CP v2

Tag: Pramonės plėtros agentūra

  • Lenkijos anglies kasyba po 8 mėnesių fiksuoja beveik 580 mln. eurų nuostolį: kas stumia į minusą?

    Lenkijos akmens anglies kasybos sektorius 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius baigė beveik 2,5 mlrd. zlotų grynuoju nuostoliu, kuris sudaro apie 580 mln. eurų. Šiuos duomenis Seime pristatė Pramonės plėtros agentūros (ARP) Katovicų padalinys.

    Nuostoliai fiksuojami jau trečius metus iš eilės: 2025 metais sektoriaus grynasis rezultatas siekė daugiau kaip 8,2 mlrd. zlotų, arba apie 1,9 mlrd. eurų, o 2024 metais – 13,4 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,1 mlrd. eurų. Finansinę padėtį ypač spaudžia atpigusios energetinės anglies kainos ir mažėjančios pajamos, nors gavybos apimtys auga.

    ARP atstovai akcentavo, kad 2026 metais Lenkijoje veikė 15 aktyvių kasyklų, kai 2011 metais jų buvo 30. Kartu pradėtas dar dviejų, faktiškai trijų gamybinių vienetų likvidavimas, o tai rodo spartėjančią sektoriaus restruktūrizaciją.

    Gavyba ir pardavimai auga

    Per 2026 metų sausio–rugpjūčio laikotarpį akmens anglies gavyba Lenkijoje siekė 27,8 mln. tonų – 2,8 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Augimą lėmė ir energetinės anglies gavybos didėjimas iki 19,4 mln. tonų, ir koksinės anglies gavyba, kuri pakilo iki beveik 8,4 mln. tonų.

    Pardavimai per aštuonis mėnesius sudarė 28,7 mln. tonų, palyginti su 26,5 mln. tonų metais anksčiau. Didžioji dalis – 90 proc. – parduota vidaus rinkoje, o vidaus pardavimai siekė 25,8 mln. tonų.

    Anglies atsargos 2026 metų rugpjūčio pabaigoje sumažėjo iki maždaug 2,9 mln. tonų, kai 2025 metų pabaigoje buvo apie 4,6 mln. tonų. Mažesnės atsargos rodo, kad rinkoje anglis vis dar realizuojama, tačiau vien pardavimų augimo nepakanka, kai kainos nepadengia sąnaudų.

    Kainų žirklės ir investicijų kritimas

    ARP duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius vidutinė koksinės anglies kaina pakilo iki beveik 725 zlotų už toną, arba apie 170 eurų. Tuo metu energetinės anglies vidutinė kaina krito iki 364 zlotų už toną, tai yra maždaug 85 eurai.

    Metais anksčiau koksinė anglis vidutiniškai kainavo apie 664 zlotus už toną (apie 155 eurus), o energetinė – apie 412 zlotų (apie 96 eurus). Tokia dinamika reiškia, kad koksinės anglies segmentas kainomis atsilaiko geriau, tačiau energetinės anglies pigimas smarkiai mažina bendras sektoriaus pajamas.

    „Po 2022–2023 metų pagerėjimo, kurį daugiausia lėmė aukštesnės anglies kainos, vėlesniais metais situacija aiškiai pablogėjo“, – sakė Pramonės plėtros agentūros Katovicų padalinio vadovas Miroslawas Skibskis.

    Silpstančios pajamos atsispindi ir investicijose. ARP nurodė, kad 2025 metais investicijos krito iki 3,8 mlrd. zlotų, arba apie 890 mln. eurų, kai 2024 metais siekė 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,2 mlrd. eurų.

    2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius investicijos sudarė tik 1,6 mlrd. zlotų, arba apie 370 mln. eurų. ARP atstovai pabrėžia, kad mažėjančios investicijos į šachtų įrangą, kasimo ir transporto techniką didina riziką artimiausiais metais, nes gavybos pajėgumų atstatymas nėra greitas procesas.

    Dar vienas signalas – užimtumas. Nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų rugpjūčio darbuotojų skaičius sektoriuje sumažėjo beveik 9 400, įskaitant ir darbuotojų pokyčius bendrovėje „Węglokoks Kraj“, kuri nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėta likviduoti.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Lenkijos anglies kasybos rezultatai atskleidžia struktūrinę problemą: net ir didinant gavybą bei pardavimus, nuostoliai išlieka, jei kainų lygis neatsveria sąnaudų. Papildomą spaudimą sukuria poreikis investuoti į saugą, efektyvumą ir infrastruktūrą tuo metu, kai pinigų srautai silpsta.

    Kartu sektoriaus mažėjimas – mažiau kasyklų, mažėjantis darbuotojų skaičius ir pradedamos likvidacijos – rodo, kad energetikos transformacija ir rinkos realijos verčia pramonę trauktis. Tai reikšminga ne tik kasybos bendrovėms, bet ir su anglimi susietoms tiekimo grandinėms, regionų darbo rinkai bei energetikos planavimui.

