CP v2

Tag: Pradinis ugdymas

  • Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje pristatyta 10 projektinių darbų: nuo STEAM iki etnokultūros

    Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje birželio 2 dieną bendruomenei pristatyta 10 ilgalaikių projektinių darbų, kuriuos parengė 2–4 klasių mokiniai. Tokia veikla leidžia vaikams ne tik apibendrinti per metus sukauptas žinias, bet ir parodyti, kaip geba jas pritaikyti praktikoje, tyrimuose ar kūrybiniuose sprendimuose.

    Ilgalaikiai projektai apėmė įvairias sritis: etnokultūrą, STEAM krypties inžinerines technologijas, gamtos mokslus, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir kūrybiškumą. Mokiniai pristatė darbus apie augalų priežiūrą ir augimo sąlygas, taiklumo gerinimą per treniruotes, viešojo kalbėjimo baimės įveikimą, taip pat analizavo kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, saldintų gėrimų poveikį.

    Projektiniai darbai buvo rengiami kaip integruotas ugdymas, kai vienoje temoje susijungia keli dalykai ir kompetencijos: informacijos paieška, duomenų stebėjimas, išvadų formulavimas, kūrybinis pateikimas. Mokytojai akcentuoja, kad tokia forma ypač stiprina kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę už galutinį rezultatą.

    Svarbi dalis buvo ir pats pristatymas: mokiniai mokėsi aiškiai dėstyti mintis, atsakyti į klausimus, argumentuoti sprendimus ir reflektuoti procesą. Viešojo kalbėjimo praktika, ypač pradiniame ugdyme, tampa reikšminga nuoseklaus įgūdžių auginimo dalimi, nes drąsa kalbėti viešai tiesiogiai susijusi su pasitikėjimu savimi ir gebėjimu bendradarbiauti.

    Mokinius projektinei veiklai rengė pradinių klasių mokytojos Veneta Baliukonienė, Irena Matulevičiūtė, Vilma Žilionienė, Gintarė Andriejauskienė ir Lijana Gudaitienė. Pasak mokyklos atstovų, projektų sėkmei didelę reikšmę turėjo ir bendradarbiavimas su tėvais bei visa mokyklos bendruomene, nes ilgalaikis darbas dažnai reikalauja nuoseklumo ir palaikymo ne tik pamokų metu.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė

  • Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų savivaldybės mokyklų antrokai mokslo metus šiemet užbaigė kitaip nei įprasta – Druskininkų Snow Arenoje jiems įteikti kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto programos baigimo pažymėjimai. Programa visus mokslo metus suteikė galimybę vaikams reguliariai ir nemokamai mokytis žiemos sporto pagrindų.

    Užsiėmimų metu mokiniai susipažino su kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto technika, mokėsi saugaus elgesio trasose, lavino koordinaciją ir ištvermę. Tokios ankstyvos praktinės pamokos, specialistų teigimu, padeda vaikams ugdyti judėjimo įgūdžius ir formuoja įprotį rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Metų pabaiga trasoje

    Programos kulminacija tapo varžybos, kuriose antrokai galėjo pademonstruoti per mokslo metus įgytus gebėjimus. Renginys buvo skirtas ne tik rezultatams, bet ir motyvacijai: vaikams tai tapo proga patirti varžybinę atmosferą ir išmokti susikaupimo bei taisyklių laikymosi.

    Mokinius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Naruckienė ir Druskininkų sporto centro direktorius Gintaras Šikšnys. Jie pabrėžė, kad tokios iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą bendruomenei, nes vaikai anksčiau atranda sportą ir drąsiau išbando naujas veiklas.

    „Džiaugiuosi matydama tiek daug aktyvių, smalsių ir sportiškų vaikų. Ne kiekvienas Lietuvos antrokas turi galimybę dar mokykloje išmokti slidinėti ar važiuoti snieglente, o Druskininkuose tai jau tapo gražia tradicija“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown.

    Šventinę nuotaiką sustiprino ir Druskininkų Snow Arenos staigmena – visų mokyklų mokiniai buvo pavaišinti tortu. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie simboliniai akcentai vaikams tampa papildomu paskatinimu ir kuria pozityvią patirtį, kuri dažnai lemia norą sportuoti ir ateityje.

