Tag: Prekyba taršos leidimais

  • Lenkija telkia koaliciją prieš ETS2: degalų ir šildymo mokesčius siūlo nukelti į 2030-uosius

    Lenkija Europos Parlamente telkia valstybių grupę, kuri siekia sustabdyti arba bent atidėti ETS2 įsigaliojimą. Šis mechanizmas numato išplėsti ES prekybos taršos leidimais sistemą kelių transportui ir pastatų šildymui, todėl realiai gali didinti degalų ir šildymo kainas gyventojams.

    Iniciatyvos vienu iš veidų įvardijamas Europos Parlamento narys Adamas Jarubasas, o politinė atrama ieškoma didžiausioje frakcijoje Europos Parlamente. Lenkijos pusė teigia, kad pasipriešinimas ETS2 plečiasi, nes dalis šalių baiminasi socialinių pasekmių ir papildomos infliacinės bangos.

    Pasak Lenkijos politikų, prie pastangų prisijungė europarlamentarai iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Rumunijos, Kroatijos, Slovėnijos, Slovakijos, Estijos, Bulgarijos ir Vengrijos. Pagrindinis siūlymas yra nukelti ETS2 startą bent iki 2031 metų, nors dabar numatyta, kad sistema pradėtų veikti 2028 metais.

    Kas yra ETS2 ir ką jis keičia?

    ETS2 yra atskira, nauja prekybos taršos leidimais sistema, kuri apimtų degalų tiekėjus ir šildymo kuro tiekėjus. Įmonėms tektų įsigyti taršos leidimus už išmetamą anglies dioksidą, o šios sąnaudos, tikėtina, būtų įskaičiuotos į galutinę kainą vartotojams.

    Europos Komisijos logika remiasi principu, kad tarša turi kainą, o finansinis signalas skatina rinktis mažiau taršius sprendimus. Tačiau kritikai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu didžiausias poveikis tenka namų ūkiams, ypač tiems, kurie neturi galimybių greitai pakeisti šildymo sistemos ar automobilio.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Oponentai argumentuoja, kad įvedimas 2028 metais gali sutapti su vis dar jautria ekonomine situacija, o kainų šuoliai būtų politiškai ir socialiai sunkiai suvaldomi. Didžiausia įtampa prognozuojama regionuose, kur daug individualių namų, priklausomybė nuo iškastinio kuro didesnė, o viešasis transportas silpnesnis.

    „Negalime ignoruoti to, kad papildomi kaštai už degalus ir šildymą pirmiausia smogs mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė Adamas Jarubasas.

    ES lygmeniu kartu su ETS2 numatyta ir Socialinio klimato fondo parama, skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir investicijoms į efektyvesnį šildymą ar judumą. Vis dėlto diskusija sukasi apie tai, ar pagalbos apimtis ir jos išmokėjimo greitis bus pakankami, jei kainos kiltų staigiai.

    Ar Lenkijos vyriausybė palaiko spaudimą?

    Lenkijos poziciją sustiprina ir šalies vykdomosios valdžios signalai. Premjeras Donaldas Tuskas viešai teigė, kad reikalingas papildomas ETS2 poveikio įvertinimas, ypač kalbant apie sistemos sandarą ir apsaugos priemones gyventojams.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad galutinius sprendimus dėl teisės aktų formuluočių lemia derybos tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, todėl balsų aritmetika gali tapti lemiama. Artimiausiais mėnesiais laukiama intensyvesnių diskusijų dėl termino, apsaugiklių ir realios finansinės amortizacijos.

  • ES prekybos taršos leidimais sistema kelia įtampą: šešios šalys prašo švelninti ETS taisykles

    ES prekybos taršos leidimais sistema kelia įtampą: šešios šalys prašo švelninti ETS taisykles

    Šešios Europos Sąjungos valstybės įspėja, kad griežtinamos prekybos taršos leidimais sistemos ETS taisyklės gali didinti gamybos kaštus ir skatinti pramonės perkėlimą už ES ribų. Jų teigimu, didžiausią spaudimą jaučia energijai imlūs sektoriai, tokie kaip plieno, cemento, aliuminio ir chemijos pramonė.

    Susitikime Briuselyje Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos atstovai akcentavo, kad pramonę vienu metu veikia keli veiksniai. Tarp jų minimos išaugusios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir sparčiau nei anksčiau griežtinami taršos reikalavimai.

    Kas labiausiai ginčijama?

    Diskusijų centre atsidūrė planuojami nemokamų taršos leidimų pokyčiai 2026–2030 metų laikotarpiui. Europos Komisija gegužės 11 dieną paskelbė ketinanti reikšmingai mažinti nemokamai skiriamų leidimų apimtis, kai kuriais atvejais iki maždaug 50 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu.

    Ministrai teigia, kad toks tempas ne visada atitinka realias technologines galimybes. Pasak jų, dalis gamyklų vis dar priklausomos nuo iškastinio kuro generuojamos šilumos, o alternatyvos arba nėra pakankamai išvystytos, arba išlieka pernelyg brangios, kad būtų plačiai diegiamos.

    Italija ir Austrija remia pokyčius

    Šių šešių šalių parengtą poziciją palaikė ir Italija bei Austrija, pastaruoju metu raginusios iš esmės peržiūrėti ETS veikimą. Jų argumentas paprastas: kai energijos kainos kyla, papildoma anglies dioksido kainos dedamoji tampa vis labiau juntama galutiniuose produktuose ir mažina Europos gamintojų konkurencingumą.

    Italijos pramonės ministras Adolfo Urso teigė, kad pramonės situacija buvo įtempta dar iki naujausių geopolitinių sukrėtimų. Jo žodžiais, sprendimų reikėjo anksčiau, tačiau dabar jų reikia dar labiau.

    „Reikėjo imtis veiksmų dar prieš karą. Neaišku, kada jis baigsis. To reikėjo tada, o dabar to reikia dar labiau, kad suvaldytume situaciją“, – sakė A. Urso.

    Austrijos federalinis ekonomikos ir energetikos ministras Wolfgang Hattmannsdorfer taip pat pabrėžė, kad vien plieno gamintojams per artimiausius penkerius metus gali reikėti investuoti apie 1–2 mlrd. eurų į dekarbonizaciją. Jo teigimu, nemokamų leidimų mažinimas šiuo metu vis dažniau tampa konkurenciniu minusu Europos pramonei.

    „Nemokami ETS sertifikatai turėtų būti pratęsti, nes ši sistema vis labiau tampa konkurenciniu trūkumu Europos pramonei“, – sakė W. Hattmannsdorfer.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Šalys, keliančios klausimą, pabrėžia, kad jos nesiūlo atsisakyti klimato politikos, bet ragina pereiti prie pragmatiškesnio grafiko. Tarp siūlymų minimas laikinas etalonų įšaldymas dabartiniame lygyje ir metodikos koregavimas, kad ji geriau atspindėtų realius gamybos pajėgumus bei energijos struktūrą atskirose šakose.

    Europos Komisijos pramonės komisaras Stephane Séjourné leido suprasti, kad Komisija gali svarstyti lankstesnį požiūrį, pritaikant nemokamų leidimų skyrimą konkretiems sektoriams. Jis taip pat priminė, kad ES turi finansinių priemonių, skirtų pramonės dekarbonizacijos investicijoms skatinti, įskaitant maždaug 30 mlrd. eurų fondus, finansuojamus iš ETS kvotų.

    „Taip pat svarstysime pritaikytą metodiką, kuri būtų lankstesnė ir labiau atitiktų sektorių realybę, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė S. Séjourné.