CP v2

Tag: Poznanė

  • Poznanė gamina 33 mlrd. dražetų per metus: „Mars“ kramtomosios gumos milžinė Europoje

    Kramtomosios gumos istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei pramoninė gamyba: archeologai yra radę įrodymų, kad Šiaurės Europos gyventojai prieš maždaug 7 000 metų kramtė beržų dervą. Tai buvo natūrali medžiaga, naudota kasdieniams poreikiams, tarp jų ir burnos higienai.

    Šiuolaikinė kramtomosios gumos pramonė įsibėgėjo XIX amžiaus pabaigoje JAV, kai verslininkas Williamas Wrigley jaunesnysis Čikagoje iš pradžių prekiavo kepimo milteliais. Pirkėjams jis pridėdavo nemokamos gumos, tačiau būtent ji netikėtai tapo paklausiausia preke.

    Kai guma tapo masine preke

    Netrukus „Wrigley“ perorientavo veiklą į kramtomąją gumą ir XIX amžiaus pabaigoje pristatė produktus, kurie vėliau tapo klasika. XX amžiaus pradžioje rinka sparčiai augo, o guma iš paprasto saldumyno virto kasdieniu įpročiu.

    Vėliau kramtomoji guma įsitvirtino ir popkultūroje: ji reklamuota kaip laisvės, jaunatviškumo ir energijos simbolis, o filmuose bei reklamose atsirado atpažįstamas burbulų pūtimo motyvas. Žinoma, populiarumą stiprino ir ryškūs prekių ženklai bei masinė reklama.

    Nuo mėtų iki gumos be cukraus

    Daugeliui žmonių kramtomoji guma siejasi su greitu būdu atgaivinti burnos kvapą ar padaryti trumpą pertrauką dienos metu. Ilgus metus populiariausi išlieka mėtų skonio variantai, tačiau vartotojai vis dažniau renkasi ir vaisinius skonius.

    Ypatingą nišą užima guma be cukraus, kuri neretai pristatoma kaip pagalbinė priemonė burnos higienai. Odontologų bendruomenėje dažniausiai pabrėžiama, kad tokia guma gali būti tik papildymas, o ne pakaitalas dantų valymui ir reguliariai priežiūrai.

    „Mars“ gamykla Poznanėje: mastas įspūdingas

    Vienas svarbiausių Europos kramtomosios gumos gamybos taškų yra „Mars“ gamykla Poznanėje. Skelbiama, kad ji veikia apie 30 metų ir yra didžiausias „Mars“ kramtomosios gumos padalinys Europoje, o pagal apimtis pasaulyje užima antrą vietą.

    2025 metais Poznanės gamykla pagamino 33 mlrd. dražetų, tarp jų ir „Orbit“ bei „Airwaves“ prekių ženklų produkciją. Produkcija eksportuota į daugiau nei 40 šalių, o gamybos tempas, kaip nurodoma, gali siekti iki 5 mln. dražetų per valandą.

    Ekspertai pastebi, kad skoniai ir formatai laikui bėgant keičiasi, o vartotojų pasirinkimus vis labiau veikia sveikatingumo tendencijos ir cukraus mažinimas. Vis dėlto Poznanė jau kelis dešimtmečius išlieka vienu svarbiausių taškų pasaulinėje kramtomosios gumos tiekimo grandinėje.

  • Poznanės sriuba vadinama žuvimis, bet žuvies nė kvapo: atskleistas senas „aklų žuvų“ receptas

    Poznanėje iki šiol gyva sena bulvių sriubos tradicija, kurią vietiniai vadina „aklomis žuvimis“. Pavadinimas skamba klaidinančiai, nes sriuboje nerasite nė gabalėlio žuvies, tačiau receptas laikomas vienu iš regiono klasikos pavyzdžių.

    Šis patiekalas siejamas su paprasta, sotiems pietums skirta virtuve, kai maistas buvo gaminamas iš to, ką pavykdavo rasti namuose. Etnografiniuose aprašymuose minimos panašios bulvių sriubos, paplitusios Didžiosios Lenkijos regione dar gerokai iki to laiko, kai receptai pradėti sistemingai fiksuoti leidiniuose.

    Iš kur atsirado keistas pavadinimas?

    Paaiškinimas slypi pasninko tradicijoje ir senoje virtuvės logikoje. Pasninkinėje versijoje sriuba verdama be mėsos, todėl jos paviršiuje nebūdavo riebių „akučių“, kurios dažnai atsiranda nuo lašinių ar rūkytos mėsos.

