Tag: Povandeniniai kabeliai

  • Interneto povandeniniai kabeliai gali tapti „ausimis“: siūloma jais stebėti banginius

    Didžioji dalis tarptautinio interneto srauto keliauja ne per palydovus, o povandeniniais kabeliais, tačiau mokslininkai siūlo šiuos kabelius panaudoti ir dar vienam tikslui – banginių stebėsenai. Idėja paprasta: banginių skleidžiami garsai sukelia menkas vibracijas, kurias gali „pajusti“ jūros dugnu nutiesti šviesolaidiniai kabeliai.

    Kai banginis šaukiasi, garso banga sklinda vandeniu, pasiekia dugną ir sukelia labai mažus virpesius. Tokie virpesiai gali būti užfiksuoti kabeliuose, jei naudojama technologija, leidžianti šviesolaidį paversti tarsi ilga jutiklių linija.

    Apie tokio metodo potencialą kalbama naujoje mokslinėje apžvalgoje, kurioje teigiama, kad jau egzistuojantis kabelių tinklas teoriškai galėtų tapti planetos masto jūrų žinduolių „stebėjimo observatorija“. Tai būtų alternatyva įprastiems hidrofonams – povandeniniams mikrofonams, kuriuos įrengti ir prižiūrėti brangu, o aprėpti dideles teritorijas itin sudėtinga.

    Mokslininkams svarbu ne tik „išgirsti“ banginius, bet ir suprasti, kur jie yra bei kaip juda. Kabeliai, išsidėstę dideliuose atstumuose, šiuo požiūriu patrauklūs tuo, kad jie jau yra jūros dugne, o dalis įrangos gali likti sausumoje.

    Tūkstančiai „jutiklių“ viename kabelyje

    Siūlomas metodas vadinamas paskirstytuoju akustiniu jutimu (angl. distributed acoustic sensing, DAS). Jo esmė – į šviesolaidį leidžiami lazerio impulsai, o prietaisai analizuoja nedidelius grįžtančios šviesos pokyčius.

    Įprastai šviesolaidiniai kabeliai perduoda informaciją šviesos signalais, tačiau labai maža šviesos dalis dėl mikroskopinių stiklo netolygumų išsisklaido atgal. Kai garso banga sukelia menką šviesolaidžio deformaciją, keičiasi ir šis atgalinis signalas – taip galima nustatyti, kurioje kabelio vietoje kilo trikdis.

    Skirtingai nei vienoje vietoje įrengtas mikrofonas, DAS leidžia matuoti pokyčius daugelyje taškų išilgai kabelio. Praktikoje tai reiškia, kad vienas kabelis gali veikti lyg tūkstančiai atskirų jutiklių.

    Bandymas prie Svalbardo ir banginių lokalizavimas

    Apžvalgoje primenamas 2022 metais publikuotas eksperimentas, kai prie Svalbardo (Norvegija) buvo panaudotas esamas povandeninis telekomunikacijų kabelis. Tyrėjai 120 kilometrų atkarpą pavertė maždaug 30 000 „jutimo taškų“, išdėstytų kas 4 metrus.

    Tuomet pavyko aptikti žemo dažnio mėlynųjų ir finvalų (fin whales) balsus. Kadangi garsas skirtingas kabelio atkarpas pasiekia nevienodu laiku, delsos analizė leido apytiksliai nustatyti, iš kur sklido šauksmai – kitaip tariant, lokalizuoti banginius.

    Dar viename 2023 metų darbe, remiantis penkių valandų įrašais iš dviejų Arkties kabelių, buvo identifikuoti 1 808 finvalų šauksmai ir sekami aštuoni gyvūnai, kai kuriais atvejais keli – vienu metu. Nurodoma, kad gyvūnus pavyko aptikti iki 9,4 kilometro atstumu nuo kabelių, o lokalizavimo tikslumas siekė maždaug 100 metrų.

    Kur tai galėtų praversti ir kokios kliūtys

    Tokio tipo stebėsena galėtų tapti naudinga vis labiau industrializuojamame vandenyne, kuriame daugėja triukšmo – nuo laivybos iki statybų ir kitų veiklų. Straipsnyje aptariama ir idėja, kad laivybos koridoriuose akustinė stebėsena teoriškai galėtų tapti ankstyvo perspėjimo priemone: aptikus banginių balsus, operatoriai galėtų gauti signalą ir imtis atsargumo priemonių.

    Vis dėlto tai dar nėra pasaulinė sistema. Viena didžiausių kliūčių – duomenų kiekis: priklausomai nuo nustatymų, 50 kilometrų DAS instaliacija per parą gali sugeneruoti net kelis terabaitus informacijos, todėl rankinis apdorojimas praktiškai neįmanomas.

    Tyrėjai kuria automatizuotus aptikimo algoritmus, įskaitant mašininio mokymosi sistemas, kurios galėtų atskirti banginių vokalizacijas nuo laivų keliamo triukšmo, žemės drebėjimų ir kitų trikdžių. Tačiau apžvalgoje pabrėžiama, kad dar reikia tobulinti tikslumą ir pritaikomumą.