  • Lenkija gelbėja anglies milžinę JSW: suteikiama beveik 190 mln. eurų paskola iki 2038 metų

    Lenkijos anglies ir kokso gamintoja Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pasirašė paskolos sutartį su šalies Pramonės plėtros agentūra (ARP). Paskolos suma siekia apie 190 mln. eurų, o ji skirta paremti JSW grupės finansinio atsigavimo programą.

    Pagal sutartį lėšos turėtų būti išmokamos keturiomis dalimis, o finansavimo laikotarpis numatytas iki 2038 metų birželio 30 dienos. Tokia struktūra, kaip nurodoma bendrovės pranešime investuotojams, pirmiausia turėtų sumažinti trumpalaikį spaudimą įmonės likvidumui.

    Ką reiškia paskola JSW

    JSW vadovybė pabrėžia, kad pasirašyta sutartis yra svarbus žingsnis stabilizuojant finansinę padėtį, tačiau savaime neišsprendžia ilgalaikių problemų. Bendrovės rezultatai išlieka stipriai priklausomi nuo pasaulinių plieno ir koksuojamosios anglies kainų ciklų, taip pat nuo sąnaudų kontrolės pačiose kasyklose.

    „Šiandien pasirašyta sutartis yra pirmas žingsnis, kuris realiai gali stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją vienu sunkiausių laikotarpių jos istorijoje“, – sakė JSW vadovas Bogusławas Oleksy.

    Pasak jo, pritrauktos lėšos labiau veikia kaip laikinas „oro gurkšnis“ pinigų srautams, o ne struktūrinė išeitis. Todėl artimiausi mėnesiai bus kritiški sprendžiant, ar restruktūrizavimo priemonės iš tiesų sumažins kaštus ir pagerins veiklos efektyvumą.

    Tranšų sąlygos ir valstybės vaidmuo

    Kitos paskolos dalys bus siejamos su konkrečiais įsipareigojimais: JSW turės teikti optimizavimo ir taisomųjų veiksmų planus, orientuotus į kaštų mažinimą. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus „uždirbamas“ vykdant pažangą, o ne išmokamas automatiškai.

    Be to, paskolos tęstinumas susietas ir su dotacija iš valstybės biudžeto užduotims, numatytoms anglies kasybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tai rodo, kad pagalbos paketas nėra vien tik rinkos finansavimas, o platesnė valstybės paramos schema, kurioje svarbus politinis ir reguliacinis kontekstas.

    Restruktūrizacija ir parduodamas turtas

    Lygiagrečiai paskolai JSW vykdo restruktūrizaciją ir siekia gauti papildomų lėšų iš turto sandorių. Anksčiau skelbta apie planus parduoti didžiąją dalį šachtų statybos įmonės akcijų paketą ir dalį remonto padalinio, o sandorių užbaigimo terminai buvo nukelti.

    Toks derinys, kai naudojamas valstybės finansavimas ir kartu realizuojamas turtas, paprastai pasirinktas siekiant sumažinti skolų naštą bei atlaisvinti apyvartines lėšas. Vis dėlto investuotojams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar bendrovės veiklos pelningumas atsigaus pakankamai greitai, kad ilgainiui neprireiktų papildomo gelbėjimo.

    Pastaraisiais metais JSW finansiniai rezultatai buvo itin silpni: 2025 metais grupė fiksavo didelį konsoliduotą nuostolį ir neigiamą EBITDA, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį taip pat patyrė nuostolį. Tuo pat metu gamybos apimtys išliko reikšmingos, tačiau rinkos kainos ir sąnaudos lėmė, kad mastas nevirto pelnu.

  • Lenkiškas vėjo jėgainių proveržis? ARP rengia pigesnės ir kibernetiškai saugesnės turbinos projektą

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūra (ARP) ėmėsi iniciatyvos kurti lenkiškos vėjo turbinos projektą. Valstybinės institucijos atstovai teigia, kad tikslas yra sumažinti priklausomybę nuo importo ir pasiūlyti sprendimą, kuris būtų keliais–keliasdešimt proc. pigesnis už rinkos lyderių įrangą.

    Projektas kol kas yra ankstyvoje stadijoje, tačiau ARP jau suformavo komandą, kuri dirbs su techniniais reikalavimais, tiekimo grandine ir galimu komponentų lokalizavimu. Iniciatyva siejama ir su platesne Lenkijos pramonės politika, kurioje daug dėmesio skiriama vietos gamybai bei energetikos technologijų kompetencijoms.

    Kodėl turbina laikoma kritine?

