CP v2

Tag: Poveikio aplinkai vertinimas

  • Lenkijoje stringa didelės investicijos: aplinkosaugos sprendimų laukimas trunka iki dvejų metų

    Lenkijoje planuojamos ir jau vykdomos kelių bei geležinkelių investicijos vis dažniau atsiremia į vieną kritinę kliūtį – užsitęsusį aplinkosauginių sprendimų išdavimą. Seimo infrastruktūros komisijos nariai ragina skubiai stiprinti Regionines aplinkos apsaugos direkcijas, kurios dėl darbuotojų trūkumo nebespėja su augančiais srautais.

    Pagal parlamento komisijoje aptartą informaciją, vidutinis laikas, reikalingas gauti sprendimą dėl poveikio aplinkai sąlygų kelių ar geležinkelių projektams, priartėjo prie dvejų metų. Rangovai kaltina institucijas lėtu tempu, o patys pareigūnai tvirtina, kad dabartiniai pajėgumai yra per maži tokiam bylų kiekiui.

    Seime – raginimas skubinti sprendimus

    Infrastruktūros komisija priėmė kreipimąsi dėl skubaus Regioninių aplinkos apsaugos direkcijų stiprinimo – tiek papildomais etatais, tiek finansavimu. Sprendimas nebuvo vienbalsis: dalis opozicijos parlamentaro teigė nespėję susipažinti su tekstu ir siūlė balsavimą atidėti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad problema nėra nauja, o delsimas jau dabar tiesiogiai veikia investicijų grafiką. Pasak komisijos narių, institucijų „butelio kakleliai“ tampa sistemine rizika, ypač kai valstybė skelbia apie didelės apimties infrastruktūros projektus.

    50 bylų vienam specialistui

    Generalinė aplinkos apsaugos direkcija, gindama regionines institucijas nuo priekaištų, nurodo darbo krūvius, kurie kai kuriose vaivadijose pasiekia itin aukštą lygį. Skaičiuojama, kad vienam specialistui per metus gali tekti apie 50 aplinkosauginių procedūrų, o tai reiškia maždaug vieną bylą per savaitę.

    Tuo pat metu administracinės procedūros reikalauja gerokai daugiau laiko: sudėtingesnėms byloms dažnai taikomi ilgesni nagrinėjimo terminai, be to, procesą prailgina visuomenės įtraukimas, prašymai papildyti dokumentus ir laukimas, kol investuotojai pateiks patikslinimus.

    Institucijų vadovybė su Finansų ministerija jau buvo sutarusi dėl nuoseklaus pajėgumų didinimo: per penkerius metus numatyta sukurti 193 naujas pareigybes. Pirmajame etape atsirado 43 etatai, tačiau kitas žingsnis užstrigo – planuoti dar 46 etatai laiku nebuvo patvirtinti.

    Rangovai prašo stiprinti administraciją

    Įdomu tai, kad vis garsiau apie problemą kalba ne tik valstybinės institucijos, bet ir rangovai, kurie tiesiogiai patiria vėlavimo pasekmes. Jų argumentas paprastas: viešųjų investicijų apimtys auga, tačiau administracinės grandys, nuo kurių priklauso leidimai ir procedūros, negauna proporcingo pastiprinimo.

    Rangovų atstovai pabrėžia, kad valstybė negali tikėtis, jog tos pačios komandos apdoros kelis kartus didesnį projektų srautą be papildomų žmonių ir adekvataus apmokėjimo. Jų vertinimu, investicijos į aplinkosaugos administraciją yra tiesioginė investicija į ekonomikos plėtrą, nes mažina prastovas, brangstančius terminus ir riziką konkursams.

    Kol kas diskusijų kryptis aiški: jei Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos nebus sustiprintos, didieji kelių ir geležinkelių projektai gali ilgam įstrigti planavimo stadijoje. Tai reikštų ne tik lėtesnį infrastruktūros atnaujinimą, bet ir didesnę išlaidų riziką dėl užsitęsusių procedūrų bei vėluojančių darbų pradžios.