    Dar viena problema – skirtingi kabelių tipai ir jūros dugno sąlygos: vienoje vietoje tas pats gyvūnas gali būti užfiksuotas, o kitoje – likti nepastebėtas. Be to, ne kiekvieną kabelį paprasta „įjungti“ stebėsenai – kai kur trūksta prieinamų šviesolaidžio gijų, o kai kurie techniniai elementai riboja stebimą atkarpą.

    Apžvalgos autorė, Kornelio universiteto bioakustikos tyrėja Léa Bouffaut, Kornelio universiteto pranešime teigė, kad dabar jau yra techninis „brėžinys“, kaip pasaulinę povandeninę infrastruktūrą paversti vandenyno apsaugai skirta stebėsenos sistema. Apžvalga publikuota žurnale „Methods in Ecology and Evolution“.

  • „Indra“ subūrė Ispanijos įmonių aljansą Europos povandeninei infrastruktūrai saugoti

    „Indra“ subūrė Ispanijos įmonių aljansą Europos povandeninei infrastruktūrai saugoti

    Ispanijos technologijų bendrovė „Indra“ imasi koordinuoti naują Ispanijos įmonių aljansą, kurio tikslas – stiprinti Europos povandeninės infrastruktūros apsaugą. Dėmesio centre – po vandeniu esantys kabeliai ir kiti kritiniai objektai, kurių pažeidžiamumas laikomas viena didžiausių šiuolaikinių saugumo spragų.

    Kaip skelbia „Euronews“, susitarimas dėl SIPRIS iniciatyvos pasirašytas Paryžiuje, „Euronaval“ parodos metu. Prie projekto jungiasi septynios technologijų įmonės: „Indra“, SAES, UTEK, Aragon Photonics, Iqua Robotics, FYLA ir Sateliot.

    Iniciatyva siekiama užtikrinti Ispanijos technologinį savarankiškumą nuolatinės jūrų dugno ir povandeninės infrastruktūros stebėsenos srityje. Pagal planą, sprendimai turėtų apimti visą vandens masę – nuo paviršiaus iki dugno.

    Praktinis projekto pagrindas – skirtingų technologijų sujungimas į vieną sistemą: nuo jutiklių ir sonarų iki bepiločių platformų bei palydovinio ryšio. Tokia architektūra turėtų leisti greičiau aptikti grėsmes, anomalijas ar galimus pažeidimus.

    Projektą koordinuos „IndraMind“ ir „Seadef“

    Skelbiama, kad „Indra“ vadovaus viso „ekosistemos“ koordinavimui ir bus atsakinga už sistemos integraciją. Tam bus naudojama bendrovės „Seadef“ architektūra ir suverenaus dirbtinio intelekto platforma „IndraMind“.

    Numatoma, kad stebėseną sustiprins ir nepilotuojami orlaiviai – jie turėtų papildyti jūrinių sprendimų grandį, kurią sudarys tiek paviršinės, tiek povandeninės autonominės priemonės.

    „Indra“ jūrinių programų direktorė Ana Belén Buendía iniciatyvą sieja su „skubiu poreikiu“ stebėti povandeninę aplinką, kad Europa turėtų didesnę technologinę autonomiją. Jos teigimu, Ispanijos įmonių aljansas leis sukurti visapusišką sprendimą ir sustiprinti šalies pozicijas sparčiai strategiškai augančiame sektoriuje.

    Sonarai, povandeniniai dronai ir palydovinis ryšys

    Partneriai pasidalijo užduotis pagal kompetencijas. SAES į projektą įneš jutiklius ir sonarų signalų apdorojimo sprendimus, skirtus grėsmių aptikimui.

    Autonominių platformų dalyje UTEK bus atsakinga už nepilotuojamas paviršines transporto priemones (USV), o „Iqua Robotics“ – už nepilotuojamus povandeninius aparatus (UUV), kurie būtų naudojami infrastruktūros apžiūrai.

    Anomalijų aptikimui pasitelkiant šviesolaidį turėtų būti naudojami „Aragon Photonics“ sprendimai. Tuo metu FYLA prisidės povandeninėmis optinėmis komunikacijomis, o Sateliot – palydovine aprėptimi.

    Skelbiama, kad kuriamas modelis numatytas kaip modulinis ir plečiamas – ateityje į jį galėtų įsitraukti nauji rinkos dalyviai, technologijų centrai ir mažos bei vidutinės įmonės.

    Numatyti bandymai lauke prieš patekimą į rinką

    Artimiausias etapas – bandymai realiomis sąlygomis, po kurių sprendimą planuojama siūlyti rinkai. Straipsnyje pažymima, kad šis žingsnis Ispanijai gali tapti reikšmingu postūmiu gynybos pramonėje, o šalis priartėtų prie valstybių, galinčių savarankiškai saugoti jūros dugne esančią infrastruktūrą.

  • JAV svarsto smūgius Iranui: Teheranas grasina Persijos įlankoje kertant povandeninius ryšio kabelius

    Auganti įtampa tarp JAV ir Irano

    Jungtinės Valstijos svarsto galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną, jei diplomatiniu keliu nepavyktų pasiekti susitarimo. Įtampą kursto ir signalai apie didesnį JAV karinių pajėgų aktyvumą Artimuosiuose Rytuose.

