Tag: Prekybos karas

  • Trumpas prarado Kongreso kontrolę: Europai ir Lenkijai tai gali reikšti naują muitų karo etapą

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose 2026 metų lapkričio 3 dieną demokratai perėmė tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą, o Donaldas Trumpas prarado daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Tai laikoma rimtu smūgiu Baltiesiems rūmams, tačiau automatinio politikos posūkio nereiškia.

    Kaip aprašo Lenkijos portalas WNP.pl, rinkėjų nuotaikas paveikė Irano karas, brangusi energija ir augusios pragyvenimo išlaidos. Viceprezidentas J. D. Vance’as atvirai pareiškė, kad respublikonus „paskandino“ karas.

    Trumpas pripažino, jog karas ir brangstanti nafta galėjo prisidėti prie pralaimėjimo, bet teigė, kad sprendimą pradėti karinius veiksmus priimtų dar kartą. Toks fonas svarbus ir Europai, nes energetika bei prekyba čia persipina su saugumu.

    Europai ir Lenkijai didžiausia intriga – ar susilpnėjęs prezidentas švelnins prekybos politiką, ar priešingai, ieškos naujų svertų. Tekste pabrėžiama, kad muitai gali likti spaudimo priemone, o jų pasekmes pajustų ir įmonės, kurios į JAV tiesiogiai nieko neparduoda.

    Kongresas pasikeitė, bet muitai gali likti

    Po rinkimų finansų rinkos reagavo optimistiškai: „Dow Jones“ šoktelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai tikėjosi didesnio spaudimo mažinti įtampą dėl konflikto su Iranu ir atkurti įprastą laivybą per Ormuzo sąsiaurį.

    Vis dėlto politinė aritmetika Vašingtone nereiškia, kad protekcionizmas baigsis. Straipsnyje aiškinama, jog prezidentas ir toliau turi teisinius instrumentus įvesti muitus be kiekvieno sprendimo tvirtinimo Kongrese, o demokratams gali pritrūkti balsų greitai pakeisti esamą sistemą.

    Demokratai, perėmę daugumą, įgyja kitokius svertus: jie galės formuoti darbotvarkę, kontroliuoti biudžetą ir inicijuoti tyrimus, kviesti pareigūnus į posėdžius bei tikrinti sprendimų dėl muitų priėmimo logiką. Tačiau tai – labiau priežiūros ir spaudimo, o ne tiesioginio politikos atšaukimo kelias.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines

    Lenkijai JAV yra aštunta pagal svarbą eksporto rinka: 2024 metais į ją iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių – tai sudarė 3,3 proc. viso eksporto. Tačiau vien tiesioginis eksportas neparodo realios priklausomybės.

    Dalis regiono įmonių veikia tarptautinėse tiekimo grandinėse: pavyzdžiui, Lenkijoje pagamintas komponentas gali keliauti į Vokietijos gamyklą, o galutinis produktas – į JAV. Tokiu atveju muitai sumažina užsakymus ne tiesiogiai Lenkijos eksportuotojui, o jo partneriui, kuris užsako detales.

    Tekste išskiriamos jautresnės sritys: automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio gaminių atveju tarifai gali būti skaičiuojami nuo visos gaminio vertės, o ne vien nuo metalo dalies – tai iš esmės keičia kaštų struktūrą.

    Kinijos prekės gali plūsti į Europą

    Dar viena grandis – Kinijos perprodukcijos nukreipimas į Europą, kai JAV rinka užsidaro dėl muitų. Tekste pateikiami duomenys, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į Europos Sąjungą išaugo 19 proc.

    Pokyčiai esą jau matomi buitinės technikos rinkoje: nuo 2026 metų sausio iki liepos Kinijos tiekimas į ES augo 12,1 proc., kai tiekimas iš Lenkijos smuko 0,8 proc. Kinija šiame segmente pasiekė daugiau nei 38 proc. rinkos, o Lenkija – 13,2 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių plieno sektoriuje, įvesdama kvotas, o viršijus limitą taikydama 50 proc. muitą. Tekste pabrėžiama, kad dalis lemiamų sprendimų dėl apsaugos priemonių ir antidempingo procedūrų gali persikelti į Briuselį.

    Strateginiai metalai ir dujos tampa derybų valiuta

    Prekybos konfliktai veikia ir žaliavų srautus: jei plienas, aliuminis ar varis nekeliauja į JAV, perteklius gali krypti į Europą, darydamas spaudimą kainoms ir apsunkindamas vietos gamintojų padėtį. Tačiau didžiausia rizika siejama su sunkiai pakeičiamomis žaliavomis, reikalingomis elektronikai, energetikai, baterijoms ir gynybos pramonei.

    Tekste minimi retųjų žemių metalai, galis, germanis ir grafitas – sritys, kuriose Kinijos pozicija yra stipri. Nurodoma, kad JAV ir Kinijos prekybinio „paliaubų“ laikotarpis, susijęs su dalies ribojimų sustabdymu, pratęstas tik iki 2027 metų sausio 10 dienos.

    Energetikos dimensija taip pat svarbi: dėl karo regione katariško SGD srautai per Ormuzo sąsiaurį beveik sustojo, o Europa su Azija ėmė konkuruoti dėl amerikietiškų krovinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD.

