CP v2

Tag: Prancūzijos teismai

  • Patrick Bruel paleistas, bet prižiūrimas teismo: dėl seksualinio smurto jam skirtas 500 000 eurų užstatas

    Patrick Bruel paleistas, bet prižiūrimas teismo: dėl seksualinio smurto jam skirtas 500 000 eurų užstatas

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruel po 48 valandų, praleistų policijos areštinėje, buvo paleistas, tačiau jam pritaikyta teisminė priežiūra. Tokį sprendimą priėmė Nantero teismas, nagrinėjantis su atlikėju siejamus įtarimus dėl seksualinio smurto.

    Byloje teigiama, kad skundai ir įtariami nusikaltimai apima laikotarpį nuo 2008 iki 2019 metų. Pats atlikėjas yra sulaukęs daugiau nei dvidešimties moterų pareiškimų, o teisėjai šiuo metu atskirai vertina skirtingų epizodų medžiagą.

    „Iš devynių bylų, kuriose svarstytas kaltinimų pareiškimas, tyrimo teisėjai keturiose nusprendė pradėti formalų tyrimą. Dar keturiose suteiktas liudytojo su papildomomis teisėmis statusas, o viena byla nenagrinėta, nes suėjo senaties terminas“, – sakė Patricko Bruel advokatė Fanny Colin.

    Teismo priežiūros sąlygos

    Prokuratūra siekė, kad atlikėjui būtų skirtas suėmimas iki teismo, tačiau laisvių ir suėmimo teisėjas tokio prašymo netenkino. Vietoje to pritaikyta teisminė priežiūra, kuri Prancūzijos praktikoje reiškia griežtą kontrolę, bet ne kalinimą.

    Pagal nustatytas sąlygas Patrickui Bruel draudžiama išvykti iš Prancūzijos teritorijos. Jam taip pat uždrausta kontaktuoti su pareiškėjomis ir jų artimaisiais bei lankytis jų gyvenamosiose vietose.

    Teismas papildomai nurodė atlikėjui nesilankyti masažo salonuose. Be to, jis privalo pateikti įrodymus, kad gauna psichologinę pagalbą, ir sumokėti 500 000 eurų užstatą.

    Kas laukia toliau

    Prokuratūra turi dešimt dienų apskųsti sprendimą dėl suėmimo neskyrimo ir pasirinktos priežiūros apimties. Tolesnė proceso eiga priklausys nuo teisėjų sprendimų dėl atskirų epizodų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

    Patrickas Bruel yra laikomas viena ryškiausių Prancūzijos šansonų scenos figūrų, o šią vasarą buvo numatęs festivalinį turą su beveik 15 pasirodymų. Po teismo sprendimo jis atšaukė koncertus iki kito rugsėjo.

  • „Air France“ ir „Airbus“ pripažintos kaltomis dėl AF447 katastrofos: teismas įžvelgė priežastinę grandinę

    „Air France“ ir „Airbus“ pripažintos kaltomis dėl AF447 katastrofos: teismas įžvelgė priežastinę grandinę

    Apeliacinio teismo posūkis

    Paryžiaus apeliacinis teismas 2026 metais pripažino oro bendrovę „Air France“ ir lėktuvų gamintoją „Airbus“ kaltomis dėl neatsargaus nužudymo, susijusio su 2009 metais įvykusia reiso AF447 katastrofa. Tuomet lėktuvas, skridęs iš Rio de Žaneiro į Paryžių, nukrito į Atlanto vandenyną, žuvo 228 žmonės.

    Šis sprendimas tapo ryškiu lūžiu byloje, nes žemesnės instancijos teismas 2023 metais abi bendroves buvo išteisinęs. Apeliacinė instancija pabrėžė, kad ankstesniame sprendime nebuvo pakankamai įvertinta, kokiame priežasčių kontekste priimti pilotų veiksmai.

    Baudos ir pasekmės bendrovėms

    Teismas konstatavo, kad „Air France“ ir „Airbus“ yra visiškai atsakingos už skrydžio AF447 katastrofą, o kiekvienai skirta po 225 000 eurų bauda. Tai yra maksimali bauda juridiniams asmenims pagal šio pobūdžio kaltinimą, tačiau pačios sankcijos laikomos labiau simbolinėmis.

    Vis dėlto reputacinė žala aviacijos sektoriuje gali būti gerokai didesnė nei pati finansinė bausmė. Sprendimas taip pat gali paveikti ateities praktiką, kaip teismuose vertinamos kompleksinės aviacijos nelaimės, kai susipina techniniai gedimai, procedūrinės spragos ir žmogiškasis faktorius.

    Ką teismas įvardijo kaip klaidas

    Byloje buvo nagrinėta, kaip aukštame skrydyje sutrikus greičio matavimo sistemai, lėktuvo autopilotas išsijungė, o kabinoje kilo signalų ir rodmenų chaosas. Tyrimuose ne kartą akcentuota, kad greičio jutiklių vamzdeliai galėjo apledėti, todėl dalis duomenų tapo nepatikimi.

    Apeliacinis teismas „Airbus“ priskyrė kelis trūkumus, tarp jų ir tai, kad esą buvo nepakankamai įvertintas jutiklių problemų rimtumas bei nepakankamai aiškiai informuotos oro linijos ir įgulos. „Air France“ pripažinta kalta dėl to, kad, teismo vertinimu, pilotų parengimas ir informavimas apie tokio tipo avarines situacijas nebuvo pakankamas.

