CP v2

Tag: Port Polska

  • KDP linija Varšuva–Port Polska–Lodzė: priimti dar du sprendimai, artinantys leidimą statyboms

    Mazovijos vaivada pranešė priėmęs du sprendimus dėl didelio greičio geležinkelio (KDP) linijos atkarpų vietos nustatymo maršrute nuo Varšuvos Vakarų stoties per Port Polska iki Lodzės Niciarniana stotelės. Tokie sprendimai apibrėžia trasos koridorių ir leidžia projektui pereiti į kitą stadiją – ruoštis statybos leidimų procedūroms.

    Pasak vaivadijos, vienas sprendimų apima tunelio ir KDP linijos 85 atkarpos statybą, susijusią su jungtimi Varšuva Vakarai–Port Polska–Lodzė. Anksčiau buvo priimtas ir kitas analogiškas sprendimas dėl kitos tos pačios linijos 85 dalies, todėl formuojamas vis vientisesnis maršruto teisinis pagrindas.

    Kas keičiasi po sprendimų

    Vietos nustatymo sprendimas yra vienas svarbiausių žingsnių prieš statybas: jis nustato tikslią investicijos vietą ir leidžia rengti dokumentus statybos leidimui gauti. Kai kurioms atkarpoms sprendimai gali būti skelbiami su skubaus vykdymo tvarka, kuri pagreitina perėjimą prie leidimų ir darbų planavimo.

    Ši KDP ašis yra platesnio Port Polska ir greitųjų geležinkelių tinklo projekto dalis. Tikslas – sujungti Varšuvą, naują oro uostą ir Lodzę, o vėliau išplėsti vadinamąją Y magistralę į Poznanę ir Vroclavą.

    Planuojami laikai ir greičiai

    Projektu numatoma, kad traukiniai galės važiuoti iki 320 kilometrų per valandą greičiu. Skelbiama, kad kelionė tarp Varšuvos ir Lodzės turėtų sutrumpėti iki maždaug 40 minučių, o iki naujo oro uosto – iki mažiau nei 20 minučių.

    Linijos Varšuva–Lodzė atidarymas planuojamas 2032 metų pabaigoje, tuo pat metu numatant ir naujo oro uosto veiklos startą. Likusios Y linijos atkarpos nuo Lodzės link Vroclavo ir Poznanės turėtų būti užbaigtos iki 2035 metų pabaigos.

    Skelbiama, kad iki 2032 metų geležinkelių investicijoms programoje numatyta daugiau nei 17 000 000 000 eurų, o bendra projekto kaina iki 2032 metų vertinama apie 30 000 000 000 eurų. Projektavimo darbai atkarpoje Varšuva–Lodzė yra gavę finansavimą iš ES instrumento Connecting Europe Facility.

  • Port Polska auga: CPK parodė komisariato vizualizacijas, aiškėja darbų kaina ir terminai

    Port Polska auga: CPK parodė komisariato vizualizacijas, aiškėja darbų kaina ir terminai

    Lenkijoje planuojamas naujas oro uostas Port Polska sulaukė dar vienos detalės: teritorijoje numatytas policijos komisariatas. Projektuotojai pabrėžia, kad tokio masto infrastruktūrai būtinos nuolatinės saugumo ir viešosios tvarkos pajėgos.

    Už šio objekto projektinę dokumentaciją atsakinga konsorciumo sutartis, o vizualizacijas pristatė CPK. Komisariatas turėtų tapti pareigūnų baze ir užtikrinti operatyvų reagavimą tiek keleivių, tiek oro uosto veiklos zonose.

    Numatoma, kad policija dirbs dviejose skirtingose teritorijose: viešai prieinamoje oro uosto dalyje ir riboto patekimo zonoje, susijusioje su skrydžių operacijomis. Tokia praktika taikoma didžiuosiuose tarptautiniuose oro uostuose, kur saugumas apima ne tik patikras, bet ir incidentų prevenciją, eismo, viešosios tvarkos bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    CPK nurodo, kad projektavimo ir leidimų parengimo darbų vertė siekia apie 830 000 eurų be PVM. Konkursas šiam infrastruktūros elementui pradėtas 2025 metais vasarį, o sutartis pasirašyta tų pačių metų birželį.