    Tokiose situacijose abi pusės paprastai siunčia atgrasymo žinutes, tačiau šįkart dėmesys krypsta ne tik į raketas ar dronus. Vis daugiau kalbama apie infrastruktūrą, kurios pažeidimas paveiktų ne vien regioną, bet ir tarptautines paslaugas.

    Iranas taikytųsi į ryšio kabelius

    Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Iranas yra parengęs scenarijus, kaip Persijos įlankoje būtų galima atakuoti povandeninius telekomunikacijų kabelius. Teigiama, kad planuose numatytas ne tik kabelių pažeidimas, bet ir bandymai trukdyti jų remonto darbams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia kryptis būtų skausminga alternatyva tradicinei eskalacijai, nes smūgis būtų nukreiptas į skaitmeninės ekonomikos pagrindą. Tokiu atveju pasekmės galėtų būti juntamos plačiau nei vien per energijos tiekimo ar laivybos trikdžius.

    Kodėl kabeliai svarbesni nei atrodo?

    Per Hormūzo sąsiaurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokią įtampą šiame ruože. Tačiau jūros dugnu driekiasi ir strateginiai šviesolaidiniai kabeliai, kurie sujungia regiono valstybes su pasauline interneto ir duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Kasdienė bankų, biržų, mokėjimų sistemų, debesijos paslaugų, duomenų centrų, telekomunikacijų operatorių ir viešojo sektoriaus veikla remiasi būtent šiais ryšiais. Dauguma vartotojų jų nemato, tačiau jų pralaidumas ir patikimumas lemia, kaip greitai veikia skaitmeninės paslaugos.

    „Šiuolaikinės valstybės ir verslai priklausomi ne tik nuo uostų ar elektrinių, bet ir nuo nematomų ryšio arterijų jūros dugne“, – sakė tarptautinių santykių analitikas.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno kabelio pažeidimas nebūtinai reiškia plataus masto interneto „išjungimą“. Duomenų srautai dažnai peradresuojami kitais maršrutais, tačiau kelių kritinių jungčių sutrikimai gali sukelti ryškius sulėtėjimus, ryšio nestabilumą ir paslaugų sutrikimus, ypač ten, kur alternatyvų nedaug.

    Tokio tipo incidentai taip pat reikštų didesnę riziką finansų rinkoms ir tarptautinei prekybai, nes išauga sandorių vėlavimų, ryšio trikdžių ir kibernetinio nesaugumo tikimybė. Be to, vien grėsmė kabeliams gali veikti kaip spaudimo priemonė, nes kelia neapibrėžtumą verslui ir investuotojams.

  • ES atveria naują Arkties strategiją: saugos kabelius, ledlaužius ir stebės Rusijos veiksmus

    Europos Sąjunga pristatė atnaujintą požiūrį į Arktį, kuriame greta klimato kaitos ir aplinkosaugos vis daugiau vietos skiriama saugumui. Briuselis pabrėžia, kad tirpstant jūros ledui atsiveria nauji laivybos keliai ir žaliavų gavybos galimybės, o tai didina didžiųjų valstybių konkurenciją regione.

    Europos Komisija akcentuoja, kad Arkties stabilumo taisyklės nebėra savaime suprantamos, todėl ES turi prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės realybės. Strategijoje siekiama stiprinti prevenciją, situacijos suvokimą ir valstybių narių koordinavimą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties prieigose.

    Satelitai ir jūrų saugumo centras

    Vienas svarbiausių plano elementų yra grėsmių aptikimo pajėgumų stiprinimas, remiantis palydovine stebėsena ir duomenų analize. ES taip pat numato kurti jūrų saugumo centrą, kuris padėtų sujungti ir įvertinti skirtingų institucijų bei valstybių narių renkamą informaciją.

    Daug dėmesio skiriama kritinei infrastruktūrai, ypač povandeniniams telekomunikacijų kabeliams. Pastaraisiais metais Europoje augant susirūpinimui dėl incidentų jūroje, strategija orientuojasi į greitesnį pažeidimų nustatymą, apsaugos koordinavimą ir operatyvesnį remonto organizavimą.

    Atskirai išskiriamas vadinamųjų šešėlinių tanklaivių stebėjimas, siejamas su sankcijų apėjimo rizikomis. ES tikslas yra gerinti laivybos duomenų matomumą ir keitimąsi informacija, kad būtų lengviau identifikuoti įtartinus maršrutus bei veiklos modelius.

    Ledlaužių trūkumas ir bendri pirkimai

    Strategijoje pabrėžiama, kad Europai trūksta ledlaužių ir kitų laivų, galinčių patikimai veikti sudėtingomis arktinėmis sąlygomis. Dokumente numatoma ieškoti būdų, kaip didinti šių pajėgumų prieinamumą, įskaitant bendrus pirkimus, resursų telkimą ir dalijimąsi operacinėmis galimybėmis.

    Toks modelis Briuselyje matomas kaip priemonė greičiau užpildyti pajėgumų spragas, nes pavienėms šalims modernių laivų įsigijimas ir išlaikymas yra brangus ir ilgas procesas. Kartu akcentuojama, kad Arkties logistika ir reagavimas į incidentus reikalauja iš anksto suderintų procedūrų.