    Europos dujų kainų kontekste pateikiama, kad spalio pradžioje TTF kaina viršijo 70 eurų už MWh, kai metų pradžioje buvo apie 41 eurą. Taip pat minima, jog ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 71 proc., palyginti su 87 proc. penkerių metų vidurkiu.

    Galiausiai keliama mintis, kad susilpnėjęs vidaus politikoje JAV prezidentas nebūtinai švelnins kursą užsienyje: užsienio politikos srityje jis išlaiko plačias prerogatyvas. Europai tai reiškia, kad vien muitų tema gali persipinti su energetiniais sandoriais, saugumo garantijomis ir žaliavų prieinamumu.

  • JAV ir Kinija ruošia Xi ir Trumpo susitikimą Šendžene: įtampa dėl prekybos ribojimų

    JAV ir Kinija pradėjo intensyvesnes konsultacijas prieš numatytą prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą, kuris planuojamas lapkričio 18–19 dienomis Šendžene, APEC viršūnių susitikimo metu.

    Kinijos vicepremjeras He Lifeng per vaizdo pokalbį pareiškė „rimtą susirūpinimą“ JAV taikomais prekybos ribojimais. Tuo pat metu Vašingtonas ragina Pekiną įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, rašo Kinijos agentūra „Xinhua“.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pabrėžė, kad tolesnė pažanga priklausys nuo „konkrečių rezultatų“ ir kad Jungtinės Valstijos stebės, kaip Kinija laikosi susitarimų.

    Šios žinutės siunčiamos itin jautriu metu: abi pusės derasi dėl tarpusavio prekybos sąlygų, o bet koks susitarimų neįgyvendinimas gali reikšti užsitęsusį neapibrėžtumą globaliose tiekimo grandinėse ir žaliavų rinkose.

    Vašingtonas spaudžia dėl ankstesnių įsipareigojimų

    JAV pusė akcentuoja, kad Kinija turėtų nedelsdama ir pilnai įgyvendinti įsipareigojimus, sutartus Pusane. Anot JAV pranešimo, būtent praktinis susitarimų vykdymas bus pagrindinis kriterijus vertinant tolesnį dvišalių derybų progresą.

    Jamiesonas Greeris taip pat išskyrė sritis, kuriose Vašingtonas tikisi konkrečių veiksmų: tai žemės ūkio produkcijos pirkimai, retųjų žemių metalai ir kiti svarbūs mineralai.

    Pekinas sieja importą su muitų mažinimu

    Kinija savo ruožtu signalizuoja esanti pasirengusi didinti importą iš JAV, tačiau tai sieja su tarpusavio muitų mažinimo susitarimu. Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling nurodė, kad kalbama apie abipusę muitų redukciją, kurios vertė būtų 30 mlrd. JAV dolerių kiekvienai pusei.

    Vis dėlto šis planas dar nėra galutinai užbaigtas. JAV teigia, kad tam reikalingos teisinės procedūros, todėl artimiausiomis savaitėmis pagrindiniu klausimu išlieka ne pažadai, o realus sprendimų įtvirtinimas.

    APEC susitikimas Šendžene – svarbus derybų taškas

    Numatomas Xi ir Trumpo susitikimas APEC viršūnių susitikime laikomas proga patikrinti, ar šalys pajėgios suvaldyti prekybinius nesutarimus. Dabartinės konsultacijos vertinamos kaip pasirengimas deryboms aukščiausiu lygiu.

    Tekste taip pat primenamas 2025 metų spalį Pietų Korėjos Pusane sudarytas prekybos susitarimas, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2027 metų sausio 10 dienos. Juo numatyta švelninti JAV muitus mainais į Kinijos nuolaidas dėl kritinių žaliavų eksporto ir, be kita ko, amerikietiškos sojos pirkimų.

  • D. Trumpas prarado Kongreso kontrolę, bet muitų politika Europai ir Lenkijai gali smogti iš naujo

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po 2026 metų lapkričio 3 dieną vykusių vidurio kadencijos rinkimų prarado kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose – demokratams perėmus Atstovų Rūmus ir Senatą.

    Tai smūgis Baltiesiems rūmams, tačiau Europai tai nebūtinai reiškia greitą prekybos įtampos pabaigą. Kaip rašo portalas WNP.pl, Vašingtone pasikeitusi politinė pusiausvyra gali atnešti ne „atšilimą“, o naują prekybos karo etapą.

    Respublikonų pralaimėjimą, pasak viceprezidento J. D. Vance’o, lėmė karas su Iranu ir jo kaina rinkėjams – brangstanti energija bei augančios pragyvenimo išlaidos. Pats Trumpas pripažino, kad naftos kainų šuolis galėjo prisidėti prie rinkimų rezultato, bet teigė, jog sprendimą dėl karinių veiksmų priimtų ir vėl.

    Europos pramonei, įskaitant Lenkijos gamintojus ir tiekėjus, svarbiausia žinia ta, kad prezidentas vis dar turi instrumentų spaudimui per muitus, o netiesioginis poveikis gali paliesti ir į JAV tiesiogiai neeksportuojančias įmones.

