CP v2

Tag: Prekybos politika

  • Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija traukiasi nuo prancūzų iniciatyvos, kuria Europos Sąjunga buvo raginama griežtinti prekybos gynybos priemones Kinijos atžvilgiu. Apie tai Berlyne pareiškė šalies ekonomikos ir prekybos ministras Carlosas Cuerpo, pabrėžęs, kad politinio pritarimo dokumentui šiuo metu nėra.

    Ministro žodžiai reiškia akivaizdų kurso koregavimą po to, kai Ispanija buvo minima tarp didžiųjų ES ekonomikų, pritarusių Prancūzijos parengtam pozicijos dokumentui Europos Komisijai. Jame siūlyta aktyviau naudoti tyrimų pajėgumus, stiprinti prekybos apsaugos instrumentus ir svarstyti naują priemonę rinkos iškraipymams mažinti.

    „Šiame etape nebuvo jokio konkretaus politinio palaikymo jokiam neformaliam dokumentui“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Ispanijos atsargumas išryškėjo likus nedaug laiko iki Europos Komisijos diskusijų, kuriose tikimasi pradėti platesnį ES santykių su Kinija peržiūros etapą. Pastaraisiais metais Bendrija vis dažniau kalba apie poreikį saugoti pramonę nuo itin konkurencingų importo srautų ir mažinti strategines priklausomybes, ypač sektoriuose, susijusiuose su žaliąja ir skaitmenine transformacija.

    C. Cuerpo Berlyne akcentavo, kad ES turėtų ne tik stiprinti savo instrumentus, bet ir tęsti dialogą su Pekinu. Jo teigimu, tikslas turėtų būti mažinti dvišalius prekybos disbalansus ir aiškiau susitarti dėl sąžiningesnių konkurencijos sąlygų, o ne vien didinti konfrontaciją.

    „Turime kalbėtis lygiaverčiai, iš vienodų pozicijų su Kinija ir JAV. Turime įsitraukti į dialogą su Kinijos institucijomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Greitas Madrido pozicijos pasikeitimas parodo, kaip sudėtinga ES suformuoti vieningą liniją Kinijos atžvilgiu. Dalis valstybių narių siekia ryžtingesnių veiksmų prieš rinkos iškraipymus ir valstybės remiamą konkurenciją, tačiau kitos, palaikančios pragmatiškesnius ryšius su Pekinu, baiminasi atsakomųjų priemonių ir neapibrėžtumo verslui.

    Ispanija dažnai laikoma viena atviresnių Kinijos investicijoms ES šalių, ypač energetikos transformacijos grandinėse ir gamybos projektuose. Dėl to Madridas siekia derinti pramonės apsaugos ambicijas su tikslu pritraukti kapitalą ir technologijas, kartu išvengiant sprendimų, kurie galėtų apsunkinti eksportuotojų padėtį ar padidinti įtampą tiekimo grandinėse.

    ES institucijoms rengiantis sprendimams, tikėtina, kad diskusijos suksis apie tai, kiek griežtai ir kokiomis priemonėmis Bendrija turėtų reaguoti į konkurencinį spaudimą, kartu paliekant erdvės deryboms. Ispanijos signalas rodo, kad kompromiso paieškos tarp valstybių narių gali būti ne mažiau svarbios nei pati politika Kinijos atžvilgiu.

  • ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    Europos Komisija ieško paramos didesnėms galioms riboti pigių, valstybės remiamų Kinijos prekių srautą į ES ir tikisi, kad šį kartą svarstykles nusvers Vokietija. Briuselyje vertinama, kad Vokietijos pramonės sunkumai ir lėtas augimas gali pakeisti Berlyno ilgai laikytą atsargesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

    Vokietija daugelį metų vengė žingsnių, galinčių supykdyti Pekiną, nes bijojo atsakomųjų priemonių, kurios smogtų eksportuotojams. Tačiau augant spaudimui dėl darbo vietų ir investicijų praradimo, Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie būtinybę turėti greitesnius ir tikslesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Kas keistųsi ES prekybos gynyboje?

