CP v2

Tag: Pramonės politika

  • Europa pramonė traukiasi, o Kinijos importas auga: ką tai reiškia ES ekonomikai ir rinkai

    Europos ekonomika susiduria su dviem susijusiais iššūkiais: spartėjančia deindustrializacija ir didėjančiu prekių importu iš Kinijos. Banko „Millennium“ valdybos narė Magdalena Zmitrowicz pabrėžia, kad tai jau daro apčiuopiamą poveikį investicijoms, darbo vietoms ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Pasak jos, Europa prieš kelis dešimtmečius uždarė dalį gamybos pajėgumų, o dabar vis dažniau jaučia tokio sprendimo kainą. Nors kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, turi daugiau paramos priemonių investicijoms skatinti, bendras žemyno pramonės konkurencingumas išlieka jautrus išorės sukrėtimams.

    Deindustrializacija ir konkurencingumas

    Deindustrializacija paprastai reiškia mažėjančią pramonės dalį ekonomikoje, kai gamyba ir kapitalas persikelia į kitus regionus, o vietoje auga paslaugų sektorius. Problema paaštrėja tuomet, kai pramonės nykimą lydi lėtesnės investicijos į technologinį atnaujinimą, o energijos ir reguliavimo kaštai tampa sunkiau pakeliami.

    Pastaraisiais metais ES vis aktyviau kalba apie pramonės politiką, strateginių sektorių stiprinimą ir tiekimo grandinių saugumą. Tačiau verslas dažnai akcentuoja, kad vien deklaracijų nepakanka, jei investicinė aplinka išlieka neapibrėžta, o sprendimai dėl paramos ar apsaugos priemonių užtrunka.

    Kinijos prekių srautas ir rinkos apsauga

    Ekspertė atkreipia dėmesį, kad Europos gamintojams vis sunkiau konkuruoti, kai rinką sparčiai užpildo Kinijoje pagamintos prekės. Toks importo augimas ypač jautrus sektoriams, kuriuose kainos yra pagrindinis konkurencinis veiksnys, o gamybos sąnaudos Europoje didesnės.

    Rinkos apsauga šiuo atveju gali reikšti griežtesnę importo kontrolę, antidempingo priemones ar reikalavimus, susijusius su tvarumu ir kilmės grandinės skaidrumu. Tačiau priemonės turi būti suderintos taip, kad kartu būtų išsaugota konkurencija ir nenukentėtų vartotojai bei Europos įmonės, priklausomos nuo importuojamų komponentų.

    Energetinis saugumas kaip ekonomikos pamoka

    Zmitrowicz taip pat pabrėžia energetinės nepriklausomybės svarbą, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų metu. Energijos tiekimo sutrikimai ar logistinės krizės greitai persiduoda pramonei, didina gamybos kaštus ir mažina galimybes planuoti ilgalaikes investicijas.

    Jos vertinimu, Europa turi kryptingai diversifikuoti energijos šaltinius, plėsti atsinaujinančios energijos gamybą ir stiprinti infrastruktūrą, įskaitant dujų tiekimo alternatyvas. Tai ne tik energetikos, bet ir pramonės konkurencingumo klausimas, nes energijos kaina tampa vienu svarbiausių faktorių renkantis gamybos vietą.

    „Negalime leisti, kad pramonė Europoje išnyktų, o mes taptume priklausomi nuo importo iš JAV, Kinijos ar Artimųjų Rytų“, – sakė Magdalena Zmitrowicz.

    Ji akcentuoja, kad konflikto ar krizės metu priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tampa ypač rizikinga, todėl investicijos į gamybos bazę ir energijos atsparumą turi būti vertinamos kaip ilgalaikė strategija, o ne trumpalaikė reakcija.

  • Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Vokietija signalizuoja, kad Europos Sąjunga gali imtis griežtesnių prekybos gynybos priemonių Kinijos prekių srautui suvaldyti. Toks Berlyno tonas laikomas svarbiu postūmiu Europos Komisijos planams stiprinti instrumentus, kurie saugotų ES pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.

    Iki šiol Vokietija, turinti didelius eksporto interesus ir jautri Kinijos atsakomųjų veiksmų rizikai, dažniau ragino vengti per griežtų sprendimų. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybės atstovai teigia esantys atviri diskusijoms apie priemones, kurios spręstų vadinamąją perteklinės pasiūlos problemą, kai į ES rinką plūsta pigesnės prekės.

    Kas verčia ES griežtinti poziciją?

