Europos Parlamentas pritarė derybinei pozicijai, kuria siūloma padidinti nemokamai pramonei skiriamų taršos leidimų apimtį pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Sprendimas pirmiausia skirtas daug energijos vartojantiems sektoriams, kurie patiria didelį spaudimą dėl anglies dioksido kainos.
Parlamento vertinimu, pakeitimai iki 2030 metų galėtų sumažinti pramonės sąnaudas iki 8 mlrd. eurų. Toliau dėl galutinio teksto bus deramasi su ES valstybėmis narėmis, todėl galutinis modelis dar gali keistis.
Kam būtų aktualu?
Numatoma, kad didžiausią naudą pajustų tokios šakos kaip metalurgija, cemento gamyba, chemijos pramonė ir trąšų gamyba. Šie sektoriai dėl gamybos proceso specifikos išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl taršos leidimų kaina tiesiogiai veikia jų konkurencingumą.
Šiems gamintojams nemokami ETS leidimai reikštų mažesnį poreikį pirkti leidimus aukcionuose, o tai mažintų sąnaudas ir riziką, kad gamyba bus perkeliama už ES ribų. Toks reiškinys vadinamas anglies dioksido nutekėjimu ir laikomas viena opiausių ETS sistemos problemų.
Kada įsigaliotų ir dėl ko ginčijamasi?
Europos Parlamentas pabrėžia, kad pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo ateinančių metų, o dalis nuostatų būtų taikoma ir atgaline data. Praktikoje tai reikštų, kad įmonės galėtų pasinaudoti palankesnėmis taisyklėmis už laikotarpį, kuris jau būtų prasidėjęs.
Esminis nesutarimas derybose susijęs su papildomų leidimų paskirstymu. Europos Komisija buvo pasiūliusi į sistemą įtraukti papildomą nemokamų leidimų kiekį, o Europos Parlamentas siūlo dar padidinti šią apimtį nepanaudotų leidimų sąskaita.
Diskusijos vyksta dėl to, ar papildomi 33 mln. leidimų turėtų atitekti tiesiogiai pramonei, ar dalis jų turėtų būti nukreipta į Modernizavimo fondą ir Inovacijų fondą. Parlamentas siūlo paskirstymą į tris lygias dalis, iš kurių tik viena dalis keliautų tiesiai įmonėms.
„Papildomi nemokami leidimai energijai imliems sektoriams yra žingsnis teisinga kryptimi“, – sakė europarlamentaras Adamas Jarubas.
Jo teigimu, svarbu atsižvelgti ir į tas pramonės šakas, kurios, anot jo, ypač jaučia ETS rinkos veikimo silpnybes, įskaitant keramikos sektorių. Kai kuriais vertinimais, dėl šio sektoriaus išskirtinumo aktyviai siekiama specifinių sprendimų, kad taisyklės geriau atspindėtų realias gamybos sąlygas.
„Svarbiausia kova dar priešakyje, kai bus sprendžiama dėl didžiosios ETS reformos po 2030 metų“, – sakė europarlamentaras.
Europos Komisija jau yra pateikusi platesnius pasiūlymus, kaip ETS galėtų atrodyti po 2030 metų, o tai reiškia, kad dabartinis balsavimas laikomas tarpine stotele. Verslui tai signalas, kad kelerius artimiausius metus bus sprendžiama, kaip subalansuoti klimato tikslus ir Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėse rinkose.
„Tai svarbu, nes parodome, kad nemokami leidimai negali būti tiesiog panaikinti; tai bus argumentas per didžiąją reformą“, – sakė europarlamentarė Anna Zalewska.
Kitas derybų aspektas susijęs su viešųjų investicijų logika. Modernizavimo fondas remia investicijas mažesnes pajamas turinčiose ES šalyse, o Inovacijų fondas finansuoja mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas, įskaitant pramonės dekarbonizavimą.
Todėl daliai valstybių narių ir europarlamentarų svarbu, kad papildomi leidimai nepranyktų vien trumpalaikėje pramonės sąnaudų mažinimo schemoje, o prisidėtų prie ilgalaikių investicijų. Galutinis kompromisas turės parodyti, kuri kryptis bus laikoma prioritetu šiuo ETS koregavimo etapu.
Leave a Reply