CP v2

Tag: Pramonė

  • Po 30 metų Lenkijoje „Garo“ uždaro gamybą: iki metų pabaigos planuoja tvarkingą veiklos stabdymą

    Po 30 metų Lenkijoje „Garo“ uždaro gamybą: iki metų pabaigos planuoja tvarkingą veiklos stabdymą

    Švedų grupei priklausanti įmonė „Garo“ pranešė pradedanti gamybos veiklos uždarymo procesą Lenkijoje. Bendrovės vadovas Marekas Samborskis socialiniuose tinkluose nurodė, kad sprendimas priimtas po maždaug 30 metų veiklos šalyje.

    Pasak jo, artimiausiu metu pradedamas veiklos „vėsaus uždarymo“ etapas turėtų tęstis iki metų pabaigos. Įmonė pabrėžia, kad procesas bus vykdomas planuotai, siekiant užtikrinti verslo tęstinumą ir įvykdyti visus įsipareigojimus partneriams.

    „Sunkia širdimi priėmėme sprendimą užbaigti gamybą Lenkijoje. Šią žinią aš ir visa komanda Lenkijoje priėmėme su didele atsakomybe“, – sakė „Garo“ padalinio vadovas Marekas Samborskis.

    Įmonės teigimu, svarbiausias prioritetas dabar yra darbuotojai, kuriuos palies pokyčiai. Bendrovė žada suteikti jiems paramą ir ieškoti sprendimų, kurie sumažintų socialines pasekmes, tačiau konkrečių skaičių ar priemonių kol kas nepateikė.

    „Mūsų absoliutus prioritetas šiuo metu yra „Garo“ Lenkijos darbuotojai. Dėsime visas pastangas, kad kiekvienas žmogus, kurį palies pokyčiai, gautų tinkamą pagalbą“, – sakė M. Samborskis.

    Lenkijoje veikiantis „Garo“ padalinys regione dirbo nuo 1996 metų. Bendrovė specializuojasi kintamosios srovės sieninėse elektromobilių įkrovimo stotelėse, vadinamuosiuose wallbox įrenginiuose, kurie gali būti montuojami tiek privačiai, tiek viešose vietose.

    Viešai skelbta, kad 2023 metais įmonėje dirbo apie 160 žmonių, o po naujos gamyklos atidarymo buvo planuojama didinti komandą iki maždaug 300 darbuotojų. Tai reiškia, kad sprendimas stabdyti gamybą gali paliesti ne tik esamus darbuotojus, bet ir regiono pramonės bei tiekimo grandinių planus.

    Kas lemia sprendimą?

    „Garo“ pranešime detaliai neįvardijama, kodėl nuspręsta trauktis iš gamybos Lenkijoje, tačiau tokie sprendimai dažniausiai siejami su sąnaudų struktūra, paklausos svyravimais ir gamybos perkėlimu ar konsolidavimu kitose šalyse. Elektromobilių įkrovimo įrangos rinka pastaraisiais metais auga, bet kartu didėja konkurencija ir spaudimas kainoms.

    Europoje įkrovimo infrastruktūros plėtra tebėra vienas pagrindinių elektromobilumo prioritetų, tačiau gamintojai susiduria su nelygiu paklausos pasiskirstymu skirtingose rinkose, viešųjų pirkimų ciklais ir reguliaciniais reikalavimais. Dėl to dalis įmonių peržiūri investicijas ir gamybos geografiją.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir rinkai?

    Iki metų pabaigos numatytas „tvarkingas“ veiklos stabdymas paprastai reiškia, kad įmonė sieks užbaigti vykdomus užsakymus, išspręsti tiekimo sutarčių klausimus ir suplanuoti gamybos linijų išjungimą etapais. Tokiu laikotarpiu svarbiausia tampa aiški komunikacija su darbuotojais, vietos institucijomis ir verslo partneriais.

    Rinkai tai gali reikšti dar didesnę konsolidaciją tarp įkrovimo įrangos gamintojų ir daugiau erdvės kitiems tiekėjams regione. Tuo pat metu elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra Lenkijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse išlieka aktuali, tad paklausa produktams niekur nedingsta, keičiasi tik tiekėjų ir gamybos grandinės.

