Tag: Pradinis ugdymas

  • Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    2026 metais balandžio 28 dieną Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje surengtas anglų kalbos konkursas „The English Adventure Day“, sukvietęs Rudaminos centro mokyklų trečių klasių mokinius. Renginys buvo paremtas „Space Adventure“ tema, todėl užduotys ir veiklos priminė pažintinę kelionę po kosmosą.

    Organizatorių teigimu, toks formatas padėjo mokiniams anglų kalbą taikyti praktiškai: ne tik atsakyti į klausimus, bet ir aktyviai bendrauti atliekant komandines užduotis. Edukaciniai žaidimai ir situacinės veiklos leido vaikams mokytis per patirtį, o ne vien per teoriją.

    Anglų kalba kaip komandinis žaidimas

    Konkurso metu mokiniai sprendė skirtingo pobūdžio užduotis, kurios buvo susietos su planetomis, kosmoso reiškiniais ir kelionės „misijomis“. Taip buvo lavinamas žodynas, klausymo ir skaitymo gebėjimai, o kartu stiprinamas pasitikėjimas kalbant angliškai.

    Renginyje akcentuotas bendradarbiavimas: komandos turėjo tartis, dalintis vaidmenimis ir priimti sprendimus kartu. Toks principas atitinka pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau taikomą kryptį, kai užsienio kalbų mokymas siejamas su komunikacinėmis situacijomis ir socialinių įgūdžių ugdymu.

    Sumaišytos komandos ir viešas pristatymas

    Baigiamojoje dalyje komandos buvo pertvarkytos, sujungiant skirtingų mokyklų mokinius į naujas grupes. Tokia struktūra skatino greitai susipažinti, susitarti dėl idėjų ir dirbti su naujais komandos nariais, išlaikant bendrą tikslą.

    Mokiniai rengė pristatymus apie kosmosą ir juos viešai pristatė visiems dalyviams. Tai tapo proga lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, mokytis aiškiai dėstyti mintis ir argumentuoti, o kartu patirti, kad kalbos žinios labiausiai atsiskleidžia realioje komunikacijoje.

    Kas prisidėjo prie konkurso

    Organizatoriai dėkojo mokytojoms, atlydėjusioms mokinius ir dalyvavusioms vertinime: Erikai Viduto, Ninai Filistovičienei, Karolinai Polonskajai ir Olgai Lenkovskajai. Jų įsitraukimas padėjo užtikrinti sklandų konkurso vyksmą ir aiškius vertinimo kriterijus.

    Renginį organizavo anglų kalbos mokytoja metodininkė Dalia Šiniauskaitė ir vyresnioji mokytoja Joana Markovskaja. Anot organizatorių, svarbiausias siekis buvo sukurti aplinką, kurioje mokiniai drąsiai kalbėtų angliškai, kurtų ir bendradarbiautų, o mokymasis vyktų natūraliai ir įdomiai.

    Tekstą parengė Dalia Šiniauskaitė ir Joana Markovskaja.

  • Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptarta, kaip ugdymo įstaigos praktiškai taiko nuolatinio tobulėjimo principus ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Renginys subūrė švietimo bendruomenę diskusijai apie tai, kas veikia kasdienėje praktikoje, o kas dar kelia klausimų.

    Konferencijos dalyviai gilinosi į kokybės vadybos sistemos taikymą, akcentuodami nuoseklius, mažais žingsniais paremtus pokyčius. Dėmesys skirtas ne tik procesams, bet ir tam, kaip pokyčiai atsispindi vaikų įsitraukime, ugdymo aplinkoje bei mokyklos bendruomenės susitarimuose.

    Kas keičiasi ugdymo įstaigose?

    Pranešimuose aptartos praktikos, susijusios su vaikų įsitraukimo stebėsena, tėvų grįžtamuoju ryšiu ir kasdieniais sprendimais klasėje. Taip pat nagrinėta, kaip ugdymo įstaigos vertina pirmuosius taikymo rezultatus per 3–4 mėnesius ir kokie rodikliai padeda suprasti, ar pokytis iš tiesų įsitvirtina.

    Konferencijoje akcentuota, kad nuolatinis tobulėjimas švietime remiasi ne vien pavienėmis iniciatyvomis, o aiškia sistema: susitarimais, reguliaria refleksija ir duomenimis grįstu sprendimų priėmimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dažnesnį grįžtamąjį ryšį, aiškesnius tikslus ir bendrą kalbą tarp administracijos, pedagogų ir tėvų.

