Tag: Port Polska

  • Port Polska prašo 70 mln zlotų ES paramos: planuoja išmanų elektros tinklą naujam oro uostui

    Lenkijoje įgyvendinamas projektas „Port Polska“ siekia 70 mln zlotų negrąžinamos Europos Sąjungos paramos iš programos FEnIKS – lėšos būtų skirtos išmaniajai elektros energijos skirstymo sistemai, turinčiai aprūpinti būsimą šalies oro uostą.

    Apie tai ketvirtadienį pranešė „Port Polska“, nurodydama, kad paraiška pateikta per CPK bendrovę. Tai pirmas kartas, kai įmonė kreipėsi dėl finansavimo pagal šią ES programą.

    Planuojama investicija apimtų išmanų skirstomąjį tinklą, kurio svarbiausia dalis – GPO-C pagrindinis elektros priėmimo punktas ir prijungimas prie 110 kV tinklo. Šis mazgas būtų esminė būsimos oro uosto energetikos sistemos dalis.

    Viso projekto vertė, kaip skelbiama, viršija 127 mln zlotų, o darbų įgyvendinimas numatomas 2027–2029 metais. Galutiniai paraiškos vertinimo rezultatai turėtų paaiškėti 2026–2027 metų sandūroje.

    Ką reiškia įtraukimas į FEnIKS sąrašą

    Liepą projektas „Išmaniojo elektros energijos skirstymo tinklo statyba pagal „Port Polska“ programą“ buvo įtrauktas į FEnIKS programoje identifikuotų projektų sąrašą. Tai suteikė jam teisę būti atrenkamam ne konkurso būdu.

    Tokiu keliu dažniausiai vertinami strateginės reikšmės projektai arba viešosios užduotys, numatytos teisės aktuose. Vis dėlto toks statusas nereiškia automatinės paramos – reikia pateikti paraišką su priedais, o dokumentacija turi gauti teigiamą įvertinimą.

    CPK siekia ES lėšų ir kitiems etapams

    Pranešime teigiama, kad CPK aktyviai ieško ES finansavimo ir tolesniems investicijų etapams. Bendrovė anksčiau jau gavo daugiau kaip 600 mln zlotų paramos geležinkelių projektams.

    Taip pat nurodoma, kad įmonė sėkmingai atsiskaitė už keturis projektus, finansuotus iš CEF instrumento.

  • CPK gavo leidimą perkelti ryšių tinklus būsimo oro uosto teritorijoje – darbai startuos lapkritį

    Lenkijos Centralny Port Komunikacyjny (CPK) bendrovė gavo leidimą pertvarkyti telekomunikacijų tinklą būsimo oro uosto teritorijoje. Tikslas – perkelti esamą infrastruktūrą už planuojamos statybos ribų, kad ji netrukdytų oro uosto objektams.

    Kaip pirmadienį pranešė CPK, naujas ryšių tinklas bus įrengtas Maurycewo, Szymanowo ir Elżbietowo vietovėse Teresino savivaldybėje. Darbai apims maždaug 3 km telekomunikacijų infrastruktūros ir teritorijos paruošimą statybai.

    Pagrindiniai rangos darbai turėtų prasidėti lapkričio pradžioje ir tęstis iki 2026 metų gruodžio pabaigos. Projektas bus įgyvendinamas „projektuok ir statyk“ principu.

    CPK nurodo, kad šie darbai yra vienas iš pasirengimo etapų, leidžiančių išvengti inžinerinių tinklų konfliktų su planuojama oro uosto plėtra ir sklandžiau pereiti prie kitų statybų etapų.

    Kiek kainuos ir kas planuojama toliau

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia 4,22 mln. zlotų (bruto). Telekomunikacijų tinklo perkėlimas laikomas svarbia parengiamąja investicija, būtina prieš pradedant didesnės apimties statybos darbus.

    CPK bendrovė priklauso valstybei ir yra atsakinga už „Port Polska“ projektą, kurį sudaro centrinis oro uostas tarp Varšuvos ir Lodzės bei greitųjų geležinkelių tinklas.

    Pagal anksčiau skelbtą grafiką iki 2032 metų pabaigos planuojama atiduoti naudoti naują oro uostą ir apie 130 km ilgio greitųjų geležinkelių atkarpą tarp Lodzės ir Varšuvos. Iki 2035 metų numatoma įgyvendinti ir kitus maršruto fragmentus – nuo Lodzės link Poznanės ir Vroclavo.