    Geriausiai pasirodę dalyviai

    Kalnų slidinėjimo varžybose geriausiai pasirodė Sofija Drozdova, Alicija Levkovič ir Darija Jaskevičiūtė mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Vaškevičius, Lukas Bakanauskas ir Matas Kulbokas. Varžybų formatas leido vaikams išbandyti tiek greitį, tiek trasos įveikimo tikslumą.

    Snieglenčių sporto varžybose prizines vietas iškovojo Fadetė Rapnikaitė, Barbora Karpijūtė ir Marija Melnikova mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Leminskas, Ihor Kozak ir Paul Memphis Jessen. Pasak trenerių, ši sporto šaka vaikams ypač patraukli dėl dinamiškumo, tačiau svarbiausia joje išlieka saugumas ir taisyklinga technika.

    Druskininkuose nemokamos moksleivių pamokos, skirtos supažindinti su žiemos sportu, pradėtos 2014 metais rugsėjį. Savivaldybė tikisi, kad programa ir toliau išliks tęstinė, o augantis vaikų įsitraukimas taps impulsu plėsti sporto ugdymo galimybes bei stiprinti fizinio aktyvumo kultūrą.

  • Palanga startuoja su 2026–2027 priėmimu į 5 ir I gimnazijos klases: kada teikti prašymus

    Palanga startuoja su 2026–2027 priėmimu į 5 ir I gimnazijos klases: kada teikti prašymus

    Palangos miesto savivaldybė pradeda 2026–2027 mokslo metų mokinių priėmimą į pagrindinio ugdymo programas, skirtas 5–10 klasėms ir I–II gimnazijos klasėms. Kartu skelbiamas ir papildomas vaikų priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programas.

    Prašymai dėl priėmimo į 5 klasę ir į 9 klasę (I gimnazijos klasę) priimami 2026 metais nuo birželio 1 dienos iki birželio 25 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad terminai abiem šioms ugdymo pakopoms sutampa, todėl tėvams svarbu neatidėlioti prašymo pateikimo iki paskutinių dienų.

    Pirmenybė ir vieta eilėje

    Priėmime taikomas teritorinis principas: pirmenybė teikiama pasirenkant tą mokyklą, kurios aptarnaujamoje teritorijoje deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. Tokia praktika taikoma daugelyje savivaldybių, siekiant užtikrinti vietų paskirstymo aiškumą ir mažinti klasių perpildymo riziką.

    Centralizuota sistema automatiškai apskaičiuoja prioritetus ir vaiko vietą eilėje pagal nustatytus kriterijus. Tai reiškia, kad tėvams svarbiausia teisingai suvesti duomenis ir pasirinkimus, o eiliškumas formuojamas pagal savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kaip pasirašoma sutartis?

    Gavus pasiūlymą mokytis, ugdymo sutartis sudaroma elektroniniu būdu per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS). Sutartį reikia pasirašyti per 3 darbo dienas, todėl gavus pranešimą rekomenduojama iš karto suplanuoti pasirašymą.

    Jeigu tėvai ar globėjai neturi galimybės prisijungti per Elektroninius valdžios vartus, jie gali kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir gauti pagalbą pateikiant prašymą. Savivaldybė taip pat nurodo, kad išsami informacija apie priėmimo sąlygas, kriterijus ir reikalingus dokumentus skelbiama Savivaldybės teisės aktų registre, švietimo įstaigų interneto svetainėse ir portale mokausi.lt.

    Papildomas priėmimas į darželius ir pradines klases

    Palangoje taip pat skelbiamas papildomas priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Prašymai teikiami per CPIS, internetu, prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Į ikimokyklinio ugdymo grupes, skirtas 2–5 metų vaikams, prašymai priimami 2026 metais nuo birželio 1 dienos iki birželio 10 dienos. Tokie pat terminai nustatyti ir priėmimui į priešmokyklinio ugdymo grupes 6 metų vaikams bei į pradinio ugdymo programą, apimančią 1–4 klases.

  • Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla ieško mokytojų: 2 atrankos startuoja nuo 2026 metų rugsėjo

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla ieško mokytojų: 2 atrankos startuoja nuo 2026 metų rugsėjo

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką pradinio ugdymo mokytojo  pareigoms užimti (1 pareigybei)  darbui nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 1–15 procentų, jei klasėje ugdomas vienas ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bei mokomas vienas ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.

     Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis pedagoginis išsilavinimas, pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija, atitinkanti reikalavimus mokytojų dalykiniam pasirengimui ir kompetencijoms („Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos  Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774, 16 punktas) arba studijos pagal pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše.
    4. Būti išklausęs specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursą mokytojams pagal Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2481 „Dėl Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (60 valandų arba 2 studijų kreditų) kursų anksčiau arba studijų metu (šis reikalavimas netaikomas mokytojams, baigusiems specialiosios pedagogikos ir (ar) psichologijos studijų programas).
    5. Gebėti planuoti, organizuoti ugdymo procesą pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, taikyti mokymąsi aktyvinančius metodus pamokose (privalumas).
    6. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    7. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

     Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

     Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje: http://www.kastonupm.lt/asmens…  

     

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką ikimokyklinio/ priešmokyklinio ugdymo mokytojo pareigoms užimti (1 pareigybei) Medeikių pradinio ugdymo skyriuje ir Germaniškio daugiafunkciniame centre darbui nuo 2026m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 5–10 procentų.

    Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis išsilavinimas, ikimokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo  mokytojo kvalifikacija  arba studijos pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše, kurį tvirtina švietimo,  mokslo ir sporto ministras.
    4. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    5. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

    Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

    Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje  http://www.kastonupm.lt/asmens…  

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką pradinio ugdymo mokytojo  pareigoms užimti (1 pareigybei)  darbui nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 1–15 procentų, jei klasėje ugdomas vienas ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bei mokomas vienas ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.

     Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis pedagoginis išsilavinimas, pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija, atitinkanti reikalavimus mokytojų dalykiniam pasirengimui ir kompetencijoms („Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos  Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774, 16 punktas) arba studijos pagal pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše.
    4. Būti išklausęs specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursą mokytojams pagal Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2481 „Dėl Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (60 valandų arba 2 studijų kreditų) kursų anksčiau arba studijų metu (šis reikalavimas netaikomas mokytojams, baigusiems specialiosios pedagogikos ir (ar) psichologijos studijų programas).
    5. Gebėti planuoti, organizuoti ugdymo procesą pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, taikyti mokymąsi aktyvinančius metodus pamokose (privalumas).
    6. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    7. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

     Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

     Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje: http://www.kastonupm.lt/asmens…  

     

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką ikimokyklinio/ priešmokyklinio ugdymo mokytojo pareigoms užimti (1 pareigybei) Medeikių pradinio ugdymo skyriuje ir Germaniškio daugiafunkciniame centre darbui nuo 2026m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 5–10 procentų.

    Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis išsilavinimas, ikimokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo  mokytojo kvalifikacija  arba studijos pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše, kurį tvirtina švietimo,  mokslo ir sporto ministras.
    4. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    5. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

    Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

    Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje  http://www.kastonupm.lt/asmens…  

  • Vilniaus rajono rašybos konkursas Nemenčinėje: 29 mokiniai varžėsi „Rašau be klaidų“

    Vilniaus rajono rašybos konkursas Nemenčinėje: 29 mokiniai varžėsi „Rašau be klaidų“

    Gegužės 14 dieną Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje surengtas Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų 3–4 klasių mokinių lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos rašybos konkursas „Rašau be klaidų“. Į renginį atvyko mokiniai iš mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba, o iš viso dalyvavo 29 mokiniai iš 15 mokyklų.

    Renginį atidarė laikinai direktorės pareigas ėjusi Daiva Losinskienė, pasveikinusi konkurso dalyvius, mokytojus ir svečius. Šventinę nuotaiką kūrė pradinių klasių mokinių meninė programa, kurioje skambėjo dainos, eilėraščiai ir pasirodė šokėjai.

    Pasak organizatorių, tokie konkursai svarbūs ne tik kaip žinių patikrinimas, bet ir kaip motyvacija nuosekliai lavinti raštingumą. Pradinių klasių amžiuje tvirtinami pagrindiniai kalbos įgūdžiai, o diktantas leidžia įvertinti ir taisyklių supratimą, ir atidumą tekstui.

