CP v2

Tag: Prekybos politika

  • Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešėdamas Airijoje pareiškė ketinantis panaikinti 15 proc. muitą airiškam viskiui, importuojamam į Jungtines Valstijas. Apie tai jis prabilo uždarydamas golfo turnyrą ir teigė, kad šio žingsnio esą nuolat prašė įvairūs žmonės, įskaitant ir sportininkus.

    Šiuo metu 15 proc. tarifas taikomas daliai importo iš Europos Sąjungos, o airiškas viskis patenka į šių prekybos priemonių apimtį. Dėl to gėrimo kaina JAV rinkoje išauga, o galutinį brangimą dažniausiai dalijasi tiek gamintojai, tiek importuotojai ir prekybininkai.

    „Visi manęs dėl to kamavo, todėl nusprendžiau tarifą nuimti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas neaišku, kada ir kokiu teisiniu keliu sprendimas būtų įgyvendintas, nes vien politinis pareiškimas automatiškai muitų nepanaikina. Paprastai tokie pakeitimai įforminami vykdomaisiais sprendimais arba per JAV prekybos institucijų procedūras, o verslui svarbiausia tampa aiškus įsigaliojimo terminas ir taikymo apimtis.

    Airijos viskio sektorius pastaraisiais metais aktyviai plėtėsi, o JAV tradiciškai laikoma viena svarbiausių eksporto krypčių aukštesnės vertės gėrimams. Pramonės atstovai yra pabrėžę, kad muitai didina neapibrėžtumą ir