CP v2

Tag: Prekyba

  • Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas valstybinio vizito metu Astanoje su Kazachstano vadovu Kasymu-Žomartu Tokajevu pasirašė Deklaraciją dėl amžinos draugystės ir išplėstinės strateginės partnerystės. Dokumentas žymi platesnį bendradarbiavimą gynybos, energetikos, transporto ir skaitmeninių paslaugų srityse.

    Šalys taip pat iškėlė ambicingą dvišalės prekybos tikslą – pasiekti 13 mlrd. eurų apyvartą. Tai būtų beveik tris kartus daugiau nei dabartinis lygis, kurį Astanai ir Ankarai pavyko auginti pastaraisiais metais.

    13 mlrd. eurų tikslas

    Kazachstano ir Turkijos lyderiai pabrėžė, kad prekybos augimą turėtų užtikrinti konkretūs įsipareigojimai ir projektai, o ne vien politinės deklaracijos. Pasak Kazachstano pusės, dvišalė prekyba per metus augo beveik 9 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad Kazachstane veikia apie 4 000 Turkijos kapitalo įmonių, o Turkija yra tarp penkių svarbiausių šalies prekybos partnerių. Ankara savo ruožtu pabrėžė, kad spartesniam augimui būtinas suderintas veiksmų planas ir aktyvesnis verslo dalyvavimas.

    Investicijos, logistika ir energetika

    Turkijos investicijos Kazachstane vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, o Kazachstano investicijos Turkijoje – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Kazachstano Vyriausybės atstovai nurodė, kad įgyvendinta 100 investicinių projektų už beveik 3,5 mlrd. eurų, dar apie 50 projektų už panašią sumą yra vykdomi.

    Transporto srityje akcentuotas Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Kazachstanas siekia didinti krovinių srautus ir kviečia Turkijos investuotojus aktyviau įsitraukti per Aktau ir Kuryko uostus.

    Energetikoje Kazachstanas pranešė esantis atviras Turkijos naftos ir dujų bendrovėms, taip pat kvietė Turkijos įmones dalyvauti kasybos ir perdirbimo projektuose, įskaitant su ličio gamyba susijusias iniciatyvas. Šios kryptys dera su platesnėmis regiono pastangomis diversifikuoti tiekimo grandines ir žaliavų perdirbimą.

    Skaitmeninė darbotvarkė ir turkų valstybių formatas

    Skaitmeninėje srityje aptartas bendradarbiavimas tarp finansinių ir elektroninės prekybos ekosistemų, o tai Astanai svarbu siekiant pritraukti daugiau kapitalo ir modernizuoti paslaugas. Tokie projektai paprastai orientuoti į mokėjimų infrastruktūrą, logistiką ir tarpvalstybinę prekybą internetu.

    Vizitas įvyko artėjant neformaliam Turkų valstybių organizacijos lyderių susitikimui Turkistane, kurio tema – dirbtinis intelektas ir skaitmeninė plėtra. Platesniame kontekste Centrinės Azijos šalys stiprina ryšius su įvairiais partneriais, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo tradicinių maršrutų ir prisitaikyti prie pasikeitusios regioninės saugumo ir prekybos aplinkos.

    „Turkija yra auksinis tiltas, jungiantis Europą ir Aziją, o Ankaros įtaka tarptautinėje arenoje nuosekliai auga“, – sakė Kasym-Žomartas Tokajevas.

    „Kad pasiektume 13 mlrd. eurų tikslą, svarbu nuosekliai įgyvendinti sutartą veiksmų planą“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoğanas.

  • Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Brexito šešėlis vis dar ilgas

    Artėjant dešimtmečiui nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, vidaus politika ir toliau sukasi aplink senąjį lūžį. Vietos rinkimai parodė, kad valdančiosios Leiboristų partijos parama skyla pagal panašias linijas kaip per referendumą.

    Didmiesčiuose, ypač Londone ir universitetiniuose miestuose, dalis jaunesnių leiboristų rinkėjų nusisuko į proeuropietiškai laikomą Žaliųjų partiją. Tuo pat metu socialiai konservatyvesni rinkėjai Velse, Škotijoje ir šiaurės Anglijoje vis dažniau renkasi Nigelio Farage’o įkurtą „Reform UK“.

    Pažadas Europai ir ribos namuose

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada liepą vyksiančiame susitikime su ES žymėti naują kryptį ir atkurti ryšius su Europa, daugiausia akcentuodamas ekonomiką, prekybą ir gynybą. Tačiau jo retorika kol kas sunkiai pasiekia tuos regionus, kuriuose leiboristai prarado pozicijas ir kur daug rinkėjų skeptiškai vertina bet kokį suartėjimą su Briuseliu.