    Pagrindinis argumentas yra didėjantis prekybos disbalansas ir spaudimas Europos gamintojams. ES prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko itin didelis, o Europos įmonės skundžiasi, kad kai kuriuose sektoriuose konkurenciją iškraipo valstybinė parama, subsidijos ar palankesnės finansavimo sąlygos Kinijos gamintojams.

    Daugiausia įtampos kelia tokios prekių grupės kaip elektromobiliai, saulės moduliai ir kai kurių kategorijų plataus vartojimo gaminiai. Europos pramonės atstovai teigia, kad agresyvi kainodara mažina investicijų grąžą, didina gamyklų uždarymo riziką ir gali lemti darbo vietų praradimą.

    Kokių priemonių galima tikėtis?

    ES prekybos gynybos priemonės paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, papildomus importo muitus ar kitus reikalavimus, skirtus atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Praktikoje tai gali reikšti ilgesnius tyrimus, griežtesnį subsidijų vertinimą ir greitesnį laikinojo reguliavimo pritaikymą tam tikriems sektoriams.

    Europos Komisijai vis dėlto reikės suvienodinti pozicijas tarp valstybių narių, nes dalis jų siekia kuo griežtesnės apsaugos, o kitos baiminasi, kad atsakomosios Kinijos priemonės paveiktų eksportuotojus. Vokietijos pozicijos pasikeitimas šioje diskusijoje yra svarbus, nes Berlynas tradiciškai laikomas vienu įtakingiausių žaidėjų formuojant ES prekybos kryptį.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    Verslui tai gali reikšti didesnį reguliacinį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir galimus kainų pokyčius importuojamoms prekėms, ypač jei būtų įvesti papildomi muitai. Europos gamintojams tai galėtų suteikti daugiau erdvės konkuruoti, tačiau importuotojams ir prekybos tinklams atsirastų poreikis persiderėti dėl tiekimo, atsargų ir kainodaros.

    Pirkėjams trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas būtų, ar priemonės nepabrangins kai kurių produktų, ypač technologijų ar žaliųjų sprendimų, kurių rinkoje daug importo. Tuo pat metu ES institucijos argumentuoja, kad ilgalaikis tikslas yra ne riboti prekybą, o užtikrinti, kad konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo Europos Komisijos politinės darbotvarkės, konkrečių tyrimų eigos ir valstybių narių sutarimo. Tačiau Berlyno signalas rodo, kad ES diskusija apie Kinijos importo suvaldymą pereina į praktiškesnį, priemonių lygmens etapą.

  • Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen artimiausiomis savaitėmis sieks politinio palaikymo griežtesnei ES prekybos gynybai prieš subsidijuotą Kinijos importą. Briuselyje bręsta sprendimai, kurie gali pakeisti požiūrį į pigių prekių srautą į bendrąją rinką ir sustiprinti pramonės apsaugą.

    Šis posūkis atskleidžia ir augančią įtampą tarp valstybių narių: dalis sostinių, ypač suinteresuotų pramonės apsauga, ragina imtis ryžtingų priemonių, o kitos, kurių ekonomikai svarbi prieiga prie Kinijos rinkos, siūlo atsargiau vertinti galimą atsakomąją reakciją. Diskusijos Europos Komisijoje turėtų tapti atspirties tašku tolesniems sprendimams.

    Kas stumia Briuselį griežtinti kursą?

    Europos Komisijoje vis dažniau akcentuojama, kad Kinijos valstybės parama pramonei ir pertekliniai gamybos pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams. Dėl to, pasak pareigūnų ir analitikų, reikia ne tik reaguoti atskirais antidempingo ar antisubsidijų tyrimais, bet ir stiprinti prevencines priemones, kurios leistų greičiau stabdyti rinkos iškraipymus.

    Diskusijų fone minima ir platesnė rizika: kai kurios Kinijos prekės gali būti perorientuojamos į Europą dėl ribojimų kitose rinkose. Tai didina tikimybę, kad kainų spaudimas ES viduje augs, o politinis poreikis demonstruoti apsaugą strateginėms šakoms tik stiprės.

    Vokietija ir Prancūzija traukia į skirtingas puses

    Prancūzija pastaruoju metu aktyviau kalba apie būtinybę ginti Europos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos ir siekia platesnių instrumentų, kurie turėtų didesnį atgrasomąjį poveikį nei vien pavieniai muitai. Tuo metu Vokietija tradiciškai laikėsi atsargesnės linijos, baimindamasi, kad griežtesni veiksmai pakenks eksportui ir tiekimo grandinėms.