  • Kalifornijos 30 000 saulės veidrodžių projektą Mojave dykumoje sustabdė dykumos vėžliai

    Kalifornijos 30 000 saulės veidrodžių projektą Mojave dykumoje sustabdė dykumos vėžliai

    Mojave dykuma JAV dažnai minima kaip viena tinkamiausių vietų saulės energetikai: čia daug saulėtų dienų, dideli atviri plotai ir palyginti menkas užstatymas. Būtent todėl Kalifornijoje 2010 metais buvo parengtas ambicingas planas viešoje žemėje įrengti milžinišką saulės energijos parką, paremtą veidrodinių lėkščių technologija.

    Projektas numatė apie 30 000 saulės „lėkščių“ veidrodžių, kurie turėjo sekti saulę ir per Stirlingo variklius gaminti elektrą. Tuo metu tai buvo viena pažangiausių koncentruotos saulės energetikos krypčių, žadėjusi greitą proveržį švarios energijos gamyboje.

    Žalia energija ir saugomi buveinių plotai

    Projektą siekta įgyvendinti tūkstančiuose akrų federalinės žemės, o sprendimų priėmėjai buvo nusiteikę procesus spartinti, kad dideli atsinaujinančios energetikos objektai kuo greičiau pradėtų veikti. Tačiau planuojama teritorija pasirodė esanti svarbi buveinė dykumos vėžliams, kurie JAV yra saugoma ir nykstanti rūšis.

    Aplinkosaugininkai ir gamtosaugos organizacijos ėmėsi veiksmų, argumentuodami, kad tokio masto statybos sunaikintų ar suskaidytų vėžlių gyvenamąją aplinką. Konfliktas tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip klimato tikslai gali susidurti su biologinės įvairovės apsauga vietoje.

    Už teritorijos valdymą atsakingos institucijos pradėjo protestų ir vertinimų procesus, o vystytojams teko ieškoti kompromisų. Projekto apimtis buvo mažinama, tačiau net ir sumažintas plotas neišsprendė esminių teisinių ir praktinių kliūčių, susijusių su saugomomis rūšimis bei jų buveinių apsauga.

    Delsti kainuoja: atsirado ir papildomų rizikų

    Kol ginčai dėl vėžlių buveinių tęsėsi, išryškėjo ir kitos problemos, būdingos veidrodinei saulės energetikai. Viena jų buvo akinimo rizika: dideli atspindintys paviršiai gali sukelti stiprius šviesos blyksnius, kurie kelia grėsmę transporto saugai.

    Viešai minėta, kad susirūpinimą išsakė ir geležinkelio operatoriai, nes atspindžiai potencialiai galėjo trikdyti traukinių mašinistų matomumą. Kartu su užsitęsusiais derinimais tai didino terminų neapibrėžtumą ir silpnino projekto finansinį pagrindą.

    Kodėl projektas galiausiai neįvyko

    Didelės energetikos investicijos remiasi ilgalaikėmis sutartimis, kai elektros tiekėjas įsipareigoja pirkti pagamintą energiją. Galiausiai pagrindinis pirkėjas nutraukė elektros pirkimo susitarimą, o be tokio įsipareigojimo projektui nebeliko ekonominės prasmės.

    Po to vystytojai atsisakė leidimų, o teisė naudotis teritorija buvo nutraukta. Taip dykumos plotas, kuriame turėjo iškilti tūkstančiai saulės veidrodžių, liko nepaliestas, o istorija tapo pamoka, kaip ankstyvas ekologinių rizikų įvertinimas gali nulemti viso projekto likimą.

    Šis atvejis išryškino ir platesnę tendenciją: spartinant atsinaujinančios energetikos plėtrą vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad infrastruktūra būtų planuojama vengiant jautrių buveinių. Praktikoje tai reiškia griežtesnius poveikio aplinkai vertinimus, alternatyvių vietų paiešką ir didesnį prioritetą jau paveiktoms teritorijoms, kad švari energija nekainuotų vietinės biologinės įvairovės.