    Vėjo jėgainėje didžiausią vertę sukuria ne bokštas ar pamatai, o turbina su generatoriumi, galios elektronika ir valdymo sistemomis. Būtent čia sutelktas daugiausia gamintojų know-how, o įrangos tiekėjų rinka Europoje yra gana koncentruota.

    ARP argumentuoja, kad stipresnė vietinė kompetencija padėtų mažinti projektų kainų svyravimus ir tiekimo rizikas, kurios ypač išryškėja sparčiai augant vėjo energetikos apimtims. Tai svarbu ir vystant tiek sausumos, tiek jūrinio vėjo parkus, kurių projektai planuojami daugelį metų į priekį.

    Kibernetinis saugumas – naujas akcentas

    Vienas ryškiausių ARP komunikacijos akcentų – kibernetinė rizika. Turbinos valdomos skaitmeniniais sprendimais, dažnai prijungtos prie nuotolinės stebėsenos ir diagnostikos sistemų, todėl jų saugumas tampa kritiškas visai elektros sistemai.

    „Europa turėjo atvejų, kai į turbinų sistemas patekę komponentai kėlė kibernetinių pažeidžiamumų riziką, o tai galėjo baigtis įrangos išjungimu“, – sakė ARP atstovė Ilona Deręgowska.

    Agentūra pabrėžia, kad „šimtaprocentiškai“ vietinės turbinos sukurti greičiausiai nepavyks, tačiau siekiama maksimaliai padidinti vietinę pridėtinę vertę ir suvaldyti jautriausių sistemų kilmę. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnius reikalavimus valdikliams, programinei įrangai, ryšio moduliams ir jų auditui.

    Lenkijoje vyksta ir kitas projektas

    Lygiagrečiai apie turbinų gamybą Lenkijoje anksčiau skelbė ir „Famur“ grupė, priklausanti „Grenevia“. Bendrovė buvo pranešusi įsigijusi licenciją gaminti pilną vėjo turbiną su 126 metrų rotoriaus skersmeniu ir dviem galios variantais – 4 MW ir 4,8 MW.

    Pagal tuometines deklaracijas, gamyba turėjo startuoti Katovicuose, o lokalizacijos tikslas – apie 75 proc. komponentų užtikrinti Lenkijos tiekimo grandinėje. Tai rodo, kad rinka juda kryptimi, kur svarbus tampa ne tik naujų parkų statymas, bet ir pramonės gebėjimas patiems gaminti esminę įrangą.

    Kol kas neaišku, ar ARP kuriamas sprendimas taps atskiru produktu, ar labiau platforma bendradarbiavimui su privačiu sektoriumi ir esamais gamintojais. Tačiau pati kryptis signalizuoja, kad vėjo energetikos plėtra Lenkijoje vis dažniau siejama ne vien su megavatų skaičiumi, bet ir su technologine nepriklausomybe bei infrastruktūros saugumu.

  • JSW stebėtojų tarybos pirmininkas atsistatydino: nesutarimai dėl restruktūrizavimo tempo ir priemonių

    Lenkijos kasybos grupėje JSW įvyko svarbus pokytis valdysenoje: stebėtojų tarybos pirmininkas Andrzej Karbownik pateikė atsistatydinimą. Bendrovė nurodė, kad sprendimą lėmė išsiskyrusios nuomonės dėl to, kaip, kokiais instrumentais ir kokiu tempu turėtų būti vykdomas įmonės restruktūrizavimas.

    JSW pastaruoju metu restruktūrizuojama dėl anksčiau vadovybės įvardytos rizikos prarasti finansinį likvidumą. Viena iš svarbiausių numatomų priemonių – planuojama paskola iš Lenkijos Pramonės plėtros agentūros, kurios dydis siekia apie 200 mln. eurų.

    „Kaip atsistatydinimo priežastį A. Karbownik nurodė nuomonių skirtumus dėl restruktūrizavimo būdo, priemonių ir tempo“, – pranešė JSW.

    A. Karbownik stebėtojų taryboje dirbo nuo 2025 metų gruodžio vidurio, o į šį organą buvo deleguotas Lenkijos valstybės turto ministro teikimu. Jo pasitraukimas signalizuoja apie vidinę įtampą, kai įmonė vienu metu turi mažinti sąnaudas ir užsitikrinti finansavimo šaltinius.

    Restruktūrizavimo priemonės ir fonas

    Be planuojamos paskolos, JSW jau anksčiau su profesinėmis sąjungomis sudarė susitarimą dėl darbo sąnaudų ribojimo. Taip pat minimi ir kiti restruktūrizavimo veiksmai, tarp jų – dalies turto pardavimas, siekiant sustiprinti pinigų srautus.

    Finansiniai rezultatai išryškina spaudimą, su kuriuo susiduria bendrovė. JSW grupė 2025 metais fiksavo apie 1,47 mlrd. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį ir apie 1,17 mlrd. eurų neigiamą EBITDA, nors gamybos apimtys išliko didelės.

