Tag: Prancūzijos biudžetas

  • Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzijos ekonomika 2026 metais įstrigo vietoje: šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., o augimo nuo metų pradžios praktiškai nefiksuota. Tokius duomenis paskelbė Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas Insee.

    Dėl prastėjančių rodiklių didėja spaudimas Vyriausybei, kuri parlamente neturi tvirtos daugumos ir siekia laiku priimti 2027 metų biudžetą. Rinkose tuo pat metu išlieka jautrumas bet kokiems signalams apie fiskalinę drausmę ir politinį stabilumą.

    Kas labiausiai smukdė ekonomiką?

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas trečiąjį ketvirtį didėjo 0,4 proc., tačiau bendrą rezultatą žemyn tempė pramonės ir gamybos apimčių kritimas. Ypač ryškiai traukėsi transporto įrangos gamyba, kur fiksuotas 3,5 proc. nuosmukis.

    Silpnesni rezultatai matyti ir aviacijos bei automobilių sektoriuose, taip pat žemės ūkio ir maisto pramonėje, kur poveikį sustiprino prastesnis vasaros derlius. Toks vaizdas reiškia, kad antra pagal dydį euro zonos ekonomika priartėjo prie techninės recesijos ribos.

    Infliacija vėl paspartėjo

    Prie iššūkių prisidėjo ir kainų spaudimas: spalį metinė infliacija, Insee vertinimu, pakilo iki 3,4 proc., palyginti su 3,1 proc. rugsėjį. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų sausio, o toks posūkis didina neapibrėžtumą tiek gyventojams, tiek verslui.

    Infliacijos atšokimas reiškia, kad ekonomikos lėtėjimas vyksta ne vien dėl silpnesnės paklausos, bet ir dėl išlaidų bei kainų dinamikos, kuri gali riboti vartojimą ir investicijas. Tai ypač jautru šalims, kurių viešieji finansai jau yra įtempti.

    Biudžetas ir rinkų pasitikėjimas: kur tikroji problema?

    Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure viešai pabrėžė, kad ekonomika iš esmės sustojo, o nepriėmus vadinamojo atsigavimo biudžeto šalis gali atsitrenkti į sieną. Vyriausybė ragina politines jėgas susitarti, tačiau derybas apsunkina fragmentuotas parlamentas.

    „Jei laiku nepriimsime biudžeto, rizikuojame atsitrenkti į sieną“, – sakė Rolandas Lescure.

    Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, svarstomi ir konstituciniai instrumentai, leidžiantys priimti įstatymą be balsavimo, jei neįvyksta nepasitikėjimo procedūra. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad vien biudžeto priėmimas savaime greito augimo nesukurs.

    Paryžiaus Dauphine universiteto profesorius Jérôme Mathis akcentuoja, kad esminis klausimas yra rinkoms suteikti aiškią vidutinio ir ilgo laikotarpio viešųjų finansų trajektoriją. Jo teigimu, fiskalinio prisitaikymo planai dažnai trumpuoju laikotarpiu slopina augimą, todėl investuotojams svarbiausia tampa patikimumas ir nuoseklumas.

    „Tikroji problema yra valstybės finansinio patikimumo atkūrimas ir investuotojų pasitikėjimas“, – sakė Jérôme Mathis.

    Rinkų nerimas siejamas ir su skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas buvo priartėjęs prie 5 proc., o vėliau kiek sumažėjo iki 4,9 proc. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi palūkanų normų išliko apie 1,55 procentinio punkto, rodydamas padidėjusią rizikos premiją.

    Pasak ekonomistų, užsitęsęs politinis neapibrėžtumas gali stabdyti investicijas: įmonės atideda sprendimus, gyventojai – dalį pirkinių, o rinkos reikalauja didesnio atlygio už riziką. Todėl trumpalaikis teisinis sprendimas biudžetui priimti gali sumažinti įtampą tik laikinai, jei nebus aiškaus plano, kaip suvaldyti skolos augimą.

  • Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: brangsta skolos kaina?

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: brangsta skolos kaina?

