CP v2

Tag: Pramogų parkai

  • „Energylandia“ stato pirmą tokį atrakcioną Lenkijoje: nauji kadrai kaitina kalbas apie rekordą

    „Energylandia“ stato pirmą tokį atrakcioną Lenkijoje: nauji kadrai kaitina kalbas apie rekordą

    Pramogų parkas „Energylandia“ Zatore skelbia apie dar vieną plėtros etapą, o statybų aikštelėje jau matomas ryškus lūžis: naujojo amerikietiškojo kalnelio konstrukcija pasiekė maksimalų aukštį. Parkas pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į didelio masto atrakcijas, siekdamas išlaikyti vieną stipriausių pozicijų regione.

    Entuziastų ir specializuotų duomenų bazių stebėjimai rodo, kad kuriama trasa gali tapti pirmuoju wing tipo kalneliu Lenkijoje. Šio tipo plieniniuose kalneliuose keleiviai sėdi sėdynėse, išdėstytose į šonus nuo bėgio, todėl pojūtis būna intensyvesnis, nes viršuje ir apačioje lieka daugiau atviros erdvės.

    Pastarosiomis savaitėmis užfiksuota, kad sumontuota aukščiausia atrakcijos atrama ir pradėta kelti trasos elementus į jos viršų. Viešai matomuose vaizduose trasa yra violetinės spalvos, o atramos parinktos rudesnio atspalvio, kas leidžia spėti apie planuojamą teminį apipavidalinimą.

    Nauja atrakcija statoma greta jau gerai žinomų parko kalnelių „Zadra“ ir „Abyssus“, o teritorija pamažu įgauna dekoracijų kontūrus. Dar anksčiau buvo matyti, kad aplink būsimos trasos zoną atsirado dirbtinių uolų ir kiti scenografijos elementai, būdingi šiuolaikiniams pramogų parkams.

    Wing tipo kalnelių koncepcija plačiau išpopuliarėjo Europoje praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai rinkoje įsitvirtino didieji gamintojai, o parkai ėmė konkuruoti ne vien greičiu, bet ir unikaliu pojūčiu bei maršruto dizainu. Vienas žinomiausių pavyzdžių Europoje yra „Fēnix“ Nyderlandų parke Toverland, kurio aukštis siekia apie 40 metrų.

    Neoficialiose diskusijose apie „Energylandia“ statinį kalbama vis drąsiau: pagal nuotraukų ir vaizdo įrašų analizę kai kurie gerbėjai spėja, kad naujasis kalnelis galėtų siekti net iki 60 metrų aukštį. Tačiau tokios prielaidos kol kas nėra patvirtintos, todėl rekordų tema išlieka spekuliacijų lygyje.

    Tarptautinėje duomenų bazėje RCDB jau atsirado įrašas apie „Energylandia“ statomą projektą, kuriame jis apibūdinamas kaip wing tipo kalnelis, o gamintoju nurodoma Bolliger & Mabillard. Vis dėlto pats parkas oficialių detalių apie pavadinimą, parametrus ar tikslią atidarymo datą kol kas nepateikė.

    Pagal šiuo metu viešai aptariamas prognozes atidarymas siejamas su 2027 metų antruoju ketvirčiu. Jei planai pasitvirtins, tai būtų vienas ryškiausių naujų projektų Lenkijos pramogų parkų rinkoje, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga ir vis dažniau taikosi į turistus iš kaimyninių šalių.

  • Makrono ir bin Salman anime pokalbis virto 6 mlrd. eurų planu: netoli Paryžiaus – 3 parkai

    Makrono ir bin Salman anime pokalbis virto 6 mlrd. eurų planu: netoli Paryžiaus – 3 parkai

    Prancūzija ir Saudo Arabija pasirašė susitarimą dėl maždaug 6 mlrd. eurų investicijos į tris pramogų parkus, kurie turėtų iškilti apie 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus. Apie projektą pranešta Saudo Arabijos sosto įpėdinio Mohammedo bin Salman vizito Prancūzijoje metu.

