

    CPK nurodė, kad pasiūlymams pateikti skirta 60 dienų. Vertinant bus skaičiuojama ne tik kaina, bet ir darbų technologija bei organizavimas, taip pat garantijos sąlygos, o laimėtoju taps daugiausia balų pagal visus kriterijus surinkęs konsorciumas.

    Pasak CPK, iki kvietimo teikti galutinius pasiūlymus vyko konkurencinis dialogas, kuriame daug dėmesio skirta sprendinių suderinimui ir praktinei patirčiai. Bendrovė pabrėžė, kad iš 16 procese dalyvaujančių subjektų net 14 yra didelės Lenkijos statybų įmonės.

    Sutartį su keleivių terminalo rangovu planuojama pasirašyti 2026 metų ir 2027 metų sandūroje. Tuo pat metu šio projekto parengiamieji darbai jau stumiasi į priekį: rudenį numatoma pradėti teritorijos paruošimą terminalui, įskaitant pamatų įrengimui reikalingą polių kalimą.

    Terminalas ir darbų grafikas

    Planuojama, kad terminalo plotas sieks apie 450 000 kvadratinių metrų. Atidarymo dieną jame turėtų veikti iki 170 bilietų ir bagažo registracijos vietų, o oro uosto dalyje numatomas daugiau nei 35 000 darbuotojų poreikis.

    Pirmuoju etapu oro uosto perone turėtų atsirasti 26 kontaktinės orlaivių stovėjimo vietos siauro fiuzeliažo lėktuvams ir 23 vietos plačiafiuzeliažiams. Taip pat numatyta 18 lankstaus pritaikymo MARS tipo pozicijų, kai prireikus vietoje vieno plačiafiuzeliažio gali būti statomi du siauro fiuzeliažo orlaiviai.

    Statybos darbus planuojama užbaigti 2031 metais. Po to sektų priėmimo procedūros, sistemų bandymai ir sertifikavimas, o šie etapai, pagal CPK pateiktą planą, turėtų trukti iki 2032 metų.

    Kas yra Port Polska?

    CPK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, atsakinga už Port Polska programą. Joje numatytas centrinis oro uostas tarp Varšuvos ir Lodzės, kuris, pagal projekto ambiciją, turėtų tapti vienu moderniausių objektų šiame Europos regione ir turėti du nepriklausomus kilimo ir tūpimo takus.

    Pagal skelbiamus planus, atidarymo metais oro uosto pralaidumas turėtų siekti 34–44 milijonus keleivių per metus, o metinis skrydžių operacijų skaičius viršyti 300 000. Investicijų poreikis iki 2032 metų vertinamas maždaug 30 200 000 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų pagal apytikrį santykį keturi zlotai už eurą.

    Terminalo statyboms ruošiama ir infrastruktūra: 2026 metais pabaigoje CPK buvo paskelbusi apie maždaug 36 500 000 eurų vertės sutartį su „Budimex“ dėl pamatų ir su jais susijusių darbų. Žemės darbų pradžia siejama su šių metų rudens laikotarpiu.

    Port Polska programoje numatytas ne tik oro uostas, bet ir greitųjų geležinkelių sistema. Pagal planą, iki 2032 metų turėtų atsirasti apie 130 kilometrų ilgio didelio greičio atkarpa tarp Varšuvos ir Lodzės, o vėliau plėtra numatoma Poznanės ir Vroclavo kryptimis, su projektuojamu iki 320 kilometrų per valandą greičiu.

  • Lenkai didina CPK ambicijas: „Port Polska“ startuos su 44 mln keleivių ir uždarys Šopeną

    Lenkai didina CPK ambicijas: „Port Polska“ startuos su 44 mln keleivių ir uždarys Šopeną

    Naujasis Lenkijos centrinis oro uostas „Port Polska“, kurį vysto bendrovė Centralny Port Komunikacyjny, bus projektuojamas didesniam srautui, nei numatyta anksčiau. Skelbiama, kad atidarymo metu, planuojamu 2032 metais, oro uostas turėtų aptarnauti apie 44 mln. keleivių per metus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes ankstesnėse prielaidose startinė metinė talpa buvo vertinama maždaug 34 mln. keleivių. Kitaip tariant, jau pirmajame etape numatomas papildomas maždaug 10 mln. keleivių potencialas, kuris keičia ir viso projekto mastą.