    Projektuose minėta, kad traukinių greitis šiuose ruožuose galėtų viršyti 300 km/val., tačiau artimiausias praktinis žingsnis dabar – inžinerinės infrastruktūros paruošimas būsimoms statyboms.

  • Lenkijoje baigtas svarbus CPK pasirengimo etapas: išpirkti sklypai būsimos geležinkelio atšakos trasoje

    Lenkijoje baigtas svarbus pasirengimo etapas, susijęs su planuojamu Centrinio komunikacijų uosto (CPK) projektu: bendrovė „Port Polska“ praneša įsigijusi visus sklypus, numatytus Savanoriško išpirkimo programoje būsimos geležinkelio atšakos teritorijoje.

    Kaip rašo WNP.pl, kalbama apie sklypus, esančius būsimos atšakos, kuri turėtų aptarnauti naują oro uostą, zonoje – Nowa Piasecznica ir Kawęczyn vietovėse. Ši atšaka turėtų būti naudojama dar oro uosto statybų metu, kad būtų galima gabenti ir perkrauti statybines medžiagas.

    Iš viso, nurodoma, įsigyti visi 9 užstatyti sklypai, kurie buvo įtraukti į Savanoriško įsigijimo programą. Jų bendras plotas siekia apie 2 hektarus.

    Tuo metu kiti privatūs, tačiau neužstatyti sklypai, reikalingi šiai infrastruktūrai, turėtų būti paimti kitu keliu – numatoma juos įgyti per nusavinimo procedūras.

    Kam reikalinga ši geležinkelio atšaka

    Planuojama atšaka būtų įrengta į šiaurės vakarus nuo planuojamo naujo šalies oro uosto ir sujungtų esamą geležinkelio liniją Nr. 3 su būsimu krovinių terminalu Oryszewo apylinkėse.

    Pirmuoju etapu atšaka būtų skirta statybų logistikai: per ją ketinama organizuoti medžiagų, reikalingų oro uostui, geležinkelio mazgui ir geležinkelio linijai Nr. 85, perkrovimą. Tarp minimų krovinių – skaldos, hidrauliniai rišikliai, asfaltas ir plienas.

    Vėliau, užbaigus oro uosto statybas, atšaka turėtų tarnauti jau kasdieniam komplekso aptarnavimui – numatoma, kad ji atliks ir kuro atšakos funkciją, aprūpindama terminalą bei techninę infrastruktūrą.

    Kokios sąlygos buvo siūlomos savanoriško išpirkimo programoje

    Bendrovė teigia, kad į programą įtrauktų sklypų savininkams buvo pateiktos palankios turto įsigijimo sąlygos. Viena galimybė – pasiūlymą skaičiuoti atkuriamąja verte, nevertinant nusidėvėjimo.

    Kitas variantas numatė, kad vertinimo suma galėjo būti didinama: 20 proc. nuo žemės vertės ir 40 proc. nuo vadinamųjų pagerinimų bei kitų sudėtinių dalių (pavyzdžiui, namo, ūkinių pastatų, auginamų kultūrų).

    Taip pat minimos ir papildomos pagalbos formos, tarp jų – parama persikraustant ar kompensacija dėl prarasto kreditingumo.

    Kas žinoma apie projektavimo ir statybos sutartį

    Nurodoma, kad geležinkelio atšaka bus pritaikyta būsimiems Didelio greičio geležinkelių parametrams ir planuojamai linijai Nr. 5 (vadinamajai CMK Północ) atkarpoje nuo naujo oro uosto iki Płocko ir Włocławeko.

    Projektavimo ir statybos konkursą laimėjo „Track Tec Construction“ ir „Unibep“ konsorciumas – darbus planuojama įgyvendinti pagal „projektuok ir statyk“ modelį. Sutarties vertė siekia 143,21 mln. zlotų (bruto), o visus darbus numatyta baigti per trejus metus nuo sutarties pasirašymo.

    Pirmųjų atšakos ruožų užbaigimas planuojamas 2029 metais. CPK bendrovė priklauso valstybei ir yra atsakinga už „Port Polska“ investicijos parengimą, įskaitant centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei didelio greičio geležinkelių tinklą.