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinka teigia, kad projektas yra vienas ambicingiausių pastarųjų metų bandymų sukurti naują tarptautinį traukos tašką, galintį prilygti didžiausiems Europos pramogų centrams. Skaičiuojama, kad įgyvendinus planus būtų sukurta apie 22 000 darbo vietų, tačiau konkretūs terminai kol kas nenurodomi.

    Parkai šalia Paryžiaus

    Skelbiama, kad parkai būtų statomi ir atidaromi etapais, o statybos gali užtrukti kelerius metus. Kol kas neatskleidžiama, kur tiksliai bus pasirinkta teritorija ir kokie infrastruktūros sprendimai numatyti, tačiau pabrėžiama, kad objektai turėtų būti lengvai pasiekiami iš sostinės regiono.

    Vienas parkų, pasak Prancūzijos prezidento patarėjo, galėtų būti siejamas su japonų popkultūra ir anime, konkrečiau su Dragon Ball Z, tačiau oficialaus patvirtinimo dar nėra. Kitų dviejų parkų tematikos taip pat neįvardijamos, paliekant erdvės tiek licencijuotoms franšizėms, tiek originalioms koncepcijoms.

    Politika, ekonomika ir kritika

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad investicija dera su programa, kuria siekiama pritraukti didelio masto užsienio kapitalą ir kurti darbo vietas. Pastaraisiais metais Europa aktyviai varžosi dėl turizmo, pramogų ir paslaugų sektoriaus investicijų, o pramogų parkai dažnai vertinami kaip ilgalaikį lankytojų srautą generuojantys projektai.

    „Tai nauja pasaulinė kryptis, kuri sukurs darbo vietas ir stiprins šalies patrauklumą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Vis dėlto Mohammedo bin Salman vizitas Prancūzijoje sulaukė ir kritikos. Dalies žurnalistų organizacijų teigimu, Prancūzijos institucijos neturėtų ignoruoti žmogaus teisių klausimų, o viešojoje erdvėje vėl prisimenama 2018 metais Stambule Saudo Arabijos konsulate nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi byla.

    Prancūzijos prezidento institucija, paklausta apie sprendimą bendradarbiauti su Rijadu nepaisant kritikos, laikosi pozicijos, kad investicijų pritraukimo procesas nėra skirtas kitų valstybių moraliniam vertinimui. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja strateginius ryšius ir ekonominę naudą, ypač kai globalioje rinkoje didėja konkurencija dėl kapitalo.

    Papildomi kontraktai su prancūzais

    Vizito metu paskelbta ir apie kitus susitarimus su Prancūzijos įmonėmis. Vienas jų siejamas su laivybos grupe „CMA CGM“ ir Džidos uosto plėtra, o kitas – su geležinkelių gamintoja „Alstom“, kuri turėtų tiekti traukinius Rijado metro.

    Minėtų kontraktų vertės buvo nurodytos JAV doleriais, tačiau viešai skelbiamuose pranešimuose jų suma eurais gali kisti priklausomai nuo valiutų kursų pasirašymo dieną. Šie susitarimai rodo, kad Prancūzija siekia išplėsti ekonominį bendradarbiavimą ne tik turizmo ir pramogų, bet ir logistikos bei transporto infrastruktūros srityse.

  • Vokietijos atominė elektrinė, kuri taip ir nepradėjo veikti: jos aušinimo bokšte dabar sukasi atrakcionas

    Vokietijos atominė elektrinė, kuri taip ir nepradėjo veikti: jos aušinimo bokšte dabar sukasi atrakcionas

    Vakarų Vokietijoje, netoli Nyderlandų sienos, virš pramogų parko iškyla masyvus betoninis aušinimo bokštas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip įprasta parko dekoracija, tačiau viduje įrengtas sūpynių tipo atrakcionas, kuris kelia lankytojus ratu.