    Sprendimas didinti pajėgumus siejamas su ilgiau nei metus trukusiomis prognozėmis ir finansiniais vertinimais, taip pat su numatomu aviacijos rinkos augimu regione. Prie to prisideda ir nacionalinio vežėjo LOT plėtros planai, nes jis laikomas pagrindiniu būsimo mazgo operatoriumi.

    „Didinant pajėgumus nuo pat starto siekiama išvengti situacijos, kai augantis srautas greitai atsiremia į infrastruktūros ribas“, – sakė Lenkijos infrastruktūros viceministras Maciej Lasek.

    Pagal atnaujintą planą, atidarius „Port Polska“, Varšuvos Šopeno oro uostas keleiviniams skrydžiams turėtų būti uždarytas, o srautai perkelti į naująjį centrą. Tai reikštų esminį Lenkijos aviacijos sistemos perskirstymą ir naują logistikos ašį ne tik sostinei, bet ir visai šaliai.

    Ilgalaikė projekto ambicija dar didesnė: po etapinės plėtros „Port Polska“ siekiama išauginti iki maždaug 60 mln. keleivių per metus. Taip pat minima galimybė aptarnauti per 450 000 skrydžių operacijų per metus, tačiau šie rodikliai būtų pasiekiami palaipsniui.

    Praktiniai darbai jau juda į priekį: pranešta apie sutartį dėl pamatų darbų, o simbolinis statybų startas teritorijoje numatomas 2026 metų rugsėjį. Tų pačių metų rudenį turėtų prasidėti ir keleivių terminalo statybos, kurios laikomos kritiniu visos investicijos etapu.

  • Naujausias posūkis dėl Port Polska: planuose ir pigūs skrydžiai, o Šopeno oro uostas keisis

    Naujausias posūkis dėl Port Polska: planuose ir pigūs skrydžiai, o Šopeno oro uostas keisis

    Lenkijoje planuojamas naujas centrinis oro uostas Port Polska turi tapti didžiausiu šalies aviacijos mazgu ir perimti reikšmingą dalį Varšuvos oro eismo. Nors projekte numatoma, kad pagrindinis jo naudotojas bus nacionalinis vežėjas, infrastruktūra bus pritaikyta ir kitokiam skrydžių modeliui.

    Pagal viešai aptariamą operacinę kryptį apie 60 proc. laiko tarpų kilimui ir tūpimui būtų skirta bendrovei „LOT“. Tai reiškia, kad Port Polska pirmiausia būtų formuojamas kaip persėdimų ir reguliarių skrydžių centras, tačiau kartu ieškoma sprendimų, kaip efektyviai aptarnauti ir didelius sezoninius srautus.

    Aktualu tai, kad projektuotojai numato sąlygas dirbti ir pigių skrydžių bendrovėms bei užsakomųjų skrydžių operatoriams. Tokie vežėjai paprastai kelia didžiausią apkrovą vasarą, kai keleivių srautai staigiai šokteli ir oro uostams svarbiausia tampa greita, standartizuota keleivių patikra.

    Šis požiūris žymi nukrypimą nuo ankstesnės logikos, kai pigių skrydžių srautus buvo planuojama labiau nukreipti į regioninius oro uostus. Praktikoje tai reikštų, kad naujasis centrinis mazgas būtų kuriamas kaip universalesnis, galintis vienu metu aptarnauti ir persėdimus, ir masinį atostogų turizmą.

    Su Port Polska siejamas ir pokytis Varšuvos Fryderyko Šopeno oro uostui, kuriame ilgainiui numatomas civilinio eismo mažinimas. Tai gali paliesti ne tik tradicinius maršrutus, bet ir dalį niskokosčių bendrovių, priklausomai nuo to, kaip bus sudėliotas perėjimo planas.

