CP v2

Tag: Povandeniniai kabeliai

  • Airijos ES Tarybos pirmininkavimas: neutralumas ir menkos pajėgos kelia naujų saugumo klausimų

    Airijos ES Tarybos pirmininkavimas: neutralumas ir menkos pajėgos kelia naujų saugumo klausimų

    Nuo liepos 1 dienos Airija perims ES Tarybos pirmininkavimą, o kartu ir atsakomybę už aukščiausio lygio renginių saugumą. Europai susiduriant su kibernetinėmis atakomis, infrastruktūros sabotažo rizika ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, Dublino pasirengimas vertinamas vis kritiškiau.

    Įtampą iliustravo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Dubline praėjusių metų gruodį, kai netoli jo lėktuvo skrydžio trajektorijos buvo užfiksuoti keli neatpažinti dronai. Incidentas parodė, kad didelio politinio svorio vizitai gali tapti patogia proga pademonstruoti priešininkų galimybes ir išbandyti šalies reakciją.

    Pirmininkavimas kelia naujų rizikų

    Per šešis mėnesius Airijai teks organizuoti ir saugoti viršūnių susitikimus, delegacijų vizitus bei neformalius ministrų posėdžius. Praktikoje tai reiškia ne tik fizinę lyderių apsaugą, bet ir kritinės infrastruktūros, ryšių bei skaitmeninių sistemų atsparumą.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad pirmininkaujanti šalis tampa labiau matomu taikiniu bandymams ją kompromituoti. Tokios atakos dažnai siekia ne tiesioginės žalos, o reputacinio smūgio, trikdant darbą, keliant chaosą informacinėje erdvėje ar paralyžiuojant svarbias paslaugas.

    „Nė viena Europos šalis nėra išbraukta iš Rusijos taikinių sąrašo“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Menkos karinės galios problema

    Airija tradiciškai rėmėsi geografine padėtimi ir kariniu neutralumu, tačiau pastarųjų metų aplinkoje tai vis dažniau vertinama kaip nepakankama saugumo garantija. Šalies gynybos biudžetas 2025 metais siekė apie 1,35 mlrd. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto, kai ES vidurkis yra apie 2,1 proc.

    Airijos karinis laivynas turi aštuonis laivus, o operaciniu režimu rotacijos principu siekiama nuolat išlaikyti keturis. Šalis neturi naikintuvų, o modernios karinės paskirties radiolokacijos sprendimai pradėti diegti tik pastaraisiais metais, todėl oro erdvės ir jūros prieigos stebėjimas tampa jautria tema.

    Dronai, kabeliai ir kibernetinės atakos

    Didelis dėmesys skiriamas jūriniam saugumui, ypač povandeniniams ryšių kabeliams, kurie yra gyvybiškai svarbūs Europos duomenų srautams. Airijos vandenys laikomi strategiškai reikšmingi, nes per Šiaurės Atlanto koridorių eina dalis transatlantinių komunikacijų, o jų pažeidimas galėtų turėti plataus masto pasekmių verslui ir valstybių institucijoms.

    Kita jautri sritis yra kibernetinis saugumas: Airijoje įsikūrę daugelio JAV technologijų bendrovių Europos padaliniai, o tai didina ir rizikų profilį. Nors veikia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad šalis neturi atskiros, pilnai išvystytos signalų žvalgybos tarnybos, kokias turi kai kurios kitos Europos valstybės.

    „Kibernetinės atakos per pirmininkavimą greičiausiai bus nukreiptos į reputacinę žalą ES ir pačiai Airijai“, – sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Richardas Browne’as.

    Atsakas: didesnis finansavimas ir partnerystės

    Dublinas tvirtina, kad pasirengimas pirmininkavimui stiprinamas: 2026 metų biudžete gynybai numatyta apie 1,5 mlrd. eurų. Taip pat pristatyta pirmoji nacionalinė jūrinio saugumo strategija ir penkerių metų planas, pagal kurį į įrangą, pajėgumus ir infrastruktūrą ketinama investuoti apie 1,7 mlrd. eurų.

    Airija taip pat atnaujino saugumo bendradarbiavimo susitarimą su Jungtine Karalyste, kuriame numatytas bendras darbas jūrinio saugumo ir kovos su dronais srityse. Tai rodo pragmatišką kryptį: neutralumo politika išlaikoma, tačiau realių pajėgumų spragoms dengti ieškoma praktinių mechanizmų su artimiausiais partneriais.