    Ši vieta vadinama Wunderland Kalkar ir kasmet pritraukia apie 600 000 lankytojų. Parke veikia dešimtys atrakcionų, yra keli viešbučiai, kartodromas, apžvalgos ratas, o dalis teritorijos pastatų nėra dekoracijos, o buvusios pramoninės konstrukcijos.

    Projektas, tapęs nacionaliniu ginču

    Komplekso ištakos siekia 1970-uosius, kai buvo pradėta statyti SNR-300 atominė elektrinė. Tai turėjo būti ne įprastas reaktorius, o greitųjų neutronų reaktorius, kuriame numatyta naudoti skystą natrį aušinimui ir teoriškai pagaminti daugiau branduolinio kuro, nei jo sunaudojama.

    Projektą rėmė kelios valstybės, o planuota galia siekė apie 327 megavatus, tai yra pakankamai reikšmingas pajėgumas regiono elektros tiekimui. Tačiau statybos užsitęsė, brango, sprendiniai buvo koreguojami, o saugos reikalavimai lėmė ne vieną perprojektavimą.

    Šalia ekonominių ir techninių argumentų augo ir visuomenės pasipriešinimas: 1977 metais į protesto eitynes susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Branduolinės energetikos kritikai kėlė klausimus dėl technologijos rizikų ir ilgalaikių pasekmių, o diskusijos vis labiau skaldė visuomenę.

    Černobylis pakeitė sprendimą

    Lūžis įvyko po 1986 metų Černobylio avarijos, kai Europoje smarkiai išaugo baimė dėl branduolinės energetikos. SNR-300 atveju papildomą nerimą kėlė pats technologinis pasirinkimas, nes skystas natris, naudojamas aušinimui, yra chemiškai labai reaktyvus.

    Nors elektrinė techniškai buvo užbaigta, politinis ir visuomeninis spaudimas darė savo, todėl projektas galiausiai buvo sustabdytas ir 1991 metais atšauktas taip ir neįkrovus branduolinio kuro. Taip atsirado viena brangiausių neįjungtų infrastruktūrų Europoje, tapusi ir techninių ambicijų, ir politinės rizikos simboliu.

    Kaip elektrinė virto pramogų parku

    Kurį laiką baigtas kompleksas stovėjo beveik nenaudojamas, o jo ateitis atrodė miglota: paleisti buvo per brangu, o visuomenėje trūko palaikymo. Situacija pasikeitė, kai teritoriją įsigijo verslininkas, nusprendęs pritaikyti esamą infrastruktūrą turizmui ir poilsiui.

    Taip buvusios atominės elektrinės teritorijoje atsirado pramogų parkas, kuriame aušinimo bokštas tapo pagrindine, bet netikėta atrakcija. Kadaise planuota, kad ši konstrukcija tarnaus branduolinio objekto šilumos šalinimui, o šiandien ji veikia kaip erdvė, kurioje sukasi sūpynių atrakcionas ir girdisi vaikų juokas.

    Wunderland Kalkar istorija dažnai minima kaip pavyzdys, kaip didžiuliai energetikos projektai gali tapti politinių sprendimų įkaitais, o taip pat kaip neįprastas industrinio paveldo panaudojimas. Nors pati elektrinė nepagamino nė vieno vato elektros, jos infrastruktūra rado visiškai kitą, netikėtai sėkmingą paskirtį.

  • Kaip amerikietiški kalneliai apgauna smegenis: baimė virsta euforija per kelias sekundes

    Kaip amerikietiški kalneliai apgauna smegenis: baimė virsta euforija per kelias sekundes

    Amerikietiški kalneliai yra viena nedaugelio pramogų, kurios per keliolika sekundžių priverčia kūną reaguoti tarsi pavojuje, nors protas supranta, kad viskas vyksta kontroliuojamai. Staigūs kritimai, dideli pagreičiai ir akimirkos, kai trumpam dingsta svorio pojūtis, suaktyvina širdies darbą ir kvėpavimą. Šį reiškinį vienu metu aiškina ir fizika, ir psichologija.