    Pats Port Polska projektas pristatomas kaip daugiametė investicija, kurios įgyvendinimas bus etapinis. Pirmuosius statybų darbus planuojama pradėti 2026 metų rugsėjį, kai turėtų būti pradedami terminalo ir geležinkelio stoties konstrukciniai darbai, įskaitant polių ir kolonų įrengimą.

    Iki 2026 metų pabaigos ir 2027 metais numatomi intensyvūs parengiamieji darbai bei gilesni kasimo darbai. Šiuo metu Port Polska atidarymas planuojamas 2032 metų pabaigoje, tuo pat metu numatant ir pirmojo naujos geležinkelio linijos Y ruožo parengtį, kuri turėtų pagerinti susisiekimą su didžiaisiais šalies miestais.

  • Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Lenkijoje planuojamas CPK projektas apima ne tik naują Port Polska oro uostą Baranove, bet ir plataus masto geležinkelių infrastruktūrą. Vienas svarbiausių elementų – po oro uostu projektuojama požeminė geležinkelio stotis, kuri turi tapti pagrindiniu mazgu keliaujantiems į oro uostą ir iš jo.

    Naujas detales viešai pateikė infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, taip pat einantis vyriausybės įgaliotinio CPK klausimams pareigas. Pasak jo, po terminalu suplanuota stotis turėtų turėti 6 peronus ir 10 kelio briaunų, kad būtų užtikrintas pakankamas pralaidumas ir atsarga augančiam srautui.

    Vyriausybės atstovas teigia, kad realus visų tipų traukinių judėjimas greičiausiai neviršys 300–350 traukinių per parą, kurie sustotų šioje stotyje. Pagal keleivių modeliavimą numatoma, kad ji galėtų aptarnauti apie 50 000 keleivių per parą, o tai atitinka didžiausių šalies stočių apkrovas.

    Šiuose skaičiavimuose daroma prielaida, kad viename traukinyje vidutiniškai keliaus apie 150–170 keleivių. Anksčiau svarstyti gerokai mažesni vidurkiai, tačiau, pasak projekto koordinatorių, toks scenarijus reikštų neefektyvų pajėgumų naudojimą ir nepagrįstai dideles eksploatacines sąnaudas.

    Požeminė stotis yra tik viena platesnio plano dalis: CPK geležinkelių segmentas siejamas su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti didžiuosius Lenkijos miestus ir sudaryti greitą jungtį su nauju oro uostu. Viešai deklaruojama, kad dalyje maršrutų būtų orientuojamasi į traukinių greitį virš 300 kilometrų per valandą, taip mažinant kelionių laiką ir skatinant persėdimą iš automobilių ar vidaus skrydžių.

    Kartu vystomi ir riedmenų planai: įsteigta bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri turėtų rūpintis traukinių parko modeliu, įsigijimais ir jo valdymu. Tarp svarstomų poreikių minimas ne mažiau kaip 40 didelio greičio traukinių, taip pat regioniniai ekspresai ir oro uostui pritaikyti Aero Express tipo sąstatai.

    Toks integruotas modelis, kai oro uosto terminalas sujungiamas su geležinkeliu po žeme, Europoje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti spūstis prie oro uostų ir trumpinti durys–durys kelionės laiką. Kartu tai kelia aukštus reikalavimus projektavimo tikslumui, saugai bei etapiniam statybų planavimui, nes stotis tampa kritine viso transporto mazgo dalimi.

  • CPK ieško naujo vadovo: paskelbtas konkursas, aiškūs reikalavimai ir artimi terminai

    Lenkijos valstybinė bendrovė CPK, atsakinga už strateginį infrastruktūros projektą Port Polska, pradėjo atranką į dvi valdybos pozicijas: generalinio direktoriaus ir valdybos nario, kuruosiančio nekilnojamąjį turtą bei ryšius su suinteresuotosiomis šalimis. Konkursą skelbia bendrovės stebėtojų taryba, o kandidatams keliami konkretūs patirties ir kompetencijų reikalavimai.

    Generalinio direktoriaus atrankoje akcentuojama vadovavimo patirtis didelio masto ir sudėtinguose investiciniuose projektuose. Ieškoma žmogaus, galinčio koordinuoti daugiadalykes komandas, prižiūrėti kelių projektų portfelį ir priimti sprendimus, kurie tiesiogiai veikia biudžetus, terminus ir rizikas.

