Keturios Europos Sąjungos šalys ragina Europos Komisiją peržiūrėti dalį planuojamų anglies dioksido rinkos reformų, teigdamos, kad griežtesnės taisyklės 2026–2030 metų laikotarpiu gali sukelti rimtą spaudimą pramonei. Dokumente akcentuojama, kad numatomi pokyčiai gali pabloginti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Diskusijų centre – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS), laikoma pagrindiniu Bendrijos klimato politikos įrankiu. Ji įpareigoja taršias pramonės šakas mokėti už išmetamą anglies dioksidą, o daliai sektorių iki šiol taikomas nemokamų leidimų mechanizmas, skirtas mažinti vadinamąjį anglies dioksido nutekėjimą, kai gamyba perkeliama į šalis su silpnesniais aplinkosaugos reikalavimais.
Kas kelia didžiausią nerimą?
Estija, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija perspėja, kad Komisijos siūlomas naujas nemokamų taršos leidimų skyrimo metodas gali priversti įmones mažinti emisijas greičiau, nei realiai leidžia technologinės galimybės. Pasak šalių, kai kuriuose sektoriuose mažai anglies dioksido išmetančios alternatyvos vis dar yra per brangios arba nepasiekiamos komerciniu mastu.
Ypatingas dėmesys kreipiamas į pramonę, kuriai būtina aukštos temperatūros šiluma ir intensyvus kuro naudojimas, pavyzdžiui, chemijos, metalo ar kitus energijai imlius procesus. Šių šakų įmonėms net ir nedidelis papildomas kaštų šuolis gali nulemti investicijų atidėjimą ar gamybos mažinimą Europoje.
Prancūzija įspėja dėl mokesčių šuolio
Prancūzijos pramonės ministras Sébastienas Martinas Briuselyje vykusiame pramonės ministrų susitikime pareiškė, kad pokyčiai gali paspartinti pramonės iškėlimą iš ES. Jis pabrėžė, kad vien chemijos sektoriui numatomas papildomų kaštų augimas būtų sunkiai pakeliamas.
„Nematau, kaip chemijos pramonė gali sugerti maždaug 3 000 000 000 eurų mokesčių padidėjimą dėl šių orientyrų“, – sakė Sébastienas Martinas.
Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad ETS generuojamos pajamos turėtų grįžti į ekonomiką per investicijas į pramonės dekarbonizaciją. Tačiau Prancūzijos ministras kritikavo, jog trūksta aiškaus grafiko ir teisinio pagrindimo, kaip ir kada šios lėšos realiai pasieks labiausiai paveiktas įmones.
„Negalime tiesiog priimti pažadų. Reikia kažko konkretaus“, – sakė Sébastienas Martinas.
Estijos akcentas – mažų ekonomikų interesai
Estijos pramonės ministras Erkki Keldo pabrėžė, kad ES finansavimas pramonės dekarbonizacijai turėtų atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą ir mažų ekonomikų poreikius. Pasak jo, vienodai pritaikomos taisyklės gali neproporcingai paveikti šalis, kurių pramonės bazė siauresnė, o investicijų pritraukimas sudėtingesnis.
Keturių šalių dokumente taip pat prašoma skubiai paaiškinti, kaip konkrečiai bus skaičiuojami naujieji nemokamų leidimų kiekiai ir ar metodika galėtų skirtis priklausomai nuo skirtingų sektorių patiriamų iššūkių. Šalys siekia daugiau aiškumo prieš priimant sprendimus, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį gamybos kaštams ir investicijų planams.
Valstybės taip pat ragina Europos Komisiją pateikti atskirą teisėkūros pasiūlymą dėl numatytųjų skaičiavimo reikšmių tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, ir tai padaryti iki 2027 metų sausio, nelaukiant platesnės ETS peržiūros. Be to, prašoma teisinio įvertinimo, ar naujoji metodika galėtų būti taikoma atgaline data nuo 2026 metų sausio.
Šis koordinuotas žingsnis didina politinį spaudimą Europos Komisijai prieš artėjantį aukšto lygio susitikimą, kuriame dalyvaus ES valstybės ir kuriame tikimasi balsavimo dėl nemokamų taršos leidimų taisyklių. Nors nė viena iš šalių nesiūlo atsisakyti ETS, diskusija parodo įtampą tarp klimato ambicijų ir siekio išlaikyti Europoje konkurencingą sunkiosios pramonės pagrindą.