    Pagal viešai skelbtus duomenis, 2025 metais JSW kasyklose buvo išgauta daugiau nei 13 mln. tonų anglies, o kokso gamyba siekė apie 3,2 mln. tonų. Tokie kiekiai rodo, kad iššūkiai pirmiausia susiję ne su apimtimi, o su rinkos sąlygomis, sąnaudų struktūra ir finansiniu tvarumu.

    Kas yra JSW ir kodėl tai svarbu?

    JSW yra didžiausia aukštos kokybės koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena iš reikšmingų kokso, naudojamo plieno gamyboje, tiekėjų. Bendrovė kasybą vykdo keturiose kasyklose: Borynia-Zofiówka, Budryk, Knurów-Szczygłowice ir Pniówek.

    Įmonė kotiruojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje, todėl jos restruktūrizavimo sprendimai ir valdymo pokyčiai turi reikšmę ne tik darbuotojams bei tiekimo grandinėms, bet ir investuotojams. Atsistatydinimas stebėtojų tarybos viršuje šioje stadijoje gali reikšti, kad dėl pasirinkto gelbėjimo plano dar vyksta intensyvios diskusijos.

  • Pasirašyta speciali įstatymo pataisa: ARP galės skolinti JSW ir „Grupa Azoty“ likvidumui gelbėti

    Lenkijoje pasirašyta įstatymo pataisa, kuri išplečia Pramonės plėtros agentūros (ARP) galimybes teikti paskolas strateginę reikšmę turinčioms bendrovėms. Pagrindinis tikslas – sudaryti kelią finansiniam „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) ir „Grupa Azoty“ stabilizavimui, kai abiem įmonėms teko spręsti likvidumo ir skolų naštos klausimus.

    Pagal naują tvarką ARP paskolos galės būti skirtos įmonių reorganizacijai, orientuotai į sąnaudų mažinimą ar veiklos optimizavimą. Kartu įtvirtinta sąlyga, kad prieš suteikdama finansavimą agentūra turi įvertinti, ar paskolos gavėjas realiai pajėgus vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti skolą pagal pateiktą veiklos atsigavimo planą.

    Kas galės gauti ARP paskolas?

    Įstatymo pataisoje apibrėžtas įmonių ratas, kuriam būtų atverta ARP finansavimo galimybė. Be kasybos sektoriaus bendrovių, taip pat įtrauktos įmonės, vykdančios kasyklų likvidavimo darbus, o taip pat bendrovės, laikomos svarbiomis nacionalinei ekonomikai ar konkretiems strateginiuose dokumentuose numatytiems sektoriams.

    Toks modelis leidžia valstybės valdomai agentūrai greičiau reaguoti į sisteminės reikšmės įmonių finansinius sutrikimus, tačiau kartu formaliai susieja pagalbą su reorganizacijos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad lėšos turi būti naudojamos pertvarkai, o ne vien trumpalaikiam „skylės užkaišymui“ ar kitų viešosios paramos mechanizmų dubliavimui.

    JSW ir „Grupa Azoty“ situacija

    JSW pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie riziką prarasti mokumą, jei nebus įgyvendintos anticiklinės priemonės ir kaštų mažinimas. Įmonė parengė pertvarkos planą, kuriame numatyta supaprastinti grupės struktūrą ir mažinti sąnaudas, o darbo kaštų tema tapo viena jautriausių derybų su darbuotojų atstovais.

    JSW likvidumą stiprino ir turto sandoriai: agentūra pasirašė susitarimą dėl dviejų JSW grupės bendrovių įsigijimo už daugiau nei 1 000 000 000 zlotų, tai yra maždaug 230 000 000 eurų. Šis žingsnis prisidėjo prie trumpalaikio pinigų srautų sustiprinimo, tačiau struktūrinės problemos, susijusios su sąnaudomis ir rinkos cikliškumu, išlieka esminiu iššūkiu.

    „Grupa Azoty“ tuo metu tęsia finansinės padėties gerinimo veiksmus, įskaitant derybas su finansų institucijomis dėl skolų restruktūrizavimo. Bendrovės rezultatus pastaruoju laikotarpiu smarkiai veikė žaliavų ir energijos kainų svyravimai, o trąšų sektoriui papildomą spaudimą kelia regioninė konkurencija bei reguliacinė aplinka, ypač susijusi su energetika ir emisijomis.

    Įstatymo pataisa turėtų įsigalioti kitą dieną po oficialaus paskelbimo. Tai reiškia, kad ARP teisinį pagrindą pradėti naujų paskolų procedūras gali įgyti greitai, tačiau realus finansavimo suteikimo tempas priklausys nuo pateikiamų atsigavimo planų kokybės ir agentūros vertinimo dėl įmonių gebėjimo grąžinti paskolas.