    Grenlandija, kabeliai ir priklausomybės

    ES dėmesį Arkties regionui sustiprina ir tai, kad Danija, Suomija ir Švedija priskiriamos arktinėms valstybėms, todėl šiauriniai jūrų maršrutai tiesiogiai siejami su visos Europos saugumu. Strategija taip pat siejama su įtampomis dėl Grenlandijos geopolitinės reikšmės ir augančiu susidomėjimu jos infrastruktūra bei ištekliais.

    Ursula von der Leyen anksčiau buvo paskelbusi apie maždaug 200 000 000 eurų ES paramos paketą Grenlandijai, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir matomumą regione. Naujoje kryptyje numatomos priemonės, kuriomis norima mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio tiekėjų kontroliuojamos infrastruktūros, įskaitant technologijų sektorių.

    Vienas konkretesnių projektų yra saugaus povandeninio kabelio, sujungiančio Grenlandiją su žemynine ES dalimi, idėja. Jis būtų platesnės arktinės jungčių sistemos dalis, kuri ateityje galėtų apimti ir ryšius su Kanada, Japonija bei Pietų Korėja, didinant maršrutų įvairovę ir atsparumą.

    Strategijoje taip pat numatoma glaudesnė partnerystė su panašiai saugumo iššūkius vertinančiomis šalimis už ES ribų. Tarp įvardijamų partnerių minimos Kanada, Jungtinė Karalystė ir Norvegija.

  • ES griežtina kursą Arkties regione: kodėl strategijos centre atsidūrė saugumas ir laivybos keliai

    ES griežtina kursą Arkties regione: kodėl strategijos centre atsidūrė saugumas ir laivybos keliai

    Europos Sąjunga pristatė atnaujintą Arkties strategiją, kurioje šis regionas vis aiškiau įvardijamas kaip svarbi Europos strateginės kaimynystės dalis. Dokumente pabrėžiama, kad Arkties reikšmė sparčiai auga ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl didėjančios įtampos saugumo, energetikos, prekybos ir ryšių infrastruktūros srityse.

    ES argumentuoja, kad tirpstant jūros ledui atsiveria ilgesni navigacijos sezonai ir realistiškesnės naujos jūrų trasos, o kartu didėja interesas dėl išteklių ir karinio mobilumo. Dėl to Briuselis pereina nuo vien tik bendradarbiavimu grįsto požiūrio prie modelio, kuriame partnerystė derinama su gebėjimu apginti savo interesus.

    Saugumas tampa ašimi

    ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pristatydama strategiją akcentavo, kad saugumo aplinka nuo 2021 metų pastebimai pablogėjo. Pasak jos, Arktis nebėra izoliuota nuo geopolitinių įtampų, todėl naujoje strategijoje saugumas iškeliamas į patį centrą.

    „Nuo 2021 metų susiduriame su gerokai atšiauresne saugumo aplinka. Arktis nebėra atskirta nuo pasaulio geopolitinių įtampų, todėl atnaujinta strategija saugumą tvirtai iškelia į pirmą planą“, – sakė Kaja Kallas.

    Strategijoje numatomas naujas politinis rėmas, vadinamas Šiaurės kaimynyste, kuris sutelktų tokius partnerius kaip Norvegija, Islandija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. ES planuoja reguliarius aukščiausio lygio susitikimus, kuriuose būtų derinamos pozicijos dėl bendrų rizikų ir infrastruktūros apsaugos.

    ES dokumente daugiau dėmesio skiriama Rusijos karinei veiklai regione ir Kinijos strateginiams interesams. Briuselis pabrėžia, kad Arkties infrastruktūra, uostai, naudingosios iškasenos ir kiti kritiniai objektai tampa didesnės konkurencijos dalimi, todėl investicijos ir projektai turėtų būti vertinami atidžiau.

    Ledlaužiai, palydovai ir NATO logistika

    Vienas ryškiausių poslinkių strategijoje yra pažadas stiprinti praktinius ES pajėgumus Arkties kryptimi. Tarp numatomų priemonių minimas ledlaužių flotilės stiprinimas ir bandomasis palydovinės stebėsenos projektas, kuris padėtų geriau sekti situaciją jūroje ir greičiau reaguoti į incidentus.

    Kartu planuojama glaudesnė sąveika su NATO karinio mobilumo klausimais, kad prireikus būtų įmanomas greitas didelio masto pajėgų perkėlimas Arkties zonoje ir per ją. ES taip pat nurodo poreikį stiprinti vakarų ir rytų krypties susisiekimą Europos Arkties regione ir užtikrinti patikimesnes jungtis su Baltijos jūra.

    Strategijoje atsispindi ir platesnė kritinės infrastruktūros apsaugos tema, ypač povandeninių kabelių. Arkties ir Šiaurės Atlanto duomenų perdavimo linijos laikomos pažeidžiama grandimi, todėl ES numato kabelių paramos ir remonto koordinavimo centrą, paremtą panašiais modeliais kituose Europos regionuose.

    Prekybos keliai, energetika ir žaliavos

    ES Arkties strategijoje prekybos maršrutai pateikiami kaip geopolitinis klausimas: alternatyvūs keliai į Azijos rinkas teoriškai galėtų sumažinti priklausomybę nuo pažeidžiamų „butelio kakliukų“ kituose regionuose. Kartu Briuselis pabrėžia laivybos saugos ir aplinkosaugos standartų svarbą bei siekį užtikrinti laivybos laisvę tarptautinėse trasose.