  • DI agentai pramonėje: kaip mažinti konfabulacijas ir apsaugoti įmonės duomenis

    Pramonės įmonėse vis dažniau diegiami specializuoti DI agentai, kurie veikia kaip pagalbininkai konkrečiose užduotyse, o ne kaip universalūs pašnekovai. Toks modelis leidžia tiksliau valdyti, ką sistema gali daryti, ir sumažina klaidų riziką, kuri dažnai siejama su generuojamais atsakymais.

    Skirtingai nei bendro pobūdžio pokalbių įrankiai, pramonėje DI turi dirbti su jautriais įmonės duomenimis: gamybos parametrais, kokybės rodikliais, įrangos būkle, tiekimo grandinės informacija. Dėl to akcentuojamas ne tik našumas, bet ir griežtas duomenų saugumas bei atsekamumas.

    Kaip mažinamos DI klaidos

    Vienas svarbiausių principų pramonėje yra DI agentų specializacija: kiekvienas agentas turi aiškiai apibrėžtą kompetencijų sritį ir veikimo ribas. Vietoj bandymo atsakyti į viską, agentas dirba su konkrečiais, įmonėje patvirtintais duomenimis ir taisyklėmis, todėl sumažėja tikimybė „prikurti“ netikslių teiginių.

    Praktikoje tai dažnai reiškia, kad agentas veikia siaurame kontekste: mato konkrečią įrangą, gamybos etapą, partijos parametrus ar broko signalus. Kuo tiksliau suformuluotas klausimas ir kuo aiškiau apribotas kontekstas, tuo mažesnė erdvė interpretacijoms ir tuo patikimesnė išvada.

    „Agentas supranta kontekstą ir mato, kurioje vietoje esame, todėl susiauriname paieškos lauką ir apribojame konfabulacijų galimybę“, – sakė „Dassault Systemes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Agentai kaip procesų sargai

    Pramoniniai DI agentai dažnai jungiami su įmonės analitikos ir gamybos valdymo aplinkomis, kad galėtų greitai aptikti nuokrypius. Pavyzdžiui, pastebėjus neįprastą kokybės pablogėjimą ar proceso nestabilumą, agentas gali pažymėti rizikingą vietą, inicijuoti papildomą patikrą ir informuoti atsakingus darbuotojus.

    Esminė sąlyga tokiose situacijose yra žmogaus kontrolė ir aiškus auditas: kas, kada ir kokiu pagrindu pasiūlė veiksmą. Dėl to diegimuose daug dėmesio skiriama ataskaitoms, veiksmų žurnalams ir sprendimų paaiškinamumui, kad rekomendacijos būtų pagrįstos, o ne tik sklandžiai suformuluotos.

    Duomenų apsauga ir tiekimo grandinė

    Pramonėje jautrūs duomenys paprastai atskiriami nuo tos informacijos, kurią būtina dalintis su partneriais. Tokia logika leidžia įmonei išlaikyti kritinių duomenų kontrolę, kartu užtikrinant, kad tiekimo grandinė galėtų veikti skaitmeniškai ir operatyviai.

    Dažnas sprendimas yra hibridinė infrastruktūra: dalis sistemų veikia įmonės valdomuose duomenų centruose, o dalis paslaugų teikiama debesijoje, tačiau su aiškiomis prieigos taisyklėmis ir segmentacija. Taip mažinama rizika, kad jautri informacija taps pasiekiama neįgaliotiems asmenims ar išorės tiekėjams.

    „Jautrūs duomenys lieka įmonėje, o su rangovais keičiamės tik tuo, kas būtina darbui atlikti, išlaikydami fizines ir technologines apsaugas“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Bendra kryptis rinkoje aiški: DI diegimas pramonėje vis labiau remiasi specializuotais agentais, ribotomis teisėmis ir patikimais duomenų šaltiniais. Tai leidžia didinti efektyvumą, bet kartu išlaikyti svarbiausią principą gamyboje: sprendimai turi būti tikrinami, atsekami ir saugūs.

  • Europos Komisija leidžia subsidijuoti dujas elektrai: kas pasikeis valstybės pagalbos taisyklėse iki 2026?

    Europos Komisija leidžia subsidijuoti dujas elektrai: kas pasikeis valstybės pagalbos taisyklėse iki 2026?

    Europos Komisija patvirtino laikiną valstybės pagalbos sistemą, skirtą sušvelninti Artimųjų Rytų krizės sukeltą poveikį labiausiai paveiktiems sektoriams. Priemonė apima žemės ūkį, žuvininkystę, transportą ir energijai imlią pramonę, o numatytos lengvatos galios iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

    Naujasis laikinasis mechanizmas leidžia valstybėms narėms paramą teikti keliais būdais. Pagalba gali būti siejama su faktiniu vartojimu ir kompensuoti dalį išaugusių degalų ar trąšų kainų, taip pat numatyta supaprastinta tvarka mažesnėms paramos sumoms.