    Kalnelių veikimo pagrindas paprastas: traukinukas į pirmąjį pakilimą pakeliamas sukaupiant potencialią energiją, o leidžiantis ji virsta greičiu. Šiuolaikinėse trasose vien gravitacijos dažnai nepakanka, todėl naudojamos paleidimo sistemos, kurios akimirksniu suteikia didelį pagreitį. Dėl to patirtis tampa intensyvesnė, o važiavimo ritmas labiau primena greitą veiksmą ekrane.

    Technologiškai tai nėra vien bėgis ir vagonėliai: kalneliai veikia kaip tiksliai suderinta sistema su stabdžiais, jutikliais, blokų kontrolės sprendimais ir keleivių saugos mechanizmais. Ratų komplektai laiko traukinuką ne tik iš viršaus, bet ir iš šonų bei apačios, todėl jis išlieka stabilus posūkiuose ir staigiuose nuolydžiuose. Būtent dėl tokios konstrukcijos įmanomi elementai, kuriuose keleiviai trumpam atsiduria aukštyn kojomis.

    Didžiausią triuką atlieka ne metalas, o mūsų nervų sistema. Staigaus kritimo metu atsiranda vadinamasis nesvarumo pojūtis, o apačioje, įvažiuojant į lanką ar posūkį, kūnas stipriai prispaudžiamas prie sėdynės. Pusiausvyrą valdantis vidinės ausies aparatas registruoja pagreičius ir krypties pokyčius, o smegenys skuba viską suklasifikuoti kaip grėsmę arba kaip saugią patirtį.

    Įsijungia klasikinė streso reakcija: suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išsiskiria adrenalinas, didėja budrumas. Tačiau tuo pat metu aplinka siunčia priešingą žinutę: yra diržai, atramos, personalas, aiškus maršrutas ir žinoma pabaiga. Ši įtampa tarp instinkto ir suvokiamo saugumo sukuria emocinę bangą, dėl kurios baimė greitai pereina į palengvėjimą.

    Tą palengvėjimą daugelis žmonių apibūdina kaip euforiją. Po intensyvaus sužadinimo suaktyvėja atlygio sistema, susijusi su dopamino veikla, todėl kyla noras patirtį kartoti. Vis dėlto reakcijos skiriasi: vieni išlipa su drebančiomis kojomis, kiti juokiasi dar traukinukui nesustojus, o treti po pirmo važiavimo nusprendžia, kad tai ne jiems.

    Skirtumus lemia ne vien drąsa. Svarbūs ankstesni įpročiai, jautresnis pusiausvyros aparatas, polinkis į judesio ligą, kontrolės poreikis ir bendras jautrumas stipriems dirgikliams. Todėl amerikietiški kalneliai tampa tarsi trumpu testu, kaip konkretaus žmogaus kūnas ir psichika susitvarko su staigiu greičiu ir orientacijos praradimo pojūčiu.

    Lenkijoje ryškiausiu traukos centru kalnelių gerbėjams laikomas pramogų parkas Energylandia Zatore, kuriame veikia daug skirtingo intensyvumo trasų. Tarp žinomiausių vardų dažnai minimas „Pepsi Hyperion“, priskiriamas aukštiems ir greitiems plieniniams kalneliams, bei „Zadra“, kurią išskiria hibridinė konstrukcija. Populiarūs ir paleidimo tipo kalneliai, kuriuose įspūdis kuriamas ne vien dideliu pirmuoju kritimu, o pagreičių seka.

    Pramogų parkų rinka regione plečiasi ir naujais projektais. 2025 metais Lenkijoje duris atvėrė Hossoland Brojcų apylinkėse, kur pradžioje akcentuotos šeimoms pritaikytos trasos ir teminis pasakojimas. Didžiausią smalsumą kelia ir planuojamos didesnio masto investicijos, kurios, jei bus įgyvendintos, gali pakeisti šalies kalnelių žemėlapį.

