Tag: Prekybos karas

  • Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 50 proc. muitus daugumai iš Kanados įvežamų prekių, argumentuodamas, kad Kanada esą nesąžiningai diskriminuoja amerikietiškus automobilius, alkoholį ir pieno produktus. Baltieji rūmai nurodė, kad sprendimas įsigalios po 30 dienų, paliekant laiko deryboms.

    Naujausi tarifai netaikomi daliai išteklių ir žaliavų, įskaitant energijos produktus, kalio trąšų žaliavas, žuvį bei kritinius mineralus. Tačiau apmokestinimas apima ir prekes, kurios anksčiau buvo apsaugotos nuo importo mokesčių pagal JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą.

    Grėsmė kainoms ir rinkoms

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifai iš esmės yra importo mokestis, kurį įmonės dažnai perkelia pirkėjams per aukštesnes kainas. Dėl to didėja infliacijos rizika, ypač jei brangsta plačiai naudojami vartojimo produktai ir pramonės komponentai.

    Neapibrėžtumas taip pat gali smogti tiekimo grandinėms, kurios tarp JAV ir Kanados per dešimtmečius tapo glaudžiai susietos, ypač automobilių ir dalių sektoriuje. Verslui papildomas iššūkis yra tai, kad dalis gamybos procesų vyksta per abi sienos puses, todėl tarifas gali daugintis keliuose etapuose.

    Kanados reakcija ir atsako scenarijai

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Kanada remia laisvą ir sąžiningą prekybą bei yra pasirengusi intensyvioms deryboms su Vašingtonu. Jis pabrėžė, kad prekybiniai ginčai didina kaštus šeimoms, ypač Jungtinėse Valstijose.

    „Šis prekybos ginčas padidino išlaidas šeimoms, ypač JAV. Kanada pasirengusi intensyviai dirbti, kad išspręstume likusius klausimus abipusei piliečių naudai“, – sakė Markas Carney.

    Tuo metu Ontarijo provincijos vadovas Dougas Fordas viešai įspėjo, kad Kanada gali atsakyti simetriškai, jei tarifai įsigalios. Verslo organizacijos ragina išnaudoti 30 dienų langą deryboms, nes platesnis tarifų karas smogtų abiejų šalių eksportuotojams.

    Politinis ir teisinis fonas JAV

    JAV administracija nurodė, kad prezidentas pasirašė kelis dokumentus, kuriais tarifai pradedami taikyti remiantis senesnėmis prekybos teisės nuostatomis. Kritikai teigia, kad tokie instrumentai gali būti išplėsti ir kitų prekybos partnerių atžvilgiu, sukeldami didelę riziką globaliai prekybai.

    Tarifų politika tampa ir politiniu išbandymu pačiam Trumpui, ypač artėjant Kongreso rinkimams. Demokratų atstovai argumentuoja, kad importo mokesčiai pirmiausia padidina kainas vartotojams ir gali išprovokuoti atsakomąsias priemones prieš sektorius, kuriuos siekiama apsaugoti.

    Tuo pat metu Baltieji rūmai pabrėžia, jog tarifai esą skatina gamybos grįžimą į JAV, nors tokio efekto mastas dažnai priklauso nuo investicijų, darbo rinkos ir alternatyvių tiekėjų galimybių. Per artimiausias savaites pagrindiniu klausimu taps tai, ar abi pusės susitars dėl išimčių ar kompromiso, kad būtų išvengta platesnio prekybos karo.

  • Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamento narys Enginas Eroglu, vadovaujantis EP delegacijai ryšiams su Kinija, teigia, kad Pekino ekonominis modelis turi rimtų spragų. Jo vertinimu, net nedidelis Kinijos prekių patekimo į ES rinką ribojimas galėtų smarkiai paveikti eksportu grindžiamą šalies augimą.

    Politikas pabrėžė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, turi realų svertą derybose su Pekinu. Pasak jo, Kinijos vidaus vartojimas stringa, todėl eksportas į Europą išlieka kritiškai svarbus daugeliui sektorių.

    „Jeigu Europa nors kiek apribotų patekimą į savo rinką, nukentėtų Kinijos įmonės, ypač kai vidaus vartojimas stagnuoja“, – sakė Enginas Eroglu.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino auga, o Europos Komisija signalizuoja, kad vien dialogo gali nepakakti. ES pusė yra numačiusi terminą iki spalio, per kurį tikimasi apčiuopiamų rezultatų siekiant mažinti prekybos disbalansą.