    Prezidentavimo programoje pabrėžiama, kad Ukraina bus vienas iš kertinių prioritetų, o Airija žada remti Kyjivo atsparumo stiprinimą ir bendradarbiavimą su ES. Vis dėlto, skirtingai nei dauguma ES valstybių, Airija iki šiol daugiausia teikė nemirtiną karinę paramą ir humanitarinę pagalbą.

    Artėjantis pirmininkavimas Airijai taps ne tik politiniu išbandymu, bet ir praktiniu testu, ar šalis pajėgi užtikrinti saugumą laikais, kai hibridinės grėsmės vis dažniau nutaikomos į pažeidžiamiausias grandis. Dublino sprendimai dėl investicijų, institucinių pajėgumų ir partnerystės gali turėti įtakos ne tik pačios Airijos, bet ir visos ES atsparumo reputacijai.

  • Lenkija Baltijoje išbandė povandeninį droną „Pirania“: ką jis gali ir kodėl tai svarbu kabeliams

    Lenkija sėkmingai išbandė naują povandeninį droną „Pirania“, skirtą stebėjimo misijoms ir darbui prie povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje. Bandomosios misijos metu aparatas turėjo surasti iš anksto numatytus objektus, juos identifikuoti sonaru ir kamera, o tada saugiai grįžti į paleidimo vietą.

    Bandymas vyko realiomis sąlygomis, ne laboratorijoje, ir, kaip skelbiama, buvo įvykdytas be nesklandumų. Tokie rezultatai Lenkijai svarbūs ne tik technologiniu požiūriu, bet ir dėl augančio dėmesio povandeninių kabelių bei vamzdynų apsaugai visame regione.

    Droną sukūrė Gdansko politechnikos universiteto mokslininkai kartu su bendrovės „Radmor“ specialistais. Skelbiama, kad „Pirania“ yra apie 140 centimetrų ilgio ir sveria maždaug 50 kilogramų, o jos konstrukcija modulinė, todėl įrangą galima keisti pagal užduotį.

    Moduliškumas reiškia, kad aparatas gali būti greičiau pritaikomas skirtingiems scenarijams, pavyzdžiui, infrastruktūros apžiūrai, pažeidimų paieškai ar objektų identifikavimui. Tokios sistemos, priklausomai nuo komplektacijos, gali būti naudingos ir civilinėms rinkoms, įskaitant energetikos, telekomunikacijų ir uostų priežiūros darbus.

    Taip pat nurodoma, kad „Pirania“ iš dalies remiasi sprendimais, kuriuos Lenkija jau naudoja kituose povandeniniuose robotuose. Paminimas ir ankstesnis aparatas, siejamas su Lenkijos karinio jūrų laivyno užduotimis, susijusiomis su jūrinių minų neutralizavimu.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje daugėjo incidentų, susijusių su povandeninės infrastruktūros pažeidimais, todėl valstybės stiprina stebėseną ir reagavimo pajėgumus. Praktikoje tai apima greitesnį kabelių būklės patikrinimą, galimų pažeidimų lokalizavimą ir situacijos dokumentavimą dar iki atvykstant didesniems laivams ar narų komandoms.

    Povandeniniai dronai čia turi aiškų pranašumą: jie gali dirbti ilgiau, pasiekti sunkiau prieinamas vietas ir sumažinti riziką žmonėms. Be to, sonaro ir vaizdo sistemų derinys leidžia tiksliau atskirti natūralius dugno objektus nuo galimų infrastruktūros pažeidimų ar pašalinių daiktų.

    „Pirania“ bandymas rodo Lenkijos siekį turėti daugiau savarankiškų priemonių povandeninei stebėsenai ir, esant poreikiui, greitesniam situacijos įvertinimui. Augant įtampai dėl kritinės infrastruktūros saugumo, tokios platformos tampa ne vien technologiniu projektu, bet ir praktiniu įrankiu kasdieniams patruliavimo bei patikros darbams.

    Jeigu testai virs nuolatiniu panaudojimu, povandeniniai dronai gali tapti svarbia grandimi tarp įtarimų dėl incidento ir realių duomenų, leidžiančių priimti sprendimus. Tai ypač aktualu Baltijoje, kur jūros dugnu driekiasi elektros jungtys, dujotiekiai ir duomenų perdavimo kabeliai, kurių sutrikimai greitai pajuntami sausumoje.

  • Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija svarsto ambicingą energetikos kryptį, kurią pati apibūdina kaip saulės archipelagą: saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų tinklą, išskaidytą per daugiau nei 17 000 salų. Idėja paprasta, bet mastas milžiniškas – vietoje vieno didelio projekto planuojama daug tarpusavyje derančių sprendimų skirtingose salose.

    Šalies geografija seniai kelia iššūkių elektros tiekimui: daugelis salų turi atskirus, tarpusavyje menkai sujungtus tinklus. Atokesnėse vietovėse vis dar plačiai naudojami dyzeliniai generatoriai, o kuras dažnai atgabenamas jūra, todėl tiekimas priklauso nuo logistikos, oro sąlygų ir kainų svyravimų.

    Kodėl tai tapo prioritetu

    Indonezijos valstybinė energetikos bendrovė PT PLN pastaraisiais metais aktyvina saulės energetikos plėtrą ir skelbia naujų pajėgumų planus. Viešai minėta kryptis apima apie 1,2 gigavato saulės generacijos projektų, tačiau saulės archipelago koncepcija apima daugiau nei pavienes elektrines.

    Esminis siekis – mažinti priklausomybę nuo importuojamo dyzelino bei pagerinti tiekimo patikimumą salose, kuriose nutrūkus kuro pristatymui kyla elektros trūkumo rizika. Be to, Indonezija yra arti pusiaujo, todėl saulės ištekliai daugelyje regionų yra santykinai stabilūs didelę metų dalį.

    Kaip veiktų išskaidytas tinklas

    Planuojama remtis decentralizuotu modeliu: didesnėse salose galėtų atsirasti didelės saulės elektrinės, maitinančios regioninius tinklus, o mažesnėse – vietinės elektrinės su baterijomis. Būtent energijos kaupimas laikomas vienu kertinių elementų, nes jis leidžia subalansuoti gamybą po saulėlydžio ir sumažinti svyravimus dėl debesuotumo.

    Ilgainiui dalį salų ketinama glaudžiau sujungti povandeniniais kabeliais, kad energijos perteklius vienur galėtų padėti padengti deficitą kitur. Toks sprendimas teoriškai didintų sistemos atsparumą: sutrikus generacijai ar infrastruktūrai vienoje saloje, kitos galėtų toliau tiekti elektrą.

    Kokie didžiausi iššūkiai

    Didžiausia kliūtis – infrastruktūros sudėtingumas ir kaina, nes saulės elektrinių, baterijų ir tinklų plėtra tūkstančiuose salų reiškia dideles tiekimo grandines, sudėtingą priežiūrą ir skirtingus vietinius poreikius. Papildomai reikės spręsti tinklų stabilumo klausimus, užtikrinti rezervus ir planuoti, kaip sistema veiks ekstremalių orų metu.

    Jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip numatoma, Indonezija galėtų tapti viena pirmųjų valstybių, pritaikiusių didelio masto išskaidytą saulės energetikos modelį visai salų valstybei. Tai būtų svarbus precedentas kitoms salų šalims ir regionams, kurie siekia atsisakyti dyzelinių generatorių, bet susiduria su ribotomis jungtimis ir brangia logistika.

  • Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama jūrinės vėjo energetikos grandinę Baltijos jūroje: pasirašytas ketinimų protokolas dėl pirmojo šalies kabelių klojimo laivo. Tokia specializuota jūrinė technika reikalinga povandeniniams elektros kabeliams tiesti ir vėjo parkams prižiūrėti.

    Susitarimą pasirašė Pramonės plėtros agentūra (ARP), kabelių gamintoja „Tele-Fonika Kable“, „Orlen Neptun“ ir „PGE Baltica“. Dokumentas numato, kad laivas būtų naudojamas statant ir aptarnaujant Lenkijos jūrinio vėjo projektus Baltijos jūroje.

    Laivas turėtų būti pastatytas Lenkijoje

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciech Balczun po pasirašymo teigė, kad projektas laikomas rimtu, o artimiausiu metu vyks statyklos atranka. Pasak jo, laivas turi būti statomas Lenkijos laivų statyklose.

    „Tai rimtas projektas: dabar vyks laivų statyklos atranka, o laivas bus pastatytas Lenkijos laivų statyklose“, – sakė Wojciech Balczun.