    Rinkose – nerimo signalas

    Prancūzijos Vyriausybės etaloninių 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo virš 5 proc. – tokio lygio rinka nematė nuo 2002 metų. Pajamingumui kylant, investuotojai reikalauja didesnės grąžos už tai, kad skolintų valstybei.

    Toks šuolis dažniausiai reiškia, kad rinkos vertina didesnę riziką ir nori kompensacijos už neapibrėžtumą. Praktikoje tai tiesiogiai didina valstybės skolinimosi sąnaudas ir komplikuoja biudžeto planus.

    Biudžetas, skola ir politinė įtampa

    Pajamingumų kilimą paskatino užsitęsusios politinės derybos dėl 2027 metų biudžeto, kuriame numatoma didelio masto išlaidų mažinimo programa. Prancūzijos valdžia siekia mažinti deficitą, tačiau parlamente stinga aiškios daugumos reformoms prastumti.

    Prancūzijos valstybės skola, įvairiais vertinimais, siekia apie 120 proc. bendrojo vidaus produkto ir gerokai viršija Europos Sąjungos sutartyse numatytą 60 proc. orientyrą. Didesnė skola reiškia ir didesnį jautrumą palūkanų normų pokyčiams.

    „Kai rinkos pradeda abejoti, ar konsolidacija bus įgyvendinta, skolos kaina kyla labai greitai“, – sakė vienas euro zonos skolų rinkos analitikas.

    Kodėl tai svarbu gyventojams ir verslui

    Prancūzijos iždo leidžiamos OAT obligacijos yra vienas svarbiausių orientyrų šalies finansų sistemai, todėl jų pajamingumo kilimas gali persiduoti į kitas palūkanas. Tai gali reikšti brangesnį finansavimą įmonėms ir namų ūkiams, ypač ten, kur paskolų kainodara labiau susieta su rinkos rodikliais.

    Rinkose stebimas ir skirtumo su Vokietijos 10 metų obligacijomis didėjimas, kuris priartėjo prie 160 bazinių punktų. Kadangi Vokietija laikoma euro zonos patikimumo etalonu, didėjantis skirtumas signalizuoja prastesnį Prancūzijos rizikos vertinimą.

    Reitingo rizika – papildomas katalizatorius

    Pardavimų banga obligacijų rinkoje didina spaudimą Prancūzijos Vyriausybei prieš kredito reitingo vertinimą, kurio laukia investuotojai. Jei reitingas būtų sumažintas, tai galėtų automatiškai dar labiau padidinti skolinimosi kainą, nes dalis investuotojų laikosi griežtų taisyklių, kokio reitingo vertybinius popierius gali pirkti.

    Net ir patvirtinus planuojamas priemones, prognozuojama, kad deficitas kitais metais vis tiek liktų apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kai euro zonoje įprastas orientyras yra 3 proc. Tai reiškia, kad spaudimas fiskalinei drausmei ir politinės įtampos gali išlikti.

    Pastarosiomis dienomis situaciją paaštrino ir protestai, kuriuose dalis visuomenės reikalavo daugiau finansavimo mokykloms bei viešosioms paslaugoms. Kai kur protestai peraugo į smurtinius susirėmimus, o tai didina politinio stabilumo riziką, kurią rinkos taip pat įkainoja.

  • Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos ekonomikos ir viešųjų finansų ministrai aštriai sukritikavo kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen ir jos vadovaujamo Nacionalinio sambūrio pristatytą alternatyvų biudžeto planą. Vyriausybės atstovai teigia, kad siūlymai paremti pernelyg optimistinėmis prielaidomis ir gali būti sunkiai įgyvendinami teisiškai.

    „Jūs sapnuojate spalvotai“, – sakė ekonomikos ministras Rolandas Lescure, vertindamas opozicijos pateiktus skaičius. Viešųjų sąskaitų ministras Davidas Amiel pridūrė, kad tai esąs Potemkino biudžetas, labiau primenantis dekoraciją nei realų valstybės finansų planą.