    Sveikinimo žodį tarė ir Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų lenkų ir rusų mokomąja kalba metodinio būrelio pirmininkė Irina Didbalienė. Kol mokiniai rašė konkursinį diktantą, mokytojams vyko metodinė valanda ir paskaita, kurią vedė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Danuta Stepien.

    Pasibaigus rašymo daliai, vertinimo komisija peržiūrėjo darbus ir įvertino rezultatus. Organizatoriai pažymėjo, kad dalyviai demonstravo geras rašybos žinias ir atsakingą pasirengimą, o konkurencija buvo artima.

    Trečiųjų klasių grupėje pirmąją vietą laimėjo Milena Tomaševič iš Mickūnų gimnazijos, antrąją vietą užėmė Evelina Bundzevič iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, trečiąją vietą pelnė Elžbieta Bogdanovič iš Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos. Ketvirtųjų klasių grupėje nugalėjo Veronika Žindul iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, antroji buvo Milena Žukovska iš Mickūnų gimnazijos, trečioji – Estela Liudkievič iš Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos.

    Renginio pabaigoje padėkota dalyviams, juos ruošusiems mokytojams ir svečiams už bendrystę bei prasmingą popietę. Organizatoriai tikisi, kad konkursas ir toliau išliks kasmetine tradicija, skatinančia mokinius puoselėti gimtosios kalbos raštingumą.

    Tekstą parengė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos pradinio ugdymo mokytojos metodininkės Alina Cesiul ir Honorata Feklistova.

  • „Auksinė plunksnelė“ Marijampolėje: 75 mokiniai iš 28 mokyklų varžėsi dėl dailyraščio laureatų

    „Auksinė plunksnelė“ Marijampolėje: 75 mokiniai iš 28 mokyklų varžėsi dėl dailyraščio laureatų

    Konkursas sukvietė dalyvius iš visos Lietuvos

    Marijampolės „Žiburėlio“ mokykloje-daugiafunkciame centre vyko respublikinio dailyraščio konkurso „Auksinė plunksnelė“ baigiamasis renginys. Į vieną vietą susirinko mokiniai, jų mokytojai ir bendruomenės, kurioms svarbus kruopštus, aiškus ir taisyklingas raštas.

    Organizatorių teigimu, šių metų konkursas sulaukė didelio susidomėjimo: dalyvavo 75 mokiniai iš 28 ugdymo įstaigų. Tai rodo, kad dailyraštis, nors kasdienybėje vis dažniau keičiamas klaviatūra, išlieka aktualus kaip kantrybę ir dėmesingumą ugdantis įgūdis.

    Kodėl dailyraštis vis dar svarbus?

    Pedagogai pabrėžia, kad rašymas ranka prisideda prie smulkiosios motorikos, dėmesio koncentracijos ir teksto suvokimo ugdymo. Pradinėse klasėse tai ypač reikšminga, nes rašto aiškumas glaudžiai siejasi su mokymosi įpročiais ir pasitikėjimu savo darbu.

    Pastaraisiais metais mokyklose vis dažniau kalbama apie pusiausvyrą tarp skaitmeninių priemonių ir pagrindinių gebėjimų, tokių kaip rašymas ranka. „Auksinė plunksnelė“ šiame kontekste tampa ne tik varžytuvėmis, bet ir priminimu, kad tvarkingas raštas yra praktinis kasdienis įgūdis.

    Paskelbti „Auksinės plunksnelės“ laureatai

    Baigiamojo renginio metu paskelbti skirtingų klasių grupių nugalėtojai, o šventine nuotaika dalintasi ir nuotoliniu būdu, prisijungus per „Zoom“. Tokiu formatu siekta įtraukti daugiau bendruomenių ir sudaryti galimybę palaikyti dalyvius iš įvairių Lietuvos vietovių.

    1 klasių grupėje nugalėjo Agota Čibirkaitė iš Šilutės Žibų pradinės mokyklos, 2 klasių grupėje laureate tapo Ineta Vozgirdaitė iš Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centro. 3 klasių grupėje laimėjo Karolina Rybkovska iš Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos, o 4 klasių grupėje – Daniela Masionytė iš Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos.

    5–8 klasių grupės nugalėtoja paskelbta Giedrė Armanavičiūtė iš Alytaus Vidzgirio mokyklos. Specialiųjų klasių grupėje laimėjo Glorija Aleksandravičiūtė iš Vilkaviškio rajono Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriaus.

