CP v2

Tag: Prakaitavimas

  • Pamirškite pėdų prakaitavimą per karščius: pigus triukas su druska ir mėta veikia greitai

    Kodėl pėdos prakaituoja labiausiai?

    Vasaros karščiai, uždara avalynė ir sintetinės kojinės dažnai sukuria šiltnamio efektą, todėl pėdos ima stipriau prakaituoti. Pati drėgmė nėra pavojinga, tačiau kartu su bakterijomis ji dažniausiai sukelia nemalonų kvapą ir odos dirginimą.

    Specialistai pabrėžia, kad pėdose yra daug prakaito liaukų, o intensyvus judėjimas dar labiau didina šilumos ir drėgmės kiekį. Dėl to diskomfortas ypač juntamas kelionėse, darbe ar ilgiau būnant su sportine avalyne.

    Paprasta priemonė namuose

    Vienas lengviausių būdų sumažinti drėgmę ir kvapą – šilta pėdų vonelė su kosmetine ar pėdų druska. Dažnai rekomenduojamos druskos, papildytos mėtų ar citrusų ekstraktais, nes jos suteikia vėsinimo pojūtį ir padeda neutralizuoti kvapus.

    Į dubenį įpilkite šilto vandens, ištirpinkite nedidelį kiekį druskos ir pamirkykite pėdas apie 15 minučių. Po procedūros pėdas būtina kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius, nes būtent ten drėgmė užsilaiko ilgiausiai.

    Tokios vonelės paprastai veikia dviem kryptimis: padeda sumažinti bakterijų dauginimąsi ir trumpam sumažina nemalonų šlapių pėdų pojūtį. Jei oda linkusi šerpetoti, po vonelės galima naudoti lengvą drėkinamąjį kremą, bet ne per riebų, kad vėl nesusidarytų drėgmės perteklius.

    Kada vien druskos nepakanka?

    Jei prakaitavimas labai gausus, kartojasi nuolat arba atsiranda odos pleiskanojimas, perštėjimas, įtrūkimai, gali būti, kad prisidėjo grybelinė infekcija. Tokiu atveju vien namų priemonių gali neužtekti, o tiksliausią kryptį parinks vaistininkas arba gydytojas dermatologas.

    Kasdienybėje padeda ir paprasti įpročiai: kojinių keitimas bent kartą per dieną, pralaidesnė avalynė ir batų džiovinimas po dėvėjimo. Taip pat verta rinktis priemones, kurios mažina prakaito liaukų aktyvumą, tačiau jas naudoti reikia pagal instrukcijas, kad neatsirastų odos sudirginimas.

    Jei prakaitavimas prasidėjo staiga, yra labai ryškus arba kartu jaučiamas bendras silpnumas, netikėtas svorio kritimas ar naktinis prakaitavimas, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju. Kartais gausus prakaitavimas gali būti susijęs ne tik su karščiu, bet ir su kitais organizmo pokyčiais.

  • Išbandykite šį triuką su pudra: šlepetės nebeklapsės, o vasarą vėl taps patogiausios

    Išbandykite šį triuką su pudra: šlepetės nebeklapsės, o vasarą vėl taps patogiausios

    Vasarą šlepetės ir atviri sandalai grįžta į kasdienį garderobą, tačiau dalį žmonių erzina vienas dalykas – vaikštant girdimas klapsėjimas. Dažniausiai jis atsiranda, kai pėda slysta įkaitusiame pade, o kulnas kaskart atsimuša į šlepetės galą.

    Pirmas žingsnis – įsitikinti, kad pasirinktas dydis ir forma tikrai tinka. Per didelės šlepetės dažniau „plaka“ per kulną, o per siauros verčia pėdą judėti nenatūraliai, todėl garsas tik stiprėja. Taip pat svarbi pado medžiaga: kietesnis plastikas ar guma labiau perduoda smūgį ir garsą.

    Dažna, bet nuvertinama priežastis – suprakaitavusios pėdos. Drėgmė sumažina sukibimą, todėl pėda pradeda slysti, o kiekvienas žingsnis baigiasi tuo pačiu klapsėjimu. Karštomis dienomis tai ypač aktualu, nes pėdos prakaitavimą didina ne tik temperatūra, bet ir prastas pralaidumas orui.

