CP v2

Tag: Poveikio aplinkai vertinimas

  • Tasmanijoje iškilus 100 vėjo turbinų parkui paaiškėjo: jis stovi kritiškai nykstančios papūgos migracijos kelyje

    Tasmanijoje iškilus 100 vėjo turbinų parkui paaiškėjo: jis stovi kritiškai nykstančios papūgos migracijos kelyje

    Australijos Tasmanijos saloje planuojamas didelis vėjo energetikos projektas atsidūrė dėmesio centre po to, kai gamtosaugininkai įspėjo apie riziką vienai rečiausių pasaulio migruojančių papūgų rūšių. Kalbama apie oranžinpilvę papūgą, kurios populiacija ilgą laiką balansavo ties išnykimo riba.

    Ši nedidelė, maždaug 40 gramų sverianti papūga išsiskiria tuo, kad migruoja per atvirą jūrą. Du kartus per metus ji skrenda per Basso sąsiaurį tarp Tasmanijos ir žemyninės Australijos, o ši kelionė laikoma itin sudėtinga dėl vėjų ir audringų oro sąlygų.

    Rūšis, kuri beveik išnyko

    Oranžinpilvė papūga veisiasi tik vienoje vietovėje Tasmanijos pietvakariuose, prie Melaleuca gyvenvietės apylinkių, todėl bet koks trikdis šiame regione gali turėti neproporcingai didelį poveikį. Specialistai pabrėžia, kad tokia siaura buveinė reiškia ir labai mažą atsparumą netikėtiems nuostoliams.

    Pastarąjį dešimtmetį rūšies padėtis buvo kritinė: 2016 metais laukinėje gamtoje buvo fiksuojamas vos keliolikos individų lygio skaičius. Vėliau, taikant veisimo nelaisvėje, jauniklių paleidimo ir papildomo maitinimo priemones, populiaciją pavyko sustiprinti, tačiau ji išlieka trapi.

    Vėjo jėgainių parkas ir migracijos koridorius

    Problema kilo dėl planuojamo vėjo jėgainių parko Robbins salos regione, šiaurės vakarinėje Tasmanijos dalyje. Projektas numato iki 100 turbinų, o teritorija, pasak gamtosaugos organizacijų, sutampa su papūgos migracijos koridoriumi.

    Vėjo energetikos plėtra paprastai pristatoma kaip būtina priemonė mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau šiuo atveju susiduria du tikslai: spartesnė energetikos transformacija ir itin pažeidžiamos rūšies apsauga. Pagrindinė rizika siejama su galimais susidūrimais su besisukančiomis mentėmis ir migracijos elgsenos pokyčiais.

    Kokios priemonės svarstomos

    Federalinio lygmens aplinkosaugos sprendimuose, vertinant tokius projektus, paprastai numatomos privalomos poveikio stebėsenos ir rizikos mažinimo priemonės. Šiuo atveju diskusijų ašimi tapo idėja turėti iš anksto apibrėžtus migracijos laikotarpius, kai dalis ar visos turbinos galėtų būti stabdomos.

    Technologiškai tai vis dažniau siejama su tikslesniu laukinių paukščių sekimu. Oranžinpilvėms papūgoms kai kuriais atvejais tvirtinami lengvi siųstuvai, o skrydžio maršrutuose įrengiamos signalų priėmimo stotys, leidžiančios geriau suprasti realų migracijos laiką ir kryptis.

    „Tai situacija, kai žaliosios energetikos sprendimai turi būti derinami su labai konkrečiais biologinės įvairovės apsaugos poreikiais“, – sakė gamtosaugos srityje dirbantis ekspertas.

    Gamtosaugininkai vis dėlto pabrėžia, kad vien „reaktyvus“ turbinų stabdymas gali būti per didelė rizika rūšiai, kuri neturi saugios paklaidos. Kitas argumentas, dažnai minimas panašiuose projektuose, yra tai, kad svarbiausi migracijos keliai turi būti įvertinti dar ankstyvoje planavimo stadijoje, o ne jau priėmus sprendimus dėl infrastruktūros vietos.

