CP v2

Tag: Port Polska

  • CPK ir Lodzės oro uostas susitarė: aiškėja, kaip regioniniai oro vartai įsijungs į Port Polska planą

    CPK ir Lodzės oro uostas susitarė: aiškėja, kaip regioniniai oro vartai įsijungs į Port Polska planą

    Susitarimas dėl bendradarbiavimo

    Lenkijos centrinio transporto mazgo projektą vystanti bendrovė CPK ir Lodzės tarptautinis oro uostas pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Dokumente numatyta, kad abi pusės koordinuos veiksmus, susijusius su nacionalinės aviacijos sistemos atsparumu ir pasirengimu dideliems pokyčiams.

    Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad sparčiai augant keleivių ir krovinių srautams būtų išlaikytas skrydžių tęstinumas net ir esant trikdžiams. Tarp praktinių krypčių įvardijami mokymai, operacinių sprendimų testai ir pratybos, kurios vėliau galėtų būti pritaikytos naujajame centriniame oro uoste.

    „Europos patirtis rodo, kad modernus oro susisiekimas remiasi ne vienu oro uostu, o tarpusavyje papildančiu tinklu“, – sakė Lodzės oro uosto vadovė Anna Midera.

    Ar regioniniai oro uostai taps konkurentais?

    Projekto pristatyme dalyvavęs vyriausybės įgaliotinis CPK klausimais, Infrastruktūros ministerijos valstybės sekretorius Maciejus Lasekas pabrėžė, kad regioniniai ir centrinis oro uostas neturėtų būti supriešinami. Pasak jo, tokia sistema labiau primena vieną organizmą, kuriame skirtingi oro uostai atlieka skirtingas funkcijas.

    Jo teigimu, regioniniai oro uostai dažniausiai aptarnauja tiesioginius maršrutus, o didieji aviacijos centrai specializuojasi persėdimo ir tolimųjų skrydžių segmente. Tai reiškia, kad rinkoje išlieka vietos ir pigių skrydžių, ir tarpkontinentinių krypčių plėtrai, jei infrastruktūra planuojama kaip vientisas tinklas.

    Kas žinoma apie Port Polska ir terminus

    CPK vadovas Filipas Czernickis akcentavo, kad planuojamas modelis remiasi funkcijų pasidalijimu: centrinis oro uostas būtų orientuotas į persėdimus ir tarpžemyninius skrydžius, o regioniniai – į „point to point“ maršrutus ir žemų kaštų bendrovių srautus. Tokia logika taikoma daugelyje Europos rinkų, kur aplink pagrindinį mazgą veikia stiprūs regioniniai oro vartai.

    Pagal viešai skelbiamą projekto grafiką, CPK oro uosto statybų pradžia planuojama 2026 metais, o sertifikavimo procesai numatomi iki 2031 metų. Projekto tikslas – sukurti naują centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės, kuris turėtų pradėti veikti 2032 metais.

    Lodzės oro uostas pastaraisiais metais didino srautus, o 2024 metais aptarnavo daugiau kaip 489 000 keleivių ir fiksavo rekordinį rezultatą. Oro uostas vykdo reguliarius skrydžius į kelias populiarias kryptis Europoje ir, pasak projekto šalininkų, galėtų tapti svarbia baze mokymams bei operaciniams bandymams, kol CPK infrastruktūra dar tik kuriama.

  • Port Polska startas Baranove jau rudenį: kas statys terminalą ir kokie verslai telkiasi aplink

    Lenkijoje į lemiamą etapą pereina Centrinio susisiekimo uosto projektas, viešojoje erdvėje dažnai siejamas su CPK. Projektas apima naują pagrindinį šalies oro uostą Baranovo apylinkėse ir su juo integruotą geležinkelio mazgą, kuris turėtų tapti svarbiu susisiekimo centru regione.

    Susisiekimo ministerijos atstovai skelbia, kad sunkieji statybos darbai Baranove planuojami pradėti rugsėjį. Tai reikštų realų perėjimą nuo projektavimo ir procedūrų prie fizinės statybos, tačiau kartu pabrėžiama, kad dar turi būti galutinai užbaigtas administracinių sprendimų paketas.