    Trumpas prarado Kongresą, bet ne muitų svertus

    Iš karto po rinkimų rinkos sureagavo optimistiškai: kitą dieną „Dow Jones“ ūgtelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai ėmė tikėtis didesnio spaudimo mažinti įtampą su Iranu ir normalizuoti laivybą per Ormūzo sąsiaurį.

    Vis dėlto pasikeitusi dauguma Kongrese automatiškai nereiškia protekcionizmo pabaigos. Prezidentas, remdamasis JAV prekybos teisės nuostatomis, gali įvesti ar plėsti muitus ir be kiekvieno atskiro Kongreso balsavimo.

    Tekste cituojami ekspertai pabrėžia, kad demokratų dauguma gali sustiprinti administracijos kontrolę, inicijuoti tyrimus ir riboti veiksmus per biudžetą, tačiau jai gali neužtekti balsų, kad būtų lengvai panaikintos jau galiojančios tarifų schemos ar įveiktas prezidento veto.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines, o ne per tiesioginį eksportą

    Lenkijos atveju tiesioginis eksportas į JAV sudaro palyginti nedidelę dalį – 2024 metais į Ameriką iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių, tai buvo 3,3 proc. viso eksporto.

    Tačiau tiesioginės statistikos neparodo, kiek Lenkijos verslas priklauso nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Gamintojas Lenkijoje gali neparduoti nė vieno produkto JAV, bet tiekti komponentus Vokietijos gamyklai, kuri galutinę produkciją eksportuoja už Atlanto – ir tuomet muitai atsisuka prieš visą grandinę.

    Tarp jautriausių sektorių minimos automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio produktų atveju tarifas gali būti skaičiuojamas nuo visos gaminio vertės, o ne tik nuo metalo dalies – tai gali reikšti esminį kainos skirtumą.

    Kinijos prekės gali dar agresyviau plūsti į Europą

    Kita JAV muitų pusė – produkcija, kuriai užsidaro JAV rinka, ieško alternatyvų kitur. Vienas pagrindinių taikinių tokiu atveju yra Europa, todėl konkurencinis spaudimas gali augti ir Lenkijos, ir kitų ES šalių gamintojams.

    Tekste pateikiama, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į ES išaugo 19 proc. Pokyčiai jau juntami buitinės technikos rinkoje: 2026 metų sausį–liepą Kinijos AGD tiekimas į ES paaugo 12,1 proc., o tiekimas iš Lenkijos sumažėjo 0,8 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių – pavyzdžiui, plieno importui pradėti taikyti papildomi kontingentai, o viršijus limitą numatytas 50 proc. muitas. Tai reiškia, kad daug kas spręsis ne tik Vašingtone, bet ir Briuselyje – per apsaugos bei antidempingo procedūras.

    Didžiausia rizika – strateginiai metalai ir energijos kainos

    Prekybos konfliktas veikia ne tik galutinių prekių konkurenciją: jis gali perbraižyti ir žaliavų srautus. Jei metalai, tokie kaip plienas, aliuminis ar varis, nepatenka į JAV, jų perteklius gali būti nukreiptas į Europą, o tai spaustų kainas ir didintų įtampą vietos gamintojams.

    Dar rimtesnė rizika siejama su žaliavomis, kurias sunku pakeisti – metalais, reikalingais elektronikai, energetikos įrangai, baterijoms ir gynybos pramonei. Čia itin svarbus Kinijos vaidmuo, nes Pekinas kontroliuoja kai kurių strategiškai svarbių medžiagų eksporto ribojimus.

    Kartu energetikos rinką stipriai veikia karas su Iranu: sutrikimai Ormūzo sąsiauryje riboja Kataro SGD srautus, todėl Europa ir Azija konkuruoja dėl JAV krovinių. Tekste nurodoma, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD, tačiau kainų stabilumą lemia ne tik kontraktai, bet ir konkurencija bei geopolitika.

    Europa „nuolaidų tarifo“ gali ir nesulaukti

    Nors Trumpas susilpnėjo vidaus politikoje, tai nereiškia, kad jis švelnins kursą tarptautinėje arenoje. JAV prezidentas išlaiko svarbias užsienio politikos prerogatyvas, o Kongreso svertai labiau susiję su biudžetu, paskyrimais ir tarptautinių susitarimų ratifikavimu.

    Tekste pabrėžiama, kad spaudimas Europai dėl prekybos, saugumo ar gynybos išlaidų gali išlikti, o kai kuriais atvejais net didėti. Lenkijai tai svarbu ne tik ekonominiu, bet ir saugumo požiūriu – ypač stebint JAV poziciją Ukrainos atžvilgiu ir platesnę regiono geopolitiką.

    Bendra išvada Lenkijos pramonei – net jei tiesioginis eksportas į JAV nėra didelis, pasekmės gali ateiti per Vokietijos tiekimo grandines, kinų prekių antplūdį į ES ir energijos bei strateginių žaliavų rinkų sukrėtimus. Tai spaudimas, kurį verslas gali pajusti greičiau nei politiniai sprendimai duos ilgalaikių teigiamų efektų.

  • ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    Europos Parlamento narių delegacija vizito Pekine metu paragino Kiniją riboti pigaus eksporto srautus į Europos Sąjungą ir persvarstyti ekonomikos modelį, paremtą sparčiu pardavimų į užsienį augimu. Pasak europarlamentarų, toks modelis ES tampa vis sunkiau pakeliamas dėl poveikio darbo vietoms ir pramonės konkurencingumui.

    Į Kiniją vyko 12 Europos Parlamento narių, o pagrindinė žinutė Kinijos pareigūnams buvo aiški: po neseniai pasiekto susitarimo dėl kiniškų hibridinių automobilių importo reikia analogiškų sprendimų ir kituose sektoriuose. Briuselis siekia, kad prekybos santykiai būtų labiau subalansuoti, o konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Europos Sąjungos prekybos deficitas su Kinija, europarlamentarų teigimu, pasiekė rekordinius 360 milijardų eurų ir toliau didėja. ES institucijos akcentuoja, kad dalis kiniškos produkcijos į Europą patenka itin konkurencingomis kainomis, o tai didina spaudimą Europos gamintojams ir jų tiekimo grandinėms.

    Susitarimas dėl hibridų – tik pradžia

    Pagal spalį pasiektą susitarimą ES turėtų taikyti šaliai specifines kvotas, kurios leistų per metus į ES rinką įvežti iki 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių. Numatyta, kad toks režimas galiotų ketverius metus, o metinis koregavimas būtų 6 proc., siekiant amortizuoti staigius importo šuolius.

    Vis dėlto europarlamentarai pabrėžia, kad vien automobilių sektoriaus sureguliavimas esminio prekybos disbalanso neišspręs. Dėl to keliami lūkesčiai, kad panašūs instrumentai gali būti taikomi ir kitoms pramonės šakoms, kuriose Europos įmonės jaučia augantį spaudimą.

    Įvardytos rizikos darbo vietoms

    Vokietijos socialistų europarlamentaras Berndas Lange, vadovaujantis Europos Parlamento prekybos komitetui, po susitikimų Pekine teigė, kad susitarimas dėl hibridų yra atspirties taškas siekiant sąžiningesnės prekybos. Pasak jo, ES aiškiai signalizavo, kad tikisi tokio pat požiūrio ir kituose sektoriuose.

    „Susitarimas dėl hibridinių automobilių importo yra geras atspirties taškas stabilizuojant sąžiningą prekybą ir kuriant naudą žmonėms, tačiau tikimės, kad ateityje tuo pačiu keliu eis ir daugiau sektorių“, – sakė Berndas Lange.

    Prancūzijos liberalų europarlamentaras Pascalis Canfinas, Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas prekybos santykių su Kinija klausimais, taip pat akcentavo, kad dabartinė dinamika kelia struktūrinių grėsmių. Jo teigimu, ES siekia aiškesnių įsipareigojimų, kurie sumažintų pramonės išstūmimo ir darbo vietų praradimo riziką.

    „Kinijos eksporto modelis Europos Sąjungai tiesiog nėra tvarus“, – sakė Pascalis Canfinas.

    ES ruošia ir politinius svertus

    ES institucijos pripažįsta, kad tradicinės prekybos priemonės ne visada spėja su rinkos pokyčiais, todėl didėja politinio lygmens sprendimų svarba. Europos Komisijai duotas politinis mandatas svarstyti vienašales kvotas ir tarifus chemijos bei pramonės įrangos importui, kai kurių valstybių vertinimu, labiausiai pažeidžiamose srityse.

    Kartu tęsiamos derybos su Kinija, kurios, pagal dabartines gaires, turėtų vykti bent iki 2027 metų kovo, kai ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius planuoja susitikti su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao. ES taip pat toliau remiasi tikslinėmis, produktas po produkto vykdomomis priemonėmis, tačiau dalis valstybių narių tai laiko nepakankamu atsaku į plataus masto konkurencinį spaudimą.

    Po susitikimo su 27 ES prekybos ministrais Marošas Šefčovičius akcentavo, kad lyderiai nerimauja dėl galimų didelių darbo vietų praradimų. Jo teigimu, vien ekonominių argumentų nebeužtenka, todėl sprendimai vis labiau įgauna geopolitinį ir pramonės politikos matmenį.

    „Turime veikti ne tik tradicinėmis prekybos priemonėmis, bet ir taikyti aiškiai politinį požiūrį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

  • ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    Europos Sąjunga ir Kinija po įtemptų derybų pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama pristabdyti kiniškų hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių srautą į ES bei supaprastinti retųjų žemių eksporto licencijavimą. Apie tai pranešė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pasak jo, susitarimas žymi pirmojo derybų etapo pabaigą ir rodo, kad Briuselis kol kas renkasi diplomatinį kelią, tačiau kartu spaudžia Pekiną dėl struktūrinio prekybos santykių perbalansavimo. Kitą savaitę susitarimo detales ketinama aptarti ES vadovų susitikime Briuselyje.

    ES pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie išaugusį prekybos disbalansą su Kinija ir riziką Europos pramonei, kai rinką užlieja pigesnė importinė produkcija. Ši įtampa ypač aštri automobilių sektoriuje, kuriame Europoje svarbi ne tik gamyba, bet ir plati tiekimo grandinė bei darbo vietos.