    Vežėjų ir maršrutų perkėlimas nevyktų vienu metu. Tam bus taikomas ORAT procesas, kuris apima pasirengimą eksploatacijai ir skrydžių perkėlimą, kai etapais testuojamos sistemos, apmokomi darbuotojai ir derinami tvarkaraščiai, kad nebūtų sutrikdytas keleivių aptarnavimas.

    Terminalo sprendiniai taip pat bus pritaikomi skirtingiems vežėjų poreikiams, įskaitant pigių skrydžių modelį, kur svarbi greita keleivių apyvarta ir paprastesnės paslaugos. Didelį vaidmenį projekte turėtų atlikti automatizacija, leidžianti vienu metu aptarnauti daugiau keleivių ir mažinti eiles piko metu.

  • CPK žengė dar vieną žingsnį oro uosto link: parinkta įmonė archeologiniams kasinėjimams

    Lenkijos Centrinio transporto mazgo projektą įgyvendinanti bendrovė CPK pranešė pasirinkusi rangovą archeologiniams kasinėjimams, kurie bus vykdomi prieš pradedant kelių infrastruktūros darbus aplink planuojamą oro uostą. Pasak bendrovės, tyrimai yra būtini, kad statybos vyktų nepažeidžiant kultūros paveldo reikalavimų.

    Archeologinius darbus vykdys konsorciumas, kurio lyderė yra Pracownia Archeologiczno-Konserwatorska Archeoplan, kartu dirbs ir Archeologiczny Serwis Konsultacyjno-Badawczy. Šie tyrimai apima teritorijas, kuriose prieš žemės darbus privaloma patikrinti, ar nėra archeologinių radinių.

    Mazovijos vaivadijos paminklų apsaugos konservatorius yra nurodęs 18 archeologinių vietų, kuriose turi būti atlikti išsamūs tyrimai. Bendra tyrimų teritorija siekia apie 1 540 arų, todėl darbai planuojami etapais, derinant lauko tyrimus ir vėlesnį rezultatų apdorojimą.

    CPK skelbia, kad lauko darbai turėtų trukti apie vienerius metus, o dar maždaug 12 mėnesių bus skirta tyrimų rezultatams apibendrinti, dokumentuoti ir parengti galutines išvadas. Sutarties trukmė numatoma 24 mėnesiams nuo jos pasirašymo.

    Bendrovė nurodė, kad rangovas buvo atrinktas pagal kainą, kuri šiuo pirkimu tapo vieninteliu vertinimo kriterijumi. Toks pasirinkimo modelis viešuosiuose pirkimuose taikomas, kai techniniai reikalavimai ir darbų apimtis yra aiškiai apibrėžti iš anksto.

    Projektas yra platesnės Port Polska programos dalis, kuria siekiama sukurti centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei sujungti jį su naujomis kelių ir geležinkelių jungtimis. Pagal viešai skelbtą grafiką, statybos teritorijose numatomos nuo 2026 metų, o oro uosto veiklos pradžia planuojama 2032 metais.

    CPK anksčiau taip pat informavo apie pasirengimą archeologiniams darbams planuojamai didelio greičio geležinkelio atkarpai tarp Varšuvos ir Lodzės. Tokie tyrimai yra įprasta didelių infrastruktūros projektų dalis, nes leidžia sumažinti riziką, kad statybų metu aptikti radiniai sustabdys darbus arba privers skubiai keisti projektinius sprendimus.

  • CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    Lenkijos projektas CPK, apimantis naują oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pateikė prognozes, kurios jau dabar kaitina diskusijas: populiariausia šalies geležinkelio kryptimi turėtų tapti maršruto Y atkarpa Varšuva–Port Polska–Lodzė. Skaičiuojama, kad ši linija per kelerius metus po atidarymo gali pritraukti didžiausius keleivių srautus visoje šalyje.