    Greitas buitinis triukas – plonas pudros sluoksnis pėdai arba šlepetės vidpadžiui. Tinka pėdų pudra ar paprastas talkas, o jei jų neturite, kai kurie renkasi ir krakmolą, tačiau svarbiausia nepadauginti, kad paviršius netaptų pernelyg slidus. Pudra sugeria drėgmę, padidina sukibimą ir dažnai sumažina garsą jau po kelių žingsnių.

    Jei klapsėjimas vis tiek išlieka, verta apsvarstyti šlepetes su tvirtesniu dirželiu per pėdą, anatominiu vidpadžiu arba šiurkštesne vidine danga. Tokie modeliai geriau „laiko“ pėdą ir mažina jos judėjimą, o kartu dažnai pagerina ir komfortą ilgesniems pasivaikščiojimams.

  • Dermatologė atskleidė, kada tepti dezodorantą ir antiperspirantą: daug kas klysta

    Dezodorantas ir antiperspirantas dažnai vadinami tuo pačiu produktu, tačiau jų veikimas skiriasi, todėl skiriasi ir tinkamiausias naudojimo laikas. Dermatologė, medicinos mokslų daktarė Ida Orengo pabrėžia, kad daugelis šiuolaikinių priemonių iš tiesų yra dviejų funkcijų derinys: kvapo kontrolė ir prakaitavimo mažinimas.

    Dezodorantas pirmiausia padeda sumažinti nemalonų kvapą, nes neutralizuoja jį sukeliančias bakterijas arba maskuoja kvapą kvapiosiomis medžiagomis. Jis pats prakaitavimo nesustabdo, todėl gali būti naudojamas tada, kai reikia, tačiau svarbiausia sąlyga yra švari oda.

    „Dezodorantas maskuoja kūno kvapą, bet nesustabdo prakaitavimo. Jį galima tepti bet kada, tačiau visada reikėtų tai daryti ant švarios odos“, – sakė Ida Orengo.

    Antiperspirantai veikia kitaip: dažniausiai tai priemonės su aliuminio druskomis, kurios laikinai sumažina prakaito išsiskyrimą, sudarydamos „kamštį“ prakaito latakuose. Dėl šios priežasties geriausias laikas antiperspirantui yra vakaras, kai prakaito liaukos paprastai yra mažiau aktyvios.

    Užteptas vakare ant sausos odos antiperspirantas dažnai išlieka veiksmingas iki 24 valandų, todėl ryte jo papildomai tepti gali ir nereikėti. Jei norisi ir mažiau prakaituoti, ir geriau kontroliuoti kvapą, patogiausias pasirinkimas gali būti kombinuota priemonė, tačiau ją vis tiek verta naudoti pagal antiperspiranto logiką, tai yra vakare.

    Dermatologė taip pat įspėja, kad itin stiprūs antiperspirantai, žadantys 36 ar 48 valandų poveikį, nebūtinai tinka kasdienai. Dažnesnis jų naudojimas gali didinti odos sudirginimo riziką, ypač jei pažastų oda jautri ar linkusi į bėrimus.

    Tepant antiperspirantą svarbu, kad oda būtų visiškai sausa, nes drėgmė gali susilpninti priemonės veikimą. Taip pat pravartu palaukti, kol priemonė pilnai nudžius, tik tada rengtis, kad sumažėtų dėmių ant drabužių ir odos trinties.

    Dar viena dažna klaida yra tepimas ant jau suprakaitavusios odos, ypač jei oda nebuvo nuplauta. Tokiu atveju priemonė gali susimaišyti su prakaitu ir bakterijomis, o kvapo problema tik paaštrėti.

    Jei oda sudirgusi po skutimosi, priemonių su aliuminio druskomis geriau netepti iš karto. Saugiau palaukti kelias valandas arba iki kitos dienos, o naudojant bet kurią priemonę vengti tepti storą sluoksnį, nes tai dažniau didina sudirginimą, o ne efektyvumą.

  • Karščio paradoksas: kodėl aštrus maistas gali vėsinti organizmą, bet kai kam jis pavojingas

    Karštomis dienomis daugelis instinktyviai vengia aštrių patiekalų, nes atrodo, kad jie dar labiau įkaitina kūną. Vis dėlto mitybos ir termoreguliacijos principai rodo paradoksą: saikingai vartojamas aštrus maistas kai kuriems žmonėms gali padėti jaustis vėsiau.

    Pagrindinis veikėjas čia yra kapsaicinas – junginys, suteikiantis aitrumą čili pipirams ir kai kuriems kitiems prieskoniams. Jis dirgina šilumos receptorius ir sukelia vadinamąjį „aštrumo karštį“, tačiau kartu aktyvina prakaitavimą ir kraujotakos pokyčius odoje, todėl vėliau sustiprėja šilumos atidavimas aplinkai.