    Pažadai dėl deficito ir skolų

    Nacionalinis sambūris skelbia siekiantis iki 2032 metų rasti apie 140 mlrd. eurų sutaupymų, o biudžeto deficitą iki 2030 metų sumažinti žemiau 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat žadama mažinti valstybės skolą nuo maždaug 119 proc. iki 112 proc. bendrojo vidaus produkto, kartu numatant apie 30 mlrd. eurų mokesčių mažinimą.

    Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad Prancūzijos fiskalinės taisyklės glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos ekonominio valdymo sistema, o bet kokie dideli deficito mažinimo planai paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų priemonių. Pastaraisiais metais Prancūzija nuolat susidūrė su iššūkiu suvaldyti deficitą, todėl rinkos ir institucijos ypač jautriai vertina pažadus, kurie remiasi neapibrėžtais taupymo šaltiniais.

    Kur siūloma rasti pinigų?

    Pasak Nacionalinio sambūrio, didelė sutaupymų dalis būtų pasiekta griežtinant imigracijos politiką, mažinant Prancūzijos įmokas į Europos Sąjungos biudžetą ir ribojant savivaldybių išlaidas. Ministrai teigia, kad dalis šių priemonių susidurtų su Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės ir politinio įgyvendinimo barjerais.

    Ekonomikos ministras pabrėžė, kad skaičiavimai grindžiami 1,8 proc. ekonomikos augimo prielaida, kuri, anot jo, yra didesnė nei daugelio Prancūzijos ir tarptautinių institucijų prognozės. Vyriausybės logika paprasta: jei augimas bus lėtesnis, žadami sutaupymai ir deficito mažinimas automatiškai taps dar sunkiau pasiekiami.

    „Neužtenka įrašyti teksto į Konstituciją, kad sutaupymai atsirastų patys“, – sakė Rolandas Lescure, kalbėdamas apie siūlymą įtvirtinti vadinamąją auksinę taisyklę, kuri įpareigotų kasmet mažinti valstybės skolą. Vyriausybė taip pat priminė, kad bandymai mažinti įmokas į Europos Sąjungos biudžetą priklausytų nuo derybų su kitomis 26 valstybėmis narėmis.

    Pensinis amžius ir energetika

    Marine Le Pen taip pat siūlo grąžinti pensinį amžių iki 62 metų, o kai kuriais atvejais ir iki 60 metų, nors šiuo metu jis yra 64 metai. Politikė teigia, kad tai būtų įmanoma pertvarkius pensijų kaupimo modelius, tačiau kritikai pažymi, kad bet koks ankstesnio išėjimo į pensiją scenarijus paprastai didina ilgalaikius įsipareigojimus arba reikalauja papildomų įmokų.

    Energetikos ir klimato politikoje Nacionalinis sambūris žada atsisakyti nuostolingų subsidijų nepastovioms energijos gamybos technologijoms ir įgyvendinti didelę struktūrinę reformą, kartu deklaruojant tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2050 metų. Vyriausybė savo ruožtu pabrėžia, kad tokie tikslai reikalauja nuoseklaus finansavimo, o staigūs subsidijų pakeitimai gali sukelti papildomų kaštų tiek investicijoms, tiek vartotojams.

    Nacionalinio sambūrio atstovai atmeta kritiką ir tvirtina, kad siūlomas planas yra realistiškas, o vyriausybė esą gina status quo. Vis dėlto diskusija dėl skaičių patikimumo ir priemonių teisėtumo Prancūzijoje greičiausiai tik aštrės artėjant politiniam ciklui ir formuojant 2027 metų prezidento rinkimų darbotvarkę.

  • Prancūzija žada 1 proc. augimą 2027 metais, bet ekspertai perspėja: tai gali būti per drąsu

    Prancūzija žada 1 proc. augimą 2027 metais, bet ekspertai perspėja: tai gali būti per drąsu

    Augimo prognozė jau kelia įtampą

    Prancūzijos Vyriausybės 2027 metų biudžeto projekte numatytas 1 proc. ekonomikos augimas dar prieš prasidedant parlamentinėms deryboms sulaukė kritikos. Šalies fiskalinę drausmę vertinanti Aukštoji viešųjų finansų taryba teigia, kad toks scenarijus yra optimistinis.