    Reikalavimuose minimi infrastruktūros, pramonės ar didelių pastatų kompleksų projektai, kuriems būdingas sudėtingas derinimų, rangos ir finansavimo procesas. Kaip papildomi privalumai įvardijami projektų įgyvendinimas taikant projektinio finansavimo modelį ir MBA studijos.

    Paraiškas į generalinio direktoriaus konkursą ketinama priimti iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Antroji atranka, skirta valdybos nariui nekilnojamojo turto ir ryšių su suinteresuotosiomis šalimis srityje, numato ankstesnį terminą: iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos.

    Šiai pozicijai svarbi patirtis dirbant su sklypų įsigijimu ir valdymu, teritorijų planavimu bei regionine plėtra, taip pat gebėjimas kurti santykius su įvairiomis grupėmis skirtinguose investicijų etapuose. Tokia funkcijų apimtis rodo, kad projektui vienodai svarbūs ir žemės klausimai, ir sklandi komunikacija su projekto aplinka.

    Konkursai skelbiami po pastarųjų permainų aplink CPK. Vasarą iš pareigų pasitraukė ar buvo atleisti keli aukšto lygio vadovai, o valdžios atstovai viešai signalizavo, kad projektas pereina į intensyvesnį statybos darbų etapą, todėl siekiama sustiprinti vadovybę žmonėmis, turinčiais praktinės patirties statybose ir didelių investicijų valdyme.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba diskusijos dėl projekto prioritetų, ypač dėl didesnio dėmesio geležinkelių komponentui ir koordinavimo poreikio. Ši kryptis dažnai minima kaip argumentas, kodėl svarbu turėti vadovus, galinčius vienu metu suderinti inžinerinius sprendimus, teritorijų klausimus, finansinius modelius ir politinius lūkesčius.

    „Tai, kas pasiekia visuomenę, rodo sistemingą šio strateginio projekto apkarpymą ir terminų stūmimą“, – sakė Pawełas Szefernakeris, komentuodamas su CPK projektu susijusias permainas.

    CPK vadovybės atranka tampa vienu svarbiausių artimiausių mėnesių sprendimų, galinčių nulemti, kaip greitai ir kokiu tempu Port Polska bus stumiamas į priekį. Kandidatams keliami reikalavimai leidžia spręsti, kad bendrovė orientuojasi į vadovus, gebančius suvaldyti ne tik statybų procesus, bet ir sudėtingą suinteresuotųjų šalių lauką.

  • „Ryanair“ vadovas Lenkijoje apie Port Polska: 2032 metų terminas atrodo neįgyvendinamas

    Lenkijoje planuojamas Port Polska, apimantis naują centrinį oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pagal oficialius planus turėtų pradėti veikti 2032 metais. Tačiau aviacijos rinkos atstovai vis garsiau abejoja, ar toks grafikas įmanomas, ypač projektui pasiekus jautrų valdymo etapą.

    „Ryanair“ vadovas Lenkijoje Michałas Kaczmarzykas viešai suabejojo 2032 metų data ir teigė, kad toks terminas nuo pat pradžių buvo pernelyg optimistinis. Jo vertinimu, tokio masto infrastruktūros projektams dažniau galioja ne politiniai pažadai, o inžineriniai, finansiniai ir organizaciniai apribojimai.

    „Manau, kad 2032 metų data nuo pradžių buvo neįgyvendinama, nes projektas per didelis tokiai trumpai trukmei, o aviacijos sektoriuje stebuklai pasitaiko retai“, – sakė Michałas Kaczmarzykas.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir valdymo pokyčiai. Paskelbus apie permainas projekto bendrovės vadovybėje, rinkoje vėl sustiprėjo signalai, kad terminai gali slinkti, nes keičiantis komandai dažnai peržiūrimi prioritetai, pirkimai, rangos modelis ir rizikų valdymas.

    Kaczmarzykas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės valdomų bendrovių specifiką: jose personalo sprendimus neretai lemia ne vien kompetencijos, bet ir politiniai motyvai. Tokia dinamika, jo manymu, gali daryti įtaką projektų tęstinumui, ypač kai kalbama apie milijardinės vertės infrastruktūrą, kurios sėkmei būtinas stabilus valdymas ir nuosekli strategija.