  • Patagonijos vėjo parke netikėta kaimynystė: guanakai įsikūrė po milžiniškomis turbomis

    Patagonijos vėjo parke netikėta kaimynystė: guanakai įsikūrė po milžiniškomis turbomis

    Patagonijos stepė Argentinoje garsėja atšiauriu kraštovaizdžiu ir vėjais, todėl čia vis dažniau vystomi dideli atsinaujinančios energetikos projektai. Viename jų netikėtai užfiksuotas reiškinys: laukiniai gyvūnai ne pasitraukė, o pradėjo reguliariai naudotis teritorija.

    Vėjo jėgainių parkas įrengtas atokioje, retai žmonių lankomoje vietovėje, kur triukšmo ir šešėliavimo poveikis paprastai vertinamas griežtai. Tačiau stebėsena parodė, kad realus poveikis aplinkai gali būti mažesnis, nei prognozuojama vien pagal modelius.

    Kas pasikeitė stepėje?

    Projekto aplinkosauginiuose vertinimuose daug dėmesio skiriama dviem veiksniams: triukšmui ir nuo menčių susidarančiam šešėliui. Būtent šie aspektai dažniausiai kelia riziką tiek gyventojų komfortui, tiek laukinių gyvūnų elgsenai, todėl ribos ir matavimai yra esminė eksploatacijos dalis.

    Šiuo atveju papildomas kontekstas svarbus: aplink beveik nėra nuolatinių gyventojų, todėl mažiau ir skundų, ir tiesioginio žmogaus poveikio. Kartu tai sukuria paradoksą, kai infrastruktūra atsiranda, bet žmonių srautas nepadidėja, o kai kuriais atvejais net sumažėja.

    Guanakų sugrįžimas į teritoriją

    Pagrindiniai naujieji šios teritorijos „gyventojai“ yra guanakai, Pietų Amerikos kupranugarinių šeimos gyvūnai, artimi lamoms. Jie įprastai migruoja ieškodami ganyklų ir vandens, tačiau taip pat yra socialūs, dažnai judantys bandomis.

    Vertinimuose ir stebėsenos aprašymuose akcentuojama, kad vėjo parko teritorijoje gerai atsikuria vietinė augmenija, o dirvožemis išlieka stabilus. Toks derinys reiškia geresnes ganyklas, o tai guanakams yra tiesioginis motyvas rinktis vietą.

    Kodėl infrastruktūra tapo priedanga?

    Teritorijos aptvėrimas ir ribotas patekimas, nors pirmiausia skirtas saugai ir turto apsaugai, gali turėti šalutinį efektą gamtai. Apribojus žmonių patekimą, sumažėja trikdymas, nelegali medžioklė ir konkurencija su naminiais gyvuliais, todėl laukiniams gyvūnams tokios zonos kartais tampa saugesnės.

    Šis pavyzdys rodo, kad atsinaujinančios energetikos objektai nebūtinai automatiškai reiškia buveinių praradimą, jei projektavimas ir eksploatacija paremti aiškiomis taisyklėmis bei nuolatine stebėsena. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kiekvienas projektas yra skirtingas, todėl sėkmė vienoje vietoje negarantuoja tokio paties rezultato kitur.

  • Tasmanijoje iškilus 100 vėjo turbinų parkui paaiškėjo: jis stovi kritiškai nykstančios papūgos migracijos kelyje

    Tasmanijoje iškilus 100 vėjo turbinų parkui paaiškėjo: jis stovi kritiškai nykstančios papūgos migracijos kelyje

    Australijos Tasmanijos saloje planuojamas didelis vėjo energetikos projektas atsidūrė dėmesio centre po to, kai gamtosaugininkai įspėjo apie riziką vienai rečiausių pasaulio migruojančių papūgų rūšių. Kalbama apie oranžinpilvę papūgą, kurios populiacija ilgą laiką balansavo ties išnykimo riba.

    Ši nedidelė, maždaug 40 gramų sverianti papūga išsiskiria tuo, kad migruoja per atvirą jūrą. Du kartus per metus ji skrenda per Basso sąsiaurį tarp Tasmanijos ir žemyninės Australijos, o ši kelionė laikoma itin sudėtinga dėl vėjų ir audringų oro sąlygų.