    Dėl to ji buvo vadinama „akla“, o metafora persikėlė į žuvies įvaizdį. Paprasčiau tariant, „aklos žuvys“ reiškė ne ingredientą, o sriubos pobūdį: liesą, paprastą ir skirtą sočiai pamaitinti.

    Kas sudaro sriubos pagrindą?

    Pagrindinis vaidmuo tenka bulvėms, o skonį papildo daržovės ir prieskoniai: morkos, petražolės šaknis, salieras, poras, svogūnas, lauro lapai, kvapieji pipirai. Pabaigoje sriuba sutirštinama sviesto ir kvietinių miltų užtrauktuku, kuris suteikia švelnią tekstūrą.

    Nors dažnai pabrėžiama pasninkinė kilmė, šiandien kai kuriuose namuose į puodą įdedama lašinių ar rūkytos mėsos gabalėlių. Tačiau net ir tuomet dominuoja bulvės bei daržovės, o patiekalo esmė išlieka tokia pati.

    Kaip paruošti „aklas žuvis“ namuose?

    Puode išvirkite kubeliais pjaustytas bulves ir smulkintas daržoves vandenyje su lauro lapais bei kvapiaisiais pipirais, kol viskas suminkštės. Tuomet atskirai paruoškite šviesų užtrauktuką iš sviesto ir kvietinių miltų, įmaišykite kelis šaukštus karšto nuoviro ir supilkite atgal į puodą.

    Galiausiai pagardinkite mairūnu, druska ir pipirais, dar kelias minutes pavirkite ir patiekite su smulkintomis petražolėmis. Tradiciškai ši sriuba valgoma su šviežia duona, nes ji skirta būti paprasta, bet soti.

  • K2 tankų variklių servisas bus Europoje: Poznanė pagaliau laimėjo strateginį vaidmenį

    K2 tankų variklių servisas bus Europoje: Poznanė pagaliau laimėjo strateginį vaidmenį

    Poznanėje bus kuriami ir stiprinami pajėgumai aptarnauti modernių K2 tankų variklius, o tai laikoma svarbia žinia tiek gynybai, tiek regiono pramonei. Lenkijos gynybos ministerijos atstovė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka viešai pabrėžė, kad techninis aptarnavimas šalyje didina atsparumą ir mažina priklausomybę nuo užsienio.

    Numatoma partnerystė apima Wojskowe Zakłady Motoryzacyjne S.A. Poznanėje ir K2 tankų gamintoją „Hyundai Rotem Company“. Bendradarbiavimo tikslas – sukurti realias techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio atnaujinimo galimybes, kurios gynybos sektoriuje paprastai vadinamos MRO.

    „Aptarnavimas Lenkijoje reiškia didesnį mūsų atsparumą ir stipresnę valstybės saugumo grandinę“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Pagal planą Poznanės įmonė būtų įtraukta į Lenkijos gynybos pramonės bendrovių sąrašą, kurioms numatomas technologijų perdavimas, siekiant aukštesnio lygio K2 techninės priežiūros. Praktikoje tai reiškia ne tik kasdienį aptarnavimą, bet ir sudėtingesnius remonto darbus, kuriems reikia specializuotos įrangos, dokumentacijos ir kvalifikuotų specialistų.

    Šis sprendimas uždaro ilgai trukusią diskusiją, kur Lenkijoje turėtų būti sutelktas K2 variklių servisas, nes klausimas buvo strigęs ne vienerius metus. Dar 2023 metais buvo pasirašyta sutartis dėl konsorciumo, kuris turėjo padėti bendrai siūlyti Lenkijos kariuomenei K2PL ir su jais susijusią techniką, tačiau praktinių rezultatų tai neatnešė.

    Viešojoje erdvėje anksčiau buvo minimi ir skirtingi Lenkijos bei Pietų Korėjos lūkesčiai, kur tiksliai turėtų keliauti technologijos bei investicijos į infrastruktūrą. Buvo keliamas ir konkurencijos aspektas, nes Poznanėje jau vykdomi darbai su „Leopard 2“ platformos varikliais, o tai laikoma K2 konkurentų ekosistemos dalimi.