    Pagal pateikiamą tvarkaraštį, iki 2032 metų pabaigos turėtų būti atidarytas naujasis oro uostas ir didelio greičio geležinkelio atkarpa tarp Lodzės ir Varšuvos, o iki 2035 metų – dalys maršruto iš Lodzės į Poznanę ir Vroclavą. Skelbiama, kad šiuose ruožuose traukiniai galėtų važiuoti didesniu nei 300 km/h greičiu.

  • Lenkijos „Port Polska“ startuoja su vėlavimu: naujasis CPK vadovas negarantuoja 2032 metų

    Lenkijoje vystomas projektas „Port Polska“ jau fiksuoja vėlavimą dar neprasidėjus esminiams statybos darbams. Nors oficialiai ir toliau kartojama, kad naujasis megaoro uostas turėtų būti atidarytas 2032 metais, naujasis Centrinio komunikacijos uosto (CPK) vadovas Piotras Borysas termino negarantuoja.

    Apie tai rašoma portale WNP, kuris atkreipia dėmesį į pirmuosius naujojo vadovo pareiškimus: projekto mastas ir sudėtingumas reiškia, kad tvarkaraštis gali būti peržiūrėtas. Paties oro uosto dalis kol kas, vaizdžiai tariant, tebėra „ant žemės“.

    Didžiausias signalas – jau vėluojantys terminalo pamatų darbai. Pagrindinis polių kalimas, kurį buvo tikėtasi pradėti ankstyvą rudenį, dar neprasidėjo, o statybos leidimo, kaip nurodoma, tikimasi tik 2026 metų gruodį.

    Statybvietėje jau dirba „Budimex“, tačiau kol kas vykdomi tik parengiamieji darbai ir atliktas bandomasis polių kalimas. Tai nereiškia, kad pradėtas tikrasis terminalo pamatų įrengimas, todėl investicijos grafikas nuo pat pradžių juda lėčiau, nei buvo komunikuota anksčiau.

    2032-ieji oficialiai lieka, bet garantijų nėra

    CPK vadovu tapęs P. Borysas viešai deklaruoja siekį laikytis numatyto grafiko, tačiau kartu pabrėžia, kad aplinkybės gali priversti planus koreguoti. Jo teigimu, projekte daug kintamųjų, o įvykiai statybos metu gali pakeisti realias galimybes.

    Skelbiama, kad CPK valdyboje vasarą įvyko pokyčiai: buvo akcentuojama, jog projektui šiame etape reikalinga daugiau inžinerinės ir statybų kompetencijos. Vis dėlto pirmosios naujojo vadovo žinutės rodo, kad terminų tema išlieka atvira.

    Projekto užkulisiuose kalbama, kad oro uosto įgyvendinimo tempas gali būti derinamas prie lėčiau judančios geležinkelio dalies. Teigiama, jog svarstoma „suvienodinti“ abiejų komponentų tempą, o tai gali reikšti ir vėlesnį oro uosto atidarymą.

    Minimi ir spėjimai, kad atidarymas teoriškai galėtų nusikelti net iki trejų metų, palyginti su oficialiu planu. Tai nėra patvirtintas sprendimas, tačiau pati tokia diskusija rodo, kad grafikas nebelaikomas nekintamu.

    Kas stringa statybvietėje ir konkursuose

    Pasak pateikiamos informacijos, statybos leidimo terminalui laukiama tik 2026 metų pabaigoje, o viena iš vėlavimo priežasčių siejama su dokumentacijos spragomis aplinkosaugos procedūrose. Kol leidimų nėra, esminiai darbai startuoti negali.

    Terminalo rangovo atranka ir geležinkelio tunelio po oro uostu rangovo parinkimas įvardijami kaip du kertiniai artimiausi darbai. Abu pirkimai vykdomi konkurencinio dialogo forma, kur daug dėmesio skiriama sprendinių derinimui su rinka.

    Taip pat nurodoma, kad dar nėra pasibaigęs konkursas dukterinės bendrovės „Port Polska.Lotnisko“, kuri turėtų būti atsakinga už statybą ir vėlesnį oro uosto valdymą, vadovo pareigoms. Tarp kandidatų esą yra gerai Lenkijos aviacijos sektoriuje žinomų žmonių, tačiau neaišku, ar laimėtojas automatiškai pateks ir į CPK valdybą.