    Rūšis, kuri beveik išnyko

    Oranžinpilvė papūga veisiasi tik vienoje vietovėje Tasmanijos pietvakariuose, prie Melaleuca gyvenvietės apylinkių, todėl bet koks trikdis šiame regione gali turėti neproporcingai didelį poveikį. Specialistai pabrėžia, kad tokia siaura buveinė reiškia ir labai mažą atsparumą netikėtiems nuostoliams.

    Pastarąjį dešimtmetį rūšies padėtis buvo kritinė: 2016 metais laukinėje gamtoje buvo fiksuojamas vos keliolikos individų lygio skaičius. Vėliau, taikant veisimo nelaisvėje, jauniklių paleidimo ir papildomo maitinimo priemones, populiaciją pavyko sustiprinti, tačiau ji išlieka trapi.

    Vėjo jėgainių parkas ir migracijos koridorius

    Problema kilo dėl planuojamo vėjo jėgainių parko Robbins salos regione, šiaurės vakarinėje Tasmanijos dalyje. Projektas numato iki 100 turbinų, o teritorija, pasak gamtosaugos organizacijų, sutampa su papūgos migracijos koridoriumi.

    Vėjo energetikos plėtra paprastai pristatoma kaip būtina priemonė mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau šiuo atveju susiduria du tikslai: spartesnė energetikos transformacija ir itin pažeidžiamos rūšies apsauga. Pagrindinė rizika siejama su galimais susidūrimais su besisukančiomis mentėmis ir migracijos elgsenos pokyčiais.

    Kokios priemonės svarstomos

    Federalinio lygmens aplinkosaugos sprendimuose, vertinant tokius projektus, paprastai numatomos privalomos poveikio stebėsenos ir rizikos mažinimo priemonės. Šiuo atveju diskusijų ašimi tapo idėja turėti iš anksto apibrėžtus migracijos laikotarpius, kai dalis ar visos turbinos galėtų būti stabdomos.

    Technologiškai tai vis dažniau siejama su tikslesniu laukinių paukščių sekimu. Oranžinpilvėms papūgoms kai kuriais atvejais tvirtinami lengvi siųstuvai, o skrydžio maršrutuose įrengiamos signalų priėmimo stotys, leidžiančios geriau suprasti realų migracijos laiką ir kryptis.

    „Tai situacija, kai žaliosios energetikos sprendimai turi būti derinami su labai konkrečiais biologinės įvairovės apsaugos poreikiais“, – sakė gamtosaugos srityje dirbantis ekspertas.

    Gamtosaugininkai vis dėlto pabrėžia, kad vien „reaktyvus“ turbinų stabdymas gali būti per didelė rizika rūšiai, kuri neturi saugios paklaidos. Kitas argumentas, dažnai minimas panašiuose projektuose, yra tai, kad svarbiausi migracijos keliai turi būti įvertinti dar ankstyvoje planavimo stadijoje, o ne jau priėmus sprendimus dėl infrastruktūros vietos.

    Ši istorija tapo platesnės tendencijos dalimi: atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau vyksta teritorijose, kuriose yra jautrios ekosistemos. Dėl to visame pasaulyje griežtėja reikalavimai poveikio aplinkai vertinimams, o kai kur taikomos ir papildomos priemonės, pavyzdžiui, turbinų mentės dažymas didesniam matomumui ar automatizuotos sustabdymo sistemos, fiksuojančios paukščių aktyvumą.

    Ar Robbins salos projektui pavyks suderinti energijos gamybą ir kritiškai nykstančios papūgos apsaugą, priklausys nuo realių stebėsenos duomenų ir to, kaip griežtai bus įgyvendinamos numatytos sąlygos. Oranžinpilvės papūgos atvejis primena, kad energetikos transformacija tampa ne tik technologiniu, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimo išbandymu.

  • Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanijos vyriausybė Europos Komisijai patikino, kad prie JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio siejamas prabangus turizmo projektas bus įgyvendinamas laikantis Europos aplinkosaugos teisės. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje teigė ES plėtros komisarė Marta Kos.