    Ši istorija tapo platesnės tendencijos dalimi: atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau vyksta teritorijose, kuriose yra jautrios ekosistemos. Dėl to visame pasaulyje griežtėja reikalavimai poveikio aplinkai vertinimams, o kai kur taikomos ir papildomos priemonės, pavyzdžiui, turbinų mentės dažymas didesniam matomumui ar automatizuotos sustabdymo sistemos, fiksuojančios paukščių aktyvumą.

    Ar Robbins salos projektui pavyks suderinti energijos gamybą ir kritiškai nykstančios papūgos apsaugą, priklausys nuo realių stebėsenos duomenų ir to, kaip griežtai bus įgyvendinamos numatytos sąlygos. Oranžinpilvės papūgos atvejis primena, kad energetikos transformacija tampa ne tik technologiniu, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimo išbandymu.

  • Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanijos vyriausybė Europos Komisijai patikino, kad prie JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio siejamas prabangus turizmo projektas bus įgyvendinamas laikantis Europos aplinkosaugos teisės. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje teigė ES plėtros komisarė Marta Kos.

    Pasak jos, Briuselis sulaukė patvirtinimo, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o sprendimai dėl statybų ir infrastruktūros bus derinami su europiniais standartais. Tai ypač aktualu todėl, kad planuojama plėtra paliestų saugomą teritoriją prie Adrijos jūros.

    Projektas tapo protestų židiniu

    Maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės planas pastarosiomis savaitėmis išprovokavo masines demonstracijas Albanijoje. Protestuotojai teigia, kad projektas gali pakenkti ekosistemoms, o sprendimai dėl žemės naudojimo esą priimami pernelyg skubotai ir su išimtimis investuotojams.

    Komisarė pabrėžė, kad teisė protestuoti yra pamatinė laisvė, kurios tikimasi laikytis tiek ES valstybėse, tiek šalyse kandidatėse. Anot jos, būtent stojimo procesas su nuolatine stebėsena suteikia papildomą garantiją, kad gamta ir aplinka bus saugomos pagal ES reikalavimus.

    Stojimo į ES kontekstas ir Briuselio signalai

    Albanija laikoma viena pažangiausių kandidačių į ES tarp Vakarų Balkanų valstybių, dažnai minima iškart po Juodkalnijos. Vis dėlto, kad stojimo derybos judėtų pirmyn, Tirana turi suderinti nacionalinę teisę su ES teisynu, įskaitant aplinkosaugos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisykles.

    Pastaruoju metu Europos Komisija viešai rodė susirūpinimą dėl projekto ir ragino Albanijos institucijas veikti nedelsiant, kad nebūtų pakenkta stojimo perspektyvai. Tirana į šiuos pareiškimus reagavo jautriai, nes, jos vertinimu, poveikio aplinkai vertinimas dar vyksta ir iš anksto daryti išvadų nereikėtų.

    Investicijos ir teisės viršenybė

    Diskusijas kaitina ir ankstesni Europos Komisijos signalai dėl teisinės bazės pokyčių: buvo atkreiptas dėmesys į 2025 metų vasarį pakeistą įstatymą, kuriame numatytos specialios išimtys didelėms investicijoms, viršijančioms 50 mln. eurų. Tokios nuostatos, pasak kritikų, gali sudaryti prielaidas nevienodam taisyklių taikymui.

    Projektas siejamas su investicijų bendrove „Affinity Partners“, kuri, kaip skelbta viešojoje erdvėje, turi sąsajų su J. Kushneriu. Albanijos institucijos investuotojams suteikė išskirtines galimybes, todėl Briuselis siekia aiškaus atsakymo, ar procedūros bus skaidrios ir suderinamos su ES aplinkosaugos bei viešojo valdymo standartais.

    „Gavome Albanijos vyriausybės patikinimą, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir bus laikomasi Europos aplinkosaugos standartų“, – sakė Marta Kos.

    „Mums svarbiausia ne tai, iš kur ateina investicijos, o ar jos vykdomos pagal ES teisę“, – sakė Marta Kos.