    Maršrutas Y suplanuotas taip, kad sujungtų keturis iš penkių didžiausių Lenkijos miestų ir sudarytų greitą koridorių tarp svarbiausių ekonominių centrų. Pirmuoju etapu numatoma prioritetą teikti ruožui Varšuva–Port Polska–Lodzė, nes jis tiesiogiai aptarnautų ir naujojo oro uosto srautus, ir kasdienį tarpmiestinį judėjimą.

    Pagal CPK vertinimus, būtent ši atkarpa iki 2035 metais turėtų tapti intensyviausiai naudojama geležinkelio linija Lenkijoje. Prognozuojama, kad vien oro uosto ekspresai ir papildomi reisai kasdien galėtų pervežti daugiau kaip 30 000 keleivių, o metinis srautas viršytų 6 000 000.

    Greta greitųjų traukinių, kurių projektinis greitis siektų daugiau nei 300 kilometrų per valandą, maršrutu kursuotų ir specialūs oro uosto ekspresai „AeroExpress“. Šiems sąstatams numatomas iki 200 kilometrų per valandą greitis ir itin dažni reisai, kad kelionė būtų patraukli ne tik skrydžių keleiviams, bet ir kasdien važiuojantiems tarp miestų.

    Planuojama, kad nuo Varšuvos centrinės stoties iki Port Polska būtų galima nuvykti maždaug per 22 minutes. Kelionė iš Varšuvos į Lodzę, į Lodzė Fabryczna stotį, turėtų trukti apie 1 valandą ir 8 minutes, o tai reikštų reikšmingą pokytį maršrutams, kuriuose šiandien didelę dalį laiko „suvalgo“ įvažiavimai į aglomeracijas ir persėdimai.

    CPK taip pat numato atskirą traukinių parko planą: greitiesiems reisams ketinama įsigyti 40 didelio greičio sąstatų, o oro uosto ir regioniniams maršrutams papildomai numatyta 16 oro uosto ekspresų ir 24 regioniniai ekspresai. Tokia struktūra turėtų leisti palaikyti tankų tvarkaraštį ir atsparumą piko valandomis.

    Jei prognozės pasitvirtins, naujasis koridorius aplenktų dabartinį keleivių srautų lyderį Lenkijoje, kuriuo dažnai įvardijamas maršrutas tarp Gdansko ir Gdynės. CPK akcentuoja, kad didžiausią skirtumą šįkart sukurtų ne tik greitis, bet ir patogus oro uosto pasiekiamumas bei dažnas kursavimas.

  • Lenkijos CPK perka 362 saugumo patikros įrenginius Port Polska oro uostui: kada jie bus paruošti

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK), įgyvendinanti Port Polska investicijų programą, pradėjo pirkimo procedūrą naujo nacionalinio oro uosto saugumo patikros įrangai. Pirkimas apima projektavimą, tiekimą, montavimą, paleidimą ir vėlesnį įrangos aptarnavimą.

    CPK teigimu, pagrindinis tikslas – keleivių terminalą ir kitus oro uostą aptarnausiančius objektus aprūpinti šiuolaikinėmis saugumo kontrolės sistemomis. Tokia įranga reikalinga tiek keleivių srautų valdymui, tiek atitikčiai aviacijos saugumo reikalavimams.

    Ką planuojama įsigyti?

    Pirkimas suskirstytas į aštuonias dalis ir bus vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Iš viso numatoma įsigyti 362 saugumo kontrolės įrenginius visam investicijos teritorijos mastui.

    Tarp planuojamų sprendimų nurodomos integruotos bagažo patikros sistemos, rankinio bagažo patikros įranga su automatizuotomis dėžučių grąžinimo linijomis, taip pat įranga asmenų patikrai. Be to, numatomi sprogstamųjų medžiagų pėdsakų aptikimo įrenginiai ir metalo detektoriai.

    CPK taip pat planuoja įrangą, skirtą aptikti sprogstamąsias medžiagas, paslėptas avalynėje, bei sprendimus neinvazinei skysčių, aerozolių ir gelių analizei. Šios technologijos svarbios mažinant rankinio patikrinimo poreikį ir spartinant keleivių judėjimą per kontrolės punktus.