    Port Polska dalis turėtų būti centrinis oro uostas, kurio pradinis pajėgumas planuojamas apie 34 mln. keleivių per metus. Kartu numatoma plėtoti greitųjų geležinkelių sistemą: pagal skelbiamą grafiką iki 2032 metų pabaigos turėtų būti įgyvendinta greitojo susisiekimo atkarpa tarp Lodzės ir Varšuvos, o vėlesniu etapu planuojami ryšiai su Poznane ir Vroclavu.

    Aviacijos ir transporto ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokie projektai priklauso nuo kelių lygiagrečių „kritinių kelių“: žemės paėmimo ir leidimų, finansavimo modelio, tarptautinių pirkimų, statybos pajėgumų bei integracijos su esama transporto infrastruktūra. Kuo daugiau grandžių, tuo didesnė tikimybė, kad viena iš jų taps stabdžiu ir perskaičiuos visą terminą.

    Kol kas projektas deklaruojamas kaip strateginis, tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar deklaruojamas atidarymo laikas atitinka realų darbų tempą ir rizikų mastą. Net ir nedidelis atsilikimas ankstyvose fazėse paprastai brangiai kainuoja vėliau, nes išaugina rangos, medžiagų ir finansavimo sąnaudas bei apsunkina derinimą su geležinkelių plėtros grafiku.

  • Britų „Menzies Aviation“ taikosi į Lenkijos oro uostus: planas Port Polska ir konkurencija kainoms

    Tarptautinė antžeminio aptarnavimo bendrovė „Menzies Aviation“ stiprina pastangas įžengti į Lenkijos oro uostų rinką. Įmonė, dirbanti šimtuose oro uostų visame pasaulyje, sako matanti didelį augimo potencialą ir tikisi ateityje dalyvauti naujojo Port Polska projekte.

    Antžeminis aptarnavimas apima kritines operacijas nuo lėktuvo stovėjimo aikštelėje, bagažo ir keleivių aptarnavimo iki krovinio ir degalų paslaugų. Nuo šių procesų kokybės priklauso punktualumas, sauga ir keleivių patirtis, o augant skrydžių srautams visoje Europoje paslaugų pajėgumas tampa viena jautriausių grandžių.

    Rinka, kurioje dominuoja vietiniai žaidėjai

    Lenkijoje antžeminio aptarnavimo segmentą iš esmės valdo vietos operatoriai, glaudžiai susiję su oro uostų infrastruktūros valdytojais. Dėl to naujiems tarptautiniams tiekėjams patekti į rinką yra sudėtingiau, o konkurencija dėl kainos ir kokybės pokyčių dažnai priklauso nuo reguliavimo bei oro uostų sprendimų.

    „Menzies Aviation“ atstovai pabrėžia, kad pirmieji žingsniai paprastai yra du: susitarti su oro linijomis dėl paslaugų apimties ir gauti visus reikiamus leidimus veiklai konkrečiuose oro uostuose. Įmonė teigia, kad bendradarbiauja su daugeliu oro linijų, kurios jau skraido į Lenkiją, todėl komercinis pagrindas deryboms egzistuoja.

    Kodėl įėjimas į rinką stringa?

    Bendrovė pripažįsta, kad didžiausia praktinė kliūtis yra leidimų ir sertifikavimo procesai, kurie skirtingose šalyse skiriasi, o Lenkijoje laikomi sudėtingais. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie darbą didžiuosiuose oro uostuose, kur veikia griežtos saugos, personalo patikros ir infrastruktūros prieigos taisyklės.

    Bandymas įsitvirtinti Varšuvos Modlino oro uoste, pasak įmonės, anksčiau nebuvo sėkmingas dėl to, kad reikalingi leidimai nebuvo gauti laiku. Vis dėlto „Menzies Aviation“ tvirtina toliau vertinanti kelias prioritetines vietas visoje Lenkijoje, o Modlinas išlieka tarp galimų variantų.

    Port Polska ir pažadas keleiviams

    Didžiausia strateginė galimybė įmonei yra planuojamas Port Polska, kuris galėtų pakeisti jėgų balansą regione. Tarptautiniai operatoriai tokiais atvejais dažnai siekia įsitvirtinti anksti, nes nauji oro uostai leidžia kurti procesus nuo nulio, o oro linijos linkusios atsivesti partnerius, su kuriais jau turi patirties kituose maršrutuose.