  • Subačiuje planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: paskelbta atrankos dėl PAV informacija

    Subačiuje, Biržų gatvėje 84A, planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, todėl parengta ir viešai paskelbta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija. Dokumentą parengė MB „Viaconsult“, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo taikoma siekiant įvertinti, ar konkrečiam projektui būtina atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Vertinant atrankos medžiagą paprastai nagrinėjami tokie aspektai kaip triukšmas, kvapai, dulkėtumas, transporto srautai, galimos taršos rizikos ir poveikis aplinkiniams gyventojams bei teritorijos naudojimui.

    Aplinkos apsaugos agentūra informaciją apie šį projektą paskelbė 2026 metų gegužės 8 dieną. Nuo kitos darbo dienos pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir planuojamos veiklos poveikio aplinkai.

    Pasiūlymai priimami 10 darbo dienų, o pateiktos pastabos turi būti įvertintos priimant atrankos išvadą. Agentūrai priėmus sprendimą, atrankos išvada ir, kai taikoma, patikslinta atrankos informacija bus paskelbta viešai, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta, kaip jų argumentai įvertinti.

    Tokio tipo atliekų aikštelės savivaldybėms dažniausiai reikalingos tam, kad didelių gabaritų atliekos būtų surenkamos atskiroje vietoje ir nepatektų į mišrių atliekų konteinerius ar nelegalius sąvartynus. Praktikoje tai gali padėti gerinti atliekų surinkimo tvarką, tačiau kartu kelia klausimų dėl vietos parinkimo, logistikos ir galimo poveikio kaimynystei, todėl visuomenės įsitraukimas atrankos etape laikomas svarbia proceso dalimi.

  • Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino pakeitimus, kurie turėtų palengvinti esamų vėjo jėgainių parkų modernizavimą, vadinamąjį repoweringą. Klimato ir aplinkos ministrės Paulinos Hennig-Kloskos teigimu, sprendimas turėtų atverti kelią didesnei pigesnės elektros gamybai, tačiau su aiškiomis apsaugomis.

    Esminė naujovė ta, kad daliai modernizavimo projektų nebereikės atskiro sprendimo dėl poveikio aplinkai. Tai būtų taikoma tais atvejais, kai modernizavimas didina elektrinės suminę vardinę galią ne daugiau kaip 30 proc., o projektas vykdomas ne saugomose gamtos teritorijose.

    Kur sprendimas liks privalomas?

    Poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai išlieka projektams, kurie yra šalia saugomų teritorijų, pavyzdžiui, nacionalinių parkų, rezervatų ar kraštovaizdžio parkų. Tokiose vietose vėjo energetikos plėtra tradiciškai vertinama griežčiau dėl buveinių, paukščių migracijos ir kitų jautrių veiksnių.

    Nauja tvarka taip pat nepanaikina kitų bazinių ribojimų, susijusių su teritorijų planavimu, gyvenamųjų pastatų apsauga ir infrastruktūros saugumu. Kitaip tariant, palengvinimas skirtas pirmiausia esamų parkų atnaujinimui, o ne neribotam naujų projektų įteisinimui.

    Leis perkelti turbinas iki 150 metrų

    Pakeitimai numato galimybę perkelti turbinas iki 150 metrų spinduliu nuo esamos vietos ašies. Tokia nuostata aktuali, kai senų pamatų nebeįmanoma panaudoti arba naujesnei, didesnei įrangai reikia kitokių konstrukcinių sprendimų ar geresnio išdėstymo pagal vyraujančias vėjo kryptis.

    Vis dėlto perstatymas turės atitikti papildomas sąlygas: naujos turbinos negalės padidinti neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, lyginant su ankstesne situacija. Taip pat numatyta, kad turbina turi būti ne arčiau kaip 250 metrų nuo miško ribos.