    Tarptautinis kontekstas ir vietos patirtys

    Renginyje pristatytos Nyderlandų patirtys ir jų pritaikymo galimybės Lietuvos kontekste. Konferencijoje dalyvavo ir metodikos pradininkė iš Nyderlandų Marijke Broer, kuri su dalyviais aptarė, kokių sąlygų reikia, kad kokybės vadybos sistema veiktų ne formaliai, o taptų kasdienio darbo dalimi.

    „Šis susitikimas – puiki proga ne tik pabendrauti, bet ir iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta mūsų rajone, kokie pokyčiai čia gimsta ir kuo gyvename kasdien“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

    Ji pabrėžė, kad naujas požiūris į pokyčių valdymą švietime įtraukė ne tik pedagogus, bet ir savivaldybės lygmens sprendimų priėmėjus. Pasak jos, tai padėjo greičiau sutarti dėl bendrų tikslų ir krypties, o pokyčius vertinti per realius kasdienybės sprendimus.

    Vizitai ir refleksijos: ką parodė praktika?

    Konferencijos dalyviai vyko į patirtinius vizitus Jonavos lopšelį-darželį „Pakalnutė“ ir Jonavos „Žingsnio“ pradinę mokyklą, kur stebėjo, kaip susitarimai dėl ugdymo kokybės veikia konkrečiose situacijose. Tokie vizitai paprastai leidžia ne tik pamatyti priemones ar dokumentus, bet ir įvertinti, kaip jie keičia pedagogų darbą ir vaikų kasdienę patirtį.

    Po vizitų vykusiose refleksijos sesijose aptartos įžvalgos ir tai, kaip skirtingos įstaigos sprendžia panašius iššūkius. Diskusijose taip pat keltas klausimas dėl mokinių adaptacijos pereinant iš pradinio ugdymo į dalykinę sistemą ir kaip užtikrinti, kad kokybės sistema išliktų gyva, o ne taptų vienkartiniu projektu.

    Renginį užbaigė tyrimo rezultatų aptarimas, kuriame analizuota, kaip nuolatinio tobulėjimo sistema veikia ugdymo įstaigų vadovus, pedagogus ir mokinius. Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia vertė slypi ne vien pristatytuose pavyzdžiuose, o gebėjime nuosekliai mokytis vieniems iš kitų ir matuoti pažangą pagal aiškiai sutartus kriterijus.

  • Vilkaviškyje paaiškėjo „Mažojo diktanto“ lyderės: kas laimėjo ir kuo išsiskyrė darbai

    Vilkaviškyje paaiškėjo „Mažojo diktanto“ lyderės: kas laimėjo ir kuo išsiskyrė darbai

    Balandžio 24 dieną Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje surengtas Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų ketvirtų klasių mokinių lietuvių kalbos raštingumo konkursas „Mažasis diktantas“. Šiemet jame savo gebėjimus išbandė 13 mokinių iš aštuonių rajono mokyklų.

    Susirinkusius raštingiausius ketvirtokus sveikino progimnazijos pradinių klasių dainininkai, direktorė Gileta Naujokienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskis.

    Konkurso dalyviai pademonstravo puikias lietuvių kalbos žinias, kruopštumą, atkaklumą ir pagarbą gimtajai kalbai. Kiekviename diktanto sakinyje atsiskleidė mokinių pastangos bei supratimas, kad net mažiausia raidė yra svarbi, o žodis turi didelę galią.

    Šių metų „Mažojo diktanto“ prizininkėmis tapo:

    I vieta – Vilkaviškio pradinės mokyklos 4 klasės mokinė Augustė Mickutė (mokytoja Svajonė Kudirkienė).
    II vieta – Vilkaviškio pradinės mokyklos 4 klasės mokinė Elena Roveršteinaitė (mokytoja Vilma Kudžmienė).

    III vieta – Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos 4 klasės mokinė Goda Šeštakauskaitė (mokytoja Jolanta Ribačionkienė).

    Sveikiname nugalėtojas, visus konkurso dalyvius ir jų mokytojas, linkime toliau puoselėti meilę lietuvių kalbai ir drąsiai dalyvauti kituose konkursuose!

    Nuotraukų autorius – Remigijus Krišinas

     

    Vertinimo komisijos pirmininkė, pradinio ugdymo mokytoja Dalia Skučienė

  • Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje pristatyti projekto Tūkstantmečio mokyklos II rezultatai: atnaujintos mokymosi erdvės ir sustiprintas ugdymo turinys, orientuotas į praktinį mokymąsi. Mokykla pabrėžia, kad investicijos čia virto apčiuopiamomis galimybėmis mokiniams ir mokytojams.