    Vis dėlto net ir Berlyne didėja nerimas dėl importo poveikio gamybos sektoriui, todėl anksčiau buvęs atsargumas, analitikų vertinimu, silpsta. Klausimas tampa ne vien ekonominis, bet ir politinis: ar didžiosios ES ekonomikos sugebės susitarti dėl bendros krypties, kai rizika ir nauda skirtingoms šalims pasiskirsto nevienodai.

    Kokios priemonės svarstomos ir ko tikėtis toliau?

    ES jau turi klasikinius prekybos gynybos instrumentus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidijų muitai, tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama apie papildomas apsaugos priemones. Viena iš krypčių yra platesnio masto apsaugos tyrimai, kurie leistų reaguoti į staigų importo šuolį ir mažinti žalą vietos gamintojams.

    Praktikoje diskusijos taip pat apima klausimą, kaip greitai ES geba pritaikyti jau turimus įrankius ir ar institucijos turi pakankamai politinės valios juos naudoti. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus siekiama politinio sutarimo aukščiausiu lygiu, o konkretesni pasiūlymai gali pasirodyti vėliau, kai Komisija apibendrins valstybių narių pozicijas ir įvertins galimas pasekmes.

    Šiame etape svarbiausia įtampa išlieka tarp dviejų tikslų: apsaugoti ES pramonę nuo rinkos iškraipymų ir kartu išlaikyti galimybę prekiauti bei derėtis su Pekinu. Nuo to, ar pavyks suderinti šiuos interesus, priklausys ir tolesnis ES santykių su Kinija tonas.

  • Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Antrasis Kinijos šokas Vokietijai

    Kinijos eksportas vis labiau spaudžia Vokietijos ekonomiką ir ypač jos pramonę, teigiama Londone veikiančio analitinio centro Center for European Reform įžvalgose. Autoriai situaciją lygina su pirmuoju vadinamuoju Kinijos šoku, kuris Vakarų pramonę palietė po Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 metais.

    Skirtumas tas, kad dabartinis spaudimas kyla ne tik iš pigesnės gamybos, bet ir iš technologinio proveržio bei didėjančios Kinijos įmonių konkurencijos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Dėl to Vokietijoje vis dažniau kalbama apie riziką prarasti pramonės svorį ekonomikoje, o tai reikštų silpnesnį augimą ir lėtesnį atlyginimų kilimą.

    „Berlynas nesiima pakankamų veiksmų, nors situacija kelia grėsmę ekonominiam saugumui svarbiausiose šakose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kuriose šakose prarandamos pozicijos

    Analitikų vertinimu, Kinijos bendrovės sparčiai didina rinkos dalį ten, kur anksčiau dominavo Vokietijos gamintojai. Dažniausiai minimos automobilių pramonė, mašinų gamyba, chemijos sektorius ir aviacijos pramonė, kur konkurencinis spaudimas juntamas tiek Europoje, tiek trečiosiose rinkose.

    Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje jau kelerius metus svyruoja žemyn, o eksportas į Kiniją tampa mažiau patikimu augimo šaltiniu. CER skaičiavimu, šios tendencijos siejamos su maždaug 400 000 darbo vietų sumažėjimu, kai dalis gamybos traukėsi arba buvo išstumta konkurentų.

    Didėjanti priklausomybė ir spaudimo svertai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad augant priklausomybei nuo Kinijos importo mažėja Vokietijos ekonomikos atsparumas išorės sukrėtimams. Tai reiškia ne tik didesnę riziką tiekimo grandinėms, bet ir platesnes galimybes Kinijai daryti politinį ar ekonominį spaudimą, jei santykiai paaštrėtų.

    Ekspertai taip pat kritikuoja požiūrį, kad problemą išspręs vien vidaus reformos, pavyzdžiui, darbo rinkos ar mokesčių pakeitimai. Jų vertinimu, vien nacionalinių priemonių gali nepakakti, kai konkurencija susijusi su masto ekonomija, valstybinėmis subsidijomis ir strategine pramonės politika.

    „Vokietijai vertėtų aktyviau remti Europos Sąjungos priemones Kinijos atžvilgiu, net jei Kinija išlieka svarbi prekybos partnerė“, – pažymi ataskaitos autoriai.

    Diskusijų centre atsiduria ir Kinijos pramonės rėmimo modelis: dotacijos, lengvatinis finansavimas, palankios sąlygos žemei bei infrastruktūrai, leidžiančios išlaikyti mažesnius kaštus. CER vertinimu, dėl šių veiksnių Kinijos eksportas 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo 15 proc. sparčiau nei pasaulinė prekyba, todėl spaudimas Europos gamintojams gali išlikti ilgalaikis.