    Kas sutarta dėl automobilių?

    Pagal paskelbtą informaciją, šalys sutarė „moderuoti“ Kinijos hibridų ir įkraunamų hibridų eksportą į Europos Sąjungą. M. Šefčovičius teigė, kad tai atvertų galimybę mažinti tokių automobilių eksportą daugiau nei perpus.

    Europos Komisija tokį žingsnį pristato kaip dalį platesnės politikos, kuria siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas. Europos sostinėse daugėja raginimų turėti priemonių, kurios leistų greitai reaguoti, jei būtų nustatomos nesąžiningos prekybos praktikos ar valstybinė parama, iškreipianti konkurenciją.

    Susitarimo fone Europos Sąjunga taip pat yra užsiminusi apie galimas atsakomąsias priemones, jei pažanga pasirodytų nepakankama. Todėl galutinis susitarimo poveikis priklausys nuo to, kaip tiksliai bus įgyvendintos kvotos, kontrolės mechanizmai ir priežiūra.

    Retosios žemės: jautriausia grandis

    Antra susitarimo dalis susijusi su retosiomis žemėmis ir nuolatiniais magnetais, kurie svarbūs elektromobilių pavaroms, vėjo jėgainių generatoriams, elektronikai ir gynybos pramonei. M. Šefčovičius teigė, kad Kinija sutiko toliau palengvinti eksporto licencijavimą.

    ES seniai pripažįsta, kad priklausomybė nuo Kinijos kritinėse žaliavose yra strateginė rizika. Pastarųjų metų sprendimai riboti kai kurių žaliavų eksportą, taip pat geopolitinė įtampa, paskatino Europą spartinti tiekimo diversifikavimą, investicijas į perdirbimą ir atsargų kaupimo modelius.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu būtent licencijų režimas ir realus žaliavų srautas į Europą gali turėti tiesioginės įtakos gamybos planams. Automobilių ir atsinaujinančios energetikos sektoriai ypač jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo trikdžius.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Vairuotojams svarbiausias klausimas išlieka kainos ir pasirinkimas. Jei importo ribojimai sumažins pigesnių kiniškų modelių pasiūlą, dalyje segmentų konkurencija gali silpnėti, o kainos spaudimas mažėti.

    Kita vertus, ES siekia apsaugoti vietos gamintojus ir tiekėjus, kad šie galėtų investuoti į elektrifikaciją, baterijų tiekimo grandines ir naujas technologijas. Ilgainiui tai gali reikšti stabilesnę pramonės bazę Europoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu sprendimų kaina dažnai pasimato rinkoje.

    Europos Komisija pabrėžia, kad derybose svarbus ir abipusis rinkos atvėrimas. Teigiama, jog susitarimas turėtų pagerinti ES produktų patekimą į Kinijos rinką, o tai aktualu tiek automobilių komponentų gamintojams, tiek maisto ar vartojimo prekių eksportuotojams.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kokias konkrečias taisykles patvirtins ES lyderiai ir ar abi pusės laikysis numatytų įsipareigojimų. Nuo to priklausys, ar susitarimas taps realiu lūžio tašku, ar tik laikinu kompromisu prieš naują įtampos etapą.

  • ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    Bruselio spaudimas Pekinui auga

    Europos Sąjungos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius trečiadienį vyksta į Pekiną dviejų dienų derybų, kuriomis siekiama perbalansuoti prekybos santykius, Briuselio vertinamus kaip palankius Kinijai. Vizitas vyksta didėjant įtampai dėl pigaus importo srautų, kurie, ES teigimu, daro spaudimą Europos gamintojams.

    Komisaro susitikimai su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao rengiami tuo metu, kai ES prekybos deficitas su Kinija, kaip nurodoma, pasiekė apie 1 mlrd. eurų per dieną. Artėjant spalio terminui, ES vadovai tikisi iš Pekino išgirsti konkrečius įsipareigojimus, kurie sumažintų disbalansą.

    Terminai ir kvotos: ko siekia ES

    Europos Komisija dar birželio mėnesį pradėjo derybas, skirtas spręsti tai, ką pareigūnai vadina prekybą iškraipančiu eksportu iš Kinijos, ir Pekinui iškėlė spalio terminą apčiuopiamai pažangai. Pagrindinis klausimas – prieiga prie ES vidaus rinkos ir priemonės, galinčios pristabdyti tam tikrų prekių importo šuolius.

    Briuselis spaudžia svarstyti konkrečioms produktų grupėms taikomas importo kvotas, tačiau iki šiol jam nepavyko įtikinti Pekino riboti eksporto. Kinija atmetė ES siūlymą dėl savanoriškų eksporto apribojimų elektromobiliams, o tai dar labiau paryškino skirtingus šalių požiūrius į problemos sprendimą.

    Galimos griežtesnės priemonės ir atsakomieji žingsniai

    Rugsėjo pradžioje M. Šefčovičius perspėjo, kad, jei per šį mėnesį nebus pasiekta apčiuopiamos pažangos, tarp ES lyderių gali sustiprėti politinis judėjimas už griežtesnes priemones. Pasak jo, derybomis siekiama sprendimo, tačiau ES tikisi labai konkrečių rezultatų.