    „Konkurencija paprastai reiškia ir geresnes kainas, ir geresnę paslaugų kokybę“, – sakė „Menzies Aviation“ atstovas Jiří Petržilka.

    Įmonė akcentuoja masto pranašumą: standartizuoti procesai ir patirtis skirtinguose oro uostuose leidžia siūlyti vienodesnę paslaugų kokybę tiek pigių skrydžių bendrovėms, tiek tradiciniams vežėjams. Tokia logika, pasak „Menzies Aviation“, ilgainiui turėtų atsispindėti ir keleivių patirtyje, ir oro linijų kaštuose, jei rinkoje atsirastų daugiau pasirinkimo.

  • Port Polska terminalo konkursas įsibėgėja: 5 konsorciumai ir 16 įmonių, dauguma vietinės

    Lenkijos projektą Port Polska įgyvendinanti bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pakvietė rangovus teikti kainos ir kokybės pasiūlymus būsimo centrinio oro uosto keleivių terminalo statybai. Į atranką pateko penki konsorciumai, kuriuos sudaro 16 įmonių, o didžioji dalis dalyvių yra Lenkijos statybų rinkos lyderiai.

    CPK nurodė, kad pasiūlymams pateikti skirta 60 dienų. Vertinant bus skaičiuojama ne tik kaina, bet ir darbų technologija bei organizavimas, taip pat garantijos sąlygos, o laimėtoju taps daugiausia balų pagal visus kriterijus surinkęs konsorciumas.

    Pasak CPK, iki kvietimo teikti galutinius pasiūlymus vyko konkurencinis dialogas, kuriame daug dėmesio skirta sprendinių suderinimui ir praktinei patirčiai. Bendrovė pabrėžė, kad iš 16 procese dalyvaujančių subjektų net 14 yra didelės Lenkijos statybų įmonės.

    Sutartį su keleivių terminalo rangovu planuojama pasirašyti 2026 metų ir 2027 metų sandūroje. Tuo pat metu šio projekto parengiamieji darbai jau stumiasi į priekį: rudenį numatoma pradėti teritorijos paruošimą terminalui, įskaitant pamatų įrengimui reikalingą polių kalimą.

    Terminalas ir darbų grafikas

    Planuojama, kad terminalo plotas sieks apie 450 000 kvadratinių metrų. Atidarymo dieną jame turėtų veikti iki 170 bilietų ir bagažo registracijos vietų, o oro uosto dalyje numatomas daugiau nei 35 000 darbuotojų poreikis.

    Pirmuoju etapu oro uosto perone turėtų atsirasti 26 kontaktinės orlaivių stovėjimo vietos siauro fiuzeliažo lėktuvams ir 23 vietos plačiafiuzeliažiams. Taip pat numatyta 18 lankstaus pritaikymo MARS tipo pozicijų, kai prireikus vietoje vieno plačiafiuzeliažio gali būti statomi du siauro fiuzeliažo orlaiviai.

    Statybos darbus planuojama užbaigti 2031 metais. Po to sektų priėmimo procedūros, sistemų bandymai ir sertifikavimas, o šie etapai, pagal CPK pateiktą planą, turėtų trukti iki 2032 metų.

    Kas yra Port Polska?

    CPK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, atsakinga už Port Polska programą. Joje numatytas centrinis oro uostas tarp Varšuvos ir Lodzės, kuris, pagal projekto ambiciją, turėtų tapti vienu moderniausių objektų šiame Europos regione ir turėti du nepriklausomus kilimo ir tūpimo takus.

    Pagal skelbiamus planus, atidarymo metais oro uosto pralaidumas turėtų siekti 34–44 milijonus keleivių per metus, o metinis skrydžių operacijų skaičius viršyti 300 000. Investicijų poreikis iki 2032 metų vertinamas maždaug 30 200 000 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų pagal apytikrį santykį keturi zlotai už eurą.

    Terminalo statyboms ruošiama ir infrastruktūra: 2026 metais pabaigoje CPK buvo paskelbusi apie maždaug 36 500 000 eurų vertės sutartį su „Budimex“ dėl pamatų ir su jais susijusių darbų. Žemės darbų pradžia siejama su šių metų rudens laikotarpiu.

