Tag: Prancūzijos politika

  • Macronui – juodžiausias reitingų smūgis nuo 2017: 82 proc. nusivylę, smunka ir Le Pen

    Macronui – juodžiausias reitingų smūgis nuo 2017: 82 proc. nusivylę, smunka ir Le Pen

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumas smuko iki žemiausio lygio nuo 2017 metų, rodo nauja Ipsos BVA barometro apklausa. Joje palankiai šalies vadovą vertina 15 proc. respondentų, o 82 proc. nurodo jam nepritariantys.

    Apklausa paskelbta likus maždaug septyniems mėnesiams iki antrosios kadencijos pabaigos, o politinę darbotvarkę pastaruoju metu temdo keli vienu metu užsiplieskę konfliktai. Prie jų priskiriami moksleivių protestai, įtempta degalų tiekimo situacija ir komplikuotos biudžeto derybos Nacionalinėje Asamblėjoje, kur valdančioji stovykla neturi stabilios daugumos.

    Duomenys rodo, kad visuomenės nuotaikas labiausiai veikia kasdienės ekonominės problemos. 54 proc. apklaustųjų pagrindiniu rūpesčiu įvardijo perkamąją galią, o socialinės apsaugos sistemos ateitis pakilo į antrą vietą ir siekia 44 proc.

    Kas laikomi įpėdiniais?

    Vertinant politikus, kurie dažniausiai minimi kaip galimi E. Macrono įpėdiniai, reitingų viršuje išlieka kraštutinių dešiniųjų lyderiai Jordanas Bardella ir Marine Le Pen. Jie atitinkamai sulaukia 33 proc. ir 32 proc. palankių vertinimų, tačiau abu rodikliai per mėnesį smuktelėjo.

    Šis kritimas siejamas su žiniasklaidoje aptartais pranešimais apie galimai antisemitinio ir sąmokslo pobūdžio turinio žinutes, kurios priskiriamos J. Bardellai ir siejamos su senu socialinio tinklo profiliu. Politikas kaltinimus neigė, o istorija tapo papildomu spaudimu Rassemblement national vadovybei jautriu laikotarpiu.

    Toliau reitinguose rikiuojasi buvęs ministras pirmininkas Edouardas Philippe’as, kurį palankiai vertina 20 proc. respondentų. Penketuką užbaigia Sarah Knafo ir buvęs prezidentas François Hollande’as, abu surinkę po 18 proc. palankių vertinimų.

    Kodėl nepasitenkinimas auga?

    Apklausa atskleidžia ir platesnę tendenciją: visuomenės spaudimas didėja, kai ekonominiai klausimai susikerta su politiniu nestabilumu parlamente. Prancūzijoje jau ne vienerius metus ryškėja nuovargis nuo reformų tempo, o augantis nerimas dėl valstybės finansų ir socialinės sistemos ateities kelia papildomų įtampų.

    Reikšmingas signalas ir tas, kad dalis visuomenės skeptiškai vertina ne tik prezidentą, bet ir visą politinę klasę. Apklausos duomenimis, kai kurie lyderiai turi itin aukštus atmetimo rodiklius, o tai reiškia, kad kova dėl 2027 metų prezidento rinkimų gali tapti ypač poliarizuota.

    Apklausa internetu atlikta spalio 7 ir 8 dienomis, joje dalyvavo 1 000 suaugusių Prancūzijos gyventojų. Rezultatai atspindi momentinę nuotaiką, tačiau ekspertai paprastai pabrėžia, kad tokie rodikliai dažnai kinta priklausomai nuo ekonominių sprendimų, socialinių protestų masto ir politinių skandalų dinamikos.

  • Le Pen startuoja 2027 rinkimuose, bet „Nacionalinis sambūris“ braška: įtampa, Ukraina ir skandalas

    Le Pen startuoja 2027 rinkimuose, bet „Nacionalinis sambūris“ braška: įtampa, Ukraina ir skandalas

    Marine Le Pen sekmadienį šiaurės Prancūzijoje, Hénin-Beaumont, pradeda naują 2027 metų prezidento rinkimų kampanijos etapą. Ši vieta laikoma jos politiniu bastionu, todėl pasirinkta kaip simbolinė erdvė mobilizuoti rėmėjus ir parodyti kontrolę partijoje.

