CP v2

Tag: Pramonė

  • „STIHL“ vadovas įspėja: Vokietija praranda pramonę – štai kokių reformų reikia dabar

    „STIHL“ vadovas įspėja: Vokietija praranda pramonę – štai kokių reformų reikia dabar

    Vokietijos pramonė pastaruosius metus patiria užsitęsusią stagnaciją, o investicijų tempas išlieka menkas, teigia „STIHL“ patariamosios ir stebėtojų tarybos pirmininkas dr. Nikolas Stihl. Jo vertinimu, per maždaug aštuonerius metus šalis neteko reikšmingos pramonės gamybos dalies, o dalis įmonių apsiriboja tik susidėvėjusio turto pakeitimu.

    Pasak autoriaus, prie spaudimo prisideda išoriniai veiksniai, tokie kaip geopolitinė įtampa, JAV prekybos ribojimai ar agresyvi Kinijos pramonės politika. Vis dėlto didžiausi iššūkiai, jo teigimu, kyla šalies viduje: per didelė reguliavimo našta, aukštos energijos ir darbo sąnaudos, dideli mokesčiai bei prastėjančios kompetencijos.

    Reformos, kurios turi duoti efektą

    Dr. Nikolas Stihl pripažįsta, kad Vokietijos valdžia pristatė pokyčių paketą, apimantį sveikatos draudimą, pensijas, mokesčius ir darbo rinką, tačiau jo nepakanka struktūrinei krizei įveikti. Jo teigimu, verslui ypač svarbu, kad pradėtos reformos nebūtų išskaidytos ar susilpnintos politinių kompromisų kaina.

    Autorius pabrėžia, kad vien specialieji fondai gynybai ir infrastruktūrai neįžiebs tvaraus augimo, jei nepasikeis sąlygos investuoti ir kurti gamybą. Jo manymu, kitas reformų etapas turėtų mažinti biurokratiją, skatinti investicijas į tyrimus ir plėtrą bei didinti produktyvumą per skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą.

    „Kiti reformų žingsniai turi toliau mažinti biurokratiją, didinti bendrą išdirbtų valandų skaičių, mažinti darbo sąnaudas ir suteikti įmonėms realias paskatas investuoti į mokslinius tyrimus bei plėtrą“, – sakė dr. Nikolas Stihl.

    Valstybė kaip paslaugų teikėja

    Vienas ryškiausių akcentų yra viešojo sektoriaus darbo kokybė: aiškios taisyklės, greitos procedūros, proporcingi ataskaitų reikalavimai ir realiai veikiantys skaitmeniniai procesai. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad administravimas turi padėti įgyvendinti projektus, o ne tapti kliūtimi, ypač kai sprendimai dėl investicijų konkuruoja tarptautiniu mastu.

    Jo vertinimu, dokumentavimo naštos mažinimas galėtų tapti signalu, kad valstybė keičia požiūrį į verslą ir gyventojus. Tokie sprendimai, pasak autoriaus, didintų pasitikėjimą Vokietija kaip vieta investuoti ir gaminti, o kartu stiprintų pasitikėjimą politika.

    Darbo valandos, sąnaudos ir demografija

    Autorius daug dėmesio skiria demografijai, kuri mažina darbo jėgos pasiūlą ir didina spaudimą socialinėms sistemoms. Jo teigimu, norint išlaikyti gerovės valstybės finansinį pagrindą, bendras išdirbtų valandų skaičius ekonomikoje turi augti, o diskusija apie tai neturėtų virsti darbuotojų kaltinimu.

    Tarp galimų priemonių jis mini paskatas dirbti daugiau, geresnį dalyvavimą darbo rinkoje, kvalifikuotos migracijos politiką ir sprendimus, susijusius su nedarbingumo administravimu. Taip pat pabrėžiama, kad produktyvumo augimas vien per skaitmenizaciją ir DI, autoriaus nuomone, nekompensuos demografinių pokyčių masto.

    Kitas jautrus klausimas yra darbo sąnaudos ir socialinio draudimo įmokos. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad ne darbo užmokesčio kaštai, susiję su pensijų, sveikatos, slaugos ir nedarbo draudimu, neturėtų peržengti ekonomiškai tvarios ribos, tačiau realybėje ši riba, jo vertinimu, jau viršyta.

    Pramonės konkurencingumą jis sieja ir su būsimomis kolektyvinėmis derybomis metalo bei elektros pramonėje, kurios, pasak autoriaus, taps lakmuso popierėliu, ar Vokietija išliks stipri pramoninė valstybė. Jis ragina ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti gamybą šalyje ir apsaugoti darbo vietas.