    Europos Komisija yra pranešusi apie ketinimą iki nustatyto termino taikyti vienašales prekybos gynybos priemones, jei importo srautas ir toliau spaustų Europos gamintojus. Praktikoje tai gali reikšti tarifus, kvotas ar papildomas antidempingo priemones konkretiems produktams ir sektoriams.

    Kas keičiasi ES prekybos politikoje

    ES prekybos gynybos priemonės dažniausiai remiasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, kai nustatoma, kad importas daro žalą vietos pramonei. Pastaruoju metu Briuselis vis dažniau kalba ir apie platesnę riziką: perteklinę gamybą, valstybės subsidijas bei nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kontekstas susijęs ir su tuo, kad po JAV 2025 metais įvestų griežtesnių tarifų dalis Kinijos pramonės pertekliaus persiorientavo į Europą. Dėl to didėja spaudimas tokioms šakoms kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir chemijos sektorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos įmonių struktūrines problemas, įskaitant valstybės remiamas neefektyvias bendroves. OECD yra konstatavusi, kad Kinijos įmonės gauna kelis kartus daugiau subsidijų nei įmonės daugelyje OECD šalių, o tai iškraipo tarptautinę konkurenciją.

    Kodėl Pekinui tai jautru

    Enginas Eroglu akcentuoja socialinės įtampos riziką, jei dėl ribojimų įmonės būtų priverstos mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Jo teigimu, tai galėtų tapti politiniu išbandymu Kinijos valdžiai, ypač turint omenyje jaunimo nedarbo problemą.

    „Jau dabar matome didelį jaunimo nedarbą, o Kinijos pasitikėjimas savimi ne visada atspindi realią situaciją“, – sakė Enginas Eroglu.

    Lygiagrečiai ES griežtina ir priežiūrą dėl galimai nesąžiningų praktikų, o skundų dėl importo daromos žalos skaičius auga. Pastaruoju metu ES institucijos ėmėsi tyrimų ir žemės ūkio segmente, kas rodo, kad dėmesys nebėra sutelktas tik į tradiciškai jautrius pramonės sektorius.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra plataus masto prekybos karas, o taisyklėmis grindžiama prekyba ir konkurencijos sąlygų suvienodinimas. Vis dėlto, jeigu sprendimai nebus rasti iki spalio, didesni ribojimai Kinijos eksportui į ES tampa vis realesniu scenarijumi.

  • Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    ES žada griežtinti prekybos apsaugą

    Europos Komisijos prekybos direktorato vadovybės atstovas Denisas Redonnet Europos Parlamento nariams pareiškė, kad Europos Sąjunga iki spalio ketina suaktyvinti priemones prieš pigų importą iš Kinijos. Pasak jo, vien derybos su Pekinu nebus pakankamos, jei ES rinka ir pramonė patirs dar didesnį spaudimą.

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino išlieka aukšta, nes ES siekia apčiuopiamų rezultatų mažinant prekybos disbalansą ir stabdant perteklinių Kinijos gamybos pajėgumų poveikį. Kinija tuo metu perspėja dėl galimų atsakomųjų veiksmų, jei ES imsis ribojimų.

    „Vien dialogo neužteks“, – sakė Denisas Redonnet.

    Taikinys – sektoriai, kuriuos spaudžia importas

    Europos Komisija pabrėžia, kad problema apima ne vieną šaką: spaudimą jaučia plieno, chemijos, staklių, elektronikos ir kiti gamintojai. ES institucijų vertinimu, kai kuriose rinkose kainas lemia didelis subsidijuojamų ar itin pigiai siūlomų prekių srautas.

    Komisija signalizuoja, kad iki spalio gali būti priimami sprendimai, kurie veiktų lygiagrečiai deryboms su Kinija. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį prekybos gynybos instrumentų taikymą, kai kyla grėsmė Europos pramonės bazei ir darbo vietoms.

    Kvotos, muitai ir antidempingo tyrimai

    Plieno sektoriuje ES jau ėmėsi griežtesnio režimo: nuo liepos 1 dienos kai kuriems importuojamo plieno srautams padidinti muitai, taip pat koreguotos kvotos. Komisija leidžia suprasti, kad panašūs apsaugos mechanizmai gali būti pritaikyti ir kitose pramonės šakose, jei importo šuolis bus laikomas žalingu.

    Vis dėlto tokios priemonės ES viduje nėra automatinės: joms dažnai reikia valstybių narių daugumos pritarimo, o interesai skiriasi. Vienos šalys akcentuoja vietos gamintojų apsaugą, kitos labiau rūpinasi pramone, kuri priklauso nuo pigesnių įvežtinių žaliavų ar komponentų.