    Lavinamųjų klasių mokinių „Abėcėlės“ grupėje nugalėjo Herkus Pocevičius, lavinamųjų klasių mokinių grupėje laureate tapo Gabija Cvirkaitė, o socialinių įgūdžių ugdymo klasių grupėje laimėjo Ramunė Karsokaitė. Visi trys laureatai atstovavo Marijampolės „Žiburėlio“ mokyklai-daugiafunkciam centrui.

    „Kiekviena parašyta raidė yra mažas, bet labai svarbus širdies darbas“, – sakė direktorė Rima Kukalienė.

    Renginio metu dėkota mokytojams, specialistams ir tėvams už kasdienį palaikymą bei kantrybę. Organizatoriai akcentavo, kad konkursas skatina ne vien gražų raštą, bet ir atsakomybę už rezultatą, pagarbą darbui bei nuoseklumą, kurie praverčia visose mokymosi srityse.

    „Auksinė plunksnelė“ dalyviams tapo proga pasitikrinti savo įgūdžius, o mokykloms – pasidalinti patirtimi, kaip ugdyti rašto kultūrą skirtingose klasėse. Tokie renginiai, anot švietimo bendruomenės, padeda išlaikyti tradicijas ir kartu jas pritaikyti šiandienos mokyklos ritmui.

  • Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    2026 metais balandžio 28 dieną Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje surengtas anglų kalbos konkursas „The English Adventure Day“, sukvietęs Rudaminos centro mokyklų trečių klasių mokinius. Renginys buvo paremtas „Space Adventure“ tema, todėl užduotys ir veiklos priminė pažintinę kelionę po kosmosą.

    Organizatorių teigimu, toks formatas padėjo mokiniams anglų kalbą taikyti praktiškai: ne tik atsakyti į klausimus, bet ir aktyviai bendrauti atliekant komandines užduotis. Edukaciniai žaidimai ir situacinės veiklos leido vaikams mokytis per patirtį, o ne vien per teoriją.

    Anglų kalba kaip komandinis žaidimas

    Konkurso metu mokiniai sprendė skirtingo pobūdžio užduotis, kurios buvo susietos su planetomis, kosmoso reiškiniais ir kelionės „misijomis“. Taip buvo lavinamas žodynas, klausymo ir skaitymo gebėjimai, o kartu stiprinamas pasitikėjimas kalbant angliškai.

    Renginyje akcentuotas bendradarbiavimas: komandos turėjo tartis, dalintis vaidmenimis ir priimti sprendimus kartu. Toks principas atitinka pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau taikomą kryptį, kai užsienio kalbų mokymas siejamas su komunikacinėmis situacijomis ir socialinių įgūdžių ugdymu.

    Sumaišytos komandos ir viešas pristatymas

    Baigiamojoje dalyje komandos buvo pertvarkytos, sujungiant skirtingų mokyklų mokinius į naujas grupes. Tokia struktūra skatino greitai susipažinti, susitarti dėl idėjų ir dirbti su naujais komandos nariais, išlaikant bendrą tikslą.

    Mokiniai rengė pristatymus apie kosmosą ir juos viešai pristatė visiems dalyviams. Tai tapo proga lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, mokytis aiškiai dėstyti mintis ir argumentuoti, o kartu patirti, kad kalbos žinios labiausiai atsiskleidžia realioje komunikacijoje.

    Kas prisidėjo prie konkurso

    Organizatoriai dėkojo mokytojoms, atlydėjusioms mokinius ir dalyvavusioms vertinime: Erikai Viduto, Ninai Filistovičienei, Karolinai Polonskajai ir Olgai Lenkovskajai. Jų įsitraukimas padėjo užtikrinti sklandų konkurso vyksmą ir aiškius vertinimo kriterijus.

    Renginį organizavo anglų kalbos mokytoja metodininkė Dalia Šiniauskaitė ir vyresnioji mokytoja Joana Markovskaja. Anot organizatorių, svarbiausias siekis buvo sukurti aplinką, kurioje mokiniai drąsiai kalbėtų angliškai, kurtų ir bendradarbiautų, o mokymasis vyktų natūraliai ir įdomiai.