    Teksto pabaigoje autorius akcentuoja, kad inovacijų ekosistema, apjungianti mokslą, universitetus, klasterius ir įmones, yra vienas didžiausių Vokietijos pranašumų. Jo teigimu, didesnės mokestinės paskatos, daugiau rizikos kapitalo ir mažiau biurokratinių barjerų leistų greičiau perkelti žinias į produktus ir naujus verslo modelius.

  • Vokietijos ekonomika keičia kryptį: naujos prognozės ir tai, ką netrukus pajus Lietuvos eksportuotojai

    Vokietijos ekonomika po kelerius metus trukusios stagnacijos rodo atsargius atsigavimo ženklus. Penki svarbiausi šalies ekonomikos institutai naujausiose bendrose prognozėse padidino 2026 metų bendrojo vidaus produkto augimo lūkestį nuo 0,6 iki 1,3 proc.

    Panašią kryptį rodo ir verslo apklausos. Ifo instituto verslo klimato indeksas ūgtelėjo iki 89,9 punkto, o lūkesčių subindeksas pakilo iki 90,4 punkto, signalizuodamas, kad nuotaikos įmonėse po truputį gerėja.

    Kas Vokietijoje tempia augimą?

    Ekonomikos institutai pabrėžia, kad atsigavimas kol kas remiasi gana siaura baze. Didesnį impulsą suteikia viešosios išlaidos, investicijos ir vartojimo atsitiesimas, tačiau pramonė vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais.

    Vienas svarbiausių spaudimo veiksnių išlieka energijos kainos ir jų įtaka gamybos savikainai. Institutos taip pat įspėja, kad augimo tempas vėlesniais metais gali išlikti nepastovus, o ilgalaikės prognozės išlieka santūrios.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    Lietuvai Vokietijos ekonomikos pulsas yra ypač reikšmingas dėl glaudžių prekybinių ryšių: Vokietija išlieka viena svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių. Kai Vokietijos pramonė ir vartojimas atgauna pagreitį, dažniausiai greitai išauga ir tarpinio vartojimo prekių bei komponentų paklausa iš tiekėjų regione.

    Verslui tai gali reikšti didesnį užsakymų srautą, ypač pramonės kooperacijos grandinėse, kur Lietuvos įmonės tiekia detales, pusgaminius ar paslaugas. Kitaip tariant, net ir nuosaikus atsigavimas už Nemuno dažnai virsta apčiuopiamu efektu Lietuvos eksportuotojams.

    Kartu rizikos neišnyksta: jei energijos kainų spaudimas ir struktūrinės problemos Vokietijoje užsitęs, atsigavimas gali būti banguotas. Todėl Lietuvos įmonėms šis signalas palankus, bet planuojant gamybos ir pardavimų apimtis svarbu vertinti tiek augimo galimybes, tiek galimus svyravimus.

  • Panevėžio pramonė atveria užkulisius: kur galima patekti tik šią savaitę ir kam tai naudinga?

    Panevėžyje ir Panevėžio rajone prasideda ketvirtasis Atviros pramonės savaitgalis, tačiau renginys startuoja dar prieš pagrindines visuomenei skirtas dienas. Pirmieji į gamybos įmones kviečiami pramonės profesionalai ir aukštųjų mokyklų studentai, kuriems parengti tiksliniai vizitai.

    Rugsėjo 21–24 dienomis įmonės orientuojasi į praktinių sprendimų ir gerųjų praktikų mainus tarp skirtingų organizacijų specialistų. Čia akcentuojami realūs procesai, efektyvumo sprendimai, kokybės vadyba, automatizavimas, LEAN ir kaizen principų taikymas bei tvaresnės gamybos kryptys.

    Profesionalus šiemet priima AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Devold“, UAB „Amber Pasta“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB ADAX ir „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB. Tokie susitikimai dažnai tampa proga palyginti skirtingus gamybos modelius, pasitikrinti brandą ir užmegzti ryšius tiekimo grandinėse.

    Lygiagrečiai rengiami vizitai studentams iš Panevėžio kolegijos, Panevėžio mokymo centro, taip pat atvykstantiems Kauno technologijos universiteto ir VILNIUS TECH studentams. Vizitų tikslas paprastas: auditorijose įgytas žinias pamatyti veikiančioje pramonėje ir realiai įvertinti, kokių kompetencijų reikia šiuolaikinėse gamyklose.

    Studentams duris atveria „Amber Pasta“, „Arginta Engineering“, HARJU ELEKTER, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB, „Stigma“, AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio stiklas“. Įmonėms tai galimybė anksčiau susipažinti su būsimais darbuotojais, o jaunuoliams geriau suprasti karjeros kelius regione.

