CP v2

Tag: Povandeniniai robotai

  • Pietų Korėja į mūšį prieš minas meta robotą: kodėl tai gali pakeisti jūrų saugumą

    Pietų Korėjos gynybos įsigijimų agentūra DAPA pranešė, kad šalies karinės jūrų pajėgos pradeda naudoti nuotoliniu būdu valdomą povandeninį robotą, skirtą jūrinių minų paieškai ir neutralizavimui. Tikimasi, kad ši sistema sustiprins uostų, laivybos kelių ir karinių operacijų saugumą.

    Robotą sukūrė vietos bendrovė „Daeyang Electric“. Pasak DAPA, pirmieji tokio tipo įrenginiai kariuomenei buvo perduoti 2018 metais, o dabar eksploatuojama apie 10 vienetų, todėl sprendimas palaipsniui tampa standartine minų paieškos priemone.

    Pagrindinė sistemos užduotis yra aptikti ir identifikuoti minas po vandeniu, o vėliau jas neutralizuoti, prie taikinio pritvirtinant sprogstamąjį užtaisą. Kadangi robotas valdomas nuotoliniu būdu, operatoriai gali dirbti iš saugaus atstumo ir sumažinti riziką žmonėms, kurią kelia sprogimai ir sudėtingos sąlygos jūroje.

    Kas daro šį robotą svarbų

    DAPA teigimu, naujoji sistema gali atlaikyti stiprias sroves ir po vandeniu išbūti ilgiau nei anksčiau naudota importinė įranga. Ilgesnė veikimo trukmė ypač svarbi, kai reikia užtikrinti nuolatinę uostų prieigų kontrolę arba patikrinti didesnius vandens plotus per ribotą laiką.

    Jūrinės minos laikomos viena pigiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių trikdyti laivybą bei riboti karinių laivų manevrus. Dėl to minų paieškos ir neutralizavimo pajėgumai tampa prioritetu ne tik konflikto metu, bet ir kasdienėje jūrų infrastruktūros apsaugoje.

    Platesnė tendencija kariuomenėse

    Vis dažniau pavojingiausios užduotys perduodamos nuotoliniu būdu valdomoms arba iš dalies autonominėms sistemoms, kad būtų mažiau rizikuojama personalo gyvybe. Tokie sprendimai neretai derinami su DI elementais, pavyzdžiui, taikinių atpažinimu sonarų ar kamerų duomenyse, tačiau galutiniai sprendimai paprastai paliekami operatoriams.

    Pietų Korėjos atvejis rodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė minų paieška: daugiau vietinės gamybos, daugiau ištvermės jūroje ir didesnis saugumas žmonėms. Tokios sistemos gali lemti ne tik operacijų spartą, bet ir tai, kaip greitai krizės atveju būtų atnaujinta saugi laivyba.

  • 15-metis sukūrė roboto vėžlį BURT: DI padeda aptikti povandenines grėsmes iki 96 proc. tikslumu

    Kanadoje 15-metis Evanas Budzas pristatė biologiškai įkvėptą povandeninį robotą-vėžlį BURT, skirtą jautrių vandens ekosistemų stebėsenai. Idėja gimė stebint vėžlius, kurie vandenyje juda tyliai ir taupiai, todėl jaunuolis siekė panašų principą pritaikyti technologijai.

    Skirtingai nei dauguma įprastų povandeninių dronų, kurie dažnai naudoja triukšmingus sraigtus, BURT kuriamas taip, kad vandenyje judėtų minkštais pelekais. Tokia konstrukcija turėtų sumažinti trikdymą vietos gyvūnijai ir leisti dirbti ten, kur koralų rifai ar augmenija yra ypač pažeidžiami.

    BURT remiasi kameromis, jutikliais ir duomenų apdorojimu, o grėsmių atpažinimui pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Viešai skelbta, kad sistema gali identifikuoti tokius požymius kaip koralų blukimas, plastiko atliekos ar invazinės rūšys, o aptikimo tikslumas nurodomas iki 96 proc.

    Tokios užduotys paprastai reikalauja daug žmogaus darbo: surinktos povandeninės vaizdo medžiagos peržiūros, rūšių identifikavimo ir pokyčių fiksavimo laike. DI čia gali tapti praktiniu įrankiu, nes automatizuoja pasikartojančią analizę ir greičiau atkreipia dėmesį į galimus problemų židinius.

    Jūrų ir gėlavandenių ekosistemų monitoringas tampa vis aktualesnis dėl klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo. Koralų rifų būklė dažnai vertinama pagal vizualius požymius, todėl patikimas ir mažai trikdantis stebėjimo būdas gali padėti laiku pastebėti pokyčius.

    Be to, biomimetika, kai technologijos kuriamos remiantis gamtos sprendimais, pastaraisiais metais vis plačiau taikoma robotikoje. Tylesnis judėjimas ir mažesnė mechaninė intervencija svarbūs ne tik gyvūnų gerovei, bet ir duomenų kokybei, nes mažiau išbaidyta fauna reiškia natūralesnį vaizdą kameroms.

    Jei tokio tipo robotas galėtų veikti ilgiau autonomiškai, mokslininkai realiu laiku gautų daugiau duomenų apie taršos židinius ar staigius ekosistemų pokyčius. Praktikoje tai reikštų greitesnį reagavimą, pavyzdžiui, aptikus plastiko sankaupas, invazinių rūšių plitimą ar staigų rifų būklės blogėjimą.

    Nors viešai pateikiama informacija labiau primena prototipo pristatymą, pats krypties pasirinkimas atitinka bendrą tendenciją: mažesni, pigiau surenkami ir DI įgalinti jutiklių tinklai pamažu papildo tradicines ekspedicijas ir mokslinius tyrimus. Tokie projektai taip pat rodo, kad prasmingos inovacijos gali gimti ne tik laboratorijose, bet ir iš asmeninės smalsumo bei praktiško poreikio spręsti realias problemas.

    „Skirtingai nei tradiciniai povandeniniai dronai su triukšmingais sraigtais, šis robotas imituoja gamtą ir juda tyliau, todėl gali dirbti jautriose vietose jų netrikdydamas“, – sakė projekto pristatyme cituojami šaltiniai.