Tag: Prekybos politika

  • Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija kreipėsi į Europos Sąjungos valstybes nares, ragindama peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą vadinamąjį Made in Europe teisės aktą. Pasak Kinijos misijos Briuselyje prekybos ir ekonomikos ministro Suo Pengo, Pekinas per savo ambasadas perdavė pastabas nacionalinėms vyriausybėms ir tikisi, kad projektas bus koreguojamas.

    Europos Komisija šį pasiūlymą pristatė 2026 metų kovą, o dabar jį svarsto valstybės narės ir Europos Parlamentas. Dokumentas skirtas griežtinti sąlygas užsienio bendrovėms, siekiančioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investuoti į strategines sritis, todėl Briuselyje jis plačiai vertinamas kaip nukreiptas pirmiausia į Kinijos įmones.

    Kas numatyta Made in Europe projekte

    Pagal siūlomą vadinamąjį Pramonės pagreitinimo aktą viešuosiuose pirkimuose prioritetas būtų teikiamas Europoje pagamintiems produktams tuose sektoriuose, kuriuos ES laiko strategiškai svarbiais. Tarp jų minimos automobilių pramonė, žaliosios technologijos ir energijai imlios šakos, tokios kaip aliuminio ar plieno gamyba.

    Kita projekto dalis apimtų užsienio tiesiogines investicijas: numatoma papildomai vertinti ir sąlygas taikyti investicijoms, viršijančioms 100 milijonų eurų, tokiose srityse kaip baterijos, elektromobiliai, saulės moduliai ir kritinės žaliavos. Taip ES siekia stiprinti vietines tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Projektas taip pat numato, kad įmonėms iš šalių, turinčių daugiau nei 40 proc. pasaulinės rinkos dalį konkrečiame sektoriuje, galėtų būti keliami papildomi reikalavimai. Tarp jų įvardijamos jungtinės veiklos su Europos partneriais, technologijų perdavimo sąlygos ir įsipareigojimas dalį darbo vietų kurti ES darbuotojams.

    Pekino žinutė Briuseliui

    Kinija teigia, kad siūlomos nuostatos yra diskriminacinės ir iškraipo konkurenciją, o jų logika prieštarauja atviro prekybos režimo principams. Pekinas taip pat akcentuoja, kad ES esą taiko dvigubus standartus, kai kalbama apie technologijų perdavimą ir rinkos atvirumą.

    „Jeigu ES laikysis šio baudžiamojo požiūrio ir diskriminuos Kinijos įmones, Kinija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Suo Pengas.

    Anksčiau tą pačią savaitę Kinijos prekybos ministerija viešai paskelbė svarstanti atsaką, jei ES judės pirmyn be reikšmingų pakeitimų. Tokie signalai rodo, kad prekybinė įtampa gali persikelti į konkrečius sektorius, kuriuose Kinijos gamintojai yra stiprūs, o Europa siekia spartinti pramonės transformaciją.

    ES viduje – skirtingos pozicijos

    Europos Sąjungoje dėl projekto nėra vieningos nuomonės. Prancūzija siekia griežtesnių vietinės kilmės reikalavimų, kad viešieji pirkimai labiau stiprintų Europos gamintojus ir pramonę, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Tuo metu Vokietija ir dalis kitų valstybių ragina laikytis platesnio požiūrio ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su panašiai mąstančiais partneriais, o ne vien ribojimams. Kritikai taip pat perspėja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali didinti projektų kainą ir mažinti prieigą prie inovacijų, ypač sparčiai kintančiose technologijų grandinėse.

    Projekte numatytas ir abipusiškumo principas: ES viešųjų pirkimų rinka būtų labiau atveriama toms šalims, kurios suteikia panašias galimybes Europos įmonėms. Kinija pripažįsta, kad tokio susitarimo su ES šiuo metu nėra, tačiau teigia esanti pasirengusi derėtis dėl dvišalio susitarimo ir ragina Briuselį reaguoti kuo greičiau.

    Įtampa dėl Made in Europe iniciatyvos papildo platesnį ES ir Kinijos ekonominių santykių persitvarkymą, kai Europa vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą, strateginę autonomiją ir kritinių sektorių apsaugą. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų konflikto riziką ir kartu atlieptų ES siekį stiprinti savo pramonės bazę.

  • Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisijoje įsibėgėja seniai strigusi aukščiausių pareigūnų rokiruotė, kuri tapo įmanoma pritaikius vidinį sprendimą dėl vienos iš svarbiausių figūrų perkėlimo. Iki šiol pokyčius stabdė paprasta problema: nebuvo pakankamai tinkamų pozicijų, kad būtų galima „perstumdyti“ vadovus be institucinių ir procedūrinių kliūčių.

    Pagrindinis pokyčių taškas – už prekybos politiką atsakingos Generalinės direktorato vadovės Sabine Weyand karjeros posūkis. Pasak kelių su procesu susipažinusių šaltinių, jai sukurta nauja vyresniosios patarėjos pareigybė Europos Komisijos Generaliniame sekretoriate, kuri formaliai leidžia pradėti platesnę paskyrimų grandinę.

    Pagal šį planą Sabine Weyand realiai neturėtų dirbti Generaliniame sekretoriate – numatoma, kad ji bus komandiruota į Europos universitetinį institutą Florencijoje, kur užsiims dėstymu. Tuo pat metu ji išliks apmokama pagal Europos Sąjungos institucijų darbo užmokesčio taisykles, todėl sprendimas vertinamas kaip administracinė „apėjimo“ schema, leidžianti pajudinti įstrigusią sistemą.

    „Tai trijų krypčių muzikinės kėdės“, – sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas, apibūdindamas, kaip vienas paskyrimas automatiškai atlaisvina kitą poziciją ir sukuria domino efektą.

    S. Weyand pasitraukimas atveria kelią prekybos direktorato vadovavimą perimti Ditte Juul Jørgensen, iki šiol vadovavusiai energetikos sričiai. Jos perėjimas sukuria naują vakuumą energetikos vadovybėje, o šią vietą užpildo Céline Gauer, anksčiau dirbusi reformų ir investicijų generaline direktore.

    C. Gauer laikoma artima Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen bendražyge ir anksčiau buvo minima tarp kandidatų į įtakingą konkurencijos politikos vadovės poziciją. Vis dėlto šis postas galiausiai atiteko Anthony Whelan, o tai papildomai suformavo paskyrimų logiką ir galimas karjeros trajektorijas Komisijos viršūnėse.

    Rokiruotės grandinę užbaigia Declan Costello, iš ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pereinantis į reformų ir investicijų sritį. Tai pirmas toks ryškesnis aukščiausio lygmens postų perstatymas nuo 2019 metais pradėjusios dirbti Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos kadencijos, todėl jis atidžiai stebimas ir dėl galimų politinių, ir dėl administracinių pasekmių.

    Europos Komisijos vidaus struktūroje tokie paskyrimai svarbūs ne tik personalo klausimu. Generaliniai direktoratai formuoja Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo kryptį nuo prekybos derybų iki energetinio saugumo, o vadovų kaita dažnai reiškia ir skirtingą valdymo stilių, prioritetų akcentus bei santykių su valstybėmis narėmis dinamiką.