    Pagrindinis savaitgalis visuomenei

    Rugsėjo 25–27 dienomis renginys pereina į viešąją programą, kai Panevėžio miesto ir rajono įmonės priims lankytojus į nemokamas ekskursijas. Organizatoriai žada ne tik pažintį su technologijomis, bet ir pramogines veiklas bei gastronomines patirtis.

    Skelbiama, kad šiemet dalyvauja daugiau nei 15 gamybos įmonių, atstovaujančių skirtingoms pramonės šakoms. Lankytojai galės pamatyti, kaip kuriami maisto produktai, gėrimai, baldai, elektronikos, metalo gaminiai ir inžineriniai sprendimai.

    Ekskursijos vyksta tik su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas, todėl daliai norinčiųjų gali tekti laukti gyvoje eilėje. Organizatoriai pabrėžia, kad gyva eilė negarantuoja patekimo, nes lankytojai įleidžiami tik atsiradus laisvų vietų.

  • Panevėžyje startuoja Atviros pramonės savaitgalis: įmonės atveria procesus ir karjeras

    Panevėžyje ir Panevėžio rajone prasideda ketvirtasis Atviros pramonės savaitgalis, kurio įžanga skirta ne tik smalsuoliams, bet ir pramonės profesionalams bei studentams. Renginys siekia suartinti įmones, švietimo įstaigas ir būsimus darbuotojus, parodyti, kaip realiai veikia šiuolaikinė gamyba.

    Pirmasis etapas vyks rugsėjo 21–24 dienomis, kai įmonės priims kitų bendrovių specialistus dalytis patirtimi. Šie susitikimai orientuoti į praktinius sprendimus ir procesų palyginimą, o ne į pažintines ekskursijas.

    Profesionalų vizituose bus aptariami gamybos automatizavimo sprendimai, kokybės vadyba pagal ISO 9001, tvaresnės gamybos kryptys ir žiedinės ekonomikos principai. Taip pat numatytos diskusijos apie LEAN ir kaizen taikymą kasdienėje veikloje, kai efektyvumas didinamas nuosekliai mažinant švaistymą ir gerinant procesus.

    Šiemet profesionalus priims AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Devold“, UAB „Amber Pasta“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB ADAX ir „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB. Organizatoriai pabrėžia, kad vertingiausia tokiuose susitikimuose yra reali patirtis, kurią galima pritaikyti iš karto, grįžus į savo įmonę.

    Kita renginio kryptis skirta būsimiesiems specialistams, kurie pramonę pamatys ne iš auditorijos, o gamybos aplinkoje. Į tikslinius vizitus kviečiami Panevėžio kolegijos ir Panevėžio mokymo centro jaunimas, taip pat į Panevėžį atvykstantys Kauno technologijos universiteto ir VILNIUS TECH studentai.

    Studentams duris atvers „Amber Pasta“, „Arginta Engineering“, HARJU ELEKTER, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB, „Stigma“, AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio stiklas“. Vizitų metu jaunimas galės tiesiogiai bendrauti su specialistais, susipažinti su naudojamomis technologijomis ir įsivertinti, kokių kompetencijų šiuo metu labiausiai reikia pramonėje.

    Pagrindinė renginio dalis vyks rugsėjo 25–27 dienomis, kai įmonių durys atsivers visuomenei. Lankytojams žadamos nemokamos ekskursijos, įvairios veiklos ir gastronominės patirtys, leidžiančios iš arčiau pažinti Panevėžio pramonės spektrą nuo maisto ir gėrimų iki inžinerijos bei metalo apdirbimo.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ekskursijos vyks tik su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas. Nepatekus į norimą laiką, bus galima bandyti prisijungti į gyvą eilę, tačiau tai neužtikrins patekimo.

    Renginį koordinuoja Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, kuri siekia stiprinti regiono pramonės patrauklumą ir ryšį su talentais. Tokie atvirų durų formatai vis dažniau vertinami kaip priemonė spręsti darbuotojų trūkumo iššūkius, didinti profesijų prestižą ir paskatinti jaunimą rinktis inžinerines bei technologines kryptis.

  • „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų: DI agentais žada automatizuoti pramonės pirkimus ir operacijas

    „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų: DI agentais žada automatizuoti pramonės pirkimus ir operacijas

    DI skaitmeninių darbuotojų pramonės įmonėms kūrėja „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų A serijos investiciją, praėjus maždaug metams nuo starto. Finansavimo raundui vadovavo „Felicis“, dalyvavo ir ankstesni investuotojai „Sequoia Capital“ bei „The Westly Group“.