    Lygiagrečiai Komisija dirba su solidarumo mechanizmu, kuris galėtų amortizuoti poveikį toms valstybėms ar regionams, kuriuos labiausiai paliestų importo banga. Taip pat numatoma intensyvinti darbą „produktas po produkto“ principu, remiantis antidempingo ir antisubsidijų procedūromis.

    Pastaruoju metu ES jau pradėjo naują antidempingo tyrimą dėl kiniškų Pekino anties produktų, argumentuodama, kad rinkoje gali formuotis perteklinis ir kainas iškreipiantis pasiūlos spaudimas. Tokie tyrimai, jei pažeidimai nustatomi, gali baigtis papildomais muitais konkrečioms prekių grupėms.

  • ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    Skundas iš ES gamintojų

    Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl iš Kinijos importuojamos Pekino anties, po to, kai keli ES paukštininkystės sektoriaus atstovai pateikė skundą dėl, jų teigimu, neįprastai žemų kainų. Komisija nurodo, kad importo apimtys ir kainodara gali daryti neigiamą poveikį ES gamintojų pardavimams, kainoms ir rinkos daliai.

    Komisija viešai neįvardijo skundą pateikusių bendrovių, tačiau akcentavo, kad skundas siejamas su įtarimais dėl Kinijos valstybės paramos vidaus gamintojams. Kaip vienas galimų argumentų minimi Kinijos planiniai instrumentai, įskaitant penkmečio žemės ūkio modernizavimo kryptis.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Tyrimo rezultatai gali atverti kelią prekybos apsaugos priemonėms, pirmiausia antidempingo muitams, jei būtų nustatyta, kad produkcija ES rinkoje parduodama dempingo kainomis ir tai daro žalą vietos pramonei. Tokie muitai paprastai taikomi siekiant atkurti, institucijų vertinimu, sąžiningesnes konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau naudojasi prekybos gynybos priemonėmis, ypač ten, kur matomas didelis kainų spaudimas ir sparčiai augantis importas. Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad dėmesys nukreiptas į žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris iki šiol rečiau atsidurdavo ES ir Kinijos prekybinių ginčų epicentre.

    Derybos su Pekinu gali komplikuotis

    Tyrimas pradėtas tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas bando mažinti įtampą po virtinės ginčų dėl rinkos prieigos, viešųjų pirkimų ir investicijų sąlygų. Europos Sąjunga siekia mažinti prekybos disbalansą su Kinija, o kartu didinti spaudimą dėl, ES vertinimu, nepakankamai lygių konkurencijos sąlygų.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje jau buvo pradėjęs derybinį procesą su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao, siekiant apčiuopiamų rezultatų per artimiausius mėnesius. Tačiau naujas tyrimas dėl antienos importo gali tapti papildomu dirgikliu ir apsunkinti kompromiso paieškas.

    „Importo apimtys ir kainos neigiamai veikia ES pramonės pardavimus, kainų lygį ir rinkos dalį“, – teigiama Europos Komisijos pozicijoje.

    Pastarųjų metų kontekste šis žingsnis dera į platesnę ES strategiją griežčiau vertinti subsidijuojamą ar agresyviai įkainotą importą. Anksčiau Europos Sąjunga jau taikė papildomus tarifus Kinijos elektromobiliams, o tai paskatino Kiniją imtis atsakomųjų tyrimų atskirose Europos eksporto kategorijose.

  • Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Vokietija signalizuoja, kad Europos Sąjunga gali imtis griežtesnių prekybos gynybos priemonių Kinijos prekių srautui suvaldyti. Toks Berlyno tonas laikomas svarbiu postūmiu Europos Komisijos planams stiprinti instrumentus, kurie saugotų ES pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.

    Iki šiol Vokietija, turinti didelius eksporto interesus ir jautri Kinijos atsakomųjų veiksmų rizikai, dažniau ragino vengti per griežtų sprendimų. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybės atstovai teigia esantys atviri diskusijoms apie priemones, kurios spręstų vadinamąją perteklinės pasiūlos problemą, kai į ES rinką plūsta pigesnės prekės.

    Kas verčia ES griežtinti poziciją?

    Pagrindinis argumentas yra didėjantis prekybos disbalansas ir spaudimas Europos gamintojams. ES prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko itin didelis, o Europos įmonės skundžiasi, kad kai kuriuose sektoriuose konkurenciją iškraipo valstybinė parama, subsidijos ar palankesnės finansavimo sąlygos Kinijos gamintojams.

