Prancūzijoje tyrimą pradėsiantis tyrimo teisėjas imsis 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi bylos aplinkybių. Sprendimas priimtas po kelių nevyriausybinių organizacijų skundų, kuriuose minimas Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas.
J. Khashoggi, tuo metu gyvenęs Jungtinėse Valstijose, 2018 metais buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule. Jo kūnas taip ir nebuvo rastas, o tarptautinį rezonansą sukėlęs nusikaltimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę.
Skundą teikė kelios organizacijos
Bylą Prancūzijoje išjudino organizacijų „Trial International“ ir „Reporters Without Borders“ pateiktas skundas, kuriuo prašoma įvertinti galimą aukštų Saudo Arabijos pareigūnų vaidmenį. Anksčiau teisinius veiksmus buvo inicijavusi ir organizacija „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), siejama su J. Khashoggi profesine veikla.
Pasak skundo autorių, kalbama apie galimą bendrininkavimą vykdant prievartinį dingimą ir kankinimus, veikimą organizuotoje grupėje. Teisinėje argumentacijoje pabrėžiama ir tai, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negalima atmesti kvalifikavimo kaip nusikaltimų žmoniškumui.
Kodėl byla vėl pajudėjo?
Anksčiau Nacionalinė antiteroristinė prokuratūra buvo pasisakiusi prieš tyrimo pradėjimą, argumentuodama, kad nevyriausybinės organizacijos tokio pobūdžio byloje neturi pakankamo procesinio statuso. Vis dėlto apeliacinė instancija atvėrė kelią tolesniam skundo nagrinėjimui, o dabar juo rūpinsis specializuoto padalinio tyrimo teisėjas.
„Tai realios politikos sprendimas, dangstomas aukštesniais ekonominiais interesais, kad nebūtų supykdytos Saudo Arabijos institucijos“, – sakė „Reporters Without Borders“ teisininkas Emmanuelis Daoudas.
Tarptautinis kontekstas ir reputacinė kaina
JAV žvalgybos vertinimuose anksčiau buvo nurodyta tikimybė, kad už operaciją atsakomybė tenka aukščiausiam Saudo Arabijos politiniam sluoksniui, o Mohammedas bin Salmanas minėtas kaip galimai tiesiogiai susijęs su sprendimų priėmimu. Pats Saudo Arabijos sosto įpėdinis ne kartą viešai neigė davęs nurodymą nužudyti žurnalistą, tačiau pripažino, kad tai buvo didelė klaida.
Per kelerius metus po nužudymo Saudo Arabija, nors ir patyrė tarptautinę izoliaciją, palaipsniui buvo grąžinta į daugelio Vakarų valstybių politinių ir ekonominių ryšių darbotvarkę. Būtent ši įtampa tarp žmogaus teisių klausimų ir strateginių interesų, ekspertų vertinimu, ir lemia, kodėl tokios bylos kaip J. Khashoggi nužudymas vis dar turi didelį politinį svorį.
Skundo autoriai Prancūzijos sprendimą vertina kaip svarbų žingsnį siekiant teisinės atsakomybės, net jei procesas gali užtrukti ir susidurti su diplomatiniais barjerais. Tuo pat metu byla gali tapti precedentu, kaip Europos teisėsauga nagrinėja tarptautinius nusikaltimus, susijusius su prievartiniu dingimu ir kankinimais, kai įtariamieji siejami su aukščiausiais valdžios sluoksniais.
Leave a Reply