    „Bandau tai padaryti per derybas, bet jie turi pateikti mums labai konkrečius rezultatus“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo ir dėl abipusių tyrimų: Europos Komisija inicijavo kelis patikrinimus dėl nesąžiningos praktikos ir taikė antidempingo muitus Kinijos bendrovėms. Tuo pat metu Kinija pradėjo tyrimą dėl ES chemijos produktų, o tai Briuselyje vertinama kaip galimas atsakas į europinius tyrimus Kinijos chemijos gamintojams.

    Kitą savaitę Briuselyje vyksiančio ES vadovų susitikimo išvakarėse iš M. Šefčovičiaus laukiama aiškios krypties ir priemonių kontūrų, kurie leistų greitai reaguoti į ekonomines grėsmes. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat ragino turėti instrumentą, kuris prireikus leistų imtis itin greitų veiksmų dėl prieigos prie vidaus rinkos.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai šią savaitę pasiekia itin svarbų etapą: Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, per kurį tikisi iš Pekino gauti apčiuopiamų sprendimų dėl prekybos disbalanso mažinimo. Į Pekiną aukšto lygio deryboms vyksta ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, o netrukus po to Kinijos klausimas bus vienas pagrindinių ir ES lyderių darbotvarkėje.

    ES pareigūnai viešai pabrėžia, kad dabartinė padėtis tampa sunkiai tvari: Bendrija susiduria su itin dideliu prekybos deficitu su Kinija, o spartėjanti pigių importo prekių banga didina spaudimą Europos pramonės bazei. Šiame kontekste daugėja kalbų apie naujas apsaugos priemones ir griežtesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Ko ES tikisi iš derybų?

    Per pastarąsias savaites ES ir Kinijos pareigūnai derėjosi techniniu lygmeniu, tačiau dabar, pasak Briuselio, reikalingi politiniai sprendimai. Šefčovičiaus susitikimuose su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao siekiama susitarti dėl konkrečių įsipareigojimų, kurie realiai mažintų disbalansą ir pristabdytų Europos rinką užplūstančių žemų kainų prekių poveikį vietos gamintojams.

    Vienas jautriausių klausimų – galimi importo ribojimo mechanizmai pagal produktų grupes. Briuselis ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką, bet kartu išvengti atviro prekybos karo, kuris smogtų tiek eksportuotojams, tiek vartotojų kainoms ir investicijų klimatui.

    ES pusėje derybose svarbi ir tiekimo saugumo tema. Retieji žemės elementai, plačiai naudojami automobilių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų sektoriuose, tebėra viena iš didžiausių Bendrijos priklausomybių nuo Kinijos, todėl Briuselis siekia didesnio aiškumo dėl jų eksporto stabilumo.

    Vokietijos posūkis ir Prancūzijos spaudimas

    Valstybių narių pozicija Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu kinta, o reikšmingiausias signalas – ryškėjantis Berlyno ir Paryžiaus suartėjimas. Jei anksčiau Vokietija atsargiau vertino griežtesnes priemones, dabar kartu su Prancūzija vis dažniau kalba apie būtinybę pilnai pasitelkti ES prekybos gynybos priemones ir kurti naujus instrumentus greitesniam atsakui.

    Diskusijose aptariamas ir modelis, kai Europos Komisija galėtų aktyvuoti naują priemonę, o ją sustabdyti būtų galima tik tada, jei tam neprieštarautų kvalifikuota dauguma. Tokia schema, ES sostinių vertinimu, leistų greičiau reaguoti į sistemines rizikas, tačiau kartu kelia klausimų dėl politinės kontrolės ir galimos eskalacijos.

    Ne visos šalys žengia tuo pačiu tempu: dalis valstybių narių, siekiančių pritraukti Kinijos investicijas, išlieka atsargesnės. Vis dėlto bendras tonas Briuselyje griežtėja, nes pramonės konkurencingumo tema vis dažniau siejama ir su ekonominio saugumo darbotvarke.

    Ar artėja platesnis prekybos konfliktas?

    Europos pramonės atstovai vis garsiau ragina imtis ryžtingų veiksmų, net jei tai didina atsakomųjų žingsnių riziką. Verslo organizacijos pabrėžia, kad priklausomybės nuo vienos tiekimo krypties mažinimas trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti, tačiau neveikimas ilgainiui būtų brangesnis ir ekonomiškai, ir saugumo požiūriu.

    „Net jei priklausomybių mažinimas reiškia kaštus, neveikimas ilgalaikėje perspektyvoje kainuotų gerokai daugiau ir būtų neatsakingas saugumo politikos požiūriu“, – teigiama Vokietijos pramonės federacijos vertinime.

    Europos Komisija paraleliai ieško duomenų ir iš pačių įmonių: rengiamos konsultacijos dėl galimų priemonių, kurios padėtų diversifikuoti tiekimą tais atvejais, kai priklausomybė nuo vienos šalies tiekėjų kelia riziką. Tuo pačiu Briuselis tęsia tyrimus dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos, o tai kelia įtampą Pekinui.