    Daugiausia įtampos kelia tokios prekių grupės kaip elektromobiliai, saulės moduliai ir kai kurių kategorijų plataus vartojimo gaminiai. Europos pramonės atstovai teigia, kad agresyvi kainodara mažina investicijų grąžą, didina gamyklų uždarymo riziką ir gali lemti darbo vietų praradimą.

    Kokių priemonių galima tikėtis?

    ES prekybos gynybos priemonės paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, papildomus importo muitus ar kitus reikalavimus, skirtus atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Praktikoje tai gali reikšti ilgesnius tyrimus, griežtesnį subsidijų vertinimą ir greitesnį laikinojo reguliavimo pritaikymą tam tikriems sektoriams.

    Europos Komisijai vis dėlto reikės suvienodinti pozicijas tarp valstybių narių, nes dalis jų siekia kuo griežtesnės apsaugos, o kitos baiminasi, kad atsakomosios Kinijos priemonės paveiktų eksportuotojus. Vokietijos pozicijos pasikeitimas šioje diskusijoje yra svarbus, nes Berlynas tradiciškai laikomas vienu įtakingiausių žaidėjų formuojant ES prekybos kryptį.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    Verslui tai gali reikšti didesnį reguliacinį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir galimus kainų pokyčius importuojamoms prekėms, ypač jei būtų įvesti papildomi muitai. Europos gamintojams tai galėtų suteikti daugiau erdvės konkuruoti, tačiau importuotojams ir prekybos tinklams atsirastų poreikis persiderėti dėl tiekimo, atsargų ir kainodaros.

    Pirkėjams trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas būtų, ar priemonės nepabrangins kai kurių produktų, ypač technologijų ar žaliųjų sprendimų, kurių rinkoje daug importo. Tuo pat metu ES institucijos argumentuoja, kad ilgalaikis tikslas yra ne riboti prekybą, o užtikrinti, kad konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo Europos Komisijos politinės darbotvarkės, konkrečių tyrimų eigos ir valstybių narių sutarimo. Tačiau Berlyno signalas rodo, kad ES diskusija apie Kinijos importo suvaldymą pereina į praktiškesnį, priemonių lygmens etapą.

  • JAV ir Kinija ruošiasi nukirpti milžiniškus muitus: kas slypi už susitarimo ir kas laimės?

    JAV ir Kinija ruošiasi nukirpti milžiniškus muitus: kas slypi už susitarimo ir kas laimės?

    Po metų įtampos – naujas posūkis

    JAV ir Kinija signalizuoja, kad po daugiau nei metus trukusio atsakomųjų priemonių ciklo gali sumažinti tarpusavio muitus dešimčių milijardų eurų vertės prekėms. Apie pasirengimą derėtis dėl abipusių tarifų mažinimo paskelbė Kinijos prekybos institucijos, o procesą turėtų prižiūrėti naujai kuriama prekybos taryba.

    Šis posūkis įvardijamas kaip bandymas stabilizuoti dvišalius ekonominius santykius, kurie 2025 metais buvo tapę vienu svarbiausių pasaulio prekybos neapibrėžtumo veiksnių. Analitikai pabrėžia, kad vien pats dialogo atnaujinimas rinkoms dažnai yra ne mažiau svarbus nei konkretūs skaičiai.

    Kokio masto muitų mažinimas svarstomas

    Kinijos pusė nurodo, kad kalbama apie abipusius tarifų mažinimus panašios apimties produktams, o poveikis paliestų prekes, kurių vertė kiekvienoje pusėje siektų bent 27 000 000 000 eurų. Tai reikštų, kad derybų objektas būtų ne pavienės pozicijos, o platesni prekių krepšeliai.

    Vis dėlto rinkos dalyviai vertina atsargiai: net ir reikšminga suma prekybos mastų kontekste nebūtinai greitai pakeičia ekonomikos augimo trajektoriją. Dėl to svarbiausiu rodikliu taps ne vien tarifas, o tai, ar susitarimas sumažins riziką tiekimo grandinėms ir investicijoms.

    „Tai teigiamas žingsnis teisinga kryptimi: kol abi šalys kalbasi ir siekia stabilizuoti santykius, tai gera žinia pasaulio investuotojams“, – sakė „Pinpoint Asset Management“ ekonomistas Zhiwei Zhang.

    Aviacija, žemės ūkis ir retieji metalai

    Greta tarifų Kinija pranešė ketinanti atnaujinti kai kurių JAV jautienos eksportuotojų registracijas, kurios buvo pasibaigusios įtampos pike. Tokie administraciniai sprendimai paprastai greičiau pajuntami verslui nei plataus masto tarifų persitvarkymas, nes tiesiogiai veikia prekybos srautus.