    Geležinkelio dalis – prioritetas

    Kalbėdamas apie geležinkelio segmentą, P. Borysas pabrėžia atkarpas, kurios turėtų sujungti būsimą oro uostą su Varšuvos kryptimi ir išvesti eismą Lodzės link. Šių ruožų pirkimai, kaip teigiama, jau vyksta, o sprendiniai derinami su rinka.

    Kitas žingsnis, apie kurį kalbama, – planuojamas pirkimas svarbiam mazgui (vadinamajam Bolimovo mazgui), kuris turėtų sujungti greitąją liniją su esama geležinkelio infrastruktūra. Projekto logikai tai reikšminga, nes nuo šių jungčių priklauso, kaip realiai veiks susisiekimo sistema aplink naują oro uostą.

    Nors „Port Polska“ Lenkijoje pristatomas kaip strateginis infrastruktūros projektas, dabartinė situacija rodo, kad esminiai grafiko sprendimai dar gali keistis. Kol kas oficialus 2032 metų terminas išlieka, bet investicijos startas jau pažymėtas vėlavimo ženklu.

  • Milijardinis Lodzės Fabryczna stoties projektas neatsipirko? Port Polska žada dvigubą srautą

    Lodzės Fabryczna geležinkelio stotis po rekonstrukcijos tapo vienu moderniausių transporto mazgų Lenkijoje, tačiau realybėje keleivių srautai ilgą laiką nepasiekė lūkesčių. Vietos žiniasklaida ne kartą atkreipė dėmesį, kad erdviose stoties erdvėse dažniau jaučiamas tuštumos įspūdis nei piko valandų šurmulys.

    Projektas buvo itin brangus: bendra investicijų vertė siekė apie 420 000 000 eurų. Stotis integruota su miesto ir tarpmiestiniais autobusais, tramvajais, dviračių infrastruktūra bei automobilių parkavimu, todėl buvo planuota, kad ji taps kasdieniu regiono susisiekimo centru.

    Kas turėtų pakeisti situaciją?

    Pokyčio tikimasi sulaukti kartu su Port Polska projektu Baranuve ir su juo susietomis geležinkelių investicijomis. Planas numato, kad naujos jungtys ir greitesni maršrutai turėtų atvesti į Lodzę daugiau keleivių, o Fabryczna stotis iš „per didelės kasdienybei“ taptų natūraliu persėdimo tašku.

    „Pagal mūsų prognozes keleivių srautas Lodzės Fabryczna stotyje išaugs 100 proc., tai reiškia, kad judėjimas padvigubės“, – sakė Michałas Pyzikas.

    Didelio greičio geležinkelis ir tunelis

    Esminė grandis šiame plane yra didelio greičio geležinkelio plėtra, skirta sujungti svarbiausius miestus su būsimu centriniu oro uostu. Numatyta, kad atkarpoje tarp Lodzės ir Varšuvos greičiausi traukiniai galėtų kelionę sutrumpinti iki maždaug 40 minučių.

    Dar vienas svarbus projektas – skersinis tunelis po Lodzės centru, kuris turėtų panaikinti dabartinį „galinės stoties“ efektą. Tai leistų daliai maršrutų važiuoti per miestą, o Fabryczna stotis taptų ne kelionės pabaiga, bet maršruto dalimi.

    Jei šie projektai bus įgyvendinti pagal planą, Lodzė gali įsitvirtinti kaip vienas kertinių Lenkijos geležinkelio mazgų. Toks scenarijus reikštų, kad brangi ir ilgai kritikuota investicija pagaliau būtų išnaudota pagal pirminę paskirtį.

  • Lenkijos CPK įstatymas keičiamas: valdžia siūlo specialias žemės taisykles pratęsti iki 8 metų

    Kas keičiasi CPK projekte

    Lenkijos Vyriausybė pritarė CPK įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma iki 8 metų pratęsti specialiųjų taisyklių galiojimą teritorijose, svarbiose investicijai Port Polska. Apie sprendimą pranešė Ministrų Tarybos pirmininko kanceliarija.

    Šios specialiosios nuostatos apima žemės ir kito nekilnojamojo turto valdymą, teritorijų planavimą bei pasirengimą strateginiams infrastruktūros darbams. Praktikoje tai leidžia greičiau koordinuoti projektą ir išvengti tarpusavyje prieštaraujančių planavimo sprendimų.