    Kinija savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimai turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir užtikrinti interesų pusiausvyrą. Toks tonas rodo, kad Pekinas sieks išlaikyti prieigą prie ES rinkos, tačiau nenori priemonių, kurios būtų suvokiamos kaip vienašališki apribojimai.

    „Kinijos pozicija nuosekli: bet koks sprendimas tarp Kinijos ir ES turi užtikrinti interesų pusiausvyrą, atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir abiejų pusių vidaus teisę“, – nurodė Kinijos atstovas.

    Artimiausios dienos bus testas, ar derybose įmanoma pasiekti kompromisą be eskalacijos. Jei konkrečių susitarimų nebus, Briuselyje vis dažniau svarstoma, kad kitas žingsnis gali būti platesnis priemonių paketas, kuris paliestų ne tik atskiras prekių grupes, bet ir pačią ES rinkos prieigos logiką.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir naujas DI dialogo mechanizmas

    Kinijos ir JAV vadovų susitikimas Vašingtone baigėsi konkrečiais ekonominiais ir politiniais susitarimais. Pekinas skelbia, kad abi pusės sutiko mažinti tarpusavio muitus prekėms, kurių bendra vertė siekia apie 25 500 000 000 eurų.

    Kartu numatyta įsteigti dvišalę prekybos tarybą ir pagreitinti ankstesnių susitarimų įgyvendinimą. Šie žingsniai vertinami kaip bandymas stabilizuoti santykius po kelių metų prekybinių įtampų ir abipusių ribojimų.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitikimo dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė sukurti formalų JAV ir Kinijos dialogo mechanizmą, skirtą vertinti DI naudą ir rizikas, taip pat įsteigti tiesioginį komunikacijos kanalą nenumatytiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu numatytas 2026 metų lapkritį. Analitikų teigimu, tokio tipo kanalas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant eskalacijos riziką, kai DI pritaikymas persikelia į kibernetinio saugumo, gynybos ir kritinės infrastruktūros sritis.

    Tarptautiniai signalai ir politinė simbolika

    Susitikimo komunikatuose paliesti ir tarptautiniai klausimai, įskaitant Irano branduolinę programą bei laivybos tarptautiniuose vandens keliuose laisvę. Taip pat paskelbta, kad abu vadovai ketina remti ir asmeniškai dalyvauti artėjančiuose APEC susitikimuose Kinijoje bei G20 renginiuose JAV.

    Simboliniu akcentu tapo žinia apie dviejų didžiųjų pandų perdavimą JAV zoologijos sodui Atlantoje. Be to, pranešta apie planus pasirašyti karinį memorandumą dėl krizinės komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

    Susitikimo kontekstas rodo dvi lygiagrečias kryptis: ekonomikos srityje siekiama sumažinti trintį, o technologijų fronte bandoma sukurti bent minimalias taisykles ir kontaktų linijas. Rinkoms svarbiausia, ar muitų mažinimas ir dialogas dėl DI virs realiais sprendimais, o ne vien deklaracijomis.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir DI dialogo mechanizmas

    Pekino ir Vašingtono susitarimai

    Kinijos užsienio reikalų ministerija po Xi Jinpingo valstybinio vizito JAV paskelbė dokumentą, kuriame išskiriami aštuoni Vašingtono susitikimo rezultatai. Pagrindinis akcentas – abiejų šalių siekis stabilizuoti santykius ir susitarti dėl konkrečių ekonominių bei technologinių taisyklių.

    Dokumente teigiama, kad lyderiai sutarė stiprinti konstruktyvius Kinijos ir JAV ryšius, paremtus abipuse pagarba, sąžiningumu ir tarpusavio nauda. Toks tonas rodo bandymą sumažinti įtampas, kurios pastaraisiais metais labiausiai išryškėjo prekybos ir aukštųjų technologijų srityse.

    Muitai, prekyba ir nauja taryba

    Ekonominėje dalyje nurodoma, kad patvirtintas abipusis muitų mažinimas, kurio vertė siekia 30 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro apie 27,6 mlrd. eurų.

    Taip pat numatyta pratęsti anksčiau pasiektus susitarimus ir sukurti dvišalę Prekybos tarybą, kuri turėtų prižiūrėti įgyvendinimą. Tokie žingsniai rinkoms dažniausiai siunčia signalą, kad abi pusės ieško ne vien politinių deklaracijų, bet ir techninių sprendimų, mažinančių neapibrėžtumą verslui.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitarimų dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė įsteigti formalų JAV ir Kinijos DI dialogo mechanizmą, skirtą vertinti technologijos naudą ir rizikas bei aptarti reguliavimo kryptis.

    Numatytas ir atskiras komunikacijos kanalas galimiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis, valdyti. Pasak Kinijos pusės, kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu planuojamas 2026 metų lapkritį, o tai leidžia tikėtis reguliaraus, o ne vienkartinio formato.

    Narkotikų kontrolė, Iranas ir simboliniai gestai

    Kinijos URM teigimu, tarp apčiuopiamų rezultatų įvardyta ir teisėsaugos bendradarbiavimo pažanga: bendros pastangos esą prisidėjo prie naujų psichoaktyviųjų medžiagų bei cheminių pirmtakų prekybos tinklų išardymo ir dešimčių įtariamųjų sulaikymo.