    Numatoma kurti jūrinio saugumo centrą su partneriais, kuris palengvintų informacijos apsikeitimą. Toks centras būtų orientuotas į nelegalią žvejybą, taršos prevenciją, situacijos jūroje stebėseną ir su rizikinga laivyba susijusių grėsmių vertinimą.

    Energetikos dalyje ES kartoja ankstesnę kryptį: neplanuojama nei gręžti naftos ir dujų Arkties regione, nei sieti energetinio saugumo su naujais angliavandenilių projektais šioje zonoje. Vietoj to akcentuojamas atsinaujinančios energetikos potencialas, tačiau pripažįstama, kad vien gamybos nepakanka, būtinos ir perdavimo jungtys bei rinkų integracija.

    Galiausiai strategijoje išskiriamos kritinės žaliavos, kurių Arkties regione, įskaitant Grenlandiją, yra reikšmingų telkinių. ES mato tai kaip svarbų dėmenį baterijų, švarios energetikos ir gynybos pramonės grandinėms, tačiau kartu pabrėžia atsargų požiūrį į giliavandenę kasybą, kol trūksta pakankamų mokslinių duomenų apie poveikį ekosistemoms.

  • NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    Prie Svalbardo salyno NATO šalių pajėgos, kaip skelbia „Reuters“, stebėjo su Rusijos GUGI siejamas specialiosios paskirties jūrų platformas, kurios, Vakarų pareigūnų teigimu, treniravosi dislokuoti pažangią įrangą. Ji, įtariama, galėjo būti pritaikyta trikdyti ar neutralizuoti strategiškai svarbius povandeninius kabelius.

    Pasak dviejų anonimiškų Vakarų pareigūnų, į kuriuos remiasi „Reuters“, Rusijos vienetams esą nepavyko užbaigti pratybų, o vėliau jie paliko rajoną. Pranešama, kad kabeliai nebuvo pažeisti, tačiau incidentas sustiprino nuogąstavimus dėl kritinės infrastruktūros saugumo Arkties regione.

    Kodėl Svalbardas toks svarbus

    Operacija vyko netoli vietos, kur du maždaug 1 400 kilometrų ilgio šviesolaidiniai kabeliai jungia Svalbardą su žemynine Norvegijos dalimi. Šie kabeliai nutiesti iki maždaug 2 700 metrų gylio ir yra itin svarbūs didelių duomenų srautų perdavimui.

    Kabeliais perduodami ir palydoviniai duomenys iš SvalSat – vienos reikšmingiausių pasaulyje antžeminių palydovų stočių. Tokios stotys aptarnauja civilines ir valdžios institucijų užduotis, o bet koks ryšio sutrikdymas gali turėti tiesioginių pasekmių navigacijai, stebėsenai ir komunikacijai atokiose teritorijose.

    Norvegija: pasiųstas aiškus signalas

    „Reuters“ kreipėsi komentaro į NATO, tačiau aljansas agentūrą nukreipė į Norvegijos ir Jungtinės Karalystės institucijas. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija priminė balandžio 9 dieną skelbtus pareiškimus, kuriuose teigta, kad Rusijos GUGI pastarosiomis savaitėmis mėgino vykdyti slaptą veiklą Norvegijos ir Jungtinės Karalystės vandenyse bei šalia jų.

    „Bendra operacija pasiuntė Rusijai aiškų signalą, kad ji negali veikti slapta. Nedviprasmiškai leidome suprasti: bet koks bandymas smogti mūsų kritinei infrastruktūrai bus aptiktas ir turės pasekmių“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas, cituojamas „Reuters“.

    Hibridinės grėsmės ir kabelių apsauga

    Povandeniniai ryšio kabeliai laikomi viena jautriausių šiuolaikinės ekonomikos ir saugumo grandžių, nes jais keliauja didelė dalis tarptautinių duomenų srautų. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad kabelių pažeidimai gali sukelti plataus masto trikdžius finansų, ryšių, logistikos ir valstybinių institucijų veikloje.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėjo įtarimų, kad dalis incidentų, kai pažeidžiami jūriniai kabeliai ar kiti infrastruktūros objektai, gali būti susiję su hibridine veikla. Tokiose situacijose dažnai sunku greitai ir viešai nustatyti atsakomybę, tačiau rizikos valdymas vis dažniau remiasi prevencija, sustiprinta stebėsena ir greito reagavimo scenarijais.

    Kaip pažymi „Reuters“, Rusija jau ne vienerius metus naudoja laivus, oficialiai pristatomus kaip mokslinių tyrimų ar techninės paskirties, povandeninių kabelių žemėlapiavimui. Minimas ir su GUGI siejamas laivas „Jantar“, kuris, teigiama, nuo 2021 metų reguliariai plaukioja netoli telekomunikacijų kabelių prie Airijos krantų, formaliai veikdamas tarptautiniuose vandenyse.

    „Reuters“ medžiagoje pabrėžiama, kad papildomų komentarų šiuo klausimu viešai nepateikė nei Vašingtonas, nei Maskva. Tuo metu NATO šalys toliau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties kryptyse, kur povandeniniai kabeliai tampa tiek strateginiu ištekliumi, tiek pažeidžiamu taikiniu.