    Kas keičiama elektros kainų šuoliams

    Kartu numatyta laikina jau galiojančios pramonės dekarbonizacijai skirtos valstybės pagalbos sistemos korekcija, kuri suteikia daugiau lankstumo reaguojant į staigius elektros kainų šuolius. Tai reiškia, kad kai kurioms įmonėms gali būti taikomos didesnės paramos intensyvumo ribos, jei tenkinamos nustatytos sąlygos.

    Energijai imlioms įmonėms, kurios atitinka reikalavimus gauti paramą už elektrą, didžiausia pagalbos intensyvumo riba gali didėti nuo 50 proc. iki 70 proc. Praktikoje tai gali sumažinti dalį su elektra susijusios finansinės naštos laikotarpiais, kai rinkos kainos staigiai išauga.

    Iki kiek kompensuojama ir kam

    Žemės ūkyje, žuvininkystėje, vidaus transporte ir trumpųjų nuotolių laivyboje ES viduje valstybės narės gali kompensuoti iki 70 proc. papildomų sąnaudų, atsiradusių dėl pabrangusių degalų ir trąšų. Šiuose sektoriuose taip pat numatyta supaprastinta galimybė, kai vienas gavėjas gali gauti iki 50 000 eurų paramos.

    Šios ribos ir modeliai svarbūs tuo, kad leidžia greičiau nukreipti pagalbą į labiausiai pažeidžiamas veiklas, kai sąnaudas didina išoriniai geopolitiniai veiksniai. Tačiau konkrečias nacionalines schemas dar turės parengti valstybės narės, o jų atitiktį prižiūrės Europos Komisija.

    Subsidijos dujoms elektrai: galimybė su sąlygomis

    Didžiausią dėmesį kelia nuostata, kad Europos Komisija pasirengusi atskirais atvejais patvirtinti laikiną paramą dujomis kūrenamų elektrinių kuro sąnaudoms. Tai nereiškia automatinio ar visuotinio subsidijavimo, nes kiekviena schema būtų vertinama individualiai pagal valstybės pagalbos taisykles.

    „Komisija yra pasirengusi kiekvienu atveju atskirai patvirtinti laikiną paramą dujomis kūrenamos elektros gamybos kuro sąnaudoms“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Energetikos rinkoje tai gali tapti papildomu įrankiu, kai dujinės elektrinės būtinos sistemos balansavimui ar tiekimo saugumui, tačiau jų gamybos savikaina staigiai išauga. Kartu Europos Komisija pabrėžia laikinumo principą: priemonės turi būti tikslinės, proporcingos ir ribotos trukmės.

  • Pramonėje vis daugiau atleidimų: nyksta tūkstančiai darbo vietų, darbdaviai vertina ir L4 istoriją

    Lenkijos pramonėje ryškėja atleidimų banga, apimanti buitinės technikos, baldų ir automobilių sektorius. Įmonės mažina gamybos apimtis ir peržiūri kaštus, o darbo vietų netekimų skaičiai kai kuriose šakose skaičiuojami tūkstančiais.

    Personalo konsultacijų bendrovės Conperio vertinimu, vien buitinės technikos pramonėje 2024–2025 metais darbą gali prarasti apie 6 000 žmonių. Baldų sektoriuje nurodomas dar didesnis mastas – daugiau nei 22 000 darbo vietų.

    Pokyčiai paliečia ir konkrečias gamyklas. IKEA Industry gamykloje Golenijove pradėta restruktūrizacija, kuri gali reikšti apie 160 darbuotojų atleidimą iš maždaug 580 žmonių kolektyvo.

    Baldų gamintoja Black Red White nusprendė nutraukti gamybą Zamostės padalinyje, todėl iki birželio pabaigos planuojama panaikinti daugiau nei 160 darbo vietų. Tai dar vienas signalas, kad sektoriuje įmonės renkasi ne laipsnišką mažinimą, o aiškų padalinių uždarymą.

    Automobilių pramonėje spaudimą didina paklausos svyravimai ir gamybos planų korekcijos. Stellantis gamykla Tichuose pereina nuo trijų pamainų prie dviejų, o tai siejama su maždaug 320 darbuotojų atleidimu.