    Pasak jos, Briuselis sulaukė patvirtinimo, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o sprendimai dėl statybų ir infrastruktūros bus derinami su europiniais standartais. Tai ypač aktualu todėl, kad planuojama plėtra paliestų saugomą teritoriją prie Adrijos jūros.

    Projektas tapo protestų židiniu

    Maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės planas pastarosiomis savaitėmis išprovokavo masines demonstracijas Albanijoje. Protestuotojai teigia, kad projektas gali pakenkti ekosistemoms, o sprendimai dėl žemės naudojimo esą priimami pernelyg skubotai ir su išimtimis investuotojams.

    Komisarė pabrėžė, kad teisė protestuoti yra pamatinė laisvė, kurios tikimasi laikytis tiek ES valstybėse, tiek šalyse kandidatėse. Anot jos, būtent stojimo procesas su nuolatine stebėsena suteikia papildomą garantiją, kad gamta ir aplinka bus saugomos pagal ES reikalavimus.

    Stojimo į ES kontekstas ir Briuselio signalai

    Albanija laikoma viena pažangiausių kandidačių į ES tarp Vakarų Balkanų valstybių, dažnai minima iškart po Juodkalnijos. Vis dėlto, kad stojimo derybos judėtų pirmyn, Tirana turi suderinti nacionalinę teisę su ES teisynu, įskaitant aplinkosaugos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisykles.

    Pastaruoju metu Europos Komisija viešai rodė susirūpinimą dėl projekto ir ragino Albanijos institucijas veikti nedelsiant, kad nebūtų pakenkta stojimo perspektyvai. Tirana į šiuos pareiškimus reagavo jautriai, nes, jos vertinimu, poveikio aplinkai vertinimas dar vyksta ir iš anksto daryti išvadų nereikėtų.

    Investicijos ir teisės viršenybė

    Diskusijas kaitina ir ankstesni Europos Komisijos signalai dėl teisinės bazės pokyčių: buvo atkreiptas dėmesys į 2025 metų vasarį pakeistą įstatymą, kuriame numatytos specialios išimtys didelėms investicijoms, viršijančioms 50 mln. eurų. Tokios nuostatos, pasak kritikų, gali sudaryti prielaidas nevienodam taisyklių taikymui.

    Projektas siejamas su investicijų bendrove „Affinity Partners“, kuri, kaip skelbta viešojoje erdvėje, turi sąsajų su J. Kushneriu. Albanijos institucijos investuotojams suteikė išskirtines galimybes, todėl Briuselis siekia aiškaus atsakymo, ar procedūros bus skaidrios ir suderinamos su ES aplinkosaugos bei viešojo valdymo standartais.

    „Gavome Albanijos vyriausybės patikinimą, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir bus laikomasi Europos aplinkosaugos standartų“, – sakė Marta Kos.

    „Mums svarbiausia ne tai, iš kur ateina investicijos, o ar jos vykdomos pagal ES teisę“, – sakė Marta Kos.

  • Subačiuje planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: paskelbta atrankos dėl PAV informacija

    Subačiuje, Biržų gatvėje 84A, planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, todėl parengta ir viešai paskelbta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija. Dokumentą parengė MB „Viaconsult“, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo taikoma siekiant įvertinti, ar konkrečiam projektui būtina atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Vertinant atrankos medžiagą paprastai nagrinėjami tokie aspektai kaip triukšmas, kvapai, dulkėtumas, transporto srautai, galimos taršos rizikos ir poveikis aplinkiniams gyventojams bei teritorijos naudojimui.

    Aplinkos apsaugos agentūra informaciją apie šį projektą paskelbė 2026 metų gegužės 8 dieną. Nuo kitos darbo dienos pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir planuojamos veiklos poveikio aplinkai.

    Pasiūlymai priimami 10 darbo dienų, o pateiktos pastabos turi būti įvertintos priimant atrankos išvadą. Agentūrai priėmus sprendimą, atrankos išvada ir, kai taikoma, patikslinta atrankos informacija bus paskelbta viešai, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta, kaip jų argumentai įvertinti.