    Port Polska programoje numatytas ne tik oro uostas, bet ir greitųjų geležinkelių sistema. Pagal planą, iki 2032 metų turėtų atsirasti apie 130 kilometrų ilgio didelio greičio atkarpa tarp Varšuvos ir Lodzės, o vėliau plėtra numatoma Poznanės ir Vroclavo kryptimis, su projektuojamu iki 320 kilometrų per valandą greičiu.

  • Lenkai didina CPK ambicijas: „Port Polska“ startuos su 44 mln keleivių ir uždarys Šopeną

    Lenkai didina CPK ambicijas: „Port Polska“ startuos su 44 mln keleivių ir uždarys Šopeną

    Naujasis Lenkijos centrinis oro uostas „Port Polska“, kurį vysto bendrovė Centralny Port Komunikacyjny, bus projektuojamas didesniam srautui, nei numatyta anksčiau. Skelbiama, kad atidarymo metu, planuojamu 2032 metais, oro uostas turėtų aptarnauti apie 44 mln. keleivių per metus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes ankstesnėse prielaidose startinė metinė talpa buvo vertinama maždaug 34 mln. keleivių. Kitaip tariant, jau pirmajame etape numatomas papildomas maždaug 10 mln. keleivių potencialas, kuris keičia ir viso projekto mastą.

    Sprendimas didinti pajėgumus siejamas su ilgiau nei metus trukusiomis prognozėmis ir finansiniais vertinimais, taip pat su numatomu aviacijos rinkos augimu regione. Prie to prisideda ir nacionalinio vežėjo LOT plėtros planai, nes jis laikomas pagrindiniu būsimo mazgo operatoriumi.

    „Didinant pajėgumus nuo pat starto siekiama išvengti situacijos, kai augantis srautas greitai atsiremia į infrastruktūros ribas“, – sakė Lenkijos infrastruktūros viceministras Maciej Lasek.

    Pagal atnaujintą planą, atidarius „Port Polska“, Varšuvos Šopeno oro uostas keleiviniams skrydžiams turėtų būti uždarytas, o srautai perkelti į naująjį centrą. Tai reikštų esminį Lenkijos aviacijos sistemos perskirstymą ir naują logistikos ašį ne tik sostinei, bet ir visai šaliai.

    Ilgalaikė projekto ambicija dar didesnė: po etapinės plėtros „Port Polska“ siekiama išauginti iki maždaug 60 mln. keleivių per metus. Taip pat minima galimybė aptarnauti per 450 000 skrydžių operacijų per metus, tačiau šie rodikliai būtų pasiekiami palaipsniui.

    Praktiniai darbai jau juda į priekį: pranešta apie sutartį dėl pamatų darbų, o simbolinis statybų startas teritorijoje numatomas 2026 metų rugsėjį. Tų pačių metų rudenį turėtų prasidėti ir keleivių terminalo statybos, kurios laikomos kritiniu visos investicijos etapu.

  • Naujausias posūkis dėl Port Polska: planuose ir pigūs skrydžiai, o Šopeno oro uostas keisis

    Naujausias posūkis dėl Port Polska: planuose ir pigūs skrydžiai, o Šopeno oro uostas keisis

    Lenkijoje planuojamas naujas centrinis oro uostas Port Polska turi tapti didžiausiu šalies aviacijos mazgu ir perimti reikšmingą dalį Varšuvos oro eismo. Nors projekte numatoma, kad pagrindinis jo naudotojas bus nacionalinis vežėjas, infrastruktūra bus pritaikyta ir kitokiam skrydžių modeliui.

    Pagal viešai aptariamą operacinę kryptį apie 60 proc. laiko tarpų kilimui ir tūpimui būtų skirta bendrovei „LOT“. Tai reiškia, kad Port Polska pirmiausia būtų formuojamas kaip persėdimų ir reguliarių skrydžių centras, tačiau kartu ieškoma sprendimų, kaip efektyviai aptarnauti ir didelius sezoninius srautus.

    Aktualu tai, kad projektuotojai numato sąlygas dirbti ir pigių skrydžių bendrovėms bei užsakomųjų skrydžių operatoriams. Tokie vežėjai paprastai kelia didžiausią apkrovą vasarą, kai keleivių srautai staigiai šokteli ir oro uostams svarbiausia tampa greita, standartizuota keleivių patikra.

