Lenkijos Pramonės plėtros agentūra (ARP) ėmėsi iniciatyvos kurti lenkiškos vėjo turbinos projektą. Valstybinės institucijos atstovai teigia, kad tikslas yra sumažinti priklausomybę nuo importo ir pasiūlyti sprendimą, kuris būtų keliais–keliasdešimt proc. pigesnis už rinkos lyderių įrangą.
Projektas kol kas yra ankstyvoje stadijoje, tačiau ARP jau suformavo komandą, kuri dirbs su techniniais reikalavimais, tiekimo grandine ir galimu komponentų lokalizavimu. Iniciatyva siejama ir su platesne Lenkijos pramonės politika, kurioje daug dėmesio skiriama vietos gamybai bei energetikos technologijų kompetencijoms.
Kodėl turbina laikoma kritine?
Vėjo jėgainėje didžiausią vertę sukuria ne bokštas ar pamatai, o turbina su generatoriumi, galios elektronika ir valdymo sistemomis. Būtent čia sutelktas daugiausia gamintojų know-how, o įrangos tiekėjų rinka Europoje yra gana koncentruota.
ARP argumentuoja, kad stipresnė vietinė kompetencija padėtų mažinti projektų kainų svyravimus ir tiekimo rizikas, kurios ypač išryškėja sparčiai augant vėjo energetikos apimtims. Tai svarbu ir vystant tiek sausumos, tiek jūrinio vėjo parkus, kurių projektai planuojami daugelį metų į priekį.
Kibernetinis saugumas – naujas akcentas
Vienas ryškiausių ARP komunikacijos akcentų – kibernetinė rizika. Turbinos valdomos skaitmeniniais sprendimais, dažnai prijungtos prie nuotolinės stebėsenos ir diagnostikos sistemų, todėl jų saugumas tampa kritiškas visai elektros sistemai.
„Europa turėjo atvejų, kai į turbinų sistemas patekę komponentai kėlė kibernetinių pažeidžiamumų riziką, o tai galėjo baigtis įrangos išjungimu“, – sakė ARP atstovė Ilona Deręgowska.
Agentūra pabrėžia, kad „šimtaprocentiškai“ vietinės turbinos sukurti greičiausiai nepavyks, tačiau siekiama maksimaliai padidinti vietinę pridėtinę vertę ir suvaldyti jautriausių sistemų kilmę. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnius reikalavimus valdikliams, programinei įrangai, ryšio moduliams ir jų auditui.
Lenkijoje vyksta ir kitas projektas
Lygiagrečiai apie turbinų gamybą Lenkijoje anksčiau skelbė ir „Famur“ grupė, priklausanti „Grenevia“. Bendrovė buvo pranešusi įsigijusi licenciją gaminti pilną vėjo turbiną su 126 metrų rotoriaus skersmeniu ir dviem galios variantais – 4 MW ir 4,8 MW.
Pagal tuometines deklaracijas, gamyba turėjo startuoti Katovicuose, o lokalizacijos tikslas – apie 75 proc. komponentų užtikrinti Lenkijos tiekimo grandinėje. Tai rodo, kad rinka juda kryptimi, kur svarbus tampa ne tik naujų parkų statymas, bet ir pramonės gebėjimas patiems gaminti esminę įrangą.
Kol kas neaišku, ar ARP kuriamas sprendimas taps atskiru produktu, ar labiau platforma bendradarbiavimui su privačiu sektoriumi ir esamais gamintojais. Tačiau pati kryptis signalizuoja, kad vėjo energetikos plėtra Lenkijoje vis dažniau siejama ne vien su megavatų skaičiumi, bet ir su technologine nepriklausomybe bei infrastruktūros saugumu.
Leave a Reply