    Rekordų medžioklė vyksta visame pasaulyje, o naujausi projektai kelia kartelę ne tik greičiui, bet ir visos patirties mastui. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad lankytojus traukia ne vien skaičiai, o dramaturgija: ilgesnė trasa, netikėti elementai, sklandumas ir įtraukiantis teminis apipavidalinimas. Dėl to modernūs kalneliai vis dažniau projektuojami kaip vientisa emocinė kelionė, o ne vien trumpas adrenalino šūvis.

    Norintiems išbandyti tokias pramogas specialistai primena elementarias taisykles: laikytis ūgio ir sveikatos reikalavimų, neignoruoti perspėjimų dėl širdies ar stuburo problemų, o esant polinkiui į galvos svaigimą pasirinkti švelnesnes trasas. Sauga prasideda nuo konstrukcijų ir kontrolės sistemų, bet baigiasi keleivio sprendimu įvertinti savo savijautą. Tuomet baimė gali likti tik maloniu fonu, o pagrindiniu prisiminimu taps euforija.

  • „Disney+“ ruošia didžiulį virsmą: nebe vien transliacijos, o superprogramėlė su bilietais ir pirkimais

    „Disney+“ ruošia didžiulį virsmą: nebe vien transliacijos, o superprogramėlė su bilietais ir pirkimais

    „Disney+“ taikosi į superprogramėlę

    „Disney+“ planuoja pokyčius, kurie platformą paverstų ne tik filmų ir serialų transliavimo paslauga, bet ir vadinamąja superprogramėle. Tokią kryptį investuotojams signalizavo „Disney“ vadovybė, aptardama naujausius finansinius rezultatus.

    Idėja paprasta: vienoje programėlėje sujungti skirtingas „Disney“ ekosistemos paslaugas, kad vartotojui nereikėtų šokinėti tarp atskirų aplikacijų. Tokiu būdu „Disney+“ taptų centriniu įėjimo tašku į pramogas, keliones ir pirkinius.

    Ką dar būtų galima daryti vienoje programėlėje?

    Numatoma, kad superprogramėlės modelis apimtų pramogų parkų bilietus, su „Disney“ turiniu susijusių prekių įsigijimą bei papildomas skaitmenines patirtis, įskaitant žaidimus. Tokie sprendimai atitiktų bendrą rinkos tendenciją, kai turinio platformos siekia uždirbti ne vien iš prenumeratų.

    „Disney“ turi tam išskirtinai palankią bazę, nes valdo ne tik transliavimo paslaugą, bet ir pramogų parkų infrastruktūrą bei plačią licencijuotos atributikos prekybą. Praktikoje tai reikštų patogesnį kelionės planavimą, bilietų valdymą ir pirkinius tame pačiame vartotojo profilyje.

    Kodėl superprogramėlės vėl madingos?

    Superprogramėlių idėja pastaraisiais metais vis dažniau svarstoma didžiųjų technologijų ir turinio bendrovių, nes ji leidžia didinti vartotojų įsitraukimą ir mažinti atkritimą. Kuo daugiau kasdienių veiksmų atliekama vienoje vietoje, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus liks ekosistemoje.

    „Disney+“ jau anksčiau eksperimentavo su naujais formatais ir sąsajos sprendimais, ieškodama būdų, kaip greičiau atvesti žiūrovą iki pilno turinio peržiūros. Superprogramėlės kryptis šią logiką dar labiau išplečia, nes turinys tampa tik viena iš kelių vartotojo kelionės dalių.

    Kol kas nėra paskelbta, kada ir kokiu mastu tokie pokyčiai būtų įgyvendinti, o galutinis sprendimas gali kisti priklausomai nuo rinkos reakcijos ir techninio įgyvendinimo. Visgi signalas aiškus: „Disney+“ ateitis gali būti ne vien transliacijos, o platesnė platforma, sujungianti žiūrėjimą, pirkimą ir apsilankymus.