    Diskusijų centre yra idėja sukurti vadinamąjį perteklinės gamybos instrumentą, kuris leistų operatyviau reaguoti, kai į ES rinką plūsta valstybės subsidijuotos prekės ir spaudžia kainas. Tokios priemonės papildytų jau veikiančius antidempingo ir antisubsidijų mechanizmus, tačiau būtų labiau pritaikytos greitiems, sektoriams jautriems sprendimams.

    Europos Komisija akcentuoja, kad siekiama europinio, o ne pavienių valstybių požiūrio: sprendimai turėtų mažinti strateginę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kartu saugoti pramonės konkurencingumą. Praktikoje tai reikštų daugiau galimybių riboti rinką užliejančius produktus, kai nustatoma nesąžininga konkurencija.

    Vokietijos dilema: rinka Kinijoje ir spaudimas namuose

    Didžiausia įtampa kyla dėl Vokietijos ekonominio modelio: jos pramonė, ypač automobilių sektorius ir chemijos pramonė, yra glaudžiai susiję su Kinijos rinka. Dalis didžiųjų koncernų baiminasi, kad griežtesnės ES priemonės išprovokuotų Pekino atsaką, kuris galėtų paveikti pardavimus, tiekimo grandines ar žaliavų prieinamumą.

    Kita vertus, Vokietijos vidaus politikoje stiprėja reikalavimai apsaugoti darbo vietas ir pramoninę bazę, o įmonės vis garsiau kalba apie konkurenciją su pigesniais importais. Komisija skaičiuoja, kad būtent šis vidinis spaudimas Berlyne gali tapti lūžio tašku, kai kompromisai dėl griežtesnių priemonių taps politiškai įmanomi.

    Kokie sprendimai laukia artimiausiu metu?

    Europos Komisijos vadovybė planuoja aptarti iniciatyvas gegužės 29 dieną, o vėliau jas pateikti ES lyderiams birželio 18–19 dienomis vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime Briuselyje. Jei Vokietija pritartų, tai sustiprintų šalių, siekiančių aktyvesnės prekybos gynybos, pozicijas ir pagreitintų naujų priemonių įteisinimą.

    Vis dėlto greito ir vienareikšmio susitarimo nesitikima: dalis valstybių narių akcentuoja riziką eksportui ir atsakomosioms Kinijos priemonėms, o verslas Europoje nėra vieningas. Briuselyje vis dažniau kartojama, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o turėti patikimą, proporcingą atsaką atvejams, kai konkurencija tampa sistemingai nesąžininga.

    „Tai būtina diskusija vis sudėtingesniu geopolitikos ir geoekonomikos laikotarpiu. Susiduriant su iššūkiais, mums reikia europinio požiūrio“, – sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.

  • ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    Europos Sąjunga ankstyvą trečiadienio rytą pasiekė kompromisą dėl teisės akto, kuris įgyvendintų su Jungtinėmis Valstijomis suderėtą prekybos susitarimą. Derybos Strasbūre užtruko ilgiau nei penkias valandas, o susitarimas laikomas žingsniu, galinčiu padėti išvengti naujos muitų eskalacijos tarp abiejų ekonominių blokų.

    Pagal pernai suderėtą politinį susitarimą ES sutiko panaikinti tarifus daliai JAV pramonės ir kai kurioms žemės ūkio prekėms, o Vašingtonas turėjo apriboti muitus daugumai Europos eksporto iki 15 proc. Vis dėlto šio plano įtvirtinimas teisėje strigo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais viešai didino spaudimą, grasindamas naujais tarifais.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Europos Komisijai suteikiama galimybė, Europos Parlamentui ar valstybei narei paprašius, stabdyti susitarimo taikymą, jei Jungtinės Valstijos iki 2026 metų pabaigos nesumažintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai. Būtent metalų sektorius tapo didžiausiu ginčo tašku, nes šioje srityje JAV muitai, remiantis paskutiniais sprendimais, gali siekti iki 50 proc.

    Galutiniame tekste taip pat numatyta, kad Europos Komisija metų pabaigoje pateiks ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie JAV plieno tarifų taikymą. Jei būtų konstatuota neatitiktis, Komisija vertintų, ar pagrįsta laikinai sustabdyti susitarimą, kad būtų apsaugoti ES interesai.