    Vokietijai ir Europos Sąjungai tai reiškia sudėtingą užduotį: stiprinti konkurencingumą, spartinti inovacijas ir kartu mažinti strategines priklausomybes, neperžengiant atviro pasaulio prekybos principų. Sprendimai, anot analitikų, vis labiau persikelia į bendrą Europos prekybos, investicijų ir pramonės politiką.

  • Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Stéphane’as Séjourné perspėjo, kad šalys, kurios neįsileidžia Europos įmonių į savo rinkas, neturėtų tikėtis lengvos prieigos prie ES viešųjų pirkimų ir sutarčių. Pasak jo, ES vis garsiau svarsto kryptį, kuri daugiau mokesčių mokėtojų pinigų paliktų Europoje.

    Šis požiūris siejamas su vadinamąja Europos pirmenybe, kai projektams, finansuojamiems iš ES biudžeto ar kitų bendrų fondų, būtų labiau teikiama pirmenybė gamintojams ir tiekėjams iš ES. Idėja pristatoma kaip atsakas į didėjančią konkurenciją ir riziką prarasti kritines gamybos grandines.

    Kas yra Europos pirmenybė?

    Séjourné argumentuoja, kad be aktyvesnių priemonių Europa gali prarasti kontrolę tokiose srityse kaip švariosios technologijos, automobilių pramonė ir branduolinė energetika. Jo teigimu, didėjanti pasaulinė įtampa ir subsidijų varžybos skatina ES šalis ieškoti būdų, kaip sustiprinti vietos gamybą ir atsparumą.

    „Jei neatsakysime į nesąžiningą konkurenciją, Europa rizikuoja prarasti kritinių gamybos grandinių kontrolę“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Europos pirmenybė ES diskusijose nėra nauja, tačiau dabar ji įgauna didesnį politinį svorį, ypač kalbant apie strategines pramonės šakas. Tačiau dalis valstybių narių baiminasi, kad pernelyg griežti reikalavimai galėtų pabranginti projektus, apsunkinti tiekimą ir sukelti trintį su partneriais.

    Viešieji pirkimai kaip derybų svertas

    Séjourné siūlo viešuosius pirkimus vertinti ne tik kaip vidaus ekonomikos priemonę, bet ir kaip prekybos derybų svertą. Logika paprasta: jei trečiosios šalys nori dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose, jos turėtų atverti savo rinkas Europos verslui.

    „Tai keičia pasaulinių prekybos derybų pusiausvyrą: kas nori prieigos prie Europos viešųjų pirkimų, turės atverti savo rinkas“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Tokį toną sustiprina ir įtemptesnės ES bei JAV prekybos diskusijos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai tarifais, o derybos dėl platesnių susitarimų stringa dėl skirtingų požiūrių į apsaugos priemones ir įsipareigojimų vykdymą.

    Vokietijos pozicija ir griežtesnės taisyklės Kinijai

    ES viduje kyla diskusijos, kiek konkrečiai turėtų būti įtvirtinta vietos turinio nuostata, pavyzdžiui, reikalavimas viešai finansuojamiems projektams, kai įmanoma, pirkti plieną iš ES gamintojų. Vokietija, tradiciškai atsargi dėl protekcionizmo, šiuo klausimu taip pat ieško balanso tarp pramonės interesų ir atvirų tiekimo grandinių.

    Kartu stiprėja raginimai griežčiau vertinti Kinijos praktiką, kai užsienio įmonėms prieiga prie rinkos ribojama, o kai kuriuose sektoriuose formuojamas perteklinis tiekimas ir agresyvi eksporto plėtra. ES institucijose tokie argumentai dažnai siejami su poreikiu apsaugoti strategines šakas ir sumažinti priklausomybes.

    Artimiausiu metu diskusijos dėl pramonės stiprinimo priemonių, viešųjų pirkimų taisyklių ir prekybos sąlygų gali tapti viena pagrindinių ES ekonominės politikos krypčių. Praktinis klausimas išlieka tas pats: kaip sustiprinti Europos pramonę neperžengiant ribos, kai priemonės pradeda veikti kaip uždaros rinkos modelis.

  • ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    Europos Komisijos siūlomas Pramonės spartinimo aktas, kurį pristato už pramonę atsakingas eurokomisaras Stéphane Séjourné, sulaukia vis aštresnio pasipriešinimo. Kritika girdima ne tik iš kai kurių ES institucijų ir valstybių narių, bet ir iš Vokietijos pramonės lyderių, kuriems svarbiausia išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose.