    Kas lemia, kas išlieka?

    Darbdaviai, rinkdamiesi, su kuo atsisveikinti, vis dažniau vertina ne tik kompetencijas, patirtį ar rezultatus. Praktikoje vis svarbesnis tampa ir ligos nedarbingumo rodiklis, ypač trumpi, pasikartojantys nedarbingumo laikotarpiai.

    Tokia logika dažniau pasitaiko gamybinėse įmonėse, kur vieno darbuotojo nebuvimas gali išbalansuoti pamainos darbą. Tuomet kyla poreikis skubiai perplanuoti grafikus, didėja viršvalandžių apimtis, o tai tiesiogiai veikia savikainą ir našumą.

    „Mažinant darbuotojų skaičių įmonės vertina ne tik kompetencijas, bet ir darbo tęstinumą bei nuspėjamumą. Pasikartojantys trumpi nedarbingumai organizacijai tampa aiškiu, palyginamu signalu“, – sakė Conperio vadovas ir darbo rinkos ekspertas Mikołaj Zając.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio sprendimo prieš sergančius darbuotojus, tačiau ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonės ieško lengvai pamatuojamų kriterijų. Kartu didėja ir spaudimas vadovams užtikrinti gamybos stabilumą, ypač ten, kur kiekviena prastova ar darbuotojų trūkumas iškart matomas skaičiuose.

  • Suomių „KONE“ už 29,4 mlrd. eurų perka vokiečių TKE: kas laukia lifto rinkos?

    Suomių „KONE“ už 29,4 mlrd. eurų perka vokiečių TKE: kas laukia lifto rinkos?

    Didžiausias sandoris Suomijos istorijoje

    Suomijos liftų ir eskalatorių gamintoja „KONE“ balandžio 29 dieną pranešė sudariusi susitarimą įsigyti Vokietijos konkurentę TKE. Sandoris, apimantis akcijas ir grynuosius pinigus, TKE įvertina 29,4 mlrd. eurų.

    Suomijos žiniasklaida šį žingsnį vadina didžiausiu korporatyviniu įsigijimu šalies istorijoje. Galutiniam įsigijimo užbaigimui dar reikės reguliuotojų ir akcininkų pritarimo.

    Kuo ši jungtis tokia svarbi

    Įmonių teigimu, sujungta grupė būtų beveik dvigubai didesnė nei dabartinė „KONE“. Skelbiama, kad joje dirbtų daugiau nei 100 000 darbuotojų daugiau nei 100 šalių, o metinės pajamos siektų apie 20,5 mlrd. eurų.

    Naujos grupės būstinė turėtų likti Suomijoje, o jai vadovautų dabartinis „KONE“ vadovas Philippe’as Delorme’as. Bendrame pranešime pabrėžiama, kad įmonių geografinė aprėptis ir inovacijų platformos esą yra viena kitą papildančios.

    „Šis sandoris sujungia du išskirtinius pasaulinius verslus, kurių geografinė aprėptis ir inovacijos papildo viena kitą“, – teigiama bendrame įmonių pranešime.

    Pinigai, akcininkai ir planuojamos sinergijos

    TKE priklauso konsorciumui, kuriame yra privataus kapitalo fondai „Advent“ ir „Cinven“. Pagal paskelbtas sąlygas konsorciumas gautų 5 mlrd. eurų ir 270 mln. naujos „KONE“ akcijų, kurios įvertintos 15,2 mlrd. eurų.

    Po sandorio konsorciumas valdytų apie 33,8 proc. naujo subjekto akcijų. Įmonės taip pat skelbia tikinčios kasmet pasiekti apie 700 mln. eurų sinergijų, kurios būtų išreiškiamos papildomu pelnu arba kaštų mažinimu.

    „KONE“ pabrėžia, kad įsigijimas sustiprintų pozicijas Amerikoje ir leistų išplėsti pelningesnę priežiūros bei aptarnavimo sutarčių bazę. Tuo metu TKE tinklas Amerikoje papildytų „KONE“ stiprybę Azijoje, sudarydamas labiau subalansuotą pasaulinį pasiskirstymą.

    Šalys nurodo siekiančios išlaikyti stiprų investicinio lygio kredito reitingą ir generuoti tvirtus pinigų srautus. Sandorio užbaigimas, kaip teigiama, labiausiai tikėtinas 2027 metais.