    Atstumai iki namų nesikeičia

    Vyriausybė pabrėžia, kad pakeitimai nekeičia minimalaus atstumo nuo vėjo jėgainių iki gyvenamųjų pastatų, kuris šiuo metu Lenkijoje siekia 700 metrų. Tokia pati logika taikoma ir atstumams iki aukštos įtampos elektros tinklų bei saugomų gamtos teritorijų.

    „Tai galimybė turėti daugiau pigios ir švarios energijos Lenkijos elektros sistemoje“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministerija akcentuoja, kad per pastaruosius metus vėjo turbinų technologijos smarkiai patobulėjo: naujesni įrenginiai gali pagaminti daugiau elektros, dirbti tyliau ir efektyviau išnaudoti vėjo sąlygas. Dėl to repoweringo projektai neretai leidžia ženkliai pakelti gamybą neplečiant parkų į naujas teritorijas.

    Ši iniciatyva vertinama ir platesniame politiniame kontekste, nes vėjo energetikos reguliavimas Lenkijoje pastaraisiais metais buvo dažnų diskusijų objektas. Dabar pasirinktas kelias rodo norą greičiau didinti vietinę elektros gamybą, kartu išlaikant jautriausių vietovių apsaugą.

  • Varėnos r. Kazimieravo smėlio ir žvyro telkinys: paskelbtas sprendimas dėl plano SPAV

    Varėnos rajone parengtas sprendimas dėl Kazimieravo smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Toks vertinimas taikomas tam, kad dar planavimo etape būtų įvertinta, ar numatoma veikla gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei.

    SPAV procedūra paprastai apima planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų nagrinėjimą, galimų poveikių identifikavimą ir priemonių, kurios padėtų poveikį mažinti, numatymą. Vertinime dažniausiai analizuojami aspektai, susiję su triukšmu, dulkėtumu, transporto srautais, poveikiu kraštovaizdžiui, vandens ištekliams ir biologinei įvairovei.

    Žemės gelmių išteklių naudojimo planuose taip pat svarbu įvertinti, kaip bus organizuojama teritorijos eksploatacija ir jos tvarkymas, įskaitant rekultivaciją pasibaigus kasimui. Tokie sprendimai aktualūs vietos bendruomenei, nes nuo jų priklauso, kokios sąlygos bus taikomos darbams ir kaip bus valdoma galima rizika aplinkai.

    Gyventojams ir suinteresuotoms institucijoms SPAV sprendimai svarbūs ir dėl to, kad jie apibrėžia, kokios informacijos bei derinimų reikės tolesniuose planavimo ir leidimų etapuose. Įprastai tai reiškia, kad prieš pradedant darbus turi būti laikomasi aplinkosauginių reikalavimų, o numatytos poveikio mažinimo priemonės turi būti įgyvendinamos praktiškai.

    Jeigu skelbiamuose dokumentuose numatytos pastabų teikimo ar susipažinimo procedūros, gyventojams verta sekti oficialią savivaldybės informaciją ir pateiktus planavimo dokumentus. Taip galima geriau suprasti, kokie darbai planuojami, kokio masto jie galėtų būti ir kokios sąlygos bus keliamos telkinio naudojimui.

  • Kėdainių rajone planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Kėdainių rajone planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 20 dieną paskelbė informaciją apie pradėtą atranką, ar planuojamai ūkinei veiklai reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Atranka susijusi su didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengimu Kėdainių rajone.

    Planuojamos veiklos organizatorius – VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Numatyta vieta – Paupio g. 6, Aušros kaimas, Dotnuvos seniūnija, Kėdainių rajono savivaldybė.

    Kas yra atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kurios metu sprendžiama, ar konkrečiam projektui būtinas pilnas PAV. Vertinama, ar veikla pagal mastą, vietą ir galimas sąsajas su aplinka gali sukelti reikšmingą poveikį.

    Jeigu atrankos metu nustatoma, kad poveikis gali būti reikšmingas, tuomet pradedamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas su išsamesnėmis studijomis ir platesnėmis viešinimo procedūromis. Jei reikšmingo poveikio tikimybė nepatvirtinama, projektas gali judėti toliau su kitais reikalingais leidimais ir suderinimais.