    Starmeris taip pat signalizuoja apie jaunimui patrauklias iniciatyvas, įskaitant idėją sugrįžti prie tarptautinių studijų ir praktikos galimybių, panašių į Erasmus. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad ketintų atsisakyti įsipareigojimų, kurie riboja laisvą judėjimą ar grįžimą į ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą.

    „Ankstesnė vyriausybė buvo apibrėžta tuo, kad nutraukė mūsų santykius su Europa, o ši vyriausybė bus apibrėžta tuo, kad juos atkurs“, – sakė Keiras Starmeris.

    Ką reiškia atsargus suartėjimas

    Praktiniu lygmeniu vyriausybė vis dažniau remia vadinamąjį dinaminį suderinamumą, kai Jungtinė Karalystė tam tikrose srityse artina taisykles prie ES standartų, siekdama sumažinti prekybos trintį. Viena iš krypčių yra susitarimai dėl augalinių ir gyvūninių produktų, kurie ateityje galėtų sumažinti dalį pasienio patikrų, jei būtų suderinti maisto saugos reikalavimai.

    Taip pat keliami lūkesčiai dėl pramonės konkurencingumo, nes eksporto procedūros po „Brexit“ išaugo, o reguliaciniai skirtumai brangina tiekimą. Atskiru klausimu išlieka ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris didina administracinę naštą į ES eksportuojančioms įmonėms, ypač taršesniuose sektoriuose.

    Politinis pavojus: puolami iš abiejų pusių

    Starmerio planas rizikingas politiškai, nes jį vienu metu atakuoja abi stovyklos. „Brexit“ šalininkai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, kurie, jų nuomone, grąžina Londoną arčiau Briuselio, o daliai jaunesnių rinkėjų ir proeuropietiškų politikų toks laipsniškas kelias atrodo per lėtas.

    Spaudimą didina ir vidiniai nesutarimai: dalis Leiboristų partijos atstovų atviriau kalba apie būtinybę siekti gilesnės integracijos, net ir grįžimo į ES perspektyvos. Vis dėlto premjero pasirinktas atsargus kursas kol kas rodo, kad jis tikisi išlaviruoti tarp rinkėjų stovyklų ir išvengti temų, kurios galėtų sukelti naują „Brexit“ karą.

    Verslui ir investuotojams svarbiausias klausimas lieka ne politiniai šūkiai, o aiškus turinys: kiek konkrečiai bus sumažinta biurokratija pasienyje, ar pavyks pagerinti prieigą prie Europos rinkos ir kokią kainą už tai tektų mokėti reguliaciniais įsipareigojimais. Nuo šių atsakymų priklausys, ar planuojamas liepos mėnesio dialogas taps proveržiu, ar tik dar vienu atsargiu pažadu.

  • Vaiko dienos mugė Zarasuose: registracija iki gegužės 12 dienos, aiškios taisyklės prekiautojams

    Vaiko dienos mugė Zarasuose: registracija iki gegužės 12 dienos, aiškios taisyklės prekiautojams

    Gegužės 14 dieną Zarasuose, Sėlių aikštėje, vyks Vaiko dienos renginys su muge. Organizatoriai kviečia prekiautojus registruotis ir siūlyti vaikams skirtas prekes bei maisto gaminius.

    Mugės darbo laikas numatytas nuo 12 valandos iki 18 valandos. Prekybos vietos bus skiriamos atsižvelgiant į registracijos metu pateiktą informaciją ir atitikimą reikalavimams.

    Registracija vyksta iki 2026 metais gegužės 12 dienos. Dėl registracijos prekiautojai raginami kreiptis į Zarasų seniūniją nurodytais kontaktais ir suderinti dalyvavimo sąlygas.

    Ką būtina žinoti prekiautojams

    Prekiaujant maisto produktais privaloma pateikti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopiją. Taip pat būtina įrodyti teisę vykdyti veiklą, pateikiant įmonės registracijos dokumentą arba galiojantį verslo liudijimą, arba individualios veiklos pažymą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mugėje draudžiama prekiauti alkoholiniais ir energetiniais gėrimais. Taip pat negalima prekiauti pirotechnikos gaminiais.

    Atskirai atkreipiamas dėmesys į vaikams skirtų prekių saugą: draudžiama siūlyti nekokybišką, nesaugią ar teisės aktų reikalavimų neatitinkančią produkciją. Ypač svarbu, kad žaislai turėtų reikiamą ženklinimą ir atitikties informaciją.

    Kodėl tai akcentuojama

    Viešuose renginiuose, kuriuose dalyvauja šeimos su vaikais, savivaldybės ir renginių organizatoriai įprastai taiko griežtesnę kontrolę dėl prekių saugos ir maisto higienos. Tai padeda sumažinti rizikas vartotojams ir užtikrinti sklandžią renginio eigą.