    Tekstą parengė Dalia Šiniauskaitė ir Joana Markovskaja.

  • Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptarta, kaip ugdymo įstaigos praktiškai taiko nuolatinio tobulėjimo principus ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Renginys subūrė švietimo bendruomenę diskusijai apie tai, kas veikia kasdienėje praktikoje, o kas dar kelia klausimų.

    Konferencijos dalyviai gilinosi į kokybės vadybos sistemos taikymą, akcentuodami nuoseklius, mažais žingsniais paremtus pokyčius. Dėmesys skirtas ne tik procesams, bet ir tam, kaip pokyčiai atsispindi vaikų įsitraukime, ugdymo aplinkoje bei mokyklos bendruomenės susitarimuose.

    Kas keičiasi ugdymo įstaigose?

    Pranešimuose aptartos praktikos, susijusios su vaikų įsitraukimo stebėsena, tėvų grįžtamuoju ryšiu ir kasdieniais sprendimais klasėje. Taip pat nagrinėta, kaip ugdymo įstaigos vertina pirmuosius taikymo rezultatus per 3–4 mėnesius ir kokie rodikliai padeda suprasti, ar pokytis iš tiesų įsitvirtina.

    Konferencijoje akcentuota, kad nuolatinis tobulėjimas švietime remiasi ne vien pavienėmis iniciatyvomis, o aiškia sistema: susitarimais, reguliaria refleksija ir duomenimis grįstu sprendimų priėmimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dažnesnį grįžtamąjį ryšį, aiškesnius tikslus ir bendrą kalbą tarp administracijos, pedagogų ir tėvų.

    Tarptautinis kontekstas ir vietos patirtys

    Renginyje pristatytos Nyderlandų patirtys ir jų pritaikymo galimybės Lietuvos kontekste. Konferencijoje dalyvavo ir metodikos pradininkė iš Nyderlandų Marijke Broer, kuri su dalyviais aptarė, kokių sąlygų reikia, kad kokybės vadybos sistema veiktų ne formaliai, o taptų kasdienio darbo dalimi.

    „Šis susitikimas – puiki proga ne tik pabendrauti, bet ir iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta mūsų rajone, kokie pokyčiai čia gimsta ir kuo gyvename kasdien“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

    Ji pabrėžė, kad naujas požiūris į pokyčių valdymą švietime įtraukė ne tik pedagogus, bet ir savivaldybės lygmens sprendimų priėmėjus. Pasak jos, tai padėjo greičiau sutarti dėl bendrų tikslų ir krypties, o pokyčius vertinti per realius kasdienybės sprendimus.

    Vizitai ir refleksijos: ką parodė praktika?

    Konferencijos dalyviai vyko į patirtinius vizitus Jonavos lopšelį-darželį „Pakalnutė“ ir Jonavos „Žingsnio“ pradinę mokyklą, kur stebėjo, kaip susitarimai dėl ugdymo kokybės veikia konkrečiose situacijose. Tokie vizitai paprastai leidžia ne tik pamatyti priemones ar dokumentus, bet ir įvertinti, kaip jie keičia pedagogų darbą ir vaikų kasdienę patirtį.

    Po vizitų vykusiose refleksijos sesijose aptartos įžvalgos ir tai, kaip skirtingos įstaigos sprendžia panašius iššūkius. Diskusijose taip pat keltas klausimas dėl mokinių adaptacijos pereinant iš pradinio ugdymo į dalykinę sistemą ir kaip užtikrinti, kad kokybės sistema išliktų gyva, o ne taptų vienkartiniu projektu.

    Renginį užbaigė tyrimo rezultatų aptarimas, kuriame analizuota, kaip nuolatinio tobulėjimo sistema veikia ugdymo įstaigų vadovus, pedagogus ir mokinius. Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia vertė slypi ne vien pristatytuose pavyzdžiuose, o gebėjime nuosekliai mokytis vieniems iš kitų ir matuoti pažangą pagal aiškiai sutartus kriterijus.