    Bendrovė kuria DI agentus, skirtus automatizuoti pirkimų ir operacinių procesų grandines dideliuose gamintojų tinkluose. „Magentic“ sprendimas veikia kaip kelių agentų sistema ir integruojasi su įrankiais, kuriais darbuotojai jau naudojasi kasdien, įskaitant „Microsoft Teams“, el. paštą ir vidines įmonių sistemas.

    Kam skirti DI agentai?

    „Magentic“ teigia, kad jos agentai gali valdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos: įvertinti, ar produktą geriau pirkti ar kurti viduje, atrinkti tiekėjus, derėtis dėl sutarčių, administruoti užsakymus ir apdoroti sąskaitas. Sprendimas taikomas tiek netiesioginiams pirkimams, tiek tiesioginėms žaliavų ir kitų gamybos įvesties resursų išlaidoms.

    Tokio tipo automatizavimas tampa aktualus pramonės ir pirkimų komandoms, kurios susiduria su augančiais darbo krūviais, tiekimo grandinių sutrikimais ir griežtesniu biudžetų spaudimu. Didelėse gamybos organizacijose dažnai tenka dirbti su nevienalyte IT aplinka, kur greta modernių sistemų išlieka senos verslo programos ir skaičiuoklės.

    Saugumas ir diegimas įmonėse

    Įmonė akcentuoja, kad platforma pritaikyta dideliems diegimams, todėl numato saugumo kontrolę ir skirtingus diegimo modelius. Tarp jų minimi susitarimai dėl duomenų nesaugojimo su didžiaisiais DI tiekėjais, kelių debesijos aplinkų palaikymas ir izoliuoti diegimai skirtinguose duomenų regionuose.

    Tokie sprendimai ypač svarbūs pramonės bendrovėms, kur pirkimų, sutarčių ir tiekėjų duomenys laikomi jautriais, o vidiniai procesai dažnai turi atitikti griežtus atitikties reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad DI agentai turi ne tik „parašyti laišką“ ar paruošti santrauką, bet ir veikti pagal įmonės taisykles bei audito logiką.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Magentic“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos paspartinti DI agentų vystymą, išplėsti platformą į papildomus pirkimų ir tiekimo grandinės scenarijus bei stiprinti tyrimus. Fokusas krypsta į DI sistemas, kurios geba spręsti sudėtingas optimizavimo užduotis pramonės operacijose, kai sprendimai priklauso nuo daugybės kintamųjų.

    „Fizinis pasaulis išgyvena didžiausią kapitalo išlaidų ciklą istorijoje, kurį skatina DI paklausa, ir tai vyksta prekybos trikdžių bei geopolitinių iššūkių fone. Įmonės, kurios į kiekvieną sprendimą įdiegs geriausią įmanomą intelektą, ir bus tos, kurios sistemingai didins savo konkurencinį pranašumą“, – sakė „Magentic“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Robin Van Aeken.

    „Kuriame DI, kuris gali diagnozuoti problemas, suplanuoti pataisymus, imtis veiksmų ir užbaigti darbus, vienu metu apdorodamas gigabaitus ir terabaitus įvairių formatų duomenų“, – sakė „Magentic“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Odhran O’Donoghue.

  • Ukmergėje ieškos dar šimtų rankų: „Stansefabrikken“ kelia kartelę ir vilioja ne vien algomis

    Ukmergėje veikianti metalo gamybos įmonė „Stansefabrikken“ skelbia apie planuojamą plėtrą: šiuo metu daugiau nei 310 žmonių vienijančią komandą artimiausiais metais ketinama didinti iki 400 darbuotojų. Augant užsakymams ir gamybos apimtims, naujų specialistų bus ieškoma ne tik Ukmergėje, bet ir aplinkiniuose rajonuose.

    Įmonės vadovas Giedrius Zeniauskas pabrėžia, kad konkurencingo atlygio neužtenka, kai trūksta kvalifikuotų rankų ir auga darbuotojų lūkesčiai. Jo teigimu, svarbiausia sukurti darbo vietą, dėl kurios žmogui apsimokėtų kasdien vykti ir iš kito miesto, nes sprendimą lemia ne vien skaičiai atlyginimo lapelyje.

    Vienas tokių pavyzdžių – Širvintų rajone gyvenantis Alvydas Garnys, į Ukmergę dirbti važiuojantis jau penkiolika metų. Per tą laiką jis sulaukė ne vieno kvietimo keisti darbą, tačiau pasirinko likti ir šiandien įmonėje dirba vyriausiuoju suvirintoju, mokydamas naujai prisijungiančius kolegas.