    Kaip gyventojai gali pateikti pastabas?

    Pasiūlymus dėl pateiktos atrankos informacijos ir dėl to, ar planuojamai veiklai reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, visuomenė gali teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Terminas – per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo, skaičiuojant nuo kitos darbo dienos.

    Agentūra nurodo, kad priimta atrankos išvada ir, kai taikoma, papildyta atrankos informacija bus paskelbta viešai. Pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės nariams bus pranešta raštu, kaip jų argumentai įvertinti priimant sprendimą.

    Kodėl tokie projektai sulaukia dėmesio?

    Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės yra svarbi savivaldybių atliekų tvarkymo infrastruktūros dalis, nes leidžia patogiai priduoti baldus, buitinę įrangą ir kitas didesnes atliekas. Kartu tokios aikštelės kelia ir praktinių klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, dulkių, kvapų rizikos, darbo laiko, vizualinio poveikio bei paviršinių nuotekų surinkimo.

    Dėl to atrankos etape dažnai daugiausia dėmesio skiriama numatomoms taršos prevencijos priemonėms ir teritorijos parinkimo motyvams. Šie aspektai ir gyventojų pastabos paprastai tampa svarbia dalimi sprendžiant, ar reikia pilno poveikio aplinkai vertinimo.

  • Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Kai gamtos argumentas tampa politiniu įrankiu

    Europos Parlamente dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų vis dažniau save pristato kaip gamtos buveinių gynėjas, tačiau jų tikslas neretai susijęs su noru pristabdyti Europos Komisijos siūlymus spartinti atsinaujinančios energetikos projektus. Šis posūkis Briuselyje kuria neįprastas sąjungas, kai dalis žaliųjų ir kairiųjų, kritikuodami leidimų reformą, kai kuriais klausimais atsiduria greta politinių oponentų.

    Diskusijų centre atsidūrė Komisijos siekis supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą vėjo, saulės, elektros tinklų ir kitos energetikos infrastruktūros projektams. Europos Sąjungos institucijos argumentuoja, kad dabartinės procedūros kai kuriose valstybėse gali užtrukti iki devynerių metų, todėl energetikos transformacija stringa.

    Leidimų reforma: daugiau greičio, mažiau saugiklių?

    Viena iš labiausiai ginčijamų idėjų yra siūlymas atsinaujinančios energetikos projektus leidimų išdavimo procese nuosekliai laikyti viršesnio viešojo intereso klausimu. Praktikoje tai suteiktų tokiems projektams didesnį teisinį svorį, kai valdžios institucijos vertina konfliktą tarp energetikos plėtros ir aplinkosaugos, kraštovaizdžio ar vietos bendruomenių interesų.

    Aplinkosaugos organizacijos ir dalis europarlamentarų perspėja, kad per didelis supaprastinimas gali silpninti poveikio aplinkai vertinimo standartus. Jų teigimu, greitis pats savaime neužtikrina geresnių sprendimų, jei kartu mažėja galimybės iš anksto identifikuoti rizikas saugomoms buveinėms, paukščių migracijos keliams ar vandens telkinių būklei.

    „Turime paspartinti energetikos pertvarką, tačiau tai neturi vykti Europos gamtos apsaugos taisyklių sąskaita“, – sakė žaliųjų europarlamentaras Rasmus Nordqvist.

    Neįprasti blokai ir skirtingi motyvai

    Kraštutinės dešinės atstovai, teikdami siūlymų pataisas, viešai akcentuoja būtinybę saugoti gamtą ir vengti procedūrų, kurios galėtų apriboti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad šios politinės jėgos anksčiau dažnai pasisakė prieš Europos žaliąjį kursą, ragino švelninti su klimato politika susijusius įsipareigojimus ir skeptiškai vertino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Šiandien dalis jų argumentų sutampa su nuosaikesnių politikų išsakomomis pastabomis: kad valstybės narės turėtų išlaikyti daugiau diskrecijos sprendžiant, kur ir kokias technologijas plėtoti, o ypač jautriose teritorijose taikyti griežtesnę apsaugą. Skirtumas tas, kad vieni tai mato kaip saugiklių stiprinimą, kiti kaip galimybę sulėtinti bendrą atsinaujinančios energetikos tempą.

