CP v2

Tag: Prancūzijos biudžetas

  • Prancūzija veržia diržus: 2027 metų biudžete planuoja 54 mlrd. eurų taupymą ir deficitą mažinti iki 5 proc.

    Prancūzijos Vyriausybė pristatė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatytas 54 mlrd. eurų taupymo planas. Pagrindinis tikslas – sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Didžiausia taupymo dalis siejama su viešojo sektoriaus išlaidų ribojimu, įšaldant dalį asignavimų ir peržiūrint kai kurias programas. Vyriausybė teigia, kad dalis priemonių yra struktūrinės ir turėtų ilgiau stabilizuoti viešuosius finansus.

    Numatyta mažinti socialinės apsaugos sistemos deficitą, siekiant jį sumažinti maždaug perpus iki 12–13 mlrd. eurų. Tarp jautriausių priemonių – pensijų išlaidų ribojimas, kai indeksavimas gali būti nevisiškai prilygintas infliacijai arba būtų mažesnis.

    Biudžeto projekte taip pat numatyta taupyti ministerijose, įskaitant darbo sritį, o dalis lėšų būtų sutaupoma įšaldant viešojo sektoriaus atlyginimų skaičiavimo bazę. Ši kryptis jau sulaukė nepasitenkinimo: viešojo sektoriaus darbuotojai dalyvavo streikuose ir protestuose įvairiuose šalies miestuose.

    Dar vienas konfliktinis taškas – planuojami savivaldybių finansavimo apkarpymai, kurie bendrai sudarytų 5,4 mlrd. eurų. Vietos valdžia kritikuoja tokią naštą kaip neproporcingą, nes dalis savivaldybių ir taip susiduria su didėjančiais socialiniais bei infrastruktūros poreikiais.

    Premjeras Sebastien Lecornu atmeta plataus masto mokesčių didinimo idėją, tačiau biudžete numatoma didinti įplaukas mažinant tam tikras lengvatas. Tarp svarstomų priemonių – darbdavių įmokų išimčių ribojimas ir didesni mokesčiai greitkelių bei oro uostų operatoriams.

    Į pajamų didinimo paketą įtraukiamas ir mokestis cukraus turintiems produktams, argumentuojamas kova su nutukimu. Ši iniciatyva jau sukėlė dalies verslo atstovų, ypač konditerių ir kepėjų, pasipriešinimą dėl galimo poveikio vartojimui ir kainoms.

    Mažumos Vyriausybės išbandymas

    Biudžeto priėmimas gali būti sudėtingas, nes Vyriausybė parlamente neturi stabilios daugumos, o politinė aplinka išlieka fragmentuota. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad biudžetiniai sprendimai Prancūzijoje gali tapti pasitikėjimo Vyriausybe klausimu.

    Papildomą įtampą kelia ir 2027 metų pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose pragyvenimo išlaidų tema tikėtina taps viena svarbiausių. Dėl to taupymo priemonių socialinis poveikis bus atidžiai stebimas tiek opozicijos, tiek profesinių sąjungų.

    Skola ir investuotojų nervingumas

    Prancūzija susiduria su dideliu deficitu ir rekordiškai aukšta viešąja skola, kuri, valdžios pateikiamais duomenimis, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra didžiausia nuo 1946 metų. Tai didina spaudimą greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės.

    Rinkų nuotaikas atspindi ir skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,89 proc., o tai yra aukščiausias lygis nuo 2002 metų. Tokie rodikliai signalizuoja augantį investuotojų jautrumą skolos tvarumui ir biudžeto politikos patikimumui.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės išlieka silpnos – šiemet jis vertinamas apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nedarbui augant, prognozuojama, kad metų pabaigoje jis gali pasiekti 8,6 proc., o tai apsunkina taupymo priemonių politinį priimtinumą.

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.