    Partneriai akcentuoja, kad siekiama išvengti laivo statybos Azijoje, o didesnę vertės dalį palikti vietos pramonei. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją stiprinti strateginių tiekimo grandinių atsparumą energetikos pertvarkos metu.

    Terminas siejamas su antruoju etapu

    „Tele-Fonika Kable“ valdybos narys Piotras Mirekas nurodė, kad tikslas yra laivą parengti iki 2029 metų, kai prasidės antrasis Lenkijos jūrinių vėjo parkų plėtros etapas. Jo teigimu, tokios specializuotos paskirties laivo statyba paprastai trunka kiek mažiau nei trejus metus.

    „Norėtume, kad laivas būtų parengtas 2029 metais, antrajam jūrinių vėjo parkų statybų etapui Baltijos jūroje“, – sakė Piotras Mirekas.

    Jei statybos sutartis būtų pasirašyta trečiąjį ketvirtį, laivas realistiškai galėtų būti užbaigtas 2029 metų viduryje. Šie terminai svarbūs, nes kabelių klojimo pajėgumai dažnai tampa vienu pagrindinių „butelio kakliukų“ plečiant jūrinę vėjo energetiką.

    Kas valdys projektą ir kodėl to reikia?

    Už laivo statybą turėtų atsakyti specialios paskirties įmonė, kurią kurtų ARP ir „Tele-Fonika Kable“ grupė, o pati statyba būtų pavedama pasirinktai laivų statyklai. Įmonė dar tik steigiama, o steigėjai laukia ir konkurencijos priežiūros institucijų sprendimų.

    „PGE Baltica“ vadovas Bartoszas Fedurekas pabrėžė, kad bendrovė jau planuoja būsimas techninės priežiūros paslaugas iš šio laivo. Praktiškai tai reiškia siekį užsitikrinti vietinę infrastruktūrą ne tik statyboms, bet ir dešimtmečius trunkančiam jūrinių parkų eksploatacijos laikotarpiui.

    „Jau stojame į eilę dėl priežiūros paslaugų, kurias teiktų šis laivas“, – sakė Bartoszas Fedurekas.

    Jūrinės vėjo energetikos plėtra reikalauja ne tik turbinas montuojančių laivų, bet ir kabelių klojimo flotilės, uostų parengties, kvalifikuotų rangovų bei atsarginių dalių logistikos. Todėl kabelių klojimo laivas tampa svarbia nacionalinės energetikos transformacijos dalimi, mažinančia priklausomybę nuo užsienio rangovų ir jų užimtumo ciklų.

    Šių metų pradžioje ARP ir „Tele-Fonika Kable“ jau buvo pasirašiusios ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo jūrinės vėjo energetikos projektuose, įskaitant kabelių klojimo laivo idėją. Dabar prie iniciatyvos prisijungę energetikos ir jūrinės plėtros partneriai rodo, kad projektas pereina į praktiškesnę įgyvendinimo fazę.

  • Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Hormuzo sąsiauris – naujas spaudimo svertas

    Iranas svarsto įvesti vadinamuosius prieigos mokesčius povandeniniams interneto kabeliams, kertantiems Hormuzo sąsiaurį. Šis signalas vertinamas kaip dar vienas ekonominio spaudimo Vakarams įrankis po išaugusios įtampos regione.

    Apie planą pirmiausia pranešė su Irano valdžios struktūromis siejama naujienų agentūra. Neaišku, kam tiksliai būtų taikomi mokesčiai – kabelių operatoriams, skaitmeninių paslaugų teikėjams ar abiem grandims.

    Kaip tai paliestų Europą?

    Keli svarbūs kabeliai, jungiantys Aziją ir Europą, maršrutais eina per Persijos įlankos regioną ir Hormuzo prieigas, o jų konsorciumuose dalyvauja ir Europos bendrovės. Tarp maršrutų minimi AAE-1 bei PEARLS/2Africa sistemos segmentai, turintys išsišakojimus į Pietų Europos pakrantes.

    Tokie kabeliai yra kritinė infrastruktūra: jais keliauja didelė dalis tarpžemyninio duomenų srauto, naudojamo debesijos paslaugoms, finansinėms operacijoms, turinio transliavimui ir verslo ryšiams. Net nedideli trikdžiai dažnai reiškia brangesnį srautų maršrutizavimą ir didesnę delsą.

    Grėsmė ar labiau derybinė taktika?