    Didžiausią rezonansą sukėlė signalai iš Hanoverio pramonės parodos, kur Vokietijos verslo atstovai viešai suabejojo akto kryptimi. Vokietija yra viena labiausiai nuo eksporto priklausomų ES ekonomikų, todėl bet kokios naujos taisyklės, galinčios išprovokuoti prekybos ribojimus už Europos ribų, čia vertinamos ypač jautriai.

    Vokietijos verslas: per daug protekcionizmo

    Vokietijos pramonės federacija BDI, vienijanti dešimtis sektorių asociacijų, aktą įvardijo kaip perteklinės reguliacijos pavyzdį. Verslo atstovai baiminasi, kad siūlomas modelis skatins biurokratinę naštą ir labiau rems protekcionistinę nei konkurencingumą didinančią politiką.

    BDI vadovas Peteris Leibingeris akcentavo, kad tokia iniciatyva gali tapti ypač skausminga eksportuojančiai ekonomikai. Jo teigimu, naujas reguliavimas gali susiaurinti manevro laisvę įmonėms, kurios konkuruoja ne tik Europoje, bet ir JAV bei Azijoje.

    „Tai biurokratinis monstras, dar vienas biurokratinis monstras iš Briuselio“, – sakė Peteris Leibingeris.

    Ką siekia pakeisti Europos Komisija

    Akto idėja siejama su platesniu ES planu stiprinti švariųjų technologijų pramonę ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių. Tarp prioritetų minima elektromobilių baterijų, vėjo ir saulės energetikos komponentų gamyba, taip pat spartesnis pramonės modernizavimas.

    Viena iš jautriausių akto dalių yra vadinamoji Made in EU preferencija, kuri suteiktų daugiau svorio Europos kilmės gaminiams viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose. Kritikai pabrėžia, kad net ir gerų tikslų siekiančios nuostatos gali virsti papildomais reikalavimais, lėtinančiais projektus ir didinančiais kaštus.

    Diskusijas kaitina ir signalai apie griežtesnį požiūrį į trečiųjų šalių investicijas, ypač tais atvejais, kai rinkoje dominuoja vienas žaidėjas. Verslo organizacijos baiminasi, kad tokie ribojimai gali atsiliepti atsakomosiomis priemonėmis, o tai labiausiai smogtų eksportuojantiems sektoriams.

    Skirtingos stovyklos pačioje Europoje

    Ne visos įmonės Vokietijoje aktą vertina vienodai. Dalis automobilių tiekėjų ir baterijų gamintojų palankiau žiūri į paramos ir paskatų modelį, nes jis gali padėti greičiau finansuoti gamybos plėtrą Europoje ir sumažinti atotrūkį nuo Azijos konkurentų.

    „Volkswagen“ pozicija rodo, kad dalis pramonės nori aiškesnių kriterijų, kurie apibrėžtų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti skiriamas viešasis finansavimas. Įmonė pabrėžė, kad siūlomos taisyklės labiau nustato paramos gavimo sąlygas, o ne tiesiogiai uždaro rinkas.

    Prancūzijos verslo atstovai kritikuoja interpretaciją, esą pasiūlymas naudingas tik vienai ar kelioms šalims. Jų teigimu, Europos preferenciją reikėtų vertinti kaip techninį konkurencingumo instrumentą, o ne kaip nacionalinių interesų konfliktą.

    Akto kritikai institucijų lygiu taip pat kelia klausimą, ar griežtesnė preferencija neprieštaraus tarptautiniams įsipareigojimams ir ar neapsunkins santykių su svarbiais prekybos partneriais. Šie argumentai svarbūs, nes ES siekia derinti pramonės stiprinimą su taisyklėmis pagrįsta prekyba ir Pasaulio prekybos organizacijos principais.

    Numatoma, kad artimiausios politinės diskusijos tarp ES šalių ministrų taps pirmu rimtu testu, ar aktas gali būti priimtas dar šiais metais. Kol kas signalai rodo, kad kompromisų reikės daug, o didžiausios įtampos kyla dėl biurokratinių mechanizmų apimties ir galimų pasekmių Europos eksportui.

  • ES pažadėjo kovoti iki galo: Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl „Pagaminta Europoje“

    ES pažadėjo kovoti iki galo: Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl „Pagaminta Europoje“

    Europos Sąjunga žada nesitraukti iš planų stiprinti pramonės politiką ir mažinti strategines priklausomybes, nors Kinija įspėja apie galimas atsakomąsias priemones. ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pabrėžė, kad Bendrija gins europines įmones, jei jos bus traktuojamos nesąžiningai.