    „Žemesnės instancijos teismas neįvertino priežastinės grandinės, kurioje vyko pilotų veiksmai ir kuri atvedė prie visų keleivių žūties“, – sakė bylai pirmininkavusi teisėja.

    Šeimų reakcijos ir tolesni žingsniai

    Žuvusiųjų artimųjų reakcijos buvo skirtingos: dalis Paryžiuje sprendimą pavadino ilgai lauktu teisingumo pripažinimu, o dalis Rio de Žaneire teigė, kad vien nuosprendis skausmo nesumažina. Kai kurie artimieji pabrėžė, jog jiems svarbus ir asmeninės atsakomybės klausimas, nes šioje byloje kalbama apie juridinių asmenų kaltę.

    Abi bendrovės su sprendimu nesutiko ir paskelbė jį skųsiančios. „Air France“ pripažino, kad naujas apskundimas prailgins procesą, tačiau pabrėžė, kad įmonės baudžiamoji atsakomybė anksčiau jau buvo atmesta du kartus.

    „Teisinė kova tęsis“, – sakė „Airbus“ atstovas.

    Nelaimė įvyko 2009 metais birželio 1 dieną, kai „Airbus“ A330 lėktuvas, skridęs virš Atlanto, prarado valdymą ir nukrito į vandenyną. Tarp žuvusiųjų buvo 216 keleivių ir 12 įgulos narių, įskaitant daug Prancūzijos ir Brazilijos piliečių.

    Ši byla Prancūzijoje laikoma viena reikšmingiausių aviacijos teisės precedentų dėl klausimo, kiek atsakomybės gali tekti ne tik įgulai, bet ir sisteminiams sprendimams, techninei informacijai bei parengimo standartams. Sprendimas, tikėtina, dar bus tikrinamas aukštesnėse instancijose, tačiau jau dabar jis išryškino, kad net po daugelio metų teismai gali grįžti prie priežasčių vertinimo iš esmės.

  • Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Prancūzijoje tyrimą pradėsiantis tyrimo teisėjas imsis 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi bylos aplinkybių. Sprendimas priimtas po kelių nevyriausybinių organizacijų skundų, kuriuose minimas Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas.

    J. Khashoggi, tuo metu gyvenęs Jungtinėse Valstijose, 2018 metais buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule. Jo kūnas taip ir nebuvo rastas, o tarptautinį rezonansą sukėlęs nusikaltimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę.

    Skundą teikė kelios organizacijos

    Bylą Prancūzijoje išjudino organizacijų „Trial International“ ir „Reporters Without Borders“ pateiktas skundas, kuriuo prašoma įvertinti galimą aukštų Saudo Arabijos pareigūnų vaidmenį. Anksčiau teisinius veiksmus buvo inicijavusi ir organizacija „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), siejama su J. Khashoggi profesine veikla.

    Pasak skundo autorių, kalbama apie galimą bendrininkavimą vykdant prievartinį dingimą ir kankinimus, veikimą organizuotoje grupėje. Teisinėje argumentacijoje pabrėžiama ir tai, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negalima atmesti kvalifikavimo kaip nusikaltimų žmoniškumui.

    Kodėl byla vėl pajudėjo?

    Anksčiau Nacionalinė antiteroristinė prokuratūra buvo pasisakiusi prieš tyrimo pradėjimą, argumentuodama, kad nevyriausybinės organizacijos tokio pobūdžio byloje neturi pakankamo procesinio statuso. Vis dėlto apeliacinė instancija atvėrė kelią tolesniam skundo nagrinėjimui, o dabar juo rūpinsis specializuoto padalinio tyrimo teisėjas.

    „Tai realios politikos sprendimas, dangstomas aukštesniais ekonominiais interesais, kad nebūtų supykdytos Saudo Arabijos institucijos“, – sakė „Reporters Without Borders“ teisininkas Emmanuelis Daoudas.

    Tarptautinis kontekstas ir reputacinė kaina

    JAV žvalgybos vertinimuose anksčiau buvo nurodyta tikimybė, kad už operaciją atsakomybė tenka aukščiausiam Saudo Arabijos politiniam sluoksniui, o Mohammedas bin Salmanas minėtas kaip galimai tiesiogiai susijęs su sprendimų priėmimu. Pats Saudo Arabijos sosto įpėdinis ne kartą viešai neigė davęs nurodymą nužudyti žurnalistą, tačiau pripažino, kad tai buvo didelė klaida.

    Per kelerius metus po nužudymo Saudo Arabija, nors ir patyrė tarptautinę izoliaciją, palaipsniui buvo grąžinta į daugelio Vakarų valstybių politinių ir ekonominių ryšių darbotvarkę. Būtent ši įtampa tarp žmogaus teisių klausimų ir strateginių interesų, ekspertų vertinimu, ir lemia, kodėl tokios bylos kaip J. Khashoggi nužudymas vis dar turi didelį politinį svorį.

    Skundo autoriai Prancūzijos sprendimą vertina kaip svarbų žingsnį siekiant teisinės atsakomybės, net jei procesas gali užtrukti ir susidurti su diplomatiniais barjerais. Tuo pat metu byla gali tapti precedentu, kaip Europos teisėsauga nagrinėja tarptautinius nusikaltimus, susijusius su prievartiniu dingimu ir kankinimais, kai įtariamieji siejami su aukščiausiais valdžios sluoksniais.