    „Kai atėjau čia pirmą kartą, nežinojau, ar liksiu ilgam. Bet metai po metų supranti, kad ne kiekvienoje vietoje rasi tvarką, aiškumą ir žmones, su kuriais norisi dirbti“, – sakė A. Garnys.

    Pasak darbuotojo, finansinė motyvacija išlieka svarbi, tačiau dažnai lemia kiti dalykai: stabilumas, aiškios taisyklės, pagarbus vadovų požiūris ir komanda, kurioje jautiesi reikalingas. Jis pripažįsta, kad pasiūlymų uždirbti daugiau buvo, bet sprendimą lėmė pasitikėjimas darbo vieta ir aiškiai suplanuota kasdienybė.

    „Buvo ir didesnių pasiūlymų, bet pinigai ne visada viską nusveria. Kai žinai, kur važiuoji ir ko iš tavęs tikisi, tas stabilumas labai daug reiškia“, – sakė A. Garnys.

    Kalbėdamas apie profesiją, jis atkreipia dėmesį į vis dar gajus stereotipus apie pramonę, nors realybė sparčiai keičiasi. Jauni žmonės, pirmą kartą atėję į gamyklą, pasak jo, neretai nustemba pamatę švarią, tvarkingą aplinką, aiškias darbo zonas ir modernią įrangą, o ne triukšmingą bei chaotišką cechą, kokį įsivaizdavo.

    Darbuotojų pritraukimas regionuose pastaraisiais metais tampa vienu didžiausių verslo iššūkių, ypač pramonėje, kur reikalingi konkretūs įgūdžiai ir atsakomybė. Darbdaviai vis dažniau konkuruoja ne tik atlygiu, bet ir darbo sąlygomis, mokymų sistema, pamainų grafiku, vadovavimo kultūra, sauga bei galimybe augti įmonės viduje.

    „Tokie žmonės kaip Alvydas labai aiškiai parodo, kad geri darbai nebėra tik didmiesčių privilegija. Žmones išlaiko pagarba jų amatui, moderni darbo aplinka ir aiškumas“, – sakė G. Zeniauskas.

    Įmonė nurodo, kad darbuotojų patirtį jos viduje įvertino tarptautinė organizacija „Great Place to Work“, suteikusi sertifikatą ir šiais metais. Tokiuose vertinimuose daugiausia remiamasi pačių darbuotojų apklausomis, pasitikėjimu darbdaviu ir organizacijos kultūra.

    Planuojama komandos plėtra iki 400 žmonių reiškia, kad Ukmergės ir aplinkinių savivaldybių gyventojams atsiras daugiau galimybių įsidarbinti pramonėje, o įmonėms teks dar aktyviau investuoti į mokymą bei darbuotojų pritraukimo priemones. Praktika rodo, kad tokiose profesijose kaip suvirintojai, operatoriai ar meistrai svarbiausi tampa ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir kruopštumas, atsakomybė bei noras tobulėti.

  • DI pramonėje: laikas pragmatizmui – kodėl rezultatus lemia duomenys, žmonės ir technologija

    DI pramonėje dažniausiai vertinamas ne kaip madinga naujovė, o kaip praktinis įrankis, padedantis aptikti įrangos ar proceso anomalijas, prognozuoti kokybės nukrypimus ir didinti gamybos efektyvumą. Didžiausia vertė atsiranda ten, kur sprendimai tiesiogiai mažina prastovas, broką ir energijos sąnaudas.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingą diegimą lemia trys dalykai: duomenys, žmonės ir tinkamai parinkta technologija. Jei bent viena grandis silpna, DI projektas gali tapti brangiu eksperimentu, kuris neduoda apčiuopiamų rezultatų.

    Duomenys: kokybė svarbiau už kiekį

    Pramonėje duomenų netrūksta, tačiau jų kokybė, struktūra ir prieinamumas dažnai tampa didžiausia kliūtimi. Praktikoje dalis įmonių panaudoja tik nedidelę dalį turimų duomenų, nes trūksta aiškios duomenų strategijos, standartų ir integracijų tarp įrenginių, sensorių bei IT sistemų.

    DI modeliai ypač jautrūs netikslumams: klaidingi matavimai, nepažymėti sustojimai ar pasenę parametrai gali iškreipti prognozes. Todėl prieš diegiant DI dažnai tenka investuoti į duomenų surinkimo tvarką, sensorių patikimumą, duomenų žymėjimą ir vieningą metrikų apibrėžimą.

    Žmonės: patirtis, kurios DI nepakeičia

    Net ir geriausi algoritmai neveiks be žmonių, kurie supranta procesą ir gali paaiškinti, ką iš tiesų reiškia konkretus nuokrypis. Patyrę operatoriai ir proceso inžinieriai neretai iš klausos, vibracijos ar darbo ritmo pastebi artėjančias problemas dar iki joms atsispindint duomenyse.