    Įtampa paaštrėjo Kinijai pareiškus, jog Briuselis turėtų švelninti „Pagaminta Europoje“ iniciatyvos kryptį, kuri siejama su griežtesnėmis prieigos prie rinkos taisyklėmis ir viešųjų pirkimų bei pramonės paramos orientavimu į Europos gamintojus. Kartu aštriai vertinami ir siūlomi kibernetinio saugumo reikalavimai, galintys riboti dalies Kinijos telekomunikacijų tiekėjų veiklą ES.

    Griežta žinutė Pekinui

    Pasak komisaro, ES nemėgina provokuoti prekybos konflikto, tačiau nesutinka su spaudimo taktika ir tikisi pagarbos derybose. Jo teigimu, prekybos karą pradėti lengva, bet jį užbaigti sunku, todėl svarbiausia išlaikyti strateginę kantrybę ir aiškiai apibrėžti, kur yra raudonos linijos.

    „Kovosime iki galo dėl kiekvienos europietiškos darbo vietos ir kiekvienos įmonės, kai matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prekybos deficitas pasiekė rekordą

    Viena svarbiausių Briuselio argumentų priežasčių – didėjantis prekybos disbalansas. Šefčovičius nurodė, kad ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais išaugo iki 359,3 milijardo eurų ir, jo vertinimu, toks lygis yra nebetvarus.

    ES institucijos taip pat nerimauja, kad Kinijos eksportas, susiduriantis su aukštesniais muitais ar kitais ribojimais JAV rinkoje, gali būti nukreiptas į Europą. Briuselis dažnai mini ir Kinijos perteklinių gamybos pajėgumų problemą, kai subsidijuojama produkcija daro spaudimą Europos gamintojams.

    Įrankiai prieš dempingą ir subsidijas

    Šefčovičius teigė, kad ES remsis prekybos apsaugos priemonėmis tais atvejais, kai įtariamas dempingas ar neteisėtos subsidijos, taip pat stebės bandymus apeiti ribojimus perkeliant gamybą už Kinijos ribų. ES pozicija grindžiama siekiu užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Komisaras pabrėžė, kad aktyvi pramonės politika nėra vien Kinijos bruožas, nes ją taiko ir JAV, Kanada, Japonija bei Pietų Korėja. Todėl, jo žodžiais, neturėtų stebinti ir Europos sprendimas ryžtingiau reaguoti, ypač kai kalbama apie viešuosius pinigus ir strategines investicijas.

    ES atstovai tvirtina sieksiantys konstruktyvaus dialogo ir ragina Pekiną sėsti prie rimtų derybų, kurios duotų apčiuopiamų rezultatų. Šefčovičius taip pat pranešė kvietęs Kinijos užsienio reikalų ministrą atvykti į Briuselį išsamiai įvertinti situaciją ir sumažinti eskalacijos riziką.

  • Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl ES savarankiškumo: ką tai keistų rinkoje?

    Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl ES savarankiškumo: ką tai keistų rinkoje?

    Kinija perspėja esanti pasirengusi atsakyti Europos Sąjungai, jei Bendrija priims naujas taisykles, kurios, Pekino teigimu, diskriminuotų Kinijos įmones ir apribotų jų galimybes veikti ES vidaus rinkoje. Tokį signalą Briuselyje perdavė Kinijos misijos prie ES prekybos pareigūnai, akcentuodami, kad sprendimai dėl viešųjų pirkimų ir kritinės infrastruktūros gali tapti naujo konflikto židiniu.

    ES institucijose derinamas pramonės stiprinimo paketas, kurio esmė – skatinti valstybes nares pirkti daugiau prekių ir paslaugų iš pačios ES arba iš vadinamųjų patikimų partnerių, su kuriais Bendrija turi prekybos susitarimus. Kinija į šį ratą paprastai nepatenka, todėl Pekinas tai vertina kaip bandymą išstumti Kinijos verslą iš pelningų segmentų, ypač ten, kur sprendžia valstybės.

    „Jei Europos pusė primygtinai priims šiuos pasiūlymus ir su Kinijos įmonėmis elgsis diskriminaciniu būdu, Kinijai teks imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Kinijos misijos prie ES prekybos ministras Suo Peng.