    Procedūra ir grafikas iki 2032 metų

    Užsakymas apima ne tik įrangos pristatymą, bet ir visą parengiamąjį etapą: techninių projektų paruošimą, įrengimą, paleidimą, personalo parengimą darbui bei priežiūrą. CPK planuoja į konkurencinį dialogą kiekvienai pirkimo daliai pakviesti po penkis dalyvius.

    Pagal paskelbtą grafiką paraiškos iš tiekėjų turėtų būti priimamos iki 2026 metų birželio. 2026 metų rugpjūtį atrinkti dalyviai būtų kviečiami į konkurencinį dialogą, o kvietimas teikti galutinius pasiūlymus numatomas 2027 metų sausį.

    Tiekėjų atranka, pagal dabartinius planus, turėtų būti užbaigta 2027 metų rugpjūtį. CPK nurodo, kad grafikas sudėliotas taip, jog visos sistemos ir jas aptarnauti parengtas personalas būtų pasiruošę iki planuojamo oro uosto atidarymo 2032 metais.

    Port Polska oro uosto statybų pradžia numatoma 2026 metais Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybių teritorijose. 2031 metais oro uostas turėtų gauti reikiamas sertifikacijas, o 2032 metais – pradėti veiklą.

  • CPK anuliavo Port Polska generalinio inžinieriaus atranką: sprendimą žada pakartoti birželį

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pranešė anuliavusi sprendimą dėl generalinio inžinieriaus parinkimo strateginiam Port Polska projektui. Kaip teigiama, sprendimas priimtas po išsamios rangovų skundų, pateiktų Krajowej Izba Odwoławcza, analizės.

    CPK nurodo, kad artimiausiu metu dalyviai bus kviečiami pateikti papildomus paaiškinimus ir patikslinti dokumentus. Po to užsakovas žada iš naujo įvertinti gautus pasiūlymus, o pakartotinį pasirinkimą planuoja atlikti birželį.

    „Tai yra sąmoningo ir atsakingo pirkimo proceso valdymo išraiška. Paprašysime papildomų paaiškinimų, o gavę juos dar kartą įvertinsime pasiūlymus“, – sakė CPK atstovai.

    Bendrovė pabrėžia, kad šis sprendimas, jų teigimu, neturėtų pakeisti pagrindinio projekto grafiko ir krypčių. CPK tikina siekianti užtikrinti proceso skaidrumą, aukščiausius konkurencingumo standartus ir sklandų strateginių infrastruktūros investicijų įgyvendinimą.

    Anksčiau CPK buvo informavusi, kad konkursą laimėjo konsorciumas, kurio lyderė yra „Hill International“. Jo pasiūlymo vertė siekė beveik 370 000 000 eurų, tačiau dėl procedūrinių ginčų sprendimas dabar grąžintas į vertinimo etapą.

    Pasiūlymai šiame pirkime buvo vertinami pagal kainą, kuriai skirta 50 proc. balų, ir kokybinius kriterijus. Likusi dalis buvo skiriama už personalo patirtį, paslaugų teikimo metodiką ir projekto organizavimo planą.

    CPK skelbė, kad konkurse dalyvavo penki Lenkijos ir tarptautiniai konsorciumai, o pasiūlymų vertės ryškiai skyrėsi. Be „Hill International“ konsorciumo, pasiūlymus teikė ir kitos grupės, kurių kainos siekė maždaug nuo 410 000 000 iki 800 000 000 eurų.

    Port Polska programa numato centrinio oro uosto statybas tarp Varšuvos ir Lodzės, taip pat susijusių transporto jungčių plėtrą. Pagal iki šiol viešintą grafiką statybų pradžia numatoma 2026 metais, sertifikavimo procedūros turėtų vykti 2031 metais, o oro uosto atidarymas planuojamas 2032 metais.