    Įmonėms svarbu šią patirtį ne ignoruoti, o ją „įdarbinti“: aprašyti taisykles, susieti su matavimais, kartu su komandomis nuspręsti, kokius gedimų scenarijus verta prognozuoti. Praktinis DI diegimas tampa bendru projektu tarp gamybos, automatikos, IT ir duomenų analitikų.

    Kada prognozinė priežiūra neapsimoka?

    Prognozinė priežiūra dažnai pristatoma kaip vienas patraukliausių DI pritaikymų, tačiau ekonomika čia ne visada palanki. Jei įrangos apmatavimas ir integracija kainuoja tiek, kad už tą pačią sumą galima įsigyti atsarginį įrenginį ar sustiprinti planinę priežiūrą, DI sprendimas gali neturėti prasmės.

    Tokiais atvejais racionaliau rinktis paprastesnius metodus, pavyzdžiui, būklės stebėseną pagal aiškius slenksčius arba reagavimą į gedimus, kai rizika ir kaštai yra valdomi. Sąmoningas sprendimas atsisakyti DI gali būti toks pat profesionalus, kaip ir sprendimas jį diegti.

    Atskira tema yra darbuotojų nerimas dėl DI: baimė prarasti darbą ar būti „pakeistiems“ algoritmais vis dar stabdo projektus. Veikiausiai geriausias vaistas čia yra skaidrumas, mokymai ir realūs pavyzdžiai, kai DI tampa pagalbininku, o ne pakaitalu, pavyzdžiui, greičiau identifikuoja broko priežastis ar leidžia anksčiau pastebėti žaliavų kokybės pokyčius.

    Pramonės įmonėms, planuojančioms DI diegimą, vis dažniau patariama pradėti nuo konkretaus verslo klausimo ir aiškaus naudos matavimo, o ne nuo technologijos pasirinkimo. Kai tikslas apibrėžtas, lengviau nuspręsti, kokių duomenų reikia, kokias kompetencijas telkti ir ar DI šiuo atveju apskritai duos geriausią grąžą.

  • Vokietijos dujų saugyklos pildosi lėčiausiai per istoriją: iki šildymo sezono prognozuoja tik 77 proc.

    Dujos prieš žiemą: signalas iš Berlyno

    Vokietija artėjant šildymo sezonui susiduria su neįprastai žemu dujų saugyklų užpildymu. Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis saugyklų operatorių asociacijos Ines duomenimis, skelbia, kad šiuo metu saugyklos užpildytos maždaug 53 proc.

    Asociacijos prognozė rodo, kad iki sezono pradžios užpildymas geriausiu atveju galėtų pasiekti 77 proc. Tai būtų vienas žemiausių lygių per ilgametę stebėseną ir gerokai mažesnis nei įprastas atsargų rezervas prieš žiemą.

    Kodėl 77 proc. kelia nerimą?

    Istoriškai Vokietija į žiemos laikotarpį dažniausiai įžengdavo turėdama apie 95 proc. užpildytas saugyklas, o 80 proc. riba paprastai būdavo viršijama. Dėl to 77 proc. laikoma rizikos signalu, ypač jei rinka susidurtų su papildomais trikdžiais.

    „Der Spiegel“ atkreipia dėmesį, kad jei pastarųjų savaičių pildymo tempas nesikeistų, sezono pradžioje užpildymas galėtų siekti tik apie 63 proc. Tokiu atveju Vokietijos sistema turėtų mažiau „pagalvės“ netikėtam šalčiui ar tiekimo sutrikimams.

    Kas būtų saugomi pirmiausia?

    Galimo trūkumo scenarijuje prioritetas būtų teikiamas gyventojams ir šilumos tiekimui, nes tai laikoma kritiškai svarbiomis, apsaugotomis vartotojų grupėmis. Vis dėlto didžiausia rizika kristų pramonei, kuriai dujų tiekimas galėtų būti ribojamas, jei atsargų neužtektų.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad dujų saugyklos naudojamos ne tik ekstremaliam šalčiui, bet ir nenumatytiems tiekimo sutrikimams amortizuoti. Leidinys pabrėžia, jog esant žiemai, artimai daugiametei temperatūrų normai, 77 proc. teoriškai galėtų būti pakankama, tačiau tai reikštų mažesnę saugumo maržą nei įprastai.