    Kodėl terminą norima ilginti

    Šiuo metu specialiosios taisyklės galioja 4 metus, tačiau, valdžios vertinimu, toks laikotarpis nebeatitinka realaus CPK pasirengimo ir įgyvendinimo grafiko. Dėl to, pasibaigus terminui dar neprasidėjus daliai darbų, tektų grįžti prie įprastų procedūrų ir iš naujo derinti sprendimus.

    Ministrų Tarybos pirmininko kanceliarija nurodo, kad per trumpas laikotarpis gali apsunkinti reikalingų sklypų įsigijimą ir priversti keisti suplanuotą teritorijų panaudojimą. Tai, valdžios teigimu, didintų projekto kaštus ir riziką užvilkinti darbus.

    „Kai kurių investicijų atveju ketverių metų laikotarpis gali baigtis dar prieš prasidedant jų įgyvendinimui, todėl tektų keisti teritorijų naudojimo sprendinius, o tai apsunkintų turto įsigijimą ir didintų sąnaudas“, – sakė Ministrų Tarybos pirmininko kanceliarija.

    Ką apima CPK programa

    Įstatymo pataisas parengė Infrastruktūros ministerija. CPK programa numato pastatyti centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei plėtoti greitųjų geležinkelių sistemą.

    Pagal viešai skelbtus planus, naujasis oro uostas iš pradžių būtų pritaikytas aptarnauti apie 34 mln. keleivių per metus, o ilgalaikėje perspektyvoje galėtų būti plečiamas atsižvelgiant į rinkos paklausą. Šiame kontekste ilgesnis specialiųjų taisyklių terminas laikomas priemone užtikrinti nuoseklų pasirengimą tiek oro uosto, tiek susisiekimo infrastruktūros etapams.

  • KDP linija Varšuva–Port Polska–Lodzė: priimti dar du sprendimai, artinantys leidimą statyboms

    Mazovijos vaivada pranešė priėmęs du sprendimus dėl didelio greičio geležinkelio (KDP) linijos atkarpų vietos nustatymo maršrute nuo Varšuvos Vakarų stoties per Port Polska iki Lodzės Niciarniana stotelės. Tokie sprendimai apibrėžia trasos koridorių ir leidžia projektui pereiti į kitą stadiją – ruoštis statybos leidimų procedūroms.

    Pasak vaivadijos, vienas sprendimų apima tunelio ir KDP linijos 85 atkarpos statybą, susijusią su jungtimi Varšuva Vakarai–Port Polska–Lodzė. Anksčiau buvo priimtas ir kitas analogiškas sprendimas dėl kitos tos pačios linijos 85 dalies, todėl formuojamas vis vientisesnis maršruto teisinis pagrindas.

    Kas keičiasi po sprendimų

    Vietos nustatymo sprendimas yra vienas svarbiausių žingsnių prieš statybas: jis nustato tikslią investicijos vietą ir leidžia rengti dokumentus statybos leidimui gauti. Kai kurioms atkarpoms sprendimai gali būti skelbiami su skubaus vykdymo tvarka, kuri pagreitina perėjimą prie leidimų ir darbų planavimo.

    Ši KDP ašis yra platesnio Port Polska ir greitųjų geležinkelių tinklo projekto dalis. Tikslas – sujungti Varšuvą, naują oro uostą ir Lodzę, o vėliau išplėsti vadinamąją Y magistralę į Poznanę ir Vroclavą.

    Planuojami laikai ir greičiai

    Projektu numatoma, kad traukiniai galės važiuoti iki 320 kilometrų per valandą greičiu. Skelbiama, kad kelionė tarp Varšuvos ir Lodzės turėtų sutrumpėti iki maždaug 40 minučių, o iki naujo oro uosto – iki mažiau nei 20 minučių.

    Linijos Varšuva–Lodzė atidarymas planuojamas 2032 metų pabaigoje, tuo pat metu numatant ir naujo oro uosto veiklos startą. Likusios Y linijos atkarpos nuo Lodzės link Vroclavo ir Poznanės turėtų būti užbaigtos iki 2035 metų pabaigos.