    Rizikos vertinimai išsiskiria: vieni ekspertai teigia, kad vien mokesčių įvedimo grėsmė gali didinti politinę riziką, stabdyti infrastruktūros projektus ir branginti ryšio paslaugas. Kiti pažymi, kad per Hormuzo sąsiaurį einantis tarptautinis pralaidumas sudaro labai mažą pasaulinio srauto dalį, todėl Europa turi pakankamai alternatyvų.

    „Bet koks politinės rizikos augimas Hormuzo sąsiauryje gali didinti ryšio kaštus ir pažeidžiamumą, kai Europa siekia technologinio atsparumo“, – sakė geopolitikos ir saugumo ekspertė Meredith Primrose Jones.

    Tarptautinės kabelių apsaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad kabelių gedimai pasaulyje nėra reti ir dažniausiai kyla ne dėl sabotažo, o dėl žmogiškos veiklos, pavyzdžiui, žvejybos ar laivų inkarų. Todėl didžiausia rizika šiuo atveju gali būti ne fizinis nutraukimas, o teisinis ir komercinis neapibrėžtumas.

    Ar Iranas iš viso turi teisinį pagrindą?

    Pagrindinis klausimas – jurisdikcija: nemaža dalis kabelių, einančių per Hormuzo sąsiaurio prieigas, tiesiogiai neįžengia į Irano teritoriją, todėl vienašališkai taikyti prieigos mokesčius būtų sudėtinga. Tarptautinės jūrų teisės principai paprastai saugo navigacijos ir infrastruktūros laisvę tarptautiniuose vandenyse.

    Vis dėlto precedento elementas egzistuoja: kai kurios valstybės, ypač strategiškai svarbiose vietose, taiko įvairius leidimų, aptarnavimo ar nusileidimo teisių mokesčius kabelių operatoriams. Skirtumas tas, kad tokie mokesčiai dažniausiai susiję su kabelių išvedimu į krantą ir infrastruktūra valstybės teritorijoje.

    Ką tai reikštų vartotojams ir verslui?

    Jei mokesčiai virstų realiais įpareigojimais, jie labiausiai smogtų tarptautinių ryšio maršrutų savikainai ir rizikos premijoms draudime bei finansavime. Tai galėtų pasireikšti didesnėmis išlaidomis kabelių konsorciumams, o vėliau – ir daliai debesijos, turinio platinimo bei telekomunikacijų paslaugų kainodaros.

    Trumpuoju laikotarpiu didesnė tikimybė – ne momentinis ryšio sutrikimas Europoje, o brangesnė ir labiau komplikuota infrastruktūros plėtra regione, taip pat augantis spaudimas diversifikuoti maršrutus. Pastaraisiais metais ši tendencija jau matoma: operatoriai ir technologijų gigantai investuoja į naujus kabelius, atsarginius kelius ir didesnį tinklų atsparumą.

  • Milžiniškas 155 metrų kabelių laivas jau vandenyje: jo korpusas pastatytas Lenkijoje

    Milžiniškas 155 metrų kabelių laivas jau vandenyje: jo korpusas pastatytas Lenkijoje

    155 metrų ilgio kabelių klojimo laivas „Nexans Electra“ oficialiai perduotas Prancūzijos bendrovei „Nexans“. Laivą užsakovui perdavė Norvegijos statykla „Ulstein Verft“, o dalis darbų atlikta ir Lenkijoje.

    Šiuolaikinio kabelių laivo korpusas buvo pastatytas Gdynėje, privačioje laivų statykloje „CRIST S.A.“. Tai vienas didžiausių tokio tipo gamintojų Lenkijoje, ne kartą prisidėjęs prie sudėtingų tarptautinių jūrinių projektų.

    „Nexans Electra“ suprojektuotas taip, kad galėtų gabenti ir kloti povandeninius elektros bei ryšių kabelius, taip pat padėti juos atkurti ar remontuoti. Laivo matmenys siekia apie 155 metrus ilgio ir 31 metrą pločio, todėl tai viena didesnių šios specializacijos platformų Europoje.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, laivas gali transportuoti iki 13 500 tonų kabelių ir vienu metu kloti iki keturių linijų. Darbams jūroje itin svarbus tikslus pozicionavimas, todėl laive įdiegti pažangūs valdymo sprendimai, leidžiantys stabiliai dirbti ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    Šis laivas tęsia „Nexans“ laivyno plėtrą, kuri tiesiogiai siejama su sparčiai augančia povandeninių kabelių paklausa Europoje. Naujos jungtys reikalingos tiek jūrinėms vėjo jėgainėms prijungti, tiek tarpvalstybinėms elektros perdavimo linijoms, kurios padeda stiprinti energetinį saugumą.