  • „STIHL“ vadovas įspėja: be reformų Vokietija praras gerovę – siūlo 40 val. be priedo

    „STIHL“ vadovas įspėja: be reformų Vokietija praras gerovę – siūlo 40 val. be priedo

    Vokietijos pramonė jau ne vienerius metus patiria struktūrinį spaudimą, o padėtis, pasak „STIHL“ patariamosios tarybos ir priežiūros tarybos pirmininko dr. Nikolo Stihlo, tampa kritinė. Jo teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus pramonės gamybos apimtys sumažėjo maždaug 15 proc., o kas mėnesį prarandama apie 15 000 pramonės darbo vietų.

    Autorius pabrėžia, kad investicijų dinamika silpsta: grynosios privačiosios investicijos esą priartėjo prie nulio, o įmonės dažniau tik pakeičia nusidėvėjusį turtą, nei plečia pajėgumus. Tokią situaciją jis sieja su aukštomis energijos, darbo ir mokesčių sąnaudomis bei pertekliniu reguliavimu, kuris mažina norą rizikuoti ir investuoti.

    Reformos, kurių nebeužtenka

    Dr. N. Stihlas pripažįsta, kad verslo aplinkai įtakos turi ir išoriniai veiksniai, įskaitant prekybos barjerus, Kinijos pramonės politiką ir geopolitines įtampas. Vis dėlto, jo vertinimu, pagrindinės problemos kyla šalies viduje, todėl sprendimai turi prasidėti nuo administracinės naštos mažinimo ir aiškesnių taisyklių.

    Jis kritiškai vertina Vokietijos valdžios planuojamą reformų paketą, apimantį sveikatos draudimą, pensijų sistemą, mokesčius ir darbo rinką, teigdamas, kad jis kol kas nesukuria lūžio. Pasak jo, kompromisų išardymas ar reformų sušvelninimas galėtų ypač smarkiai pakenkti verslo pasitikėjimui politika ir dar labiau sustiprinti investicijų stagnaciją.

    „Kitos reformos turi toliau mažinti biurokratiją, didinti bendrą dirbamų valandų skaičių, mažinti darbo sąnaudas ir suteikti įmonėms realių paskatų investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė dr. Nikolas Stihlas.

    Valstybė turi padėti, o ne stabdyti

    „STIHL“ vadovas ragina viešąjį sektorių orientuotis į paslaugos kokybę: taisyklės turi būti suprantamos, procedūros greitesnės, o ataskaitų ir dokumentavimo reikalavimai pagrįsti. Jo nuomone, administravimo modernizacija turi remtis skaitmenizacija ir dirbtiniu intelektu, kad sprendimai būtų priimami greitai ir prognozuojamai.

    Kaip vieną iš signalų jis mini kai kurių Vokietijos žemių iniciatyvas mažinti ataskaitų teikimo prievoles, įtvirtinant principą, kad reikalavimai turėtų būti paliekami tik tada, kai jų būtinybė aiškiai pagrindžiama. Tokia kryptis, pasak jo, galėtų sustiprinti tiek verslo, tiek visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu veikti efektyviai.

    Ginčas dėl darbo laiko ir sąnaudų

    Didelę dalį teksto autorius skiria demografiniams pokyčiams, kurie, jo vertinimu, mažina darbo jėgos pasiūlą ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai. Jis teigia, kad norint išlaikyti gerovės valstybės modelį, reikia didinti bendrą dirbamų valandų skaičių, kitaip ekonomikos potencialas natūraliai trauksis.

    Kontroversiškiausia jo siūlymų dalis susijusi su darbo laiku: jis ragina siekti 40 valandų darbo savaitės be papildomo atlygio didinimo, argumentuodamas tarptautiniu konkurencingumu ir pramonės išlikimu. Taip pat akcentuojama ne vien alga, bet ir vadinamosios ne darbo užmokesčio sąnaudos, ypač socialinio draudimo įmokos, kurios, jo teigimu, neturėtų viršyti 40 proc. bruto darbo užmokesčio.

    Dr. N. Stihlas taip pat mini priemones, kurios esą galėtų didinti darbo pasiūlą: ilgesnį darbinį gyvenimą su aiškiomis išimtimis fiziškai sunkiems darbams, efektyvesnį bedarbių ir ne visą darbo laiką dirbančių įtraukimą, kvalifikuotą imigraciją. Kartu jis teigia, kad vien skaitmenizacijos ir DI teikiamas produktyvumo augimas demografinių tendencijų pilnai neatsvers.

    Galiausiai autorius pabrėžia inovacijų svarbą: Vokietijos stiprybe jis laiko universitetų, mokslinių institucijų, inovacijų klasterių ir įmonių ryšius, tačiau ragina suteikti daugiau reguliacinės erdvės, didinti mokestines paskatas MTEP ir plėsti rizikos kapitalo prieinamumą. Jo teigimu, tik ryžtingos priemonės gali sustabdyti pramonės bazės eroziją ir užtikrinti ilgalaikę gerovę.