    Skelbiama, kad iki 2032 metų geležinkelių investicijoms programoje numatyta daugiau nei 17 000 000 000 eurų, o bendra projekto kaina iki 2032 metų vertinama apie 30 000 000 000 eurų. Projektavimo darbai atkarpoje Varšuva–Lodzė yra gavę finansavimą iš ES instrumento Connecting Europe Facility.

  • Port Polska auga: CPK parodė komisariato vizualizacijas, aiškėja darbų kaina ir terminai

    Port Polska auga: CPK parodė komisariato vizualizacijas, aiškėja darbų kaina ir terminai

    Lenkijoje planuojamas naujas oro uostas Port Polska sulaukė dar vienos detalės: teritorijoje numatytas policijos komisariatas. Projektuotojai pabrėžia, kad tokio masto infrastruktūrai būtinos nuolatinės saugumo ir viešosios tvarkos pajėgos.

    Už šio objekto projektinę dokumentaciją atsakinga konsorciumo sutartis, o vizualizacijas pristatė CPK. Komisariatas turėtų tapti pareigūnų baze ir užtikrinti operatyvų reagavimą tiek keleivių, tiek oro uosto veiklos zonose.

    Numatoma, kad policija dirbs dviejose skirtingose teritorijose: viešai prieinamoje oro uosto dalyje ir riboto patekimo zonoje, susijusioje su skrydžių operacijomis. Tokia praktika taikoma didžiuosiuose tarptautiniuose oro uostuose, kur saugumas apima ne tik patikras, bet ir incidentų prevenciją, eismo, viešosios tvarkos bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    CPK nurodo, kad projektavimo ir leidimų parengimo darbų vertė siekia apie 830 000 eurų be PVM. Konkursas šiam infrastruktūros elementui pradėtas 2025 metais vasarį, o sutartis pasirašyta tų pačių metų birželį.

    Pats Port Polska projektas pristatomas kaip daugiametė investicija, kurios įgyvendinimas bus etapinis. Pirmuosius statybų darbus planuojama pradėti 2026 metų rugsėjį, kai turėtų būti pradedami terminalo ir geležinkelio stoties konstrukciniai darbai, įskaitant polių ir kolonų įrengimą.

    Iki 2026 metų pabaigos ir 2027 metais numatomi intensyvūs parengiamieji darbai bei gilesni kasimo darbai. Šiuo metu Port Polska atidarymas planuojamas 2032 metų pabaigoje, tuo pat metu numatant ir pirmojo naujos geležinkelio linijos Y ruožo parengtį, kuri turėtų pagerinti susisiekimą su didžiaisiais šalies miestais.

  • Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Lenkijoje planuojamas CPK projektas apima ne tik naują Port Polska oro uostą Baranove, bet ir plataus masto geležinkelių infrastruktūrą. Vienas svarbiausių elementų – po oro uostu projektuojama požeminė geležinkelio stotis, kuri turi tapti pagrindiniu mazgu keliaujantiems į oro uostą ir iš jo.

    Naujas detales viešai pateikė infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, taip pat einantis vyriausybės įgaliotinio CPK klausimams pareigas. Pasak jo, po terminalu suplanuota stotis turėtų turėti 6 peronus ir 10 kelio briaunų, kad būtų užtikrintas pakankamas pralaidumas ir atsarga augančiam srautui.

    Vyriausybės atstovas teigia, kad realus visų tipų traukinių judėjimas greičiausiai neviršys 300–350 traukinių per parą, kurie sustotų šioje stotyje. Pagal keleivių modeliavimą numatoma, kad ji galėtų aptarnauti apie 50 000 keleivių per parą, o tai atitinka didžiausių šalies stočių apkrovas.

    Šiuose skaičiavimuose daroma prielaida, kad viename traukinyje vidutiniškai keliaus apie 150–170 keleivių. Anksčiau svarstyti gerokai mažesni vidurkiai, tačiau, pasak projekto koordinatorių, toks scenarijus reikštų neefektyvų pajėgumų naudojimą ir nepagrįstai dideles eksploatacines sąnaudas.

    Požeminė stotis yra tik viena platesnio plano dalis: CPK geležinkelių segmentas siejamas su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti didžiuosius Lenkijos miestus ir sudaryti greitą jungtį su nauju oro uostu. Viešai deklaruojama, kad dalyje maršrutų būtų orientuojamasi į traukinių greitį virš 300 kilometrų per valandą, taip mažinant kelionių laiką ir skatinant persėdimą iš automobilių ar vidaus skrydžių.