    Taryba atkreipia dėmesį, jog biudžeto planai remiasi prielaidomis, kurios gali keistis dėl vidaus politinės situacijos ir išorės rizikų. Vienas svarbiausių neapibrėžtumų, anot institucijos, yra pats 2027 metų biudžeto priėmimas politiškai fragmentuotame parlamente.

    Deficitas ir 54 mlrd. eurų planas

    Pagal pristatytą kryptį Prancūzija siekia sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto 2027 metais, kai šiemet tikimasi apie 5,4 proc. Tai reikštų, kad deficitas išliktų aukštas penktus metus iš eilės, o planuojamas koregavimas būtų ribotas.

    Vyriausybė skaičiuoja, kad tikslui pasiekti reikės apie 54 mlrd. eurų dydžio fiskalinio „pastangų paketo“. Jį sudarytų naujos priemonės už maždaug 43 mlrd. eurų, iš kurių 25 mlrd. eurų būtų išlaidų mažinimas, o 18 mlrd. eurų – papildomos pajamos, dar prisidėtų anksčiau priimti sprendimai.

    Kainuos skola, gynyba ir įmokos ES

    Ekonomistai įspėja, kad didelę spaudimo dalį sudaro išaugusios skolos aptarnavimo sąnaudos, didesnės gynybos išlaidos ir Prancūzijos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. Tai reiškia, kad net ir mažėjant kai kurioms programoms, bendras balansas gali blogėti vien dėl brangesnio skolinimosi.

    Rinkose palūkanų normos gali tapti lemiamu faktoriumi: jei ilgalaikio skolinimosi kaina pakiltų dar labiau, biudžeto planas greitai prarastų tvarumą. Ekonomistai pabrėžia, kad net nedidelis palūkanų pokytis gali reikšmingai padidinti skolos aptarnavimo išlaidas per vienus metus.

    Socialinės išlaidos ir mokesčiai: jautriausia dalis

    Didelė dalis priemonių būtų nukreipta į socialinę sistemą. Tarp svarstomų krypčių minima dalinė pensijų indeksavimo stabdymo idėja, taip pat korekcijos šeimų išmokų srityje, siekiant sutaupyti kelis milijardus eurų.

    Pajamų pusėje numatomi sprendimai apimtų socialinių įmokų lengvatų pertvarką, kai kurių vietos mokesčių pokyčius ir pensininkams taikomų mokestinių lengvatų peržiūrą. Būtent ši dalis paprastai sulaukia daugiausia politinių ginčų, nes tiesiogiai paliečia dideles rinkėjų grupes.

    „Silpnesnis augimas, palūkanų normų jautrumas ir ne iki galo pagrįstos priemonės didina biudžeto nuokrypio riziką 2027 metais“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.

    Rizikos: geopolitika, kainos ir politinis nestabilumas

    Ekonomistai pabrėžia, kad 2027 metų augimo prognozė priklausys ne tik nuo vidaus vartojimo ar investicijų, bet ir nuo geopolitinių veiksnių, energijos kainų bei infliacijos dinamikos. Jei brangtų degalai ar atsinaujintų tiekimo grandinių sutrikimai, tai smogtų tiek namų ūkių perkamajai galiai, tiek verslo sąnaudoms.

    Papildomas neapibrėžtumas susijęs su 2027 metų prezidento rinkimų ciklu. Rinkimų metais Prancūzijoje dažnai suintensyvėja socialinė įtampa, o streikai ir protestai gali daryti įtaką tiek politiniams sprendimams, tiek ekonominiam aktyvumui.

    „Aukštoji taryba teisi: 1 proc. augimas yra optimistinis, nors biudžeto scenarijuose tai dažna taisyklė“, – sakė ekonomikos profesorius François Facchini.

    Parlamentinis barjeras ir procedūriniai keliai

    Net ir turint planą, Vyriausybei dar teks užsitikrinti jo priėmimą Nacionalinėje Asamblėjoje. Kadangi politinės jėgos artėjant rinkimams dar labiau fragmentuojasi, didėja rizika, kad biudžeto svarstymas užstrigs.