  • „Harry Potter“ gerbėjai privertė keisti 502 mln. eurų kabelio maršrutą dėl Dobio memorialo

    „Harry Potter“ gerbėjai privertė keisti 502 mln. eurų kabelio maršrutą dėl Dobio memorialo

    Didžiosios Britanijos ir Airijos energetikos jungties projektas buvo pakoreguotas po to, kai „Harry Potter“ gerbėjai atkreipė dėmesį, kad pirminis maršrutas kirstų vietą, vadinamą Dobio namų elfo memorialu. Kabelio projektas vertinamas apie 502 mln. eurų, o sprendimas maršrutą koreguoti priimtas siekiant išvengti trukdžių populiariam lankytinam taškui.

    Kalbama apie „Greenlink“ 190 kilometrų ilgio aukštos įtampos kabelį, jungiantį Didžiąją Britaniją ir Airiją. Jis turėjo būti tiesiamas tarp Veksfordo grafystės Airijoje ir Freshwater West paplūdimio Velse, Pembrokšyre, tačiau būtent ši pakrantė yra ypač svarbi „Harry Potter“ gerbėjams.

    Freshwater West paplūdimyje buvo filmuota scena iš filmo Harry Potter ir mirties relikvijos. Pirma dalis, kurioje žūsta Dobis, o gerbėjai vėliau čia įrengė simbolinį atminimo kampelį. Lankytojai palieka nudažytus akmenėlius ir kojines, taip pagerbdami personažą, tapusį vienu ryškiausių visos serijos herojų.

    Memorialas ir aplinkosaugos klausimai

    Teritoriją prižiūrinti organizacija National Trust dar 2022 metais buvo sutikusi, kad atminimo vieta galėtų išlikti, tačiau kartu ragino nepalikti kojinių dėl galimo poveikio aplinkai. Praktikoje tokie „fanų memorialai“ dažnai atsiduria tarp dviejų interesų: lankytojų noro įprasminti kultūrinę patirtį ir pareigos saugoti gamtines teritorijas nuo šiukšlinimo.

    Situacija įgavo pagreitį, kai paaiškėjo, kad energetikos infrastruktūros planai gali paliesti memorialo zoną. Apie tai sužinoję gerbėjai ėmė aktyviai reikšti nepritarimą ir kreipėsi į projekto vykdytojus bei planuotojus, prašydami rasti kitą techninį sprendimą.

    Šimtai skambučių ir sprendimas keisti planus

    Apie kilusį pasipiktinimą viešai papasakojo energetikos sektoriaus konsultacijų bendrovės „Etchea Energy“ vadovas Simonas Ludlamas, kalbėdamas tinklalaidėje The Energy Revolution. Pasak jo, dėl Dobio memorialo buvo sulaukta šimtų skambučių, o reakcija parodė, kad daliai visuomenės tai nėra tik smulkmena.

    „Turėjome grįžti prie planuotojų ir tiksliai susitarti, kaip pakeisti maršrutą, kad nebeitume per Dobio memorialą“, – sakė Simonas Ludlamas.

    Galiausiai kabelio trasa buvo pakoreguota, o projektas pradėjo veikti 2025 metais. Skelbiama, kad jungtis gali aprūpinti elektra apie 380 000 namų ūkių, o sprendimas keisti maršrutą leido išvengti konflikto su gerbėjų puoselėjama vieta ir sumažinti reputacinę riziką projektui.

    Šis atvejis išryškina, kaip infrastruktūros planavime vis dažniau susikerta techniniai, aplinkosauginiai ir kultūriniai veiksniai. Net ir simbolinės vietos, susijusios su popkultūra, gali tapti realiu argumentu koreguojant didelės vertės projektus, ypač kai kyla rizika viešajam palaikymui ir vietos bendruomenių reakcijoms.

  • Airijos ES Tarybos pirmininkavimas: neutralumas ir menkos pajėgos kelia naujų saugumo klausimų

    Airijos ES Tarybos pirmininkavimas: neutralumas ir menkos pajėgos kelia naujų saugumo klausimų

    Nuo liepos 1 dienos Airija perims ES Tarybos pirmininkavimą, o kartu ir atsakomybę už aukščiausio lygio renginių saugumą. Europai susiduriant su kibernetinėmis atakomis, infrastruktūros sabotažo rizika ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, Dublino pasirengimas vertinamas vis kritiškiau.

    Įtampą iliustravo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Dubline praėjusių metų gruodį, kai netoli jo lėktuvo skrydžio trajektorijos buvo užfiksuoti keli neatpažinti dronai. Incidentas parodė, kad didelio politinio svorio vizitai gali tapti patogia proga pademonstruoti priešininkų galimybes ir išbandyti šalies reakciją.

    Pirmininkavimas kelia naujų rizikų

    Per šešis mėnesius Airijai teks organizuoti ir saugoti viršūnių susitikimus, delegacijų vizitus bei neformalius ministrų posėdžius. Praktikoje tai reiškia ne tik fizinę lyderių apsaugą, bet ir kritinės infrastruktūros, ryšių bei skaitmeninių sistemų atsparumą.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad pirmininkaujanti šalis tampa labiau matomu taikiniu bandymams ją kompromituoti. Tokios atakos dažnai siekia ne tiesioginės žalos, o reputacinio smūgio, trikdant darbą, keliant chaosą informacinėje erdvėje ar paralyžiuojant svarbias paslaugas.