    Tokio tipo atliekų aikštelės savivaldybėms dažniausiai reikalingos tam, kad didelių gabaritų atliekos būtų surenkamos atskiroje vietoje ir nepatektų į mišrių atliekų konteinerius ar nelegalius sąvartynus. Praktikoje tai gali padėti gerinti atliekų surinkimo tvarką, tačiau kartu kelia klausimų dėl vietos parinkimo, logistikos ir galimo poveikio kaimynystei, todėl visuomenės įsitraukimas atrankos etape laikomas svarbia proceso dalimi.

  • Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino pakeitimus, kurie turėtų palengvinti esamų vėjo jėgainių parkų modernizavimą, vadinamąjį repoweringą. Klimato ir aplinkos ministrės Paulinos Hennig-Kloskos teigimu, sprendimas turėtų atverti kelią didesnei pigesnės elektros gamybai, tačiau su aiškiomis apsaugomis.

    Esminė naujovė ta, kad daliai modernizavimo projektų nebereikės atskiro sprendimo dėl poveikio aplinkai. Tai būtų taikoma tais atvejais, kai modernizavimas didina elektrinės suminę vardinę galią ne daugiau kaip 30 proc., o projektas vykdomas ne saugomose gamtos teritorijose.

    Kur sprendimas liks privalomas?

    Poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai išlieka projektams, kurie yra šalia saugomų teritorijų, pavyzdžiui, nacionalinių parkų, rezervatų ar kraštovaizdžio parkų. Tokiose vietose vėjo energetikos plėtra tradiciškai vertinama griežčiau dėl buveinių, paukščių migracijos ir kitų jautrių veiksnių.

    Nauja tvarka taip pat nepanaikina kitų bazinių ribojimų, susijusių su teritorijų planavimu, gyvenamųjų pastatų apsauga ir infrastruktūros saugumu. Kitaip tariant, palengvinimas skirtas pirmiausia esamų parkų atnaujinimui, o ne neribotam naujų projektų įteisinimui.

    Leis perkelti turbinas iki 150 metrų

    Pakeitimai numato galimybę perkelti turbinas iki 150 metrų spinduliu nuo esamos vietos ašies. Tokia nuostata aktuali, kai senų pamatų nebeįmanoma panaudoti arba naujesnei, didesnei įrangai reikia kitokių konstrukcinių sprendimų ar geresnio išdėstymo pagal vyraujančias vėjo kryptis.

    Vis dėlto perstatymas turės atitikti papildomas sąlygas: naujos turbinos negalės padidinti neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, lyginant su ankstesne situacija. Taip pat numatyta, kad turbina turi būti ne arčiau kaip 250 metrų nuo miško ribos.

    Atstumai iki namų nesikeičia

    Vyriausybė pabrėžia, kad pakeitimai nekeičia minimalaus atstumo nuo vėjo jėgainių iki gyvenamųjų pastatų, kuris šiuo metu Lenkijoje siekia 700 metrų. Tokia pati logika taikoma ir atstumams iki aukštos įtampos elektros tinklų bei saugomų gamtos teritorijų.

    „Tai galimybė turėti daugiau pigios ir švarios energijos Lenkijos elektros sistemoje“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministerija akcentuoja, kad per pastaruosius metus vėjo turbinų technologijos smarkiai patobulėjo: naujesni įrenginiai gali pagaminti daugiau elektros, dirbti tyliau ir efektyviau išnaudoti vėjo sąlygas. Dėl to repoweringo projektai neretai leidžia ženkliai pakelti gamybą neplečiant parkų į naujas teritorijas.

    Ši iniciatyva vertinama ir platesniame politiniame kontekste, nes vėjo energetikos reguliavimas Lenkijoje pastaraisiais metais buvo dažnų diskusijų objektas. Dabar pasirinktas kelias rodo norą greičiau didinti vietinę elektros gamybą, kartu išlaikant jautriausių vietovių apsaugą.