    Pirmasis didelis rangos etapas

    Vienas pirmųjų didelės apimties darbų etapų numatytas terminalo ir po juo projektuojamos geležinkelio stoties pamatams. Šioje stadijoje ypač svarbi geotechnika, nes terminalo konstrukcijos apkrovos bus didelės, o darbai turi būti suderinti su būsimos stoties infrastruktūra po pastatu.

    CPK bendrovė kaip palankiausią pasiūlymą giliųjų pamatų konkursui pasirinko bendrovės „Budimex“ paraišką. Skelbiama, kad darbų vertė siekia apie 34 000 000 eurų, o numatyta įrengti daugiau kaip 8 100 polių ir kolonų, kurių ilgis gali siekti nuo 9 iki 30 metrų.

    Skaičiuojama, kad bendras grunto sutvirtinimo elementų ilgis viršys 140 kilometrų. Sutartį planuojama pasirašyti 2026 metų birželį, o polių įrengimo darbus numatyta užbaigti iki 2027 metų pabaigos, galutinį priėmimą planuojant 2028 metų pradžioje.

    Grafikas iki 2032 metų

    Pagal viešai aptariamą grafiką naujojo oro uosto statyba turėtų įsibėgėti 2026 metais, sertifikavimo procesas planuojamas 2031 metais, o atidarymas numatomas 2032 metais. Aviacijos rinkai tai svarbus signalas, nes oro bendrovės maršrutų planavimą ir lėktuvų bazavimą dažnai derina kelerius metus į priekį.

    Lygiagrečiai vyksta Varšuvos Šopeno oro uosto modernizacijos planai, nes būtent iš jo ateityje ketinama perkelti civilinį srautą į naująjį hubą. Skelbiama, kad modernizacija gali kainuoti apie 220 000 000 eurų ir padidinti pralaidumą iki maždaug 30 000 000 keleivių per metus, o darbų pabaiga siejama su 2029 metų vasara.

    Praėjusiais metais Šopeno oro uostas aptarnavo apie 24 000 000 keleivių, todėl laikino pralaidumo didinimas vertinamas kaip būtinas sprendimas pereinamuoju laikotarpiu. Europos oro uostų apkrovos augimas ir vėlavimų problema pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių aviacijos rinkos tendencijų, todėl nauji, nuo nulio statomi oro uostai dažnai pristatomi kaip galimybė planuoti pajėgumus be senos infrastruktūros apribojimų.

    Verslas aplink būsimą hubą

    Projektas traukia ne tik aviacijos, bet ir lydinčių sektorių investuotojus, nes aplink didelį oro uostą formuojasi viešbučių, logistikos, konferencijų ir paslaugų ekosistema. Diskusijose pabrėžiama, kad oro uosto sėkmę lems ne viena metrika, o operacinis patikimumas, pralaidumas, atsparumas sutrikimams ir galimybė efektyviai aptarnauti skirtingų tipų orlaivius.

    Su projektu siejami ir viešbučių planai: Lenkijos valstybei priklausančio viešbučių portfelio valdytojai skelbia, kad atidarymo metu šalia oro uosto būtų planuojami du viešbučiai, iš viso apie 700 kambarių, o vėliau galėtų atsirasti ir daugiau objektų. Tokie sprendimai įprasti dideliuose hubuose, nes tranzitinis srautas, įgulos ir verslo kelionės generuoja paklausą ištisus metus.

    Vis dėlto galutinę projekto dinamiką lems keli veiksniai: administracinių leidimų grafikas, rangos etapų koordinavimas, kaštų kontrolė ir reali paklausa rinkoje. Aviacijos sektoriuje taip pat ryškėja tvarumo reikalavimų griežtėjimas, todėl nauji oro uostai vis dažniau projektuojami atsižvelgiant į energijos efektyvumą, triukšmo valdymą ir galimybes integruoti mažiau taršias antžemines operacijas.

    Jei darbų pradžia rudenį įvyks pagal planą, Port Polska taps vienu didžiausių infrastruktūros projektų regione, o verslui tai reikš ne tik statybų užsakymus, bet ir ilgalaikę paslaugų rinką aplink naują susisiekimo mazgą.