    Gynybos pramonėje sprendimas lokalizuoti aptarnavimą paprastai turi kelias pasekmes: trumpėja technikos prastovos, lengviau planuoti atsarginių dalių tiekimą ir mokymus, o krizės metu mažėja rizika, kad remontas bus sustabdytas dėl logistinių ar politinių apribojimų. Be to, tokie projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikei kompetencijų plėtrai ir aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietoms.

    Tikimasi, kad Poznanės bazė aptarnaus ne tik pačius K2 tankus, bet ir kitą techniką, kuri bus kuriama K2 platformos pagrindu. Tolimesni žingsniai priklausys nuo konkrečių susitarimų dėl technologijų perdavimo apimties, investicijų grafiko ir to, kaip sparčiai bus parengti specialistai bei sertifikuotos procedūros.

  • Poznanė sumokėjo 46 000 eurų už žaidimą miestui reklamuoti: kiek žmonių jį išbandė?

    Poznanė sumokėjo 46 000 eurų už žaidimą miestui reklamuoti: kiek žmonių jį išbandė?

    Poznanė, siekdama pritraukti dėmesį į miesto renginius ir turizmą, pasirinko netradicinę priemonę – interaktyvų internetinį žaidimą, sukurtą kaip vienas iš festivalio komunikacijos elementų. Dėl šios iniciatyvos kilo diskusijų, kiek tokia reklama kainuoja ir ar ji realiai pasiekė auditoriją.

    Neformali grupė „Strona Czynna“ paskelbė, kad miestui žaidimo sukūrimas kainavo 200 000 zlotų, tai yra apie 46 000 eurų. Žaidimas buvo patalpintas festivalio svetainėje ir turėjo skatinti vartotojus pažinti miestą, o formato pasirinkimas rėmėsi nostalgiška pikselinės grafikos estetika.

    Poznanės savivaldybės mero kabineto Promocijos skyriaus vadovė Marta Raszeja, komentuodama situaciją, pabrėžė, kad miestas tiesiogiai neužsakė festivalio prodiuseriui sukurti žaidimo. Pasak jos, tai buvo kampanijos dalis, susijusi su miesto ir renginio bendradarbiavimu, o ne atskiras savivaldybės IT užsakymas.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, žaidimas pritraukė apie 12 500 unikalių vartotojų. Toks rodiklis leidžia vertinti pasiekiamumą, tačiau vien unikalių lankytojų skaičius neatsako, kiek žmonių žaidimą realiai žaidė iki galo, kiek laiko praleido ir ar tai virto kelionių ar bilietų pirkimo sprendimais.

    Viešojoje erdvėje taip pat aptarta bendra miesto sutarčių su festivalio organizatoriumi Good Taste Production vertė. Nurodoma, kad promocinių veiklų sutartys iš viso viršijo 1 700 000 zlotų, tai yra apie 390 000 eurų, skaičiuojant su mokesčiais.

    Festivalio atstovas spaudai Szymon Liedtke teigė, kad žaidimas buvo tik vienas iš daugelio kampanijos elementų, rengiamų kartu su miestu. Į bendradarbiavimą, pasak jo, įėjo strateginės partnerystės statusas, logotipo naudojimas reklaminėje medžiagoje, erdvės suteikimas miesto reklamos zonai bei komunikacija internete ir televizijoje.

    Trijų dienų muzikos renginys, vykęs rugpjūčio viduryje Poznanės Citadelėje, sutraukė ryškius tarptautinius vardus, tarp jų „Gorillaz“, Robbie Williams, „Faithless“ ir „Twenty One Pilots“. Organizatoriai taip pat užsiminė, kad siekia, jog festivalis ateityje vyktų toje pačioje vietoje.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją, kai miestai vis dažniau ieško auditoriją įtraukiančių skaitmeninių formatų, bandydami išsiskirti iš tradicinės reklamos triukšmo. Vis dėlto, vertinant viešųjų lėšų efektyvumą, svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien pasiekiamumas, bet ir aiškiai pamatuojamas poveikis – nuo turistų srautų iki realaus renginių lankomumo.

  • Lenkijos kariuomenė parodė išskirtinį F-16: specialus Kruko dažymas slepia 20 metų istoriją

    Lenkijos kariuomenė parodė išskirtinį F-16: specialus Kruko dažymas slepia 20 metų istoriją

    Lenkijos karinės oro pajėgos pristatė F-16 naikintuvą, papuoštą specialiu simboliniu dažymu, kuriame dominuoja krukas. Šis motyvas siejamas su 31 taktine aviacijos baze Poznanėje-Kržesinyje ir joje dislokuota 3 aviacijos eskadrile „Poznań“, kurios pilotai ir lėktuvai dažnai vadinami RAV3NS.