  • CPK ir Lodzės oro uostas susitarė: aiškėja, kaip regioniniai oro vartai įsijungs į Port Polska planą

    CPK ir Lodzės oro uostas susitarė: aiškėja, kaip regioniniai oro vartai įsijungs į Port Polska planą

    Susitarimas dėl bendradarbiavimo

    Lenkijos centrinio transporto mazgo projektą vystanti bendrovė CPK ir Lodzės tarptautinis oro uostas pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Dokumente numatyta, kad abi pusės koordinuos veiksmus, susijusius su nacionalinės aviacijos sistemos atsparumu ir pasirengimu dideliems pokyčiams.

    Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad sparčiai augant keleivių ir krovinių srautams būtų išlaikytas skrydžių tęstinumas net ir esant trikdžiams. Tarp praktinių krypčių įvardijami mokymai, operacinių sprendimų testai ir pratybos, kurios vėliau galėtų būti pritaikytos naujajame centriniame oro uoste.

    „Europos patirtis rodo, kad modernus oro susisiekimas remiasi ne vienu oro uostu, o tarpusavyje papildančiu tinklu“, – sakė Lodzės oro uosto vadovė Anna Midera.

    Ar regioniniai oro uostai taps konkurentais?

    Projekto pristatyme dalyvavęs vyriausybės įgaliotinis CPK klausimais, Infrastruktūros ministerijos valstybės sekretorius Maciejus Lasekas pabrėžė, kad regioniniai ir centrinis oro uostas neturėtų būti supriešinami. Pasak jo, tokia sistema labiau primena vieną organizmą, kuriame skirtingi oro uostai atlieka skirtingas funkcijas.

    Jo teigimu, regioniniai oro uostai dažniausiai aptarnauja tiesioginius maršrutus, o didieji aviacijos centrai specializuojasi persėdimo ir tolimųjų skrydžių segmente. Tai reiškia, kad rinkoje išlieka vietos ir pigių skrydžių, ir tarpkontinentinių krypčių plėtrai, jei infrastruktūra planuojama kaip vientisas tinklas.

    Kas žinoma apie Port Polska ir terminus

    CPK vadovas Filipas Czernickis akcentavo, kad planuojamas modelis remiasi funkcijų pasidalijimu: centrinis oro uostas būtų orientuotas į persėdimus ir tarpžemyninius skrydžius, o regioniniai – į „point to point“ maršrutus ir žemų kaštų bendrovių srautus. Tokia logika taikoma daugelyje Europos rinkų, kur aplink pagrindinį mazgą veikia stiprūs regioniniai oro vartai.

    Pagal viešai skelbiamą projekto grafiką, CPK oro uosto statybų pradžia planuojama 2026 metais, o sertifikavimo procesai numatomi iki 2031 metų. Projekto tikslas – sukurti naują centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės, kuris turėtų pradėti veikti 2032 metais.

    Lodzės oro uostas pastaraisiais metais didino srautus, o 2024 metais aptarnavo daugiau kaip 489 000 keleivių ir fiksavo rekordinį rezultatą. Oro uostas vykdo reguliarius skrydžius į kelias populiarias kryptis Europoje ir, pasak projekto šalininkų, galėtų tapti svarbia baze mokymams bei operaciniams bandymams, kol CPK infrastruktūra dar tik kuriama.

  • Port Polska startas Baranove jau rudenį: kas statys terminalą ir kokie verslai telkiasi aplink

    Lenkijoje į lemiamą etapą pereina Centrinio susisiekimo uosto projektas, viešojoje erdvėje dažnai siejamas su CPK. Projektas apima naują pagrindinį šalies oro uostą Baranovo apylinkėse ir su juo integruotą geležinkelio mazgą, kuris turėtų tapti svarbiu susisiekimo centru regione.

    Susisiekimo ministerijos atstovai skelbia, kad sunkieji statybos darbai Baranove planuojami pradėti rugsėjį. Tai reikštų realų perėjimą nuo projektavimo ir procedūrų prie fizinės statybos, tačiau kartu pabrėžiama, kad dar turi būti galutinai užbaigtas administracinių sprendimų paketas.