    „Nė viena Europos šalis nėra išbraukta iš Rusijos taikinių sąrašo“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Menkos karinės galios problema

    Airija tradiciškai rėmėsi geografine padėtimi ir kariniu neutralumu, tačiau pastarųjų metų aplinkoje tai vis dažniau vertinama kaip nepakankama saugumo garantija. Šalies gynybos biudžetas 2025 metais siekė apie 1,35 mlrd. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto, kai ES vidurkis yra apie 2,1 proc.

    Airijos karinis laivynas turi aštuonis laivus, o operaciniu režimu rotacijos principu siekiama nuolat išlaikyti keturis. Šalis neturi naikintuvų, o modernios karinės paskirties radiolokacijos sprendimai pradėti diegti tik pastaraisiais metais, todėl oro erdvės ir jūros prieigos stebėjimas tampa jautria tema.

    Dronai, kabeliai ir kibernetinės atakos

    Didelis dėmesys skiriamas jūriniam saugumui, ypač povandeniniams ryšių kabeliams, kurie yra gyvybiškai svarbūs Europos duomenų srautams. Airijos vandenys laikomi strategiškai reikšmingi, nes per Šiaurės Atlanto koridorių eina dalis transatlantinių komunikacijų, o jų pažeidimas galėtų turėti plataus masto pasekmių verslui ir valstybių institucijoms.

    Kita jautri sritis yra kibernetinis saugumas: Airijoje įsikūrę daugelio JAV technologijų bendrovių Europos padaliniai, o tai didina ir rizikų profilį. Nors veikia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad šalis neturi atskiros, pilnai išvystytos signalų žvalgybos tarnybos, kokias turi kai kurios kitos Europos valstybės.

    „Kibernetinės atakos per pirmininkavimą greičiausiai bus nukreiptos į reputacinę žalą ES ir pačiai Airijai“, – sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Richardas Browne’as.

    Atsakas: didesnis finansavimas ir partnerystės

    Dublinas tvirtina, kad pasirengimas pirmininkavimui stiprinamas: 2026 metų biudžete gynybai numatyta apie 1,5 mlrd. eurų. Taip pat pristatyta pirmoji nacionalinė jūrinio saugumo strategija ir penkerių metų planas, pagal kurį į įrangą, pajėgumus ir infrastruktūrą ketinama investuoti apie 1,7 mlrd. eurų.

    Airija taip pat atnaujino saugumo bendradarbiavimo susitarimą su Jungtine Karalyste, kuriame numatytas bendras darbas jūrinio saugumo ir kovos su dronais srityse. Tai rodo pragmatišką kryptį: neutralumo politika išlaikoma, tačiau realių pajėgumų spragoms dengti ieškoma praktinių mechanizmų su artimiausiais partneriais.

    Prezidentavimo programoje pabrėžiama, kad Ukraina bus vienas iš kertinių prioritetų, o Airija žada remti Kyjivo atsparumo stiprinimą ir bendradarbiavimą su ES. Vis dėlto, skirtingai nei dauguma ES valstybių, Airija iki šiol daugiausia teikė nemirtiną karinę paramą ir humanitarinę pagalbą.

    Artėjantis pirmininkavimas Airijai taps ne tik politiniu išbandymu, bet ir praktiniu testu, ar šalis pajėgi užtikrinti saugumą laikais, kai hibridinės grėsmės vis dažniau nutaikomos į pažeidžiamiausias grandis. Dublino sprendimai dėl investicijų, institucinių pajėgumų ir partnerystės gali turėti įtakos ne tik pačios Airijos, bet ir visos ES atsparumo reputacijai.

  • Lenkija Baltijoje išbandė povandeninį droną „Pirania“: ką jis gali ir kodėl tai svarbu kabeliams

    Lenkija sėkmingai išbandė naują povandeninį droną „Pirania“, skirtą stebėjimo misijoms ir darbui prie povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje. Bandomosios misijos metu aparatas turėjo surasti iš anksto numatytus objektus, juos identifikuoti sonaru ir kamera, o tada saugiai grįžti į paleidimo vietą.

    Bandymas vyko realiomis sąlygomis, ne laboratorijoje, ir, kaip skelbiama, buvo įvykdytas be nesklandumų. Tokie rezultatai Lenkijai svarbūs ne tik technologiniu požiūriu, bet ir dėl augančio dėmesio povandeninių kabelių bei vamzdynų apsaugai visame regione.

    Droną sukūrė Gdansko politechnikos universiteto mokslininkai kartu su bendrovės „Radmor“ specialistais. Skelbiama, kad „Pirania“ yra apie 140 centimetrų ilgio ir sveria maždaug 50 kilogramų, o jos konstrukcija modulinė, todėl įrangą galima keisti pagal užduotį.

    Moduliškumas reiškia, kad aparatas gali būti greičiau pritaikomas skirtingiems scenarijams, pavyzdžiui, infrastruktūros apžiūrai, pažeidimų paieškai ar objektų identifikavimui. Tokios sistemos, priklausomai nuo komplektacijos, gali būti naudingos ir civilinėms rinkoms, įskaitant energetikos, telekomunikacijų ir uostų priežiūros darbus.