    Le Pen kampanijos startas vyksta po „Nacionalinio sambūrio“ parlamentarų susitikimo Le Touquet mieste. Pastarosiomis savaitėmis partiją lydėjo virtinė reputacinių smūgių ir diskusijų, kurios atgaivino kalbas apie vidinę trintį aukščiausiu lygiu.

    Rugsėjo 8 ir 9 dienomis atlikta „OpinionWay“ apklausa, skelbta „Les Échos“, rodė, kad pirmajame ture Le Pen galėtų tikėtis apie 34 proc. balsų įvairiais scenarijais. Tačiau aukšti reitingai neužtikrina sklandžios kampanijos, kai viešojoje erdvėje dominuoja nesutarimai ir skandalai.

    Įtampa su Jordanu Bardella

    Žiniasklaidoje daugėja pranešimų apie galimą įtampą tarp Le Pen ir „Nacionalinio sambūrio“ prezidento Jordan Bardella, kuris dažnai minimas kaip realus kandidatas į ministro pirmininko postą, jei partija laimėtų. Pats Bardella viešai tai neigia ir pabrėžia lojalumą Le Pen.

    „Viskas klostosi labai, labai gerai. Aš ją palaikau 2 000 proc.“, – sakė Jordan Bardella.

    Vis dėlto politiniai skirtumai tarp dviejų ryškiausių partijos figūrų išryškėja kalbant apie ekonomikos kryptį ir socialinę politiką, ypač pensijų sistemą. Bardella viešai kėlė klausimą dėl dabartinio modelio tvarumo, o tai gali reikšti griežtesnį toną nei tradiciškai Le Pen naudota socialiai jautresnė retorika.

    Dar vienas jautrus kampanijos klausimas yra religinių simbolių tema, įskaitant skarelės dėvėjimą viešose erdvėse. Bardella signalizavo atsargesnį požiūrį, akcentuodamas, kad tai neturėtų virsti drabužių kodekso primetimu, o klausimas, jo teigimu, turėtų būti sprendžiamas referendumu.

    Ginčai dėl paramos Ukrainai

    „Nacionalinio sambūrio“ pozicijos užsienio politikoje vėl atsidūrė dėmesio centre po partijos viceprezidento ir Perpignan mero Louis Aliot pasisakymų apie paramą Ukrainai. Jo žodžiai paskatino naują diskusijų bangą, ar partija siektų mažinti paramą Kyjivui.

    „Užsukame čiaupą. Sveikatos apsauga, švietimas, visa ekonomika – viskas karpoma iki kaulo, o pinigų ginklams vis tiek randama. Kas už tai sumoka? Karą reikia mokėti ir sustabdyti“, – sakė Louis Aliot.

    Į tai sureagavo centristinės dešinės kandidatas Édouard Philippe, pareiškęs, kad paramos Ukrainai mažinimas reikštų paslaugą Rusijai ir keltų grėsmę Europos saugumui. Le Pen jam atkirto, primindama ankstesnius Prancūzijos vadovų kontaktus su Vladimiru Putinu ir tuometinės valdžios laikysenas, taip bandydama perkelti diskusiją į politinės atsakomybės istoriją.

    Skandalas dėl policijos pareigūnų

    Papildomą smūgį partijai sudavė paviešintas vaizdo įrašas iš Carcassonne, kuriame keli savivaldybės policijos pareigūnai per naktinį patruliavimą esą laidė rasistinius, seksistinius ir sąmokslo teorijomis paremtus komentarus. Prokuratūra pranešė apie keturių pareigūnų nušalinimą, o situacija tapo dar jautresnė dėl vieno asmens ryšių su partijos saugumo struktūromis.

    Pranešta, kad pareigūnas, kuriam priskirta didžioji dalis pasisakymų, buvo savanoris „Nacionalinio sambūrio“ vidinės apsaugos komandoje ir kai kuriuose renginiuose lydėjo Bardella. Partija informavo, kad šis asmuo pašalintas, o Bardella viešai pasmerkė įrašą, vadindamas pasisakymus pasibjaurėtinais.