    „Nexans Electra“ yra atnaujinta anksčiau pristatyto kabelių laivo „Nexans Aurora“ versija, taip pat statyta bendradarbiaujant su Lenkijos pramone. Tokie projektai rodo, kad specializuota laivų statyba Baltijos regione tampa svarbia Europos jūrinės energetikos grandinės dalimi.

    Laivo statybos darbai Gdynėje prasidėjo 2024 metų sausį, o vėliau korpusas buvo išgabentas į Norvegiją galutiniam įrengimui ir bandymams. Oficialus vėliavos pakeitimas ir perdavimas įvyko 2026 metų gegužės 18 dieną, po to laivas pradėjo paskutinį parengimo etapą prieš komercinius darbus.

    Planuojama, kad pirmieji projektai 2026 ir 2027 metais bus susiję su jūrinio vėjo energetika ir perdavimo kabeliais Šiaurės bei Viduržemio jūrose. Būtent šiuose regionuose intensyviausiai plėtojami nauji jūriniai energetikos parkai ir elektros jungtys, kurioms reikalingi didelės galios povandeniniai kabeliai.

  • Iranas užsimojo apmokestinti povandeninius kabelius per Hormuzo sąsiaurį: kas gresia internetui

    Iranas svarsto įvesti mokesčius už povandeninius ryšių kabelius, nutiestus Hormuzo sąsiaurio ir Persijos įlankos regione, ir užsimena apie trikdžius, jei pasaulinės technologijų bendrovės nepaklustų. Apie tai pranešė JAV žiniasklaida, akcentuodama, kad tema aptarta Irano parlamente.

    Pasak Irano Islamo revoliucijos sargų korpuso atstovų, mokėti galėtų būti raginamos tokios įmonės kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“, o kabelių operatoriams tektų laikytis Irano teisės. Viena iš svarstomų nuostatų siejama ir su tuo, kad kabelių remonto bei priežiūros darbus galėtų vykdyti tik Irano subjektai.

    Neaišku, ar planuojami reikalavimai apimtų kabelius, kurie realiai kerta Irano teritorinius vandenis. Dalis regiono trasų eina šalia Omano krantų, nes operatoriai istoriškai stengėsi mažinti geopolitinę riziką ir vengti ruožų, kuriuose gali kilti valstybės įsikišimo ar incidentų grėsmė.

    Ekspertai, komentuodami situaciją, pabrėžia, kad povandeniniai kabeliai yra kritinė pasaulinio interneto infrastruktūra: jais keliauja didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto, nuo debesijos paslaugų iki finansinių atsiskaitymų. Net ir lokalaus masto gedimai ar tyčiniai pažeidimai gali laikinai pabloginti ryšį, padidinti vėlinimą ir priversti srautus nukreipti ilgesniais maršrutais.

    Praktinis tokio apmokestinimo įgyvendinimas taip pat kelia klausimų. Dėl JAV ir kitų šalių taikomų sankcijų daugeliui Vakarų įmonių atsiskaitymai su Irano subjektais būtų teisiškai ir techniškai komplikuoti, todėl grasinimai gali būti vertinami ir kaip spaudimo priemonė, o ne greitai įgyvendinamas sprendimas.

    Vis dėlto vien pati retorika didina neapibrėžtumą regione, kurio reikšmė seniai peržengė naftos ir dujų tranzitą. Hormuzo sąsiauris yra jautrus taškas tiek energetikos, tiek skaitmeninės ekonomikos požiūriu, todėl bet kokie signalai apie galimus trikdžius paprastai greitai atsiduria tarptautinių bendrovių rizikos žemėlapiuose.

    Telekomunikacijų rinkoje tokie pareiškimai dažnai skatina papildomas investicijas į tinklų atsparumą: atsarginius maršrutus, didesnę tinklų redundanciją ir greitesnius gedimų aptikimo sprendimus. Operatoriai paprastai siekia, kad net ir nutrūkus vienai atkarpai duomenų srautas būtų automatiškai nukreiptas kitur, tačiau tai ne visada reiškia, kad poveikio vartotojai visai nepajus.