    Debatą dar labiau komplikuoja ginčai dėl elektros tinklų plėtros. Energetikos transformacijai būtina nauja infrastruktūra, tačiau kai kurie pasiūlymai siekia dalį projektų atleisti nuo tam tikrų vandens apsaugos reikalavimų, argumentuojant, kad perteklinis dokumentavimas ir ilgi vertinimai sukuria brangius vėlavimus be apčiuopiamos naudos aplinkai.

    Europos Komisija tvirtina, kad tik spartesnės procedūros leis greičiau išstumti iškastinį kurą iš energetikos sistemos ir įgyvendinti klimato tikslus, kurie tiesiogiai susiję ir su biologinės įvairovės apsauga. Europos Parlamente sprendimai dėl leidimų reformos ir su ja susijusių pataisų turėtų būti priimami artimiausiais mėnesiais, o politinės stovyklos ieškos pusiausvyros tarp greičio, teisinio aiškumo ir gamtosauginių saugiklių.

  • „Litgrid“ 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    „Litgrid“ 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusią su AB „Litgrid“ planuojama 330 kV elektros perdavimo oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija. Atrankos dokumentus parengė UAB „Corpi“.

    Planuojama ūkinė veikla numatyta Utenos, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės teritorijose. Rekonstruojamos linijos trasos ilgis siekia apie 64,21 kilometro.

    Ką reiškia atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kurios metu vertinama, ar planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Tokia atranka dažnai taikoma didelės apimties infrastruktūros projektams, kai poveikis gali priklausyti nuo darbų apimties, vietovės jautrumo ir taikomų aplinkosauginių priemonių.

    Elektros perdavimo linijų rekonstrukcija paprastai apima esamų atramų, laidų ar kitų elementų atnaujinimą bei darbų organizavimą taip, kad būtų užtikrintas sistemos patikimumas. Kartu vertinama, ar darbai gali turėti reikšmingą poveikį kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, triukšmui ar gyventojų interesams konkrečiose vietovėse.

    Kur ir kada galima teikti pasiūlymus?

    Informacijos paskelbimo data Aplinkos apsaugos agentūroje yra 2026 metų gegužės 12 dieną. Nuo kitos darbo dienos skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas, per kurį visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir, jei aktualu, dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.

    Pasiūlymai teikiami Aplinkos apsaugos agentūrai nurodytais kontaktais. Agentūra taip pat skelbs priimtą atrankos išvadą, o jei atrankos informacija bus tikslinama ar pildoma, visuomenei bus pateikta ir atnaujinta medžiaga susipažinti.

    Kodėl tai aktualu regionui?

    330 kV perdavimo tinklas yra viena svarbiausių elektros sistemos dalių, todėl linijų rekonstrukcija paprastai siejama su patikimumo didinimu ir gedimų rizikos mažinimu. Tokie projektai taip pat vertinami platesniame energetikos modernizavimo kontekste, kai prioritetu tampa saugus sistemos darbas ir stabilus elektros perdavimas.

    Visagino savivaldybės administracija nurodo, kad informacija ir vizualinė medžiaga pateikiama visuomenei susipažinti, o suinteresuoti gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti procedūroje ir teikti argumentuotus pasiūlymus nustatytais terminais.

  • Ignalinos AE–Utena 330 kV linijos rekonstrukcija: ką žinoti gyventojams ir kaip teikti pastabas

    Ignalinos AE–Utena 330 kV linijos rekonstrukcija: ką žinoti gyventojams ir kaip teikti pastabas

    Kas planuojama rekonstruoti?

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 12 dieną paskelbė informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusią su AB „Litgrid“ planuojama ūkine veikla. Ji apima 330 kV elektros perdavimo oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstravimą.