    Viena ryškiausių naujovių – moderni STEAM erdvė pradinių klasių mokiniams, skirta gamtos ir tiksliųjų mokslų pažinimui per bandymus ir praktines veiklas. Tokios laboratorinio tipo aplinkos vis dažniau diegiamos Lietuvos mokyklose, nes jos padeda susieti teoriją su kasdieniais reiškiniais ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius.

    Šalia to įrengtos kūrybinės dirbtuvės, aprūpintos įranga, leidžiančia mokiniams išbandyti skirtingas meninės ir technologinės kūrybos formas. Mokyklos teigimu, tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad mokymasis būtų įtraukiantis, o mokinių smalsumas turėtų aiškų kelią virsti rezultatais.

    Didesnis dėmesys skirtas ir bendruomenę telkiančioms erdvėms: įrengta multifunkcinė zona, pritaikyta ugdymui ir įvairioms veikloms, taip pat lauko klasė kupole, kuri atveria galimybes pamokas perkelti į netradicinę aplinką. Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl mokinių emocinės gerovės, ir dėl praktinių ugdymo metodų, kai svarbi ne tik klasės lenta, bet ir patirtis.

    Lygiagrečiai stiprinamas ugdymo turinys: plėtojama pradinių klasių mokinių matematikos pasiekimų diagnostika, kad būtų galima tiksliau matyti individualią pažangą ir laiku suteikti pagalbą. Ekspertai švietime pabrėžia, kad ankstyvas pasiekimų vertinimas ir tikslingas grįžtamasis ryšys yra vienas efektyviausių būdų mažinti mokymosi spragas.

    Pokyčių pristatyme dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l.e.p. vedėja Reda Benevičienė. Susitikimo metu simboliškai atvertos durys ir į atnaujintą mokyklos muziejų, kuriame moderniau pasakojama Rimanto Stankevičiaus istorija.

    Progimnazija akcentuoja, kad šie atnaujinimai skirti kasdienai, o ne vien pristatymams: erdvės ir priemonės turi tiesiogiai keisti pamokos kokybę, mokinių įsitraukimą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad sustiprintas praktinis ugdymas taps pagrindu ilgalaikiams pasiekimams.

  • Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Vilniaus rajono Avižienių gimnazijoje 2025 metų spalio–2026 metų balandžio mėnesiais vyko ugdomoji veikla logoritmika, įgyvendinta per „Tūkstantmečio mokyklų II“ programą. Užsiėmimai buvo skirti priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniams, kuriems aktualu stiprinti kalbos bei komunikacijos įgūdžius.

    Logoritmika jungia kalbos ugdymą su ritmu, judesiu ir muzika, todėl vaikams lengviau įsitraukti ir išlaikyti dėmesį. Tokia praktika dažnai taikoma kalbos aiškumui, artikuliacijai, kvėpavimo kontrolei ir klausos dėmesiui lavinti, ypač kai vaikui prireikia papildomos pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus.

    Užsiėmimų metu vaikai atliko judesio ir klausymo užduotis, judėjo pagal muziką, mokėsi atpažinti garsus ir ritmą. Kartu buvo lavinama koordinacija, dėmesio koncentracija, taisyklingas kvėpavimas bei gebėjimas bendradarbiauti grupėje.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė kūrybinės veiklos, kai mokiniai grojo ritminiais instrumentais, dalyvavo muzikiniuose žaidimuose ir improvizavo. Į veiklas buvo įtrauktos ir skaitmeninės priemonės, padedančios interaktyviai kartoti garsus, ritmą ir kalbėjimo pratimus.

    Gimnazijoje pabrėžiama, kad veiklų turinys buvo pritaikomas prie skirtingų vaikų poreikių, o saugi ir palaikanti aplinka skatino bandyti, klysti ir kartoti be baimės. Tokiu būdu ugdymas vyko per patirtį ir žaidimą, o tai ypač svarbu pradinio amžiaus vaikams formuojant kalbinius ir socialinius įgūdžius.

    Ugdymo bendruomenė pažymi, kad logoritmikos užsiėmimai padėjo vaikams drąsiau bendrauti, aiškiau reikšti mintis ir aktyviau įsitraukti į bendras veiklas. Šalia kalbinių gebėjimų buvo stiprinamas ir kūrybiškumas, nes muzika bei judesys sudaro sąlygas išreikšti save įvairiais būdais.

    Projektas įgyvendintas pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurią koordinuoja Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas Europos Sąjungos lėšomis. Gimnazija nurodo, kad ši veikla tapo svarbia įtraukiojo ugdymo dalimi, padedančia laiku suteikti mokiniams reikalingą pagalbą.

    Tekstą parengė Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Božena Butkevič.