    Le Pen kampanijos startas tokiame fone rodo, kad 2027 metų lenktynės jau prasidėjo ne vien programiniais pažadais, bet ir kova dėl partijos disciplinos bei aiškios linijos Ukrainos, vidaus saugumo ir socialinės politikos klausimais. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Nacionalinis sambūris“ sugebės suvaldyti vidinius signalus ir išlaikyti rinkėjų pasitikėjimą, kai viešojoje darbotvarkėje dominuoja krizės.

  • Sarkozy Libijos bylos apeliacijoje vėl skelbia esąs nekaltas: nuosprendis numatytas lapkritį

    Sarkozy Libijos bylos apeliacijoje vėl skelbia esąs nekaltas: nuosprendis numatytas lapkritį

    Baigiamoji kalba Paryžiuje

    Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Paryžiaus apeliaciniame teisme paskutinę proceso dieną dar kartą pareiškė nepadaręs nusikaltimų byloje dėl įtariamo Libijos režimo finansavimo jo 2007 metų rinkimų kampanijai. Politikas tvirtino, kad nepažeidė prancūzų pasitikėjimo ir kad byla, jo teigimu, prasidėjo nuo melo.

    Apeliacinė instancija nagrinėja vieną politiškai jautriausių pastarųjų dešimtmečių bylų Prancūzijoje, nes joje keliama prielaida, kad užsienio diktatūra galėjo padėti į valdžią ateiti Prancūzijos vadovui. Tai suteikia procesui ne tik teisinį, bet ir didelį simbolinį svorį šalies politinei sistemai.

    Kokie kaltinimai ir kokios bausmės

    Apeliacijoje prokuratūra siekia, kad Sarkozy būtų pripažintas kaltu dėl korupcijos, neteisėto kampanijos finansavimo ir Libijos viešųjų lėšų pasisavinimo slėpimo. Pirmojoje instancijoje jis buvo nuteistas dėl nusikalstamo susivienijimo, tačiau dalis minėtų kaltinimų tuomet buvo atmesti.

    Teismo posėdžių metu prokurorai Sarkozy įvardijo kaip tariamo susitarimo iniciatorių, taip sugriežtindami poziciją, palyginti su pirmuoju procesu. Tuomet teismas buvo konstatavęs, kad buvęs prezidentas leido savo aplinkai ieškoti kontaktų su Libijos režimu jo vardu, tačiau kai kurie kaltinimai buvo nepatvirtinti dėl teisinės kvalifikacijos niuansų.

    2025 metų rugsėjį Sarkozy buvo skirta penkerių metų bausmė, o tai tapo išskirtiniu atveju modernioje Prancūzijos istorijoje. Jis kurį laiką praleido Paryžiaus La Santé kalėjime, vėliau buvo paleistas taikant teismo priežiūrą, o sprendimą apskundė.

    Prokuratūra apeliaciniame procese prašo griežtesnės bausmės: septynerių metų laisvės atėmimo ir 300 000 eurų baudos. Galutinis apeliacinio teismo sprendimas, kaip skelbiama, turėtų būti paskelbtas lapkričio 30 dieną.

    Kodėl byla tokia jautri

    Ši byla išsiskiria tuo, kad joje kalbama apie galimą užsienio valstybės įtaką demokratiniams rinkimams ir galimą slaptų lėšų kelią į vieną svarbiausių politinių kampanijų Europoje. Net ir be galutinio teismo verdikto, pats įtarimų mastas daro įtaką Prancūzijos vidaus politikos diskusijoms apie skaidrumą ir kampanijų finansavimo kontrolę.

    Kartu su Sarkozy byloje figūruoja ir keli jo artimiausios aplinkos žmonės, įskaitant buvusį administracijos vadovą Claude Guéant, buvusį vidaus reikalų ministrą Brice Hortefeux, tarpininku vadinamą Alexandre Djouhri ir 2007 metų kampanijos iždininką Éric Woerth. Jų atžvilgiu taip pat keliami kaltinimai, susiję su galimais ryšiais ir veiksmais Libijos kryptimi.

    „Ši byla dėl tariamo Libijos finansavimo prasidėjo nuo melo ir sąmokslo, ji turi baigtis tiesa ir skaidrumu“, – sakė Nicolas Sarkozy.

    „Aš niekada neprisipažinsiu dėl to, ko nepadariau“, – pridūrė buvęs Prancūzijos prezidentas.