Kinija kreipėsi į Europos Sąjungos valstybes nares, ragindama peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą vadinamąjį Made in Europe teisės aktą. Pasak Kinijos misijos Briuselyje prekybos ir ekonomikos ministro Suo Pengo, Pekinas per savo ambasadas perdavė pastabas nacionalinėms vyriausybėms ir tikisi, kad projektas bus koreguojamas.
Europos Komisija šį pasiūlymą pristatė 2026 metų kovą, o dabar jį svarsto valstybės narės ir Europos Parlamentas. Dokumentas skirtas griežtinti sąlygas užsienio bendrovėms, siekiančioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investuoti į strategines sritis, todėl Briuselyje jis plačiai vertinamas kaip nukreiptas pirmiausia į Kinijos įmones.
Kas numatyta Made in Europe projekte
Pagal siūlomą vadinamąjį Pramonės pagreitinimo aktą viešuosiuose pirkimuose prioritetas būtų teikiamas Europoje pagamintiems produktams tuose sektoriuose, kuriuos ES laiko strategiškai svarbiais. Tarp jų minimos automobilių pramonė, žaliosios technologijos ir energijai imlios šakos, tokios kaip aliuminio ar plieno gamyba.
Kita projekto dalis apimtų užsienio tiesiogines investicijas: numatoma papildomai vertinti ir sąlygas taikyti investicijoms, viršijančioms 100 milijonų eurų, tokiose srityse kaip baterijos, elektromobiliai, saulės moduliai ir kritinės žaliavos. Taip ES siekia stiprinti vietines tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.
Projektas taip pat numato, kad įmonėms iš šalių, turinčių daugiau nei 40 proc. pasaulinės rinkos dalį konkrečiame sektoriuje, galėtų būti keliami papildomi reikalavimai. Tarp jų įvardijamos jungtinės veiklos su Europos partneriais, technologijų perdavimo sąlygos ir įsipareigojimas dalį darbo vietų kurti ES darbuotojams.
Pekino žinutė Briuseliui
Kinija teigia, kad siūlomos nuostatos yra diskriminacinės ir iškraipo konkurenciją, o jų logika prieštarauja atviro prekybos režimo principams. Pekinas taip pat akcentuoja, kad ES esą taiko dvigubus standartus, kai kalbama apie technologijų perdavimą ir rinkos atvirumą.
„Jeigu ES laikysis šio baudžiamojo požiūrio ir diskriminuos Kinijos įmones, Kinija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Suo Pengas.
Anksčiau tą pačią savaitę Kinijos prekybos ministerija viešai paskelbė svarstanti atsaką, jei ES judės pirmyn be reikšmingų pakeitimų. Tokie signalai rodo, kad prekybinė įtampa gali persikelti į konkrečius sektorius, kuriuose Kinijos gamintojai yra stiprūs, o Europa siekia spartinti pramonės transformaciją.
ES viduje – skirtingos pozicijos
Europos Sąjungoje dėl projekto nėra vieningos nuomonės. Prancūzija siekia griežtesnių vietinės kilmės reikalavimų, kad viešieji pirkimai labiau stiprintų Europos gamintojus ir pramonę, ypač energetikos transformacijos kontekste.
Tuo metu Vokietija ir dalis kitų valstybių ragina laikytis platesnio požiūrio ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su panašiai mąstančiais partneriais, o ne vien ribojimams. Kritikai taip pat perspėja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali didinti projektų kainą ir mažinti prieigą prie inovacijų, ypač sparčiai kintančiose technologijų grandinėse.
Projekte numatytas ir abipusiškumo principas: ES viešųjų pirkimų rinka būtų labiau atveriama toms šalims, kurios suteikia panašias galimybes Europos įmonėms. Kinija pripažįsta, kad tokio susitarimo su ES šiuo metu nėra, tačiau teigia esanti pasirengusi derėtis dėl dvišalio susitarimo ir ragina Briuselį reaguoti kuo greičiau.
Įtampa dėl Made in Europe iniciatyvos papildo platesnį ES ir Kinijos ekonominių santykių persitvarkymą, kai Europa vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą, strateginę autonomiją ir kritinių sektorių apsaugą. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų konflikto riziką ir kartu atlieptų ES siekį stiprinti savo pramonės bazę.