    Analitikai aptaria kelis procedūrinius kelius, kuriais vykdomoji valdžia galėtų stumti biudžetą į priekį, tačiau kiekvienas jų turi politinę kainą ir didina nepasitikėjimo balsavimo tikimybę. Dėl to biudžeto diskusija gali tapti vienu svarbiausių Prancūzijos politinių ir ekonominių išbandymų artėjant 2027 metų rinkimams.

  • Prancūzija veržia diržus: 2027 metų biudžete planuoja 54 mlrd. eurų taupymą ir deficitą mažinti iki 5 proc.

    Prancūzijos Vyriausybė pristatė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatytas 54 mlrd. eurų taupymo planas. Pagrindinis tikslas – sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Didžiausia taupymo dalis siejama su viešojo sektoriaus išlaidų ribojimu, įšaldant dalį asignavimų ir peržiūrint kai kurias programas. Vyriausybė teigia, kad dalis priemonių yra struktūrinės ir turėtų ilgiau stabilizuoti viešuosius finansus.

    Numatyta mažinti socialinės apsaugos sistemos deficitą, siekiant jį sumažinti maždaug perpus iki 12–13 mlrd. eurų. Tarp jautriausių priemonių – pensijų išlaidų ribojimas, kai indeksavimas gali būti nevisiškai prilygintas infliacijai arba būtų mažesnis.

    Biudžeto projekte taip pat numatyta taupyti ministerijose, įskaitant darbo sritį, o dalis lėšų būtų sutaupoma įšaldant viešojo sektoriaus atlyginimų skaičiavimo bazę. Ši kryptis jau sulaukė nepasitenkinimo: viešojo sektoriaus darbuotojai dalyvavo streikuose ir protestuose įvairiuose šalies miestuose.

    Dar vienas konfliktinis taškas – planuojami savivaldybių finansavimo apkarpymai, kurie bendrai sudarytų 5,4 mlrd. eurų. Vietos valdžia kritikuoja tokią naštą kaip neproporcingą, nes dalis savivaldybių ir taip susiduria su didėjančiais socialiniais bei infrastruktūros poreikiais.

    Premjeras Sebastien Lecornu atmeta plataus masto mokesčių didinimo idėją, tačiau biudžete numatoma didinti įplaukas mažinant tam tikras lengvatas. Tarp svarstomų priemonių – darbdavių įmokų išimčių ribojimas ir didesni mokesčiai greitkelių bei oro uostų operatoriams.

    Į pajamų didinimo paketą įtraukiamas ir mokestis cukraus turintiems produktams, argumentuojamas kova su nutukimu. Ši iniciatyva jau sukėlė dalies verslo atstovų, ypač konditerių ir kepėjų, pasipriešinimą dėl galimo poveikio vartojimui ir kainoms.

    Mažumos Vyriausybės išbandymas

    Biudžeto priėmimas gali būti sudėtingas, nes Vyriausybė parlamente neturi stabilios daugumos, o politinė aplinka išlieka fragmentuota. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad biudžetiniai sprendimai Prancūzijoje gali tapti pasitikėjimo Vyriausybe klausimu.

    Papildomą įtampą kelia ir 2027 metų pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose pragyvenimo išlaidų tema tikėtina taps viena svarbiausių. Dėl to taupymo priemonių socialinis poveikis bus atidžiai stebimas tiek opozicijos, tiek profesinių sąjungų.

    Skola ir investuotojų nervingumas

    Prancūzija susiduria su dideliu deficitu ir rekordiškai aukšta viešąja skola, kuri, valdžios pateikiamais duomenimis, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra didžiausia nuo 1946 metų. Tai didina spaudimą greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės.

    Rinkų nuotaikas atspindi ir skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,89 proc., o tai yra aukščiausias lygis nuo 2002 metų. Tokie rodikliai signalizuoja augantį investuotojų jautrumą skolos tvarumui ir biudžeto politikos patikimumui.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės išlieka silpnos – šiemet jis vertinamas apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nedarbui augant, prognozuojama, kad metų pabaigoje jis gali pasiekti 8,6 proc., o tai apsunkina taupymo priemonių politinį priimtinumą.

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.