    Pirmasis didelis rangos etapas

    Vienas pirmųjų didelės apimties darbų etapų numatytas terminalo ir po juo projektuojamos geležinkelio stoties pamatams. Šioje stadijoje ypač svarbi geotechnika, nes terminalo konstrukcijos apkrovos bus didelės, o darbai turi būti suderinti su būsimos stoties infrastruktūra po pastatu.

    CPK bendrovė kaip palankiausią pasiūlymą giliųjų pamatų konkursui pasirinko bendrovės „Budimex“ paraišką. Skelbiama, kad darbų vertė siekia apie 34 000 000 eurų, o numatyta įrengti daugiau kaip 8 100 polių ir kolonų, kurių ilgis gali siekti nuo 9 iki 30 metrų.

    Skaičiuojama, kad bendras grunto sutvirtinimo elementų ilgis viršys 140 kilometrų. Sutartį planuojama pasirašyti 2026 metų birželį, o polių įrengimo darbus numatyta užbaigti iki 2027 metų pabaigos, galutinį priėmimą planuojant 2028 metų pradžioje.

    Grafikas iki 2032 metų

    Pagal viešai aptariamą grafiką naujojo oro uosto statyba turėtų įsibėgėti 2026 metais, sertifikavimo procesas planuojamas 2031 metais, o atidarymas numatomas 2032 metais. Aviacijos rinkai tai svarbus signalas, nes oro bendrovės maršrutų planavimą ir lėktuvų bazavimą dažnai derina kelerius metus į priekį.

    Lygiagrečiai vyksta Varšuvos Šopeno oro uosto modernizacijos planai, nes būtent iš jo ateityje ketinama perkelti civilinį srautą į naująjį hubą. Skelbiama, kad modernizacija gali kainuoti apie 220 000 000 eurų ir padidinti pralaidumą iki maždaug 30 000 000 keleivių per metus, o darbų pabaiga siejama su 2029 metų vasara.

    Praėjusiais metais Šopeno oro uostas aptarnavo apie 24 000 000 keleivių, todėl laikino pralaidumo didinimas vertinamas kaip būtinas sprendimas pereinamuoju laikotarpiu. Europos oro uostų apkrovos augimas ir vėlavimų problema pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių aviacijos rinkos tendencijų, todėl nauji, nuo nulio statomi oro uostai dažnai pristatomi kaip galimybė planuoti pajėgumus be senos infrastruktūros apribojimų.

    Verslas aplink būsimą hubą

    Projektas traukia ne tik aviacijos, bet ir lydinčių sektorių investuotojus, nes aplink didelį oro uostą formuojasi viešbučių, logistikos, konferencijų ir paslaugų ekosistema. Diskusijose pabrėžiama, kad oro uosto sėkmę lems ne viena metrika, o operacinis patikimumas, pralaidumas, atsparumas sutrikimams ir galimybė efektyviai aptarnauti skirtingų tipų orlaivius.

    Su projektu siejami ir viešbučių planai: Lenkijos valstybei priklausančio viešbučių portfelio valdytojai skelbia, kad atidarymo metu šalia oro uosto būtų planuojami du viešbučiai, iš viso apie 700 kambarių, o vėliau galėtų atsirasti ir daugiau objektų. Tokie sprendimai įprasti dideliuose hubuose, nes tranzitinis srautas, įgulos ir verslo kelionės generuoja paklausą ištisus metus.

    Vis dėlto galutinę projekto dinamiką lems keli veiksniai: administracinių leidimų grafikas, rangos etapų koordinavimas, kaštų kontrolė ir reali paklausa rinkoje. Aviacijos sektoriuje taip pat ryškėja tvarumo reikalavimų griežtėjimas, todėl nauji oro uostai vis dažniau projektuojami atsižvelgiant į energijos efektyvumą, triukšmo valdymą ir galimybes integruoti mažiau taršias antžemines operacijas.

    Jei darbų pradžia rudenį įvyks pagal planą, Port Polska taps vienu didžiausių infrastruktūros projektų regione, o verslui tai reikš ne tik statybų užsakymus, bet ir ilgalaikę paslaugų rinką aplink naują susisiekimo mazgą.