    Naujausias taip paženklintas F-16 turi taktinį numerį 4046 ir skirtas pažymėti 20 metų laikotarpį, kai šie naikintuvai tarnauja Lenkijos oro pajėgose. Tai jau trečiasis Lenkijoje F-16 su kruko tematika, po anksčiau pristatytų orlaivių, pažymėtų numeriais 4047 ir 4050.

    Simbolis, įsišaknijęs aviacijos tradicijoje

    Krukas šiame dažyme nėra vien dizaino sprendimas. Jis primena tarpukario Lenkijos naikintuvų eskadriles 131, 132 ir 133, kurios formavo III naikintuvų divizioną 3 aviacijos pulke ir buvo siejamos su Poznanės bei Didžiosios Lenkijos regionu.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 metais veikė 131 ir 132 eskadrilės, kurių lakūnai nuo pirmųjų dienų dalyvavo kovose su Vokietija. Po kampanijos dalis pilotų pasitraukė į Vakarus ir tęsė tarnybą, įsitraukdami į kovas Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje 1940 metais.

    Ryšys su 302 eskadrile ir NATO pratybomis

    Poznanės tradicija persikėlė ir į Jungtinę Karalystę, kur dalis vadinamųjų kruko eskadrilių lakūnų prisidėjo prie 302 naikintuvų eskadrilės formavimo. Dėl kilmės ir istorinių sąsajų ji buvo vadinama Poznanės eskadrile, o krukas liko atpažįstamu ženklu.

    Šis simbolis po karo išliko su Poznanės ir Didžiosios Lenkijos regionu siejamose naikintuvų daliniuose, jį naudojo ir 62 naikintuvų aviacijos pulkas, pavadintas Didžiosios Lenkijos sukilėlių vardu. Šiandien tradiciją tęsianti 3 aviacijos eskadrilė dalyvauja NATO pratybose „Cobra Warrior“ Jungtinėje Karalystėje, kur dažnai siunčiamas ir specialiai pažymėtas F-16 kaip istorinis priminimas apie lenkų indėlį Britanijos gynyboje.

    Tokie išskirtiniai dažymai karinėse oro pajėgose paprastai atlieka kelias funkcijas: stiprina dalinio tapatybę, padeda puoselėti istorines tradicijas ir tampa viešosios komunikacijos priemone, pabrėžiančia sąjungininkų pratybų bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Lenkijos atveju krukas F-16 fiuzeliaže sujungia šiuolaikinę NATO platformą su kelių kartų aviacijos paveldu.

  • Vokietijos gamybos kaštai spaudžia „Volkswagen“: daugiau užsakymų gali atitekti Poznanės gamyklai

    Gamybos mažinimas Vokietijoje

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad Europoje susidūrė su per dideliais gamybos pajėgumais ir dėl to ieško, kur mažinti apimtis bei kaštus. Koncerno vertinimu, vien Europoje pajėgumai viršija paklausą maždaug 500 000 automobilių per metus, todėl restruktūrizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Didžiausias spaudimas tenka Vokietijos gamykloms, kuriose gamyba brangiausia. Koncernas signalizuoja, kad ateityje ne visoms Vokietijos vietovėms galės garantuoti naujų modelių gamybos paskyrimus, o tai didina riziką, jog dalis projektų bus perkelta į pigesnes Europos šalis.

    Kodėl dėmesys krypsta į Lenkiją?

    Pramonės analitikai ir Vokietijos žiniasklaida vis dažniau mini Čekiją, Slovakiją ir Poznanę kaip galimus naujų „Volkswagen“ projektų laimėtojus. Logika paprasta: mažesni darbo ir gamybos kaštai leidžia greičiau atkurti pelningumą, ypač kai rinka spaudžiama kainų konkurencijos ir lėtėjančios paklausos.

    Vienas dažniausiai aptariamų scenarijų yra naujo elektrinio komercinio automobilio, planuojamo apie 2028 metus, gamyba ne Vokietijoje, o Lenkijoje. Nors oficialių patvirtinimų dėl konkretaus modelio dar nėra, pati kryptis atitinka koncerno tikslą daugiau gaminti ten, kur bendra savikaina mažesnė.