  • Varėnos r. Kazimieravo smėlio ir žvyro telkinys: paskelbtas sprendimas dėl plano SPAV

    Varėnos rajone parengtas sprendimas dėl Kazimieravo smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Toks vertinimas taikomas tam, kad dar planavimo etape būtų įvertinta, ar numatoma veikla gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei.

    SPAV procedūra paprastai apima planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų nagrinėjimą, galimų poveikių identifikavimą ir priemonių, kurios padėtų poveikį mažinti, numatymą. Vertinime dažniausiai analizuojami aspektai, susiję su triukšmu, dulkėtumu, transporto srautais, poveikiu kraštovaizdžiui, vandens ištekliams ir biologinei įvairovei.

    Žemės gelmių išteklių naudojimo planuose taip pat svarbu įvertinti, kaip bus organizuojama teritorijos eksploatacija ir jos tvarkymas, įskaitant rekultivaciją pasibaigus kasimui. Tokie sprendimai aktualūs vietos bendruomenei, nes nuo jų priklauso, kokios sąlygos bus taikomos darbams ir kaip bus valdoma galima rizika aplinkai.

    Gyventojams ir suinteresuotoms institucijoms SPAV sprendimai svarbūs ir dėl to, kad jie apibrėžia, kokios informacijos bei derinimų reikės tolesniuose planavimo ir leidimų etapuose. Įprastai tai reiškia, kad prieš pradedant darbus turi būti laikomasi aplinkosauginių reikalavimų, o numatytos poveikio mažinimo priemonės turi būti įgyvendinamos praktiškai.

    Jeigu skelbiamuose dokumentuose numatytos pastabų teikimo ar susipažinimo procedūros, gyventojams verta sekti oficialią savivaldybės informaciją ir pateiktus planavimo dokumentus. Taip galima geriau suprasti, kokie darbai planuojami, kokio masto jie galėtų būti ir kokios sąlygos bus keliamos telkinio naudojimui.

  • Kėdainių rajone planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Kėdainių rajone planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 20 dieną paskelbė informaciją apie pradėtą atranką, ar planuojamai ūkinei veiklai reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Atranka susijusi su didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengimu Kėdainių rajone.

    Planuojamos veiklos organizatorius – VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Numatyta vieta – Paupio g. 6, Aušros kaimas, Dotnuvos seniūnija, Kėdainių rajono savivaldybė.

    Kas yra atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kurios metu sprendžiama, ar konkrečiam projektui būtinas pilnas PAV. Vertinama, ar veikla pagal mastą, vietą ir galimas sąsajas su aplinka gali sukelti reikšmingą poveikį.

    Jeigu atrankos metu nustatoma, kad poveikis gali būti reikšmingas, tuomet pradedamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas su išsamesnėmis studijomis ir platesnėmis viešinimo procedūromis. Jei reikšmingo poveikio tikimybė nepatvirtinama, projektas gali judėti toliau su kitais reikalingais leidimais ir suderinimais.

    Kaip gyventojai gali pateikti pastabas?

    Pasiūlymus dėl pateiktos atrankos informacijos ir dėl to, ar planuojamai veiklai reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, visuomenė gali teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Terminas – per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo, skaičiuojant nuo kitos darbo dienos.

    Agentūra nurodo, kad priimta atrankos išvada ir, kai taikoma, papildyta atrankos informacija bus paskelbta viešai. Pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės nariams bus pranešta raštu, kaip jų argumentai įvertinti priimant sprendimą.

    Kodėl tokie projektai sulaukia dėmesio?

    Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės yra svarbi savivaldybių atliekų tvarkymo infrastruktūros dalis, nes leidžia patogiai priduoti baldus, buitinę įrangą ir kitas didesnes atliekas. Kartu tokios aikštelės kelia ir praktinių klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, dulkių, kvapų rizikos, darbo laiko, vizualinio poveikio bei paviršinių nuotekų surinkimo.

    Dėl to atrankos etape dažnai daugiausia dėmesio skiriama numatomoms taršos prevencijos priemonėms ir teritorijos parinkimo motyvams. Šie aspektai ir gyventojų pastabos paprastai tampa svarbia dalimi sprendžiant, ar reikia pilno poveikio aplinkai vertinimo.

  • Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Kai gamtos argumentas tampa politiniu įrankiu

    Europos Parlamente dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų vis dažniau save pristato kaip gamtos buveinių gynėjas, tačiau jų tikslas neretai susijęs su noru pristabdyti Europos Komisijos siūlymus spartinti atsinaujinančios energetikos projektus. Šis posūkis Briuselyje kuria neįprastas sąjungas, kai dalis žaliųjų ir kairiųjų, kritikuodami leidimų reformą, kai kuriais klausimais atsiduria greta politinių oponentų.

    Diskusijų centre atsidūrė Komisijos siekis supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą vėjo, saulės, elektros tinklų ir kitos energetikos infrastruktūros projektams. Europos Sąjungos institucijos argumentuoja, kad dabartinės procedūros kai kuriose valstybėse gali užtrukti iki devynerių metų, todėl energetikos transformacija stringa.

    Leidimų reforma: daugiau greičio, mažiau saugiklių?

    Viena iš labiausiai ginčijamų idėjų yra siūlymas atsinaujinančios energetikos projektus leidimų išdavimo procese nuosekliai laikyti viršesnio viešojo intereso klausimu. Praktikoje tai suteiktų tokiems projektams didesnį teisinį svorį, kai valdžios institucijos vertina konfliktą tarp energetikos plėtros ir aplinkosaugos, kraštovaizdžio ar vietos bendruomenių interesų.

    Aplinkosaugos organizacijos ir dalis europarlamentarų perspėja, kad per didelis supaprastinimas gali silpninti poveikio aplinkai vertinimo standartus. Jų teigimu, greitis pats savaime neužtikrina geresnių sprendimų, jei kartu mažėja galimybės iš anksto identifikuoti rizikas saugomoms buveinėms, paukščių migracijos keliams ar vandens telkinių būklei.

    „Turime paspartinti energetikos pertvarką, tačiau tai neturi vykti Europos gamtos apsaugos taisyklių sąskaita“, – sakė žaliųjų europarlamentaras Rasmus Nordqvist.

    Neįprasti blokai ir skirtingi motyvai

    Kraštutinės dešinės atstovai, teikdami siūlymų pataisas, viešai akcentuoja būtinybę saugoti gamtą ir vengti procedūrų, kurios galėtų apriboti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad šios politinės jėgos anksčiau dažnai pasisakė prieš Europos žaliąjį kursą, ragino švelninti su klimato politika susijusius įsipareigojimus ir skeptiškai vertino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Šiandien dalis jų argumentų sutampa su nuosaikesnių politikų išsakomomis pastabomis: kad valstybės narės turėtų išlaikyti daugiau diskrecijos sprendžiant, kur ir kokias technologijas plėtoti, o ypač jautriose teritorijose taikyti griežtesnę apsaugą. Skirtumas tas, kad vieni tai mato kaip saugiklių stiprinimą, kiti kaip galimybę sulėtinti bendrą atsinaujinančios energetikos tempą.

    Debatą dar labiau komplikuoja ginčai dėl elektros tinklų plėtros. Energetikos transformacijai būtina nauja infrastruktūra, tačiau kai kurie pasiūlymai siekia dalį projektų atleisti nuo tam tikrų vandens apsaugos reikalavimų, argumentuojant, kad perteklinis dokumentavimas ir ilgi vertinimai sukuria brangius vėlavimus be apčiuopiamos naudos aplinkai.

    Europos Komisija tvirtina, kad tik spartesnės procedūros leis greičiau išstumti iškastinį kurą iš energetikos sistemos ir įgyvendinti klimato tikslus, kurie tiesiogiai susiję ir su biologinės įvairovės apsauga. Europos Parlamente sprendimai dėl leidimų reformos ir su ja susijusių pataisų turėtų būti priimami artimiausiais mėnesiais, o politinės stovyklos ieškos pusiausvyros tarp greičio, teisinio aiškumo ir gamtosauginių saugiklių.