    Norintiems dalyvauti rekomenduojama neatidėlioti registracijos iki paskutinės dienos ir iš anksto pasiruošti dokumentų kopijas. Tai padeda greičiau suderinti prekybos vietą ir išvengti nesklandumų renginio dieną.

  • Tyrimas apie „Polymarket“: pelną pasiima 3 proc. prekiautojų, o dauguma finansuoja jų laimėjimus

    Tyrimas apie „Polymarket“: pelną pasiima 3 proc. prekiautojų, o dauguma finansuoja jų laimėjimus

    Naujas akademinis tyrimas, išanalizavęs visus „Polymarket“ sandorius 2023–2025 metais, teigia, kad platformos prognozių tikslumą lemia ne minios išmintis, o informuota mažuma. Autorių išvada aiški: didžioji dalis vartotojų, to patys nesiekdami, tampa pelningiausių prekiautojų „finansavimo šaltiniu“.

    Darbo autoriai Roberto Gómez-Cram, Yunhan Guo ir Howard Kung iš Londono verslo mokyklos bei Theis Ingerslev Jensen iš Jeilio universiteto apėmė 1 720 000 paskyrų, 210 322 prognozavimo rinkas ir apie 12 700 000 000 eurų prekybos apimtį. Tyrime vertinta, kaip skirtingų paskyrų sandoriai siejasi su trumpalaikiais kainų pokyčiais ir galutiniais įvykių rezultatais.

    Kas laikomi „įgudusiais laimėtojais“?

    Pagal tyrimo kriterijus tik apie 3,14 proc. paskyrų pateko į „įgudusių laimėtojų“ grupę. Tai prekybininkai, kurių pavedimų srautas nuosekliai signalizuoja tiek artimiausius kainų judėjimus, tiek teisingą galutinį rezultatą.

    Autoriai pabrėžia, kad vien pelno ar nuostolio suma nebūtinai rodo įgūdžius. Vertinimui taikytas signalo atsitiktinimo testas: kiekvieno prekiautojo istorija buvo „peržaista“ 10 000 kartų, atsitiktinai apverčiant pirkimo ir pardavimo kryptį.

    Pagal šį testą paaiškėjo, kad dalis didžiausią pelną parodžiusių paskyrų greičiausiai buvo tiesiog sėkmingai „pataikiusios“ į rezultatą. Tyrime teigiama, kad tik apie 12 proc. iš daugiausiai uždirbusių paskyrų sutapo su įgudusiųjų grupe, o reikšminga dalis vadinamųjų sėkmingųjų, patikrinus kitu įvykių rinkiniu, vėl grįžo į nuostolius.

    Įgūdžiai išlieka, o nuostolius prisiima dauguma

    Tyrimas taip pat išskiria įgūdžių pastovumą. Apie 44 proc. paskyrų, pripažintų įgudusiomis mokomajame imtyje, tokios liko ir atskiroje tikrinamojoje imtyje, kai tuo metu autorių lyginamuoju pavyzdžiu aktyviuose investiciniuose fonduose analogiškas rodiklis siekė apie 10 proc.

    Finansinė dinamika platformoje tyrėjų apibūdinama griežtai: apie 67 proc. paskyrų priskirtos neįgudusių ar „nelaimingų“ pralaimėtojų grupei ir, agreguotai vertinant, jos sugeria bendrą nuostolių baseiną. Tuo metu įgudę prekiautojai kartu su rinkos formuotojais, nors sudaro mažiau nei 3,5 proc. paskyrų, pasiima daugiau nei 30 proc. visų užfiksuotų laimėjimų.

    Įtarimai dėl vidinės informacijos

    Atskirai pažymėtas galimos prekybos vidine informacija segmentas. Autoriai identifikavo 1 950 paskyrų, kurios atsidarė netrukus prieš vieną konkretų įvykį, aktyviai prekiavo tik toje rinkoje, o po įvykio baigties tapo neaktyvios.

    Tyrime teigiama, kad tokios paskyros vienam į prekybą įdėtam eurui kainas pajudina maždaug 7–12 kartų labiau nei įgudę prekiautojai, tačiau dėl koncentracijos į pavienius įvykius jos neturėtų būti pagrindinė viso „Polymarket“ tikslumo priežastis. Vis dėlto tai sustiprina reguliuotojų ir politikų dėmesį prognozavimo rinkoms, ypač kai viešojoje erdvėje daugėja diskusijų dėl aiškesnių taisyklių ir apribojimų.

    Autoriai kritiškai vertina ir dažnai sektoriuje kartojamą teiginį, kad prognozavimo rinkos esą visada išnaudoja minios išmintį. Tyrimo išvada rodo kitokią realybę: tikslumą dažniau užtikrina nedidelė, geriau informuota ir nuosekliai pelninga dalyvių grupė, o dauguma dalyvių veikia kaip likvidumo ir nuostolių „amortizatorius“.