    Skirtumą lemia darbo kaštai

    Kaštų skirtumus gerai iliustruoja Europos darbo sąnaudų statistika: vidutinė valandinė darbo kaina Europos Sąjungoje siekia apie 34,9 euro. Vokietijoje ji yra apie 45 eurai, kai Lenkijoje – apie 19,1 euro, o Čekijoje ir Slovakijoje – apie 19,8 euro.

    Toks atotrūkis reiškia, kad net ir nedideli gamybos perkėlimai ar naujų modelių „nominacijos“ gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą. Automobilių pramonėje, kur maržos dažnai matuojamos kelių procentų rėžiuose, tai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis vietą naujiems projektams.

    Mažiau modelių, paprastesnė komplektacija

    Be geografinių sprendimų, „Volkswagen“ planuoja mažinti ir produktų sudėtingumą. Koncernas kalba apie modelių skaičiaus sumažinimą maždaug perpus, o komplektacijų pasirinkimų karpymą iki 75 proc., vietoje jų siūlant aiškius komplektacijų paketus.

    Toks supaprastinimas turėtų mažinti tiekimo grandinių įvairovę, sandėliavimo poreikį ir surinkimo proceso sudėtingumą. Kaip pavyzdys nurodomos sėdynės: vietoje daugiau nei 2 300 variantų ateityje būtų paliekama apie 100, taip iš esmės mažinant gamybos klaidų ir logistikos kaštų riziką.

    Sprendimus lems politika ir akcininkai

    „Volkswagen“ atvejis išskirtinis tuo, kad sprendimų priėmimas Vokietijoje yra glaudžiai susijęs su profsąjungomis ir regionų įtaka. Priežiūros taryboje didelę dalį balsų turi darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, todėl socialiniai argumentai čia dažnai konkuruoja su grynai ekonominiu efektyvumu.

    Vis dėlto, kai kaštai pradeda stipriau spausti akcininkų interesus, didėja tikimybė, kad į pirmą planą bus keliami grąžos ir konkurencingumo tikslai. Tokiu atveju sprendimai dėl gamybos geografijos gali būti dar labiau nukreipti į pigesnes Europos vietas, tarp jų ir Lenkiją.

  • 120 kv. m namas prie Poznanės stebina: kelionių į JAV įkvėptas interjeras užburia

    120 kvadratinių metrų ploto namas netoli Poznanės iš pradžių buvo tipinis naujos statybos būstas be ryškaus veido. Šeima su dukra ir šunimi norėjo ne tik patogaus plano kasdienybei, bet ir interjero, kuris pasakotų jų istoriją bei kelionių įspūdžius.

    Užduoties ėmėsi interjero architektės Joanna Pawłowska ir Zofia Smulska iš studijos „Za-projektowane“. Jos išlaikė funkcinį išplanavimą, tačiau erdves papildė sprendimais, kurie standartinį namą pavertė jaukia, asmeniška ir ilgaamže gyvenamąja aplinka.

    Didžiausias įkvėpimas atėjo iš šeimininkų kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas, ypač iš Jacksono miesto Vajominge ir nacionalinių parkų nuotaikos. Vietoj tiesmukos teminės stilizacijos pasirinktas subtilus motyvų perdirbimas: daugiau natūralių medžiagų, ramios spalvos ir šilti akcentai.

    „Šis interjeras nevaidina rančos, jis tik pasiskolina jos atmosferą: laisvės pojūtį, natūralumą ir erdvę šeimai būti kartu“, – sakė Zofia Smulska.

    Atvira dienos zona sukurta taip, kad būtų patogi bendram laikui, svečiams ir kasdieniams ritualams. Svetainėje dėmesį traukia bizono motyvas meno kūrinyje, o pagrindiniu baldu tapo U formos sofa, kviečianti susėsti visai šeimai.

    Kita svarbi erdvė – virtuvė, kuri šiandien dažnai laikoma namų centru, todėl joje investuojama į patvarias apdailas ir funkcionalumą. Čia dominuoja balti paviršiai, akmens stalviršiai, rėmelio tipo fasadai, sala su aukštomis kėdėmis ir didelis šaldytuvas, o bendrą vaizdą sušildo šviesus medis.

    „Balta spalva čia nėra šalta: ją šildo medžio tonai, faktūros ir šviesa, todėl erdvė išlieka švari, bet jauki“, – sakė Joanna Pawłowska.