  • Vilkaviškyje paaiškėjo „Mažojo diktanto“ lyderės: kas laimėjo ir kuo išsiskyrė darbai

    Vilkaviškyje paaiškėjo „Mažojo diktanto“ lyderės: kas laimėjo ir kuo išsiskyrė darbai

    Balandžio 24 dieną Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje surengtas Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų ketvirtų klasių mokinių lietuvių kalbos raštingumo konkursas „Mažasis diktantas“. Šiemet jame savo gebėjimus išbandė 13 mokinių iš aštuonių rajono mokyklų.

    Susirinkusius raštingiausius ketvirtokus sveikino progimnazijos pradinių klasių dainininkai, direktorė Gileta Naujokienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskis.

    Konkurso dalyviai pademonstravo puikias lietuvių kalbos žinias, kruopštumą, atkaklumą ir pagarbą gimtajai kalbai. Kiekviename diktanto sakinyje atsiskleidė mokinių pastangos bei supratimas, kad net mažiausia raidė yra svarbi, o žodis turi didelę galią.

    Šių metų „Mažojo diktanto“ prizininkėmis tapo:

    I vieta – Vilkaviškio pradinės mokyklos 4 klasės mokinė Augustė Mickutė (mokytoja Svajonė Kudirkienė).
    II vieta – Vilkaviškio pradinės mokyklos 4 klasės mokinė Elena Roveršteinaitė (mokytoja Vilma Kudžmienė).

    III vieta – Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos 4 klasės mokinė Goda Šeštakauskaitė (mokytoja Jolanta Ribačionkienė).

    Sveikiname nugalėtojas, visus konkurso dalyvius ir jų mokytojas, linkime toliau puoselėti meilę lietuvių kalbai ir drąsiai dalyvauti kituose konkursuose!

    Nuotraukų autorius – Remigijus Krišinas

     

    Vertinimo komisijos pirmininkė, pradinio ugdymo mokytoja Dalia Skučienė

  • Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje pristatyti projekto Tūkstantmečio mokyklos II rezultatai: atnaujintos mokymosi erdvės ir sustiprintas ugdymo turinys, orientuotas į praktinį mokymąsi. Mokykla pabrėžia, kad investicijos čia virto apčiuopiamomis galimybėmis mokiniams ir mokytojams.

    Viena ryškiausių naujovių – moderni STEAM erdvė pradinių klasių mokiniams, skirta gamtos ir tiksliųjų mokslų pažinimui per bandymus ir praktines veiklas. Tokios laboratorinio tipo aplinkos vis dažniau diegiamos Lietuvos mokyklose, nes jos padeda susieti teoriją su kasdieniais reiškiniais ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius.

    Šalia to įrengtos kūrybinės dirbtuvės, aprūpintos įranga, leidžiančia mokiniams išbandyti skirtingas meninės ir technologinės kūrybos formas. Mokyklos teigimu, tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad mokymasis būtų įtraukiantis, o mokinių smalsumas turėtų aiškų kelią virsti rezultatais.

    Didesnis dėmesys skirtas ir bendruomenę telkiančioms erdvėms: įrengta multifunkcinė zona, pritaikyta ugdymui ir įvairioms veikloms, taip pat lauko klasė kupole, kuri atveria galimybes pamokas perkelti į netradicinę aplinką. Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl mokinių emocinės gerovės, ir dėl praktinių ugdymo metodų, kai svarbi ne tik klasės lenta, bet ir patirtis.

    Lygiagrečiai stiprinamas ugdymo turinys: plėtojama pradinių klasių mokinių matematikos pasiekimų diagnostika, kad būtų galima tiksliau matyti individualią pažangą ir laiku suteikti pagalbą. Ekspertai švietime pabrėžia, kad ankstyvas pasiekimų vertinimas ir tikslingas grįžtamasis ryšys yra vienas efektyviausių būdų mažinti mokymosi spragas.

    Pokyčių pristatyme dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l.e.p. vedėja Reda Benevičienė. Susitikimo metu simboliškai atvertos durys ir į atnaujintą mokyklos muziejų, kuriame moderniau pasakojama Rimanto Stankevičiaus istorija.

    Progimnazija akcentuoja, kad šie atnaujinimai skirti kasdienai, o ne vien pristatymams: erdvės ir priemonės turi tiesiogiai keisti pamokos kokybę, mokinių įsitraukimą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad sustiprintas praktinis ugdymas taps pagrindu ilgalaikiams pasiekimams.