    Šis požiūris žymi nukrypimą nuo ankstesnės logikos, kai pigių skrydžių srautus buvo planuojama labiau nukreipti į regioninius oro uostus. Praktikoje tai reikštų, kad naujasis centrinis mazgas būtų kuriamas kaip universalesnis, galintis vienu metu aptarnauti ir persėdimus, ir masinį atostogų turizmą.

    Su Port Polska siejamas ir pokytis Varšuvos Fryderyko Šopeno oro uostui, kuriame ilgainiui numatomas civilinio eismo mažinimas. Tai gali paliesti ne tik tradicinius maršrutus, bet ir dalį niskokosčių bendrovių, priklausomai nuo to, kaip bus sudėliotas perėjimo planas.

    Vežėjų ir maršrutų perkėlimas nevyktų vienu metu. Tam bus taikomas ORAT procesas, kuris apima pasirengimą eksploatacijai ir skrydžių perkėlimą, kai etapais testuojamos sistemos, apmokomi darbuotojai ir derinami tvarkaraščiai, kad nebūtų sutrikdytas keleivių aptarnavimas.

    Terminalo sprendiniai taip pat bus pritaikomi skirtingiems vežėjų poreikiams, įskaitant pigių skrydžių modelį, kur svarbi greita keleivių apyvarta ir paprastesnės paslaugos. Didelį vaidmenį projekte turėtų atlikti automatizacija, leidžianti vienu metu aptarnauti daugiau keleivių ir mažinti eiles piko metu.

  • CPK žengė dar vieną žingsnį oro uosto link: parinkta įmonė archeologiniams kasinėjimams

    Lenkijos Centrinio transporto mazgo projektą įgyvendinanti bendrovė CPK pranešė pasirinkusi rangovą archeologiniams kasinėjimams, kurie bus vykdomi prieš pradedant kelių infrastruktūros darbus aplink planuojamą oro uostą. Pasak bendrovės, tyrimai yra būtini, kad statybos vyktų nepažeidžiant kultūros paveldo reikalavimų.

    Archeologinius darbus vykdys konsorciumas, kurio lyderė yra Pracownia Archeologiczno-Konserwatorska Archeoplan, kartu dirbs ir Archeologiczny Serwis Konsultacyjno-Badawczy. Šie tyrimai apima teritorijas, kuriose prieš žemės darbus privaloma patikrinti, ar nėra archeologinių radinių.

    Mazovijos vaivadijos paminklų apsaugos konservatorius yra nurodęs 18 archeologinių vietų, kuriose turi būti atlikti išsamūs tyrimai. Bendra tyrimų teritorija siekia apie 1 540 arų, todėl darbai planuojami etapais, derinant lauko tyrimus ir vėlesnį rezultatų apdorojimą.

    CPK skelbia, kad lauko darbai turėtų trukti apie vienerius metus, o dar maždaug 12 mėnesių bus skirta tyrimų rezultatams apibendrinti, dokumentuoti ir parengti galutines išvadas. Sutarties trukmė numatoma 24 mėnesiams nuo jos pasirašymo.

    Bendrovė nurodė, kad rangovas buvo atrinktas pagal kainą, kuri šiuo pirkimu tapo vieninteliu vertinimo kriterijumi. Toks pasirinkimo modelis viešuosiuose pirkimuose taikomas, kai techniniai reikalavimai ir darbų apimtis yra aiškiai apibrėžti iš anksto.

    Projektas yra platesnės Port Polska programos dalis, kuria siekiama sukurti centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei sujungti jį su naujomis kelių ir geležinkelių jungtimis. Pagal viešai skelbtą grafiką, statybos teritorijose numatomos nuo 2026 metų, o oro uosto veiklos pradžia planuojama 2032 metais.

    CPK anksčiau taip pat informavo apie pasirengimą archeologiniams darbams planuojamai didelio greičio geležinkelio atkarpai tarp Varšuvos ir Lodzės. Tokie tyrimai yra įprasta didelių infrastruktūros projektų dalis, nes leidžia sumažinti riziką, kad statybų metu aptikti radiniai sustabdys darbus arba privers skubiai keisti projektinius sprendimus.