    Šiluma kuriama ne vien spalvomis, bet ir detalėmis: medinėmis grindimis, žaliuzėmis, masyviu valgomojo stalu, slankiojančiomis durimis ir žalvario atspalvio furnitūra. Tokie sprendimai atitinka ir dabartinę kryptį rinkoje, kai vis dažniau renkamasi mažiau, bet ilgaamžiškiau, o interjere siekiama medžiagiškumo ir lengvai prižiūrimų paviršių.

    Privatios erdvės tęsia bendrą nuotaiką: miegamajame ir dukros kambaryje išlaikytas ramus fonas, o interjerui charakterio suteikia kelionių atgarsiai bei keli išskirtiniai akcentai, pavyzdžiui, supamas krėslas. Taip sukuriamas namų tęstinumas, kai skirtingos zonos atrodo susietos, bet nėra vienodos.

    Vonios kambariuose pasirinkta skirtinga stilistika, atliepianti šeimos poreikius. Viename daugiau kontrasto su tamsesnėmis plytelėmis ir juoda santechnika, kitame – šviesesnė paletė su švelniais rožiniais tonais, balta ir ąžuolo komoda, kuri suteikia natūralumo.

    Galutinis rezultatas – šviesus, šiltas ir funkcionalus būstas, kuris neprimena kataloginės ekspozicijos. Čia akivaizdžiai jaučiama gyventojų tapatybė: kelionių patirtys, šeimos susibūrimo vietos svarba ir apgalvotos, ilgam tarnaujančios medžiagos.

  • Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Poznanės viešojo transporto įmonė MPK Poznań tęsia naudotų tramvajų įsigijimą iš Vokietijos. Į miestą atgabenti R1.1 modelio vagonai iš Bonos, o dalis jų jau veža keleivius reguliariuose maršrutuose.

    Kaip skelbiama, Poznanėje šiuo metu yra 16 tokių tramvajų, tačiau linijose kol kas dirba trys. Dar du vagonai yra parengimo etape, o techniniai darbai vykdomi bendradarbiaujant su išorės rangovais.

    Planas – bent 22 tramvajai

    MPK Poznań deklaruoja ketinanti įsigyti mažiausiai 22 iš 24 numatytų tramvajų. Sutarties sąlygos leidžia atsisakyti vagonų, jei jie būtų smarkiai apgadinti arba nepavyktų susitarti dėl galutinės kainos.

    Derybos dėl kainos, kaip nurodoma, aktualios mažiausiai dviem vagonams iš aštuonių, kurių būklė reikalauja papildomo įvertinimo. Tokia praktika savivaldybių transporto pirkimuose nėra reta, nes naudotos technikos būklė dažnai paaiškėja tik atlikus detalesnę apžiūrą ir bandymus.

    Kodėl miestas renkasi naudotus?

    Šis sprendimas Lenkijoje kelia diskusijų: kritikai tokias siuntas vadina metalo laužu, tačiau vežėjas tvirtina, kad tai pragmatiškas būdas greičiau atnaujinti parką. MPK Poznań argumentas paprastas: už panašią sumą, kurią kainuotų vienas naujas tramvajus, galima įsigyti kelias dešimtis naudotų ir taip sparčiau pakeisti seniausius vagonus.

    Skaičiuojama, kad visa transakcija neturėtų viršyti maždaug 2 800 000 eurų. Tai reikštų, kad bent 22 tramvajų paketas miestui kainuotų mažiau nei vienas naujas dvikryptis tramvajus, kurio kaina rinkoje paprastai siekia apie 3 500 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo komplektacijos, baterijų sprendimų, kondicionavimo ir kitų reikalavimų.

    Transporto rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: miestai, susiduriantys su ribotu biudžetu ir ilgu naujų riedmenų gamybos terminu, vis dažniau ieško tarpinių sprendimų. Naudoti tramvajai leidžia greičiau padidinti patikimų, žemagrindžių ar geresnės būklės vagonų dalį, tačiau tuo pačiu iškelia rizikas dėl remonto, detalių tiekimo ir ilgesnio eksploatacijos neapibrėžtumo.

  • Malta Festival konferencijoje – Kukulska ir Cielecka stiliaus dvikova: kuri sužibėjo ryškiau?

    Malta Festival konferencijoje – Kukulska ir Cielecka stiliaus dvikova: kuri sužibėjo ryškiau?