    Taip pat patvirtinta, kad Kinija planuoja įsigyti 200 orlaivių iš „Boeing“, nors konkretūs modeliai neįvardyti. Aviacijos sandoriai dažnai laikomi ir ekonominiu, ir politiniu signalu, nes apima ilgalaikius įsipareigojimus, aptarnavimo grandines, dalių tiekimą bei darbo vietas.

    Retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų tema, kuri pastaraisiais metais tapo itin jautri dėl eksporto ribojimų ir technologinių sankcijų, kol kas aptarta abstrakčiai. Abi pusės nurodo ketinančios nagrinėti ir spręsti teisėtus bei pagrįstus vienos kitos nuogąstavimus, tačiau konkrečių mechanizmų nepateikia.

    Kodėl šis susitarimas gali būti ribotas

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifų mažinimo poveikis gali būti mažesnis, jei jis apims tik dalį prekių ir nepalies jautriausių sektorių, susijusių su pažangiomis technologijomis, lustais ir strateginėmis žaliavomis. Be to, verslui svarbu ne tik muitų dydis, bet ir taisyklių stabilumas, prognozuojamumas bei rizika, kad priemonės vėl bus sugrąžintos.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos stebės, ar prekybos taryba taps veikiančiu derybų kanalu su aiškiu grafiku ir tarpiniais rezultatais. Jei susitarimas bus įtvirtintas dokumentais ir apims platesnį prekių spektrą, tai galėtų sumažinti kainų spaudimą kai kuriose importo grandyse ir atlaisvinti dalį investicinių sprendimų.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: kokių priemonių Briuselis svarsto imtis, kad apsaugotų rinką?

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: kokių priemonių Briuselis svarsto imtis, kad apsaugotų rinką?

    Kodėl įtampa vėl kyla?

    Europos Komisija intensyvina darbą, siekdama apsaugoti ES gamybą nuo pigaus importo iš Kinijos ir su tuo siejamų darbo vietų praradimo rizikos. Pastaraisiais mėnesiais Briuselyje vis dažniau kalbama apie Kinijos perteklinės gamybos poveikį Europos pramonei.

    Kinijos muitinės duomenys rodo, kad 2026 metų pirmus keturis mėnesius Kinijos prekybos perteklius su ES 27 šalimis išaugo iki maždaug 102 mlrd. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais siekė apie 82 mlrd. eurų. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais buvo pasiekęs 359,9 mlrd. eurų.

    Įtampą didina ir politinis fonas: Pekinas pastarosiomis savaitėmis ne kartą užsiminė apie galimus atsakomuosius veiksmus dėl kelių ES teisės aktų, kurie riboja Kinijos bendrovių prieigą prie bendrosios rinkos. Kinija taip pat apribojo Kinijos įmonių dalyvavimą Europos Komisijos vykdomuose tyrimuose dėl užsienio subsidijų.

    Kokias priemones svarsto Europos Komisija?

    Europos Komisijos nariai planuoja aptarti galimus veiksmus gegužės 29 dieną. Tikslas – atkurti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ir sumažinti priklausomybes, kurios krizės atveju gali tapti strateginiu pažeidžiamumu.

    Viena iš krypčių – mažinti priklausomybę nuo Kinijoje pagamintų kritinių komponentų. Aptariama idėja nustatyti ribas, kiek svarbių detalių ar medžiagų galima įsigyti iš vieno tiekėjo, o likusią dalį nukreipti per kelis alternatyvius tiekimo kanalus.

    Kita kryptis – muitai ir kvotos strateginiuose sektoriuose, kuriuose ES mato nesąžiningos konkurencijos ar perteklinių pajėgumų problemą. ES jau yra sutarusi dėl naujų kvotų ir didesnių muitų plieno importui, o vis daugiau dėmesio krypsta ir į chemijos pramonę, kur Kinijos importas per penkerius metus, remiantis sektoriaus vertinimais, išaugo dešimtimis procentų.

    Tačiau būtent chemijos sektorius iliustruoja dilemą: ES pramonė ne tik konkuruoja su importu, bet ir pati yra priklausoma nuo eksporto į užsienio rinkas, įskaitant Kiniją. Dėl to bet kokios griežtesnės priemonės didina atsakomųjų veiksmų riziką.

    Tyrimai, antidempingas ir vadinamoji prekybos bazuka

    Europos Komisija gali taikyti antidempingo muitus, kai importo kainos laikomos dirbtinai numuštomis, arba antisubsidines priemones, kai nustatoma, kad bendrovės gavo nesąžiningą valstybės paramą. Tokie tyrimai dažnai užtrunka iki 18 mėnesių, o Komisijos prekybos tarnyboms tenka didelis darbo krūvis.