    Pagal pateiktą informaciją planuojamos rekonstruoti linijos trasa driekiasi per Utenos rajono, Zarasų rajono, Ignalinos rajono savivaldybių ir Visagino savivaldybės teritorijas. Nurodomas trasos ilgis siekia apie 64,21 kilometro.

    Kam skirta atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kuria nustatoma, ar konkrečiai planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Toks vertinimas paprastai siejamas su galimu poveikiu kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, triukšmui, vizualinei aplinkai ir kitais aspektais, kurie aktualūs linijiniams infrastruktūros objektams.

    Elektros perdavimo tinklo rekonstravimas dažniausiai reiškia esamos infrastruktūros atnaujinimą, tačiau praktikoje darbai gali apimti atramų keitimą, atskirų ruožų pertvarkymą ar technologinių sprendinių modernizavimą. Dėl to suinteresuota visuomenė turi galimybę susipažinti su atrankos dokumentais ir pateikti motyvuotas pastabas.

    Kaip ir per kiek laiko teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir dėl to, ar planuojamai ūkinei veiklai turėtų būti taikomas poveikio aplinkai vertinimas, galima teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Pasiūlymai priimami per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos, terminą pradedant skaičiuoti kitą darbo dieną po paskelbimo.

    Pasiūlymai teikiami raštu Aplinkos apsaugos agentūrai adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, taip pat el. paštu aaa@gamta.lt arba telefonu +370 682 92653. Teikiant pastabas rekomenduojama aiškiai nurodyti, kuri dokumento ar planuojamos veiklos dalis kelia klausimų, ir pateikti argumentus, kuo remiantis siūloma atlikti papildomą vertinimą ar patikslinimus.

    Priėmus atrankos išvadą, ji ir, kai taikoma, papildyta atrankos informacija bus paskelbta Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams agentūra praneša raštu, kaip pateiktos pastabos įvertintos priimant sprendimą.

    „Kuo konkrečiau suformuluotos pastabos, tuo lengviau įvertinti, ar planuojamai veiklai reikia papildomų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovas.

  • Kelio Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstrukcijai pradėta PAV atranka: gyventojai kviečiami teikti pastabas

    Kelio Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstrukcijai pradėta PAV atranka: gyventojai kviečiami teikti pastabas

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 13 dieną paskelbė atrankos informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo kelio rekonstrukcijos projektui. Procedūra pradėta dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstravimo.

    Planuojama ūkinė veikla apima kelio ruožą nuo 28,169 iki 36,056 kilometro. Nurodoma, kad darbai numatyti Anykščių rajone, Skiemonių seniūnijoje, o planų organizatorius yra AB „Via Lietuva“.

    PAV atranka yra etapas, per kurį vertinama, ar planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Tokiuose kelių rekonstrukcijos projektuose dažniausiai nagrinėjami triukšmo, oro taršos, vandens telkinių apsaugos, biologinės įvairovės ir eismo srautų pokyčių klausimai.

    Kaip ir iki kada teikti pasiūlymus?

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai gali teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Terminas yra 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo, skaičiuojant nuo kitos darbo dienos.

    Pasiūlymus galima pateikti raštu Agentūrai adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu arba telefonu, kaip nurodyta Agentūros kontaktuose. Agentūra informuoja, kad priėmus atrankos išvadą ji bus paskelbta interneto svetainėje visuomenei susipažinti.

    Kas bus po atrankos?

    Priimtoje atrankos išvadoje bus nurodyta, ar šiam kelio rekonstrukcijos projektui reikia pilno PAV. Jei atrankos informacija bus papildyta, atnaujinti dokumentai taip pat bus skelbiami, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta, kaip jų pastabos įvertintos.

    Tokia tvarka siekiama užtikrinti, kad dar iki darbų pradžios būtų įvertintos galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ir gyventojų gyvenimo kokybei. Kelių rekonstrukcijų atvejais viešas įsitraukimas dažnai padeda tikslinti sprendinius dėl triukšmo mažinimo, lietaus nuotekų tvarkymo ar saugesnių jungčių vietos bendruomenėms.