    Birželio 20 dieną Poznanėje startuoja dar viena Malta Festival laida – vienas ryškiausių ir didžiausių performatyviųjų menų festivalių Vidurio ir Rytų Europoje. Renginys tradiciškai vyksta vasaros pradžioje, o jo pavadinimas siejamas su Maltos ežeru – viena atpažįstamiausių miesto vietų.

    Festivalio programa paprastai apima teatrą, šokį, muziką, kino seansus po atviru dangumi, literatūros renginius, vizualiuosius menus ir diskusijas. Organizatoriai akcentuoja tarpdiscipliniškumą, todėl skirtingi žanrai čia dažnai susitinka vienoje erdvėje ir viename vakare.

    Šių metų festivalio pristatyme daug dėmesio sulaukė dvi žinomos viešnios – dainininkė Natalia Kukulska ir aktorė Magdalena Cielecka. Abi jos konferencijoje pasakojo apie savo projektus, tačiau netrūko ir kitos temos, kuri greitai perėmė publikos dėmesį – įvaizdžiai ir stiliaus pasirinkimai.

    Koncertas ir teatras – dvi ašys

    Natalia Kukulska festivalyje rūpinasi atidarymo koncerto Za miłość! menine kryptimi. Sumanymas aprašomas kaip trijų dalių muzikinis pasakojimas apie meilės dramą – nuo pirmųjų emocijų iki įtampos, ilgesio ir refleksijos, o dainos jungiamos į vientisas sekas ir medlius.

    Koncerte turėtų pasirodyti kelių žanrų atlikėjai, tarp jų Grzegorz Turnau, Ralph Kaminski, Natalia Szroeder, Jakub Józef Orliński, Anna Maria Jopek, Natalia Przybysz, Anita Lipnicka, Zalia ir Krzysztof Zalewski. Skelbiama, kad renginys klausytojams bus nemokamas.

    Magdalena Cielecka savo ruožtu yra viena ryškiausių kulminacinio teatro programos projekto The Second Woman dalyvių. Tai 24 valandų trukmės spektaklis, kuriame viena aktorė tą pačią išsiskyrimo sceną kartoja 100 kartų, kaskart su kitu partneriu, atrinktu atviroje atrankoje.

    100 scenų, 24 valandos ir nenuspėjama pabaiga

    Projekto idėja paremta realiu laiku ir pasikartojimu: kiekviena scena trunka apie dešimt minučių, nėra išankstinių repeticijų, todėl kiekvienas susitikimas scenoje klostosi kitaip. Skelbiama, kad į atranką pretendavo 705 žmonės, o galutinis dalyvių skaičius spektaklyje siekia 100.

    Svarbi detalė – kiekvienos scenos pabaigoje partneris priima sprendimą ir ištaria vieną iš dviejų sakinių: „aš tave visada mylėjau“ arba „aš tavęs niekada nemylėjau“. Dėl to spektaklio ritmas ir emocinė kreivė išlieka sunkiai nuspėjami net pačiai aktorei.

    Organizatoriai primena, kad The Second Woman pastaraisiais metais buvo rodomas ir kituose didžiuosiuose miestuose, įskaitant Londoną, Niujorką, Vieną ir Barseloną. Poznanėje pristatoma lenkiška projekto versija išlaiko tą patį principą – gyvą, nepakartojamą santykį tarp aktorės ir kaskart naujo partnerio.

    Konferencijos stilius: nuo oversize iki minimalizmo

    Konferencijoje dėmesį patraukė ir viešnių apranga, atspindinti skirtingas mados kryptis. Natalia Kukulska pasirinko tamsų kostiumą su pūstomis rankovėmis ir išskirtinio kirpimo kelnėmis, o akcentu tapo violetiniai aulinukai.

    Magdalena Cielecka demonstravo santūresnį, minimalistinį stilių: juodą palaidinę trumpomis rankovėmis ji derino su klasikinėmis platesnėmis smėlio spalvos kelnėmis. Įvaizdį užbaigė juodas diržas ir tamsūs batai, išlaikę vientisą, neperkrautą liniją.

    Skirtingi pasirinkimai išryškino ir platesnę tendenciją: viešuose kultūros renginiuose vis dažniau matoma priešprieša tarp ryškios formos ir tylaus minimalizmo. O Malta Festival pristatymas šįkart tapo ne tik programos, bet ir dviejų labai skirtingų stiliaus kalbų scena.

  • Mėsininkai jos ieško „po prekystaliu“: ši kiauliena turi daug kolageno ir skonį, kuris stebina

    Kuo ypatinga zlotnicka kiauliena?