    Dar viena, rečiau naudojama galimybė – Anti-prievartos priemonė, laikoma kraštutiniu įrankiu ekonominio spaudimo atvejais. Ji galėtų leisti imtis griežtesnių ribojimų, pavyzdžiui, apriboti prieigą prie viešųjų pirkimų ar tam tikrų licencijų, tačiau tam reikėtų kvalifikuotos daugumos valstybių narių palaikymo.

    Vienybės klausimas čia yra kertinis, nes ES valstybės narės nevienodai vertina santykius su Kinija. Skirtumai ypač ryškėja telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo srityse, kur ES siekia mažinti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų įrangos naudojimą strateginėse infrastruktūrose.

    Praktinė problema – kaina: Kinijos tiekėjų sprendimai dažnai būna pigesni už europines alternatyvas, o įrangos keitimas reikalauja didelių investicijų. Todėl diskusijose vis dažniau keliama kompensavimo ar finansinės paramos tema, nors aiškių sprendimų dėl finansavimo kol kas nematyti.

    „Mes kovosime dėl kiekvienos Europos darbo vietos ir kiekvienos Europos įmonės, jei matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Galutinis pasirinkimas Briuseliui reiškia balansą tarp rinkos apsaugos ir rizikos, kad atsakomosios priemonės smogs eksportui bei investicijoms. Kuo labiau ES bandys atsiriboti nuo Kinijos, tuo didesnės gali būti politinės ir ekonominės tokio posūkio sąnaudos.

  • Trumpo vizitas Kinijoje: daug pažadų, mažai aiškių susitarimų ir nauji signalai dėl Taivano

    Užuominos apie sandorius, bet mažai detalių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po dviejų dienų susitikimo Pekine su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu grįžta su užuominomis apie galimus susitarimus, tačiau be aiškių proveržių svarbiausiais klausimais, kurie ilgai temdo Vašingtono ir Pekino santykius. Viešuose pasisakymuose daugiausia skambėjo ketinimai, o ne konkretūs įsipareigojimai, todėl tikrasis vizito rezultatas lieka miglotas.

    Pasak Trumpo, buvo aptartos prekybos temos, galimi Kinijos pirkimai iš JAV ir bendra kryptis „stabilizuoti“ dvišalius ryšius, tačiau skaičiai ir terminai liko neįvardyti. Kinijos pusė dalies teiginių viešai nepatvirtino, o tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad bent kol kas kalbama apie politinę žinutę, o ne baigtus susitarimus.

    Taivanas vėl atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausią atgarsį sukėlė Trumpo pareiškimai, kad su Xi Jinpingu plačiai aptarti JAV ryšiai su Taivanu, nors prieš vizitą buvo kartojama, jog šis klausimas nebus darbotvarkės ašis. Trumpas užsiminė, kad svarsto galimybę peržiūrėti JAV ginklų pardavimų Taivanui politiką, pabrėždamas, kad sprendimą žada priimti artimiausiu metu.

    „Sprendimą priimsiu per gana trumpą laiką“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie signalai jautrūs dėl to, kad JAV ilgą laiką laikėsi linijos, jog Taivanui bus tiekiama gynybinė ginkluotė, skirta atgrasymui ir status quo palaikymui. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, todėl bet koks JAV žingsnis, kuris Pekine būtų suprastas kaip paramos stiprinimas, paprastai sukelia diplomatinę įtampą, o bet koks atsitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas spaudimo svertas Taivanui.

    Prekyba, DI ir saugumo darbotvarkė

    Trumpas kalbėjo apie galimus didelius Kinijos pirkimus iš JAV, bet konkrečių apimčių nepateikė, apsiribodamas bendra kryptimi ir miglotais skaičiais. Taip pat buvo minėta idėja stiprinti dvišalį dialogą dėl ekonomikos bei kurti papildomus kanalus, kurie mažintų netikėtumų riziką prekybos santykiuose.

    Atskirai Trumpas patvirtino, kad su Xi Jinpingu aptarė ir dirbtinio intelekto reguliavimo bei praktinio taikymo „apsauginių turėklų“ poreikį. Toks akcentas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didžiosios valstybės DI vertina ne tik kaip konkurencijos sritį, bet ir kaip rizikų šaltinį, apimantį nacionalinį saugumą, technologijų eksporto kontrolę ir informacinę erdvę.