    Taip pat nurodoma, kad „Pirania“ iš dalies remiasi sprendimais, kuriuos Lenkija jau naudoja kituose povandeniniuose robotuose. Paminimas ir ankstesnis aparatas, siejamas su Lenkijos karinio jūrų laivyno užduotimis, susijusiomis su jūrinių minų neutralizavimu.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje daugėjo incidentų, susijusių su povandeninės infrastruktūros pažeidimais, todėl valstybės stiprina stebėseną ir reagavimo pajėgumus. Praktikoje tai apima greitesnį kabelių būklės patikrinimą, galimų pažeidimų lokalizavimą ir situacijos dokumentavimą dar iki atvykstant didesniems laivams ar narų komandoms.

    Povandeniniai dronai čia turi aiškų pranašumą: jie gali dirbti ilgiau, pasiekti sunkiau prieinamas vietas ir sumažinti riziką žmonėms. Be to, sonaro ir vaizdo sistemų derinys leidžia tiksliau atskirti natūralius dugno objektus nuo galimų infrastruktūros pažeidimų ar pašalinių daiktų.

    „Pirania“ bandymas rodo Lenkijos siekį turėti daugiau savarankiškų priemonių povandeninei stebėsenai ir, esant poreikiui, greitesniam situacijos įvertinimui. Augant įtampai dėl kritinės infrastruktūros saugumo, tokios platformos tampa ne vien technologiniu projektu, bet ir praktiniu įrankiu kasdieniams patruliavimo bei patikros darbams.

    Jeigu testai virs nuolatiniu panaudojimu, povandeniniai dronai gali tapti svarbia grandimi tarp įtarimų dėl incidento ir realių duomenų, leidžiančių priimti sprendimus. Tai ypač aktualu Baltijoje, kur jūros dugnu driekiasi elektros jungtys, dujotiekiai ir duomenų perdavimo kabeliai, kurių sutrikimai greitai pajuntami sausumoje.

  • Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija svarsto ambicingą energetikos kryptį, kurią pati apibūdina kaip saulės archipelagą: saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų tinklą, išskaidytą per daugiau nei 17 000 salų. Idėja paprasta, bet mastas milžiniškas – vietoje vieno didelio projekto planuojama daug tarpusavyje derančių sprendimų skirtingose salose.

    Šalies geografija seniai kelia iššūkių elektros tiekimui: daugelis salų turi atskirus, tarpusavyje menkai sujungtus tinklus. Atokesnėse vietovėse vis dar plačiai naudojami dyzeliniai generatoriai, o kuras dažnai atgabenamas jūra, todėl tiekimas priklauso nuo logistikos, oro sąlygų ir kainų svyravimų.

    Kodėl tai tapo prioritetu

    Indonezijos valstybinė energetikos bendrovė PT PLN pastaraisiais metais aktyvina saulės energetikos plėtrą ir skelbia naujų pajėgumų planus. Viešai minėta kryptis apima apie 1,2 gigavato saulės generacijos projektų, tačiau saulės archipelago koncepcija apima daugiau nei pavienes elektrines.

    Esminis siekis – mažinti priklausomybę nuo importuojamo dyzelino bei pagerinti tiekimo patikimumą salose, kuriose nutrūkus kuro pristatymui kyla elektros trūkumo rizika. Be to, Indonezija yra arti pusiaujo, todėl saulės ištekliai daugelyje regionų yra santykinai stabilūs didelę metų dalį.

    Kaip veiktų išskaidytas tinklas

    Planuojama remtis decentralizuotu modeliu: didesnėse salose galėtų atsirasti didelės saulės elektrinės, maitinančios regioninius tinklus, o mažesnėse – vietinės elektrinės su baterijomis. Būtent energijos kaupimas laikomas vienu kertinių elementų, nes jis leidžia subalansuoti gamybą po saulėlydžio ir sumažinti svyravimus dėl debesuotumo.

    Ilgainiui dalį salų ketinama glaudžiau sujungti povandeniniais kabeliais, kad energijos perteklius vienur galėtų padėti padengti deficitą kitur. Toks sprendimas teoriškai didintų sistemos atsparumą: sutrikus generacijai ar infrastruktūrai vienoje saloje, kitos galėtų toliau tiekti elektrą.

    Kokie didžiausi iššūkiai

    Didžiausia kliūtis – infrastruktūros sudėtingumas ir kaina, nes saulės elektrinių, baterijų ir tinklų plėtra tūkstančiuose salų reiškia dideles tiekimo grandines, sudėtingą priežiūrą ir skirtingus vietinius poreikius. Papildomai reikės spręsti tinklų stabilumo klausimus, užtikrinti rezervus ir planuoti, kaip sistema veiks ekstremalių orų metu.

    Jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip numatoma, Indonezija galėtų tapti viena pirmųjų valstybių, pritaikiusių didelio masto išskaidytą saulės energetikos modelį visai salų valstybei. Tai būtų svarbus precedentas kitoms salų šalims ir regionams, kurie siekia atsisakyti dyzelinių generatorių, bet susiduria su ribotomis jungtimis ir brangia logistika.