    Kartu vystomi ir riedmenų planai: įsteigta bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri turėtų rūpintis traukinių parko modeliu, įsigijimais ir jo valdymu. Tarp svarstomų poreikių minimas ne mažiau kaip 40 didelio greičio traukinių, taip pat regioniniai ekspresai ir oro uostui pritaikyti Aero Express tipo sąstatai.

    Toks integruotas modelis, kai oro uosto terminalas sujungiamas su geležinkeliu po žeme, Europoje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti spūstis prie oro uostų ir trumpinti durys–durys kelionės laiką. Kartu tai kelia aukštus reikalavimus projektavimo tikslumui, saugai bei etapiniam statybų planavimui, nes stotis tampa kritine viso transporto mazgo dalimi.

  • CPK ieško naujo vadovo: paskelbtas konkursas, aiškūs reikalavimai ir artimi terminai

    Lenkijos valstybinė bendrovė CPK, atsakinga už strateginį infrastruktūros projektą Port Polska, pradėjo atranką į dvi valdybos pozicijas: generalinio direktoriaus ir valdybos nario, kuruosiančio nekilnojamąjį turtą bei ryšius su suinteresuotosiomis šalimis. Konkursą skelbia bendrovės stebėtojų taryba, o kandidatams keliami konkretūs patirties ir kompetencijų reikalavimai.

    Generalinio direktoriaus atrankoje akcentuojama vadovavimo patirtis didelio masto ir sudėtinguose investiciniuose projektuose. Ieškoma žmogaus, galinčio koordinuoti daugiadalykes komandas, prižiūrėti kelių projektų portfelį ir priimti sprendimus, kurie tiesiogiai veikia biudžetus, terminus ir rizikas.

    Reikalavimuose minimi infrastruktūros, pramonės ar didelių pastatų kompleksų projektai, kuriems būdingas sudėtingas derinimų, rangos ir finansavimo procesas. Kaip papildomi privalumai įvardijami projektų įgyvendinimas taikant projektinio finansavimo modelį ir MBA studijos.

    Paraiškas į generalinio direktoriaus konkursą ketinama priimti iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Antroji atranka, skirta valdybos nariui nekilnojamojo turto ir ryšių su suinteresuotosiomis šalimis srityje, numato ankstesnį terminą: iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos.

    Šiai pozicijai svarbi patirtis dirbant su sklypų įsigijimu ir valdymu, teritorijų planavimu bei regionine plėtra, taip pat gebėjimas kurti santykius su įvairiomis grupėmis skirtinguose investicijų etapuose. Tokia funkcijų apimtis rodo, kad projektui vienodai svarbūs ir žemės klausimai, ir sklandi komunikacija su projekto aplinka.

    Konkursai skelbiami po pastarųjų permainų aplink CPK. Vasarą iš pareigų pasitraukė ar buvo atleisti keli aukšto lygio vadovai, o valdžios atstovai viešai signalizavo, kad projektas pereina į intensyvesnį statybos darbų etapą, todėl siekiama sustiprinti vadovybę žmonėmis, turinčiais praktinės patirties statybose ir didelių investicijų valdyme.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba diskusijos dėl projekto prioritetų, ypač dėl didesnio dėmesio geležinkelių komponentui ir koordinavimo poreikio. Ši kryptis dažnai minima kaip argumentas, kodėl svarbu turėti vadovus, galinčius vienu metu suderinti inžinerinius sprendimus, teritorijų klausimus, finansinius modelius ir politinius lūkesčius.

    „Tai, kas pasiekia visuomenę, rodo sistemingą šio strateginio projekto apkarpymą ir terminų stūmimą“, – sakė Pawełas Szefernakeris, komentuodamas su CPK projektu susijusias permainas.

    CPK vadovybės atranka tampa vienu svarbiausių artimiausių mėnesių sprendimų, galinčių nulemti, kaip greitai ir kokiu tempu Port Polska bus stumiamas į priekį. Kandidatams keliami reikalavimai leidžia spręsti, kad bendrovė orientuojasi į vadovus, gebančius suvaldyti ne tik statybų procesus, bet ir sudėtingą suinteresuotųjų šalių lauką.