  • „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    Pasaulyje gerai žinomo grandininių pjūklų gamintojo „STIHL“ vadovas Nikolas Stihl ragina Vokietiją ryžtis gilesnėms reformoms ir didinti bendrą darbo apimtį. Jo teigimu, šalies ekonomika jau kelerius metus įstrigusi struktūrinėje krizėje, o esami sprendimai dar nekuria pakankamo investicijų ir augimo impulso.

    Verslininkas pabrėžia, kad Vokietijos konkurencingumui smogia keli veiksniai vienu metu: didelės energijos, darbo ir mokesčių sąnaudos, pernaininga reguliacinė aplinka bei prastėjantis kvalifikacijos lygis. Prie išorinių spaudimų jis priskiria geopolitines įtampas, tarptautinės prekybos barjerus ir agresyvią Kinijos pramonės politiką.

    „STIHL“ mastas ir fonas

    „STIHL“ skelbia, kad 2025 metais įmonės pajamos siekė 5,48 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius pasaulyje sudarė 20 246. Įmonę 1926 metais įkūrė Andreas Stihl, o 2026 metais bendrovė mini 100 metų sukaktį.

    Nikolas Stihl, įkūrėjo anūkas, viešai teigia, kad per pastaruosius aštuonerius metus Vokietija neteko apie 15 proc. pramonės produkcijos, o kas mėnesį prarandama maždaug 15 000 pramonės darbo vietų. Jo vertinimu, silpnėjanti pramonės bazė kelia riziką šalies gerovei ir socialinės apsaugos modelio tvarumui.

    Reformos, kurios, jo manymu, per silpnos

    Verslininkas palankiai vertina Vyriausybės planuojamas reformas sveikatos draudimo, pensijų, mokesčių ir darbo rinkos srityse, tačiau laiko jas kompromisinėmis ir nepakankamomis. Jis perspėja, kad reformų atsisakymas ar jų išardymas mažintų verslo pasitikėjimą politika ir pailgintų stagnaciją.

    Jo siūlomų priemonių kryptis aiški: mažinti biurokratiją, greitinti leidimų išdavimą, didinti investicijų patrauklumą ir skatinti tyrimus bei plėtrą. Taip pat akcentuojamas valstybės valdymo skaitmeninimas ir procesų supaprastinimas, kad institucijos veiktų labiau kaip paslaugų teikėjos gyventojams ir įmonėms.

    40 valandų be papildomo atlygio

    Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas didinti savaitės darbo laiką iki 40 valandų be papildomo atlygio. Nikolas Stihl aiškina, kad Vokietija nebeturi tokio produktyvumo pranašumo prieš pagrindinius konkurentus, kuris anksčiau pateisindavo aukštus darbo kaštus.

    „Jei norime išlaikyti gerovę ir socialines garantijas, bendra ekonomikoje atliekamo darbo apimtis turi didėti“, – sakė Nikolas Stihl.

    Jis pabrėžia, kad tai nėra kaltinimas darbuotojams, o bandymas prisitaikyti prie demografinių pokyčių ir lėtesnio augimo. Kartu jis siūlo ieškoti būdų, kaip geriau išnaudoti darbo rinkos rezervus, įskaitant nedirbančius asmenis, dalinį užimtumą ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio.

    Dar viena jo minima kryptis – peržiūrėti ligos išmokų taisykles, numatant išmokų mokėjimą nuo antrosios ligos dienos, taip pat atsisakyti kai kurių supaprastintų nedarbingumo patvirtinimo praktikų. Tokie siūlymai Vokietijoje tradiciškai sulaukia griežtos profesinių sąjungų kritikos, nes laikomi socialinių garantijų siaurinimu.

    Nikolas Stihl taip pat kelia „lubų“ idėją ne darbo užmokesčio sąnaudoms, susijusioms su įmokomis socialiniam draudimui. Jo teigimu, 40 proc. nuo bruto darbo užmokesčio yra riba, kurią verslas dar gali pakelti neprarasdamas konkurencingumo.

    Kalbėdamas apie ateities ekonomiką, jis ragina kryptingiau remti sritis, kurios kuria didelę pridėtinę vertę: dirbtinis intelektas pramonėje, robotika, biotechnologijos, medicinos technologijos, kosmoso pramonė ir kvantinės technologijos. Jo vertinimu, vien skaitmenizacijos ir DI teikiami produktyvumo laimėjimai neatsvers visuomenės senėjimo poveikio, todėl būtini ir darbo rinkos sprendimai.