    Zlotnicka kiauliena – tai iš vienos tradicinių Lenkijos kiaulių veislių gaunama mėsa, išvesta po Antrojo pasaulinio karo Didžiosios Lenkijos regione, netoli Poznanės. Pastaraisiais metais ji vis dažniau įvardijama kaip aukštesnės kokybės, išsiskirianti skoniu ir tekstūra.

    Pagrindinis skirtumas nuo įprastos pramoninės kiaulienos – ryškesnis marmuringumas, kai riebalai pasiskirstę raumenų viduje. Dėl to mėsa išlieka sultinga, ne tokia sausa ir mažiau linkusi kietėti net ilgiau kepant ar troškinant.

    Marmuringumas ir ryškesnis skonis

    Virtuvės profesionalai dažnai pabrėžia, kad ši kiauliena turi intensyvesnį, labiau mėsišką aromatą ir švelniai salstelėjusią riebalų natą. Dėl to ji kartais lyginama su kitomis riebesnėmis, lėčiau auginamomis veislėmis, tačiau zlotnicka kiauliena turi savitą skonio profilį.

    Marmuringumas ypač pasiteisina kepant sprandinę, šoninę ar šonkaulius, nes šie gabalai išlaiko natūralią drėgmę. Tokia mėsa dažnai mažiau „leidžia vandenį“ keptuvėje, kas neretai pasitaiko su intensyvios gamybos kiauliena.

    Kolagenas: kodėl jis svarbus?

    Daug dėmesio sulaukia ir kolageno kiekis, ypač tokiuose gabaluose kaip karka, šonkauliai ar oda. Kaitinant kolagenas virsta želatina, todėl sultiniai tampa tirštesni, o mėsa – minkštesnė ir lengviau atsiskirianti nuo kaulo.

    Kolagenas yra struktūrinis baltymas, siejamas su jungiamaisiais audiniais, oda ir kremzlėmis, todėl apie jį dažnai kalbama mitybos ir sporto kontekste. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad svarbiausia – bendra visavertė mityba, o vienas produktas savaime nėra stebuklingas sprendimas.

    Veislė, auginimo būdas ir kaina

    Nuo pramoninės produkcijos zlotnicka kiauliena dažnai skiriasi auginimo praktika: šios veislės gyvuliai paprastai auga lėčiau, laikomi mažesniuose ūkiuose, neretai suteikiant daugiau judėjimo. Lėtesnis augimas ir mažesnis intensyvumas paprastai siejami su ryškesne mėsos struktūra.

    Taip pat pabrėžiama pašarų įtaka: tradiciniuose ūkiuose dažniau naudojami ūkiniai pašarai ir vietinės žaliavos, o ne itin apdoroti mišiniai. Tokie veiksniai gali prisidėti prie standesnės, mažiau vandeningos mėsos, kas vartotojams dažnai yra kokybės požymis.

    Ši kiauliena Lenkijoje neretai priskiriama prie saugomų, mažesnėmis populiacijomis išlaikomų veislių, todėl pasiūla ribota. Dėl to ji būna brangesnė: Lenkijos rinkoje kaina dažnai siekia apie 14–21 eurą už kilogramą, priklausomai nuo pjūvio ir tiekimo grandinės.

    Kaip geriausia ją ruošti?

    Zlotnicka kiauliena labiausiai atsiskleidžia patiekaluose, kuriems reikia laiko: lėtas kepimas, troškinimas ar ilgas virimas padeda išnaudoti marmuringumą ir kolageno savybes. Praktikoje tai reiškia minkštesnę tekstūrą ir gilesnį skonį net be sudėtingų marinavimo schemų.

    Ypač dažnai rekomenduojama karka, sprandinė, mentė, šoninė ir šonkauliai. Karka laikoma klasika, nes ilgai verdant ar troškinant ji įgauna lipnumo, sultinys tampa sodresnis, o mėsa, tinkamai paruošta, tiesiog byrėte byra.

    Ši mėsa tinka ir tradiciniams gaminiams, pavyzdžiui, dešroms ar brandintiems mėsos gaminiams, nes riebalų ir raumens santykis dažnai duoda intensyvesnį aromatą ir malonesnę tekstūrą. Vartotojams, kurie ieško išraiškingesnio skonio, tai gali būti įdomi alternatyva įprastai parduotuvių kiaulienai.