    „Kapsaicinas gali paskatinti organizmo reakcijas, kurios prisideda prie šilumos išsklaidymo, tačiau lemiamas veiksnys yra saikas“, – teigiama visuomenės sveikatos rekomendacijose dėl elgesio per karščius.

    Specialistai pabrėžia, kad karštomis dienomis mitybos pagrindas turėtų būti vanduo ir lengvesni patiekalai. Rekomenduojama rinktis daugiau daržovių, vaisių, vandens bei nesaldintų gėrimų, o riebų, sunkiai virškinamą maistą, taip pat daug druskos ir cukraus turinčius produktus – riboti, nes jie gali apsunkinti savijautą.

    Jeigu norisi aštresnio skonio, dažnai siūloma rinktis lengvus, daug daržovių turinčius patiekalus, kuriuose aitrumas naudojamas kaip prieskonis, o ne pagrindas. Tokiu atveju aštrumas papildo gaivumą, bet neapkrauna virškinimo, o tai ypač svarbu per karščio bangas.

    Vis dėlto aštrus maistas tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems virškinamojo trakto problemų, pavyzdžiui, refliuksą, ar sergantiems tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, aitresni patiekalai gali sustiprinti nemalonius simptomus, o karštyje tai juntama dar labiau.

    Atsargumas rekomenduojamas ir tiems, kurie linkę į gausų prakaitavimą ar sunkiau toleruoja karštį. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms termoreguliacija neretai yra mažiau efektyvi, todėl papildomai keliant kūno temperatūrą aštriu maistu kyla perkaitimo rizika.

    Ekspertai primena, kad karščių metu svarbiausia stebėti savijautą ir nedaryti staigių eksperimentų su mityba. Jei po aštraus maisto jaučiamas galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas ar širdies plakimas, vertėtų rinktis švelnesnius patiekalus ir pasirūpinti skysčiais, o prireikus kreiptis į medikus.

  • Mokslininkų triukas su antiperspirantu: užtepsite vakare ir apsauga laikysis iki 24 valandų

    Įprasta antiperspirantą ar dezodorantą tepti ryte po dušo, tačiau ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad veiksmingiausias laikas yra vėlyvas vakaras. Taip priemonė spėja suveikti dar prieš prasidedant aktyviai dienos daliai.

    Pagrindinė priežastis yra fiziologija: miegant kūno temperatūra paprastai sumažėja, o prakaitavimas tampa minimalus. Dėl to veikliosios medžiagos lengviau „įsitvirtina“ odoje ir gali efektyviau veikti ryte, kai judate daugiau.

    „Geriausiems rezultatams pasiekti antiperspirantą tepkite vakare: per naktį veikliosios medžiagos turi laiko patekti į poras ir sumažinti prakaitavimą dienos metu“, – teigia ekspertai.

    Dar vienas praktinis pliusas – vakare priemonė dažniau tepama ant visiškai sausos odos, todėl ryte mažesnė tikimybė ištepti drabužius baltomis dėmėmis ar palikti gelsvus pėdsakus. Tai ypač aktualu naudojant stipresnes, prakaitavimą mažinančias formules.

    Svarbu atskirti dezodorantą nuo antiperspiranto, nes jų veikimas skiriasi. Antiperspirantai dažniausiai turi aliuminio druskų junginių, kurie laikinai sumažina prakaito išsiskyrimą, o dezodorantai prakaito neblokuoja ir labiau padeda kontroliuoti kvapą, slopindami bakterijų dauginimąsi ar maskuodami kvapą aromatais.

    Prekyboje dažni kombinuoti produktai, kurie vienu metu mažina drėgmę ir kvapą, tačiau vakarinio naudojimo taisyklė labiausiai taikoma būtent antiperspirantams. Jei prakaituojate gausiau, tai nereiškia, kad reikia tepti storą sluoksnį: per didelis kiekis gali prasčiau įsigerti ir lengviau nusitrinti ant drabužių.

    Ekspertai pataria laikytis paprastos taisyklės: pakanka vieno plono sluoksnio. Pavyzdžiui, naudojant pieštukinę priemonę, dažniausiai užtenka vieno perbraukimo aukštyn ir vieno žemyn, kad apsauga būtų efektyvi ir švaresnė kasdieniams drabužiams.