    Tarptautinėje darbotvarkėje akcentuota, kad Iranas turėtų laikytis įsipareigojimų neplėtoti branduolinio ginklo, taip pat pabrėžta laisvos laivybos ir mokesčių nediktavimo tarptautiniuose vandens keliuose tema. Be to, lyderiai deklaravo ketinimus dalyvauti artėjančiuose APEC ir G20 viršūnių susitikimuose.

    Susitikimą lydėjo ir simbolika: kinų žiniasklaida skelbė, kad JAV zoologijos sodui Atlantoje perduotos dvi didžiosios pandos Ping Ping ir Fu Shuang. Tuo pat metu pranešta apie planus artimiausiu metu pasirašyti karinį memorandumą dėl krizių komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

  • Konjako gamintojai ant išlikimo ribos: tarifai iš Kinijos ir JAV smogė 140 mln. butelių rinkai

    Konjako gamintojai ant išlikimo ribos: tarifai iš Kinijos ir JAV smogė 140 mln. butelių rinkai

    Konjaką spaudžia du frontai

    Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantės regione, baigiantis konjako vynuogių derliui, augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Istorinis, apie 300 metų siekiantis gėrimas gaminamas tik šiame regione, tačiau jo ateitį lemia ne tik orai, bet ir geopolitika.

    Gamintojai teigia atsidūrę tarp Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinės įtampos bei JAV tarifų politikos. Sektorius ypač pažeidžiamas, nes didžioji produkcijos dalis realizuojama užsienyje.

    Skaičiuojama, kad apie 98 proc. konjako pagaminama eksportui už ES ribų. Didžiausia rinka išlieka JAV, o Kinija ilgą laiką buvo antra pagal svarbą, todėl bet koks rinkų susiaurėjimas iškart persiduoda ūkiams ir tiekimo grandinei.

    Pardavimai smuko dešimtimis milijonų

    Pastaraisiais metais konjako pardavimų kreivė ryškiai leidžiasi žemyn. Nurodoma, kad pardavimai nuo 2023 metų susitraukė nuo maždaug 230 mln. iki 140 mln. butelių, o tai reiškia didelį smūgį regionui, kuriame daugelis ūkių dirba su ilgalaikėmis investicijomis.

    „Tikėjomės gero derliaus, bet galiausiai sausra padarė savo: ekonomiškai tai 30–40 proc. mažesnis derlius nei įprastai“, – sakė vynuogių augintojas Matthieu Augier.

    Sausra šįkart paradoksaliai tapo ir tam tikru pasiūlos stabdžiu, nes mažesnis derlius priartino gamybą prie krentančios paklausos. Vis dėlto tai neišsprendžia pagrindinės problemos, kai rinkos užsidaro dėl politinių sprendimų, o ne vartotojų skonio pokyčių.

    Kinijos atsakas ir JAV tarifas

    Gamintojai nuosmukį sieja su prekybos konfliktais, kurie konjaką pavertė spaudimo priemone. Po ES sprendimų dėl kiniškų elektromobilių Kinija ėmėsi veiksmų prieš europietišką brendį ir nustatė papildomus muitus, kurie kai kuriais atvejais siekė iki 34,8 proc.

    „Tapome šalutine žala prekybos kare: kai mus susiejo su anti kiniška politika, vartotojai ir platintojai pradėjo trauktis“, – sakė Nacionalinio tarpprofesinio konjako biuro vadovas Raphaël Delpech.

    Antrą smūgį sudavė JAV, kurios sudaro apie pusę konjako eksporto. Po naujo JAV ir ES susitarimo daugeliui europinių prekių, įskaitant konjaką, pritaikytas 15 proc. tarifas, o tai didina kainą lentynoje ir kelia riziką importuotojams.

    Regiono ekonomika ir prašoma ES pagalba

    Konjako ekosistema Prancūzijoje siejama su maždaug 70 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Be ūkininkų ir distiliuotojų, nuo šio sektoriaus priklauso statinių meistrai, logistikos įmonės, žemės ūkio rangovai ir prekybos namai, brandinantys bei parduodantys gėrimą.

    Siekiant prisitaikyti prie mažesnės paklausos, įgyvendinamos vynmedžių išrovimo programos, numatančios nuolatinį arba laikiną plotų mažinimą. Vis dėlto įsitraukimas ribotas, nes vynuogynas daugeliui šeimų yra ilgalaikė investicija ir paveldas, planuojamas keliems dešimtmečiams.

    Pramonė kreipėsi į Europos Komisiją, diskusijos vyksta ir su Prancūzijos valdžia, tačiau sektorius akcentuoja esminį klausimą: jei ES prekybos politika provokuoja atsakomąsias priemones, reikia aiškaus solidarumo mechanizmo labiausiai nukentėjusiems.

    Gamintojai tikisi, kad atsigavimas pirmiausia priklausys nuo JAV rinkos, o Kinijos sugrįžimas, jų vertinimu, gali užtrukti ilgiau. Tuo metu ūkiams svarbiausia išlieka nuspėjamumas, nes konjako gamyboje sprendimai priimami metams į priekį, o brandinimas skaičiuojamas dešimtmečiais.