    Vis dėlto keli jautriausi klausimai, dažnai keliantys trintį, aiškaus sprendimo nepasiekė. Tarp jų išliko kibernetinio saugumo įtampos, sintetiniais opioidais susijusios grandinės, taip pat žmogaus teisių tema, kuri JAV ir Kinijos dialoge dažnai tampa politinės retorikos dalimi, bet retai virsta greitais pokyčiais.

    Ką reiškia tokia baigtis?

    Šio vizito rezultatas labiau primena bandymą išlaikyti santykių stabilumą ir „užšaldyti“ eskalaciją, o ne išspręsti giliai struktūrines problemas, susijusias su prekybos disbalansu, subsidijomis, technologijų konkurencija ir karine įtampa Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Tokia logika dažnai reiškia mažus, lengviau parduodamus vidaus auditorijai laimėjimus, o sudėtingiausi klausimai nukeliami į vėlesnes derybų fazes.

    Papildomos reikšmės įgauna ir užuominos apie būsimus aukšto lygio kontaktus, kurie galėtų tęsti dialogą šiais metais. Tačiau kol nėra aiškių rašytinių susitarimų ar abiejų pusių patvirtintų detalių, vizitas išlieka daugiau simbolinis, o rinkoms ir sąjungininkams svarbiausia bus tai, ar realūs sprendimai dėl Taivano ir ekonominių taisyklių iš tiesų bus priimti.

  • Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą atvyko į Pekiną valstybinio vizito, kurį per iškilmingą sutikimo ceremoniją pasitiko Kinijos viceprezidentas Han Zheng. Vizitas, numatytas gegužės 13–15 dienomis, laikomas bandymu stabilizuoti įtemptus Vašingtono ir Pekino santykius.

    Pats D. Trumpas teigė, kad pagrindinis pokalbių su Kinijos vadovu Xi Jinpingu akcentas bus prekyba. Anot jo, JAV sieks susitarimų, kurie paskatintų Kiniją pirkti daugiau amerikietiškų žemės ūkio produktų ir orlaivių, taip mažinant dvišalės prekybos disbalansą.

    Poveikis po prekybos karo

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos prekybos santykius smarkiai apsunkino tarifai, eksporto kontrolės ir technologijų ribojimai, o įmonės abiejose Ramiojo vandenyno pusėse buvo priverstos peržiūrėti tiekimo grandines. Dėl šių priemonių dalis prekybos srautų persiorientavo į kitas rinkas, o verslas aktyviau ieškojo alternatyvių gamybos ir logistikos maršrutų.

    Šio vizito metu abi pusės, tikėtina, sieks bent jau sumažinti neapibrėžtumą, kuris slopina investicijas ir apsunkina ilgalaikius kontraktus. Prekybos klausimai šiuo metu glaudžiai susiję ir su nacionalinio saugumo argumentais, todėl susitarimams paprastai reikia politinės valios iš abiejų sostinių.

    Verslo lyderiai Pekine

    Į Pekiną su D. Trumpu atvyko aukšto rango JAV verslo ir technologijų sektoriaus vadovai. Tarp jų minimi Elonas Muskas, „NVIDIA“ vadovas Jensenas Huangas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat kitų didžiųjų bendrovių vadovai.

    Tokia delegacijos sudėtis signalizuoja, kad šalia politinių pareiškimų bus ieškoma ir praktinių sprendimų dėl prekybos, gamybos grandinių, technologijų eksporto bei prieigos prie rinkų. Technologijų įmonėms Kinija išlieka viena svarbiausių tiek kaip vartotojų rinka, tiek kaip gamybos ekosistemos dalis, tačiau rizikos vertinimas ir reguliacinė aplinka pastaruoju metu tapo griežtesni.

    Ko tikėtis iš susitikimo?

    Nors oficialiai skelbiama, kad dėmesio centre bus prekyba, derybos greičiausiai apims ir platesnį klausimų spektrą, nuo investicijų taisyklių iki aukštųjų technologijų ribojimų. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į pasiektus susitarimus, bet ir į toną bei ženklus, ar abi pusės pasirengusios mažinti įtampą.

    Artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio bus skiriama konkretiems rezultatams, ar pavyks susitarti dėl papildomų Kinijos pirkimų, ar bus paskelbti bendri principai dėl tolimesnių derybų. Net ir riboti susitarimai gali turėti apčiuopiamą poveikį sektoriams, kurie tiesiogiai priklauso nuo tarptautinės prekybos ir globalių tiekimo grandinių.

  • Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Europa tarp dviejų supervalstybių

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas Pekine Europoje vertinamas ne tik kaip dvišalis Vašingtono ir Pekino santykių epizodas. Briuselyje daug svarbiau, ar Europos Sąjunga netaps šalutine derybų auka, kai dėl prekybos, technologijų, energetikos ir saugumo sprendžia kiti.

    Europos diplomatai ir pramonės atstovai baiminasi scenarijaus, kuriame abi supervalstybės pasiekia taktinį susitarimą, o Europos interesai lieka nuošalyje. Tokia padėtis ypač pavojinga tuo metu, kai ES bando mažinti priklausomybes strategiškai svarbiose tiekimo grandinėse.

    Retieji žemės elementai ir pramonės rizika

    Didžiausias trumpalaikis nerimas siejamas su retųjų žemės elementų tiekimu, kuris yra kritiškas elektrinių automobilių, puslaidininkių, atsinaujinančios energetikos įrangos ir gynybos sistemų gamybai. Kinija išlieka dominuojanti šioje grandinėje, todėl eksportą ribojantys sprendimai greitai virsta pramonės išbandymu Europai.

    ES pareigūnai nuogąstauja, kad galimas JAV ir Kinijos susitarimas galėtų prioritetą suteikti amerikiečių prieigai prie Kinijos žaliavų. Tokiu atveju Europa rizikuotų likti labiau pažeidžiama dėl tiekimo sutrikimų, kvotų ar licencijavimo, o tai reikštų tiesioginį spaudimą gamybos apimtims ir kainoms.

    „Kinija, panašu, selektyviai išduoda eksporto licencijas ir išlaiko svertus tiekimo grandinėse, laikomose strategiškai jautriomis, ypač gynybos ar pažangių technologijų srityse“, – sakė konsultacijų bendrovės Arthur Little atstovas Ilya Epikhin.

    Vokietijos pramonė kartu su partneriais Azijoje jau investuoja į alternatyvias tiekimo grandines, tačiau visiškas priklausomybės sumažinimas išlieka ilgo laikotarpio užduotis. Rinkos analitikai pabrėžia, kad naujų telkinių, perdirbimo ir rafinavimo pajėgumų sukūrimas užtrunka, o Kinijos konkurencinį pranašumą palaiko mastas ir valstybės parama.

    Elektromobilių kainos ir „valdomos prekybos“ grėsmė

    Europos sostinėse aptariamas ir kitas nepalankus scenarijus: jei Vašingtonas su Pekinu sutaria dėl vadinamosios valdomos prekybos, ES gali likti priversta absorbuoti pasekmes. Viena jų būtų didesnis kiniškų prekių srautas į Europos rinką, ypač elektromobilių, baterijų ir kitų pramonės gaminių segmente.

    Šis spaudimas jau jaučiamas dėl kainų skirtumų: kiniški elektromobiliai dažnai pagaminami reikšmingai pigiau nei europietiški analogai. Kaip iliustracija, Kinijos kompaktiškas SUV MG4 kai kuriose rinkose kainuoja apie 30 000 eurų, kai panašaus segmento europietiški modeliai, tokie kaip Volkswagen ID.3, startuoja maždaug nuo 40 000 eurų.

    Analitikai neatmeta, kad Trumpo ir Xi derybos gali dar labiau išryškinti dvišalį formatą, kuriame ES balsas menkai girdimas. Tai didina riziką, kad sprendimai bus orientuoti į trumpalaikius politinius ir ekonominius laimėjimus, o ne į platesnį transatlantinį ar daugiašalį suderinamumą.

    „Realistiškai Trumpo ir Xi pokalbiai tampa labai dvišaliai. Ir vienas dalykas aiškus: Trumpas kalbės tik už save“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo Indo Ramiojo vandenyno programos atstovas Jonas Parello-Plessner.

    Prie įtampos prisideda ir tai, kad Donaldas Trumpas signalizuoja apie galimus naujus muitus Kinijos prekėms, ieškodamas būdų pakeisti anksčiau teismų panaikintas priemones. Tuo pat metu Kinija vis dažniau demonstruoja, kad yra pasirengusi atsakyti atsakomosiomis priemonėmis, pasitelkdama savo ekonominius svertus.

    ES institucijos viešai kartoja, kad yra pasirengusios ginti Europos gamintojus ir darbo vietas, jei konkurencija bus vertinama kaip nesąžininga. Tačiau pats Pekino viršūnių susitikimas daugeliui Briuselyje primena nepatogią realybę: reikšminga Europos ekonominės ir pramoninės ateities dalis priklauso nuo dviejų didžiausių pasaulio galių sprendimų.