    Viešieji pirkimai ES mastu sudaro reikšmingą ekonomikos dalį, todėl bet kokie papildomi reikalavimai tiekėjams gali turėti tiesioginių pasekmių kainoms, konkurencijai ir tiekimo grandinėms. Derinamose nuostatose taip pat numatomi griežtesni investicijų patikros kriterijai strategiškai svarbiose srityse, tokiose kaip baterijos, elektromobiliai, saulės energetika ir kritinės žaliavos, kur Kinijos gamybos pajėgumai yra itin dideli.

    Įtampa auga ir platesniame kontekste: ES stiprina priemones, kuriomis siekia sumažinti rizikas kritinėse technologijose, o kartu taiko griežtesnę priežiūrą dėl saugumo ir geopolitinių priklausomybių. Viena iš krypčių – kibernetinio saugumo reikalavimai tiekimo grandinėms, kurie gali lemti, kaip valstybės narės vertins vadinamuosius didelės rizikos tiekėjus telekomunikacijų ir kitose jautriose srityse.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžia, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą, kai strateginėse srityse per didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vienos valstybės gali tapti politinio spaudimo įrankiu. Vis dėlto Kinija tokią logiką įvardija kaip protekcionizmą ir žada reaguoti, jei priemonės bus nukreiptos prieš Kinijos įmones.

    Šalia pramonės ir saugumo darbotvarkės tęsiasi ir diplomatinės pastangos palaikyti dialogą. ES prekybos vadovai yra signalizavę apie norą kalbėtis su Pekinu, o Briuselyje planuojamos diskusijos dėl bendros strategijos Kinijos atžvilgiu, siekiant suderinti ekonominius interesus su rizikų valdymu ir taisyklėmis grįsta prekyba.

    Artimiausiais mėnesiais aiškės, ar ES pasirinks griežtesnį savarankiškumo modelį su didesniais barjerais didelės rizikos tiekėjams, ar ieškos kompromiso, kuris sumažintų priklausomybes, bet išvengtų plataus masto atsakomųjų Kinijos veiksmų. Verslui tai reikštų didesnį neapibrėžtumą dėl tiekimo, investicijų planų ir dalyvavimo konkursuose, ypač technologijų, energetikos ir pramonės grandinėse.

  • Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija kreipėsi į Europos Sąjungos valstybes nares, ragindama peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą vadinamąjį Made in Europe teisės aktą. Pasak Kinijos misijos Briuselyje prekybos ir ekonomikos ministro Suo Pengo, Pekinas per savo ambasadas perdavė pastabas nacionalinėms vyriausybėms ir tikisi, kad projektas bus koreguojamas.

    Europos Komisija šį pasiūlymą pristatė 2026 metų kovą, o dabar jį svarsto valstybės narės ir Europos Parlamentas. Dokumentas skirtas griežtinti sąlygas užsienio bendrovėms, siekiančioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investuoti į strategines sritis, todėl Briuselyje jis plačiai vertinamas kaip nukreiptas pirmiausia į Kinijos įmones.

    Kas numatyta Made in Europe projekte

    Pagal siūlomą vadinamąjį Pramonės pagreitinimo aktą viešuosiuose pirkimuose prioritetas būtų teikiamas Europoje pagamintiems produktams tuose sektoriuose, kuriuos ES laiko strategiškai svarbiais. Tarp jų minimos automobilių pramonė, žaliosios technologijos ir energijai imlios šakos, tokios kaip aliuminio ar plieno gamyba.

    Kita projekto dalis apimtų užsienio tiesiogines investicijas: numatoma papildomai vertinti ir sąlygas taikyti investicijoms, viršijančioms 100 milijonų eurų, tokiose srityse kaip baterijos, elektromobiliai, saulės moduliai ir kritinės žaliavos. Taip ES siekia stiprinti vietines tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Projektas taip pat numato, kad įmonėms iš šalių, turinčių daugiau nei 40 proc. pasaulinės rinkos dalį konkrečiame sektoriuje, galėtų būti keliami papildomi reikalavimai. Tarp jų įvardijamos jungtinės veiklos su Europos partneriais, technologijų perdavimo sąlygos ir įsipareigojimas dalį darbo vietų kurti ES darbuotojams.

    Pekino žinutė Briuseliui

    Kinija teigia, kad siūlomos nuostatos yra diskriminacinės ir iškraipo konkurenciją, o jų logika prieštarauja atviro prekybos režimo principams. Pekinas taip pat akcentuoja, kad ES esą taiko dvigubus standartus, kai kalbama apie technologijų perdavimą ir rinkos atvirumą.

    „Jeigu ES laikysis šio baudžiamojo požiūrio ir diskriminuos Kinijos įmones, Kinija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Suo Pengas.