    Susitarime įrašyta ir vadinamoji galiojimo pabaigos nuostata: planuojama, kad jis baigtų galioti 2029 metų gruodį. Toks terminas mažina ilgalaikę reguliacinę riziką, bet kartu palieka erdvės politinėms permainoms ateityje.

    Įtampa dėl automobilių ir politiniai riboženkliai

    Derybų foną stiprino Vašingtono signalai, kad kantrybė senka: buvo viešai grasinta nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. tarifą europietiškiems automobiliams. Toks scenarijus būtų skaudžiausiai palietęs eksportuotojus ir tiekimo grandines, nes transatlantinė prekyba apima milžinišką prekių srautą ir tiesiogiai veikia pramonės planavimą bei investicijas.

    Į tekstą taip pat įtraukti apsauginiai mechanizmai, leidžiantys Komisijai pradėti tyrimus, jei importo srautai keltų rimtą grėsmę vietos pramonei. Tyrimai galėtų būti inicijuoti pačios Komisijos sprendimu arba kelių ES valstybių prašymu, o jų išvada galėtų baigtis daliniu ar visišku susitarimo stabdymu.

    Kita vertus, Parlamentas siekė papildomų sąlygų, susietų su politine įtampa dėl Trumpo pareiškimų apie Danijai priklausantį Grenlandijos regioną, tačiau ši nuostata į galutinį kompromisą nebuvo įtraukta. ES valstybių sostinės argumentavo, kad susitarime turi likti tik prekybos klausimai, o ne platesni geopolitiniai įsipareigojimai.

    Kas laukia toliau

    Dokumentas keliaus į Europos Parlamento plenarinį balsavimą, kuris numatytas birželio 15–18 dienomis Strasbūre. Nors didžiausia frakcija Europos Parlamente signalizuoja paramą, dalis liberalų ir kairiųjų europarlamentarų išlieka kritiški ir neatmeta galimybės balsuoti prieš.

    Praktinė kompromiso reikšmė verslui yra dvejopa: iš vienos pusės, atsiranda daugiau aiškumo dėl bendrų tarifų lubų ir prekybos krypties, iš kitos pusės, išlieka priklausomybė nuo JAV sprendimų dėl plieno ir aliuminio. Dėl to galutinę susitarimo vertę lems ne tik balsavimas Parlamente, bet ir tai, ar iki 2026 metų pabaigos bus realiai sumažinti ginčijami muitai.

    „ES dar kartą parodė, kad esame patikimas prekybos partneris, kuris laikosi įsipareigojimų“, – sakė ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius.

  • Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija rengia naujus siūlymus, kuriais siekiama mažinti Europos Sąjungos ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir apsaugoti vietos pramonę nuo pigių importo srautų. Briuselis svarsto griežtesnę prekybos gynybos politiką, kuri artimiausiu metu turėtų pasiekti ES lyderių darbotvarkę.

    Komisijos prekybos generalinio direktorato pareigūnams pavesta parengti labiau veiksmingą ir ryžtingą prekybos gynybos paketą. Pagrindinis tikslas – greičiau identifikuoti sektorius, kuriuose importas galimai daro žalą ES gamintojams, ir, jei reikia, taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Kas konkrečiai svarstoma?

    Vienas iš svarstomų kelių – daugiau vadinamųjų apsaugos tyrimų, kai vertinama, ar importas didėja taip, kad iškreipia konkurenciją ir smukdo vietos gamybą. Tokiais atvejais ES gali įvesti tarifines kvotas ar kitus ribojimus, panašiai kaip anksčiau buvo taikyta kai kuriems plieno gaminiams.

    Kitas svarbus elementas – vadinamasis perteklinės pasiūlos arba perteklinių pajėgumų instrumentas, nukreiptas į valstybės subsidijuojamas įmones, kurios gamina didžiulius strateginių prekių kiekius ir taip spaudžia kainas. Komisijoje pripažįstama, kad toks mechanizmas gali kelti teisinių rizikų tarptautinės prekybos taisyklių kontekste, todėl ieškoma tvirtesnio pagrindimo ir formuluočių.