    Anksčiau tą pačią savaitę Kinijos prekybos ministerija viešai paskelbė svarstanti atsaką, jei ES judės pirmyn be reikšmingų pakeitimų. Tokie signalai rodo, kad prekybinė įtampa gali persikelti į konkrečius sektorius, kuriuose Kinijos gamintojai yra stiprūs, o Europa siekia spartinti pramonės transformaciją.

    ES viduje – skirtingos pozicijos

    Europos Sąjungoje dėl projekto nėra vieningos nuomonės. Prancūzija siekia griežtesnių vietinės kilmės reikalavimų, kad viešieji pirkimai labiau stiprintų Europos gamintojus ir pramonę, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Tuo metu Vokietija ir dalis kitų valstybių ragina laikytis platesnio požiūrio ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su panašiai mąstančiais partneriais, o ne vien ribojimams. Kritikai taip pat perspėja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali didinti projektų kainą ir mažinti prieigą prie inovacijų, ypač sparčiai kintančiose technologijų grandinėse.

    Projekte numatytas ir abipusiškumo principas: ES viešųjų pirkimų rinka būtų labiau atveriama toms šalims, kurios suteikia panašias galimybes Europos įmonėms. Kinija pripažįsta, kad tokio susitarimo su ES šiuo metu nėra, tačiau teigia esanti pasirengusi derėtis dėl dvišalio susitarimo ir ragina Briuselį reaguoti kuo greičiau.

    Įtampa dėl Made in Europe iniciatyvos papildo platesnį ES ir Kinijos ekonominių santykių persitvarkymą, kai Europa vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą, strateginę autonomiją ir kritinių sektorių apsaugą. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų konflikto riziką ir kartu atlieptų ES siekį stiprinti savo pramonės bazę.

  • Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinijos kritika Briuseliui

    Kinijos Prekybos ministerija balandžio 27 dieną viešai sukritikavo Europos Komisijos siūlomą Pramonės spartinimo aktą, kuriuo siekiama didinti Europoje pagamintų mažo anglies pėdsako technologijų paklausą. Pekinas teigia, kad toks kursas gali riboti užsienio investuotojus ir sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

    Ministerijos atstovas nurodė, kad Kinija Europos Komisijai savo oficialias pastabas pateikė balandžio 25 dieną. Viešame pareiškime akcentuota, jog dalis siūlomų nuostatų, Pekino vertinimu, gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos principams.

    Kas numatyta ES plane?

    Europos Komisija Pramonės spartinimo aktą pristatė 2026 metais kovą kaip priemonių paketą, skirtą stiprinti vietos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo strateginiuose sektoriuose. Pagrindinis akcentas yra viešieji pirkimai ir valstybės parama, kuriuose daugiau svorio būtų suteikiama europinės kilmės produktams.

    Pagal siūlymo logiką, tam tikrose srityse būtų taikomi europinio turinio slenksčiai. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra reikalavimas, kad elektromobiliuose didelė dalis vertės būtų sukurta ES, o energijai imliose šakose, tokiose kaip aliuminis ar cementas, būtų taikomi atskiri kilmės ar turinio kriterijai.

    Grasinimai atsakomosiomis priemonėmis

    Kinijos pusė teigia, kad „ES kilmės“ prioritetas viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose prilygsta investiciniams barjerams ir institucinei diskriminacijai. Pekinas pabrėžė esantis pasirengęs dialogui, tačiau jei susitarimo nepavyktų rasti, gali būti svarstomos atsakomosios priemonės, siekiant apginti Kinijos verslo interesus.

    Europos Komisijos atstovas Olof Gill pabrėžė, kad pasiūlymai esą sukalibruoti platesniems ekonominiams tikslams, susijusiems su darbo vietomis ir ekonominiu saugumu. Komisija teigia esanti pasirengusi išklausyti partnerių argumentus ir aptarti galimą poveikį.

    Ši trintis vyksta platesniame ES ir Kinijos prekybinių ginčų fone, kai Europa vis dažniau akcentuoja tiekimo grandinių rizikų mažinimą ir strateginę autonomiją. Kinija tuo metu jautriai reaguoja į priemones, kurios gali sumažinti jos gamintojų prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Pramonės spartinimo aktas dar turės pereiti ES teisėkūros procesą, nes jam privalo pritarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Derybose gali keistis konkrečios ribos, išimtys ir taikymo sritys, todėl tiek Europos, tiek Azijos gamintojai atidžiai seka, kokia forma šis planas galiausiai bus priimtas.