    Kodėl tai daroma dabar?

    Briuselyje stiprėja nerimas dėl deindustrializacijos, kai dalis gamybos ir darbo vietų nyksta dėl globalios kainų konkurencijos, energijos kainų ir lėtesnių investicijų. Tuo pat metu ES pramonės šakos, ypač susijusios su švariosiomis technologijomis, automobilių tiekimo grandinėmis ir chemijos sektoriumi, vis dažniau akcentuoja nesąžiningos konkurencijos rizikas.

    Politiniu lygmeniu Komisijai svarbu užsitikrinti valstybių narių palaikymą, ypač tų, kurios tradiciškai atsargiau vertina prekybos santykių aštrinimą su Kinija. Tačiau didėjant įtampoms dėl kritinių žaliavų, technologijų tiekimo grandinių ir strateginės autonomijos, atsiranda daugiau argumentų greitesniems sprendimams.

    Ką tai reikštų verslui ir vartotojams?

    Jei būtų plečiami apsaugos tyrimai ir atsirastų naujos kvotos ar muitų priemonės, tai galėtų pakeisti kainodarą bei tiekimą atskirose rinkose. ES įmonėms tai reikštų papildomą apsaugą nuo dempingo ar subsidijuotos produkcijos, tačiau importuotojams ir daliai gamintojų, priklausomų nuo kiniškų komponentų, galėtų išaugti kaštai.

    Komisija pabrėžia, kad siekiama ne uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Artimiausios diskusijos tarp komisarų ir vėlesnės ES Vadovų Tarybos deliberacijos turėtų parodyti, kiek toli Briuselis pasirengęs eiti ir kokiems sektoriams pirmiausia bus taikomos naujos priemonės.

  • JAV automobilių pramonė ragina Trumpą: neatverkite rinkos kiniškiems automobiliams

    Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu automobilių gamintojai, tiekėjai, profsąjungos ir dalis Kongreso narių siunčia vieną aiškią žinią Baltiesiems rūmams: neleisti kiniškiems automobiliams lengviau patekti į JAV rinką.

    Šis raginimas sustiprėjo po D. Trumpo anksčiau išsakytos minties, kad jam būtų palanku, jei Kinijos gamintojai statytų gamyklas JAV ir kurtų darbo vietas. Automobilių sektorius baiminasi, jog tokios derybos gali baigtis susitarimu, kuris atvertų kelią Kinijos investicijoms ir vėliau masinei kiniškų modelių pasiūlai.

    Du argumentai: saugumas ir darbo vietos

    Demokratų senatorė Elissa Slotkin viešai paragino prezidentą nepasirašyti susitarimo, kuris leistų Kinijos gamintojams įsitvirtinti JAV automobilių rinkoje. „Prašau nesudaryti blogo susitarimo“, – sakė ji.

    Politikai ir pramonės atstovai akcentuoja dvi pagrindines rizikas: nacionalinį saugumą ir vietos gamybos konkurencingumą. Dalis įstatymų leidėjų argumentuoja, kad šiuolaikiniai automobiliai yra sujungti įrenginiai, renkantys duomenis apie judėjimą, vietą ir aplinką, todėl kyla klausimų, kam ir kur tie duomenys gali būti perduodami.

    Įstatyminės iniciatyvos prieš kiniškus modelius

    JAV Senate svarstoma Connected Vehicle Security Act iniciatyva, kuria siekiama riboti ar blokuoti kiniškų transporto priemonių patekimą į šalį dėl duomenų rinkimo ir kibernetinio saugumo grėsmių. Panašių siūlymų yra ir Atstovų Rūmuose, o kai kurie jų numato dar griežtesnius ribojimus, apimančius ir pramonės partnerystes su Kinijos įmonėmis.

    Pasak agentūros Reuters, pastaruoju metu laiškus su raginimu išlaikyti barjerus pasirašė dešimtys demokratų ir respublikonų Atstovų Rūmuose. Tai rodo retą dvipartinį sutarimą klausimu, kuris apima ir prekybos politiką, ir nacionalinio saugumo darbotvarkę.

    Europa kaip perspėjimas JAV

    Automobilių sektorius JAV aiškina norintis išvengti scenarijaus, kurį, jų teigimu, jau mato Europoje: didėjanti Kinijos gamintojų dalis ir spaudimas kainoms. Dėl aukštų naujų automobilių kainų JAV rinka jautriau reaguoja į pigesnius modelius, todėl Kinijos gamintojų įėjimas, ypač elektrinių automobilių segmente, galėtų greitai pakeisti konkurencinę pusiausvyrą.

    Pramonės organizacijos pabrėžia, kad Kinijos gamintojų konkurencinis pranašumas siejamas ne vien su technologijomis, bet ir su ilgalaike valstybės parama bei subsidijomis. Kritikai teigia, jog tokia situacija gali išstumti vietos gamybą ir susilpninti tiekimo grandines, kurios laikomos strategiškai svarbiomis.

    Reuters skelbia, kad JAV administracija viešai signalizavo neplanuojanti švelninti taisyklių, susijusių su sujungtų automobilių reguliavimu, o Kinijos investicijos automobilių sektoriuje vertinamos itin atsargiai. Vis dėlto pramonė nerimauja, kad derybose prezidentas gali pasilikti manevro laisvę, o bet koks sprendimas dėl gamyklų reikštų realius pokyčius jau po kelerių metų.

  • Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Stéphane’as Séjourné perspėjo, kad šalys, kurios neįsileidžia Europos įmonių į savo rinkas, neturėtų tikėtis lengvos prieigos prie ES viešųjų pirkimų ir sutarčių. Pasak jo, ES vis garsiau svarsto kryptį, kuri daugiau mokesčių mokėtojų pinigų paliktų Europoje.

    Šis požiūris siejamas su vadinamąja Europos pirmenybe, kai projektams, finansuojamiems iš ES biudžeto ar kitų bendrų fondų, būtų labiau teikiama pirmenybė gamintojams ir tiekėjams iš ES. Idėja pristatoma kaip atsakas į didėjančią konkurenciją ir riziką prarasti kritines gamybos grandines.

    Kas yra Europos pirmenybė?

    Séjourné argumentuoja, kad be aktyvesnių priemonių Europa gali prarasti kontrolę tokiose srityse kaip švariosios technologijos, automobilių pramonė ir branduolinė energetika. Jo teigimu, didėjanti pasaulinė įtampa ir subsidijų varžybos skatina ES šalis ieškoti būdų, kaip sustiprinti vietos gamybą ir atsparumą.

    „Jei neatsakysime į nesąžiningą konkurenciją, Europa rizikuoja prarasti kritinių gamybos grandinių kontrolę“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Europos pirmenybė ES diskusijose nėra nauja, tačiau dabar ji įgauna didesnį politinį svorį, ypač kalbant apie strategines pramonės šakas. Tačiau dalis valstybių narių baiminasi, kad pernelyg griežti reikalavimai galėtų pabranginti projektus, apsunkinti tiekimą ir sukelti trintį su partneriais.

    Viešieji pirkimai kaip derybų svertas

    Séjourné siūlo viešuosius pirkimus vertinti ne tik kaip vidaus ekonomikos priemonę, bet ir kaip prekybos derybų svertą. Logika paprasta: jei trečiosios šalys nori dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose, jos turėtų atverti savo rinkas Europos verslui.

    „Tai keičia pasaulinių prekybos derybų pusiausvyrą: kas nori prieigos prie Europos viešųjų pirkimų, turės atverti savo rinkas“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Tokį toną sustiprina ir įtemptesnės ES bei JAV prekybos diskusijos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai tarifais, o derybos dėl platesnių susitarimų stringa dėl skirtingų požiūrių į apsaugos priemones ir įsipareigojimų vykdymą.

    Vokietijos pozicija ir griežtesnės taisyklės Kinijai

    ES viduje kyla diskusijos, kiek konkrečiai turėtų būti įtvirtinta vietos turinio nuostata, pavyzdžiui, reikalavimas viešai finansuojamiems projektams, kai įmanoma, pirkti plieną iš ES gamintojų. Vokietija, tradiciškai atsargi dėl protekcionizmo, šiuo klausimu taip pat ieško balanso tarp pramonės interesų ir atvirų tiekimo grandinių.

    Kartu stiprėja raginimai griežčiau vertinti Kinijos praktiką, kai užsienio įmonėms prieiga prie rinkos ribojama, o kai kuriuose sektoriuose formuojamas perteklinis tiekimas ir agresyvi eksporto plėtra. ES institucijose tokie argumentai dažnai siejami su poreikiu apsaugoti strategines šakas ir sumažinti priklausomybes.

    Artimiausiu metu diskusijos dėl pramonės stiprinimo priemonių, viešųjų pirkimų taisyklių ir prekybos sąlygų gali tapti viena pagrindinių ES ekonominės politikos krypčių. Praktinis klausimas išlieka tas pats: kaip sustiprinti Europos pramonę neperžengiant ribos, kai priemonės pradeda veikti kaip uždaros rinkos modelis.

  • Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija kreipėsi į Europos Sąjungos valstybes nares, ragindama peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą vadinamąjį Made in Europe teisės aktą. Pasak Kinijos misijos Briuselyje prekybos ir ekonomikos ministro Suo Pengo, Pekinas per savo ambasadas perdavė pastabas nacionalinėms vyriausybėms ir tikisi, kad projektas bus koreguojamas.

    Europos Komisija šį pasiūlymą pristatė 2026 metų kovą, o dabar jį svarsto valstybės narės ir Europos Parlamentas. Dokumentas skirtas griežtinti sąlygas užsienio bendrovėms, siekiančioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investuoti į strategines sritis, todėl Briuselyje jis plačiai vertinamas kaip nukreiptas pirmiausia į Kinijos įmones.

    Kas numatyta Made in Europe projekte

    Pagal siūlomą vadinamąjį Pramonės pagreitinimo aktą viešuosiuose pirkimuose prioritetas būtų teikiamas Europoje pagamintiems produktams tuose sektoriuose, kuriuos ES laiko strategiškai svarbiais. Tarp jų minimos automobilių pramonė, žaliosios technologijos ir energijai imlios šakos, tokios kaip aliuminio ar plieno gamyba.

    Kita projekto dalis apimtų užsienio tiesiogines investicijas: numatoma papildomai vertinti ir sąlygas taikyti investicijoms, viršijančioms 100 milijonų eurų, tokiose srityse kaip baterijos, elektromobiliai, saulės moduliai ir kritinės žaliavos. Taip ES siekia stiprinti vietines tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Projektas taip pat numato, kad įmonėms iš šalių, turinčių daugiau nei 40 proc. pasaulinės rinkos dalį konkrečiame sektoriuje, galėtų būti keliami papildomi reikalavimai. Tarp jų įvardijamos jungtinės veiklos su Europos partneriais, technologijų perdavimo sąlygos ir įsipareigojimas dalį darbo vietų kurti ES darbuotojams.

    Pekino žinutė Briuseliui

    Kinija teigia, kad siūlomos nuostatos yra diskriminacinės ir iškraipo konkurenciją, o jų logika prieštarauja atviro prekybos režimo principams. Pekinas taip pat akcentuoja, kad ES esą taiko dvigubus standartus, kai kalbama apie technologijų perdavimą ir rinkos atvirumą.

    „Jeigu ES laikysis šio baudžiamojo požiūrio ir diskriminuos Kinijos įmones, Kinija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Suo Pengas.

    Anksčiau tą pačią savaitę Kinijos prekybos ministerija viešai paskelbė svarstanti atsaką, jei ES judės pirmyn be reikšmingų pakeitimų. Tokie signalai rodo, kad prekybinė įtampa gali persikelti į konkrečius sektorius, kuriuose Kinijos gamintojai yra stiprūs, o Europa siekia spartinti pramonės transformaciją.

    ES viduje – skirtingos pozicijos

    Europos Sąjungoje dėl projekto nėra vieningos nuomonės. Prancūzija siekia griežtesnių vietinės kilmės reikalavimų, kad viešieji pirkimai labiau stiprintų Europos gamintojus ir pramonę, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Tuo metu Vokietija ir dalis kitų valstybių ragina laikytis platesnio požiūrio ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su panašiai mąstančiais partneriais, o ne vien ribojimams. Kritikai taip pat perspėja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali didinti projektų kainą ir mažinti prieigą prie inovacijų, ypač sparčiai kintančiose technologijų grandinėse.

    Projekte numatytas ir abipusiškumo principas: ES viešųjų pirkimų rinka būtų labiau atveriama toms šalims, kurios suteikia panašias galimybes Europos įmonėms. Kinija pripažįsta, kad tokio susitarimo su ES šiuo metu nėra, tačiau teigia esanti pasirengusi derėtis dėl dvišalio susitarimo ir ragina Briuselį reaguoti kuo greičiau.

    Įtampa dėl Made in Europe iniciatyvos papildo platesnį ES ir Kinijos ekonominių santykių persitvarkymą, kai Europa vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą, strateginę autonomiją ir kritinių sektorių apsaugą. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų konflikto riziką ir kartu atlieptų ES siekį stiprinti savo pramonės bazę.

  • Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisijoje įsibėgėja seniai strigusi aukščiausių pareigūnų rokiruotė, kuri tapo įmanoma pritaikius vidinį sprendimą dėl vienos iš svarbiausių figūrų perkėlimo. Iki šiol pokyčius stabdė paprasta problema: nebuvo pakankamai tinkamų pozicijų, kad būtų galima „perstumdyti“ vadovus be institucinių ir procedūrinių kliūčių.

    Pagrindinis pokyčių taškas – už prekybos politiką atsakingos Generalinės direktorato vadovės Sabine Weyand karjeros posūkis. Pasak kelių su procesu susipažinusių šaltinių, jai sukurta nauja vyresniosios patarėjos pareigybė Europos Komisijos Generaliniame sekretoriate, kuri formaliai leidžia pradėti platesnę paskyrimų grandinę.

    Pagal šį planą Sabine Weyand realiai neturėtų dirbti Generaliniame sekretoriate – numatoma, kad ji bus komandiruota į Europos universitetinį institutą Florencijoje, kur užsiims dėstymu. Tuo pat metu ji išliks apmokama pagal Europos Sąjungos institucijų darbo užmokesčio taisykles, todėl sprendimas vertinamas kaip administracinė „apėjimo“ schema, leidžianti pajudinti įstrigusią sistemą.

    „Tai trijų krypčių muzikinės kėdės“, – sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas, apibūdindamas, kaip vienas paskyrimas automatiškai atlaisvina kitą poziciją ir sukuria domino efektą.

    S. Weyand pasitraukimas atveria kelią prekybos direktorato vadovavimą perimti Ditte Juul Jørgensen, iki šiol vadovavusiai energetikos sričiai. Jos perėjimas sukuria naują vakuumą energetikos vadovybėje, o šią vietą užpildo Céline Gauer, anksčiau dirbusi reformų ir investicijų generaline direktore.

    C. Gauer laikoma artima Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen bendražyge ir anksčiau buvo minima tarp kandidatų į įtakingą konkurencijos politikos vadovės poziciją. Vis dėlto šis postas galiausiai atiteko Anthony Whelan, o tai papildomai suformavo paskyrimų logiką ir galimas karjeros trajektorijas Komisijos viršūnėse.

    Rokiruotės grandinę užbaigia Declan Costello, iš ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pereinantis į reformų ir investicijų sritį. Tai pirmas toks ryškesnis aukščiausio lygmens postų perstatymas nuo 2019 metais pradėjusios dirbti Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos kadencijos, todėl jis atidžiai stebimas ir dėl galimų politinių, ir dėl administracinių pasekmių.

    Europos Komisijos vidaus struktūroje tokie paskyrimai svarbūs ne tik personalo klausimu. Generaliniai direktoratai formuoja Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo kryptį nuo prekybos derybų iki energetinio saugumo, o vadovų kaita dažnai reiškia ir skirtingą valdymo stilių, prioritetų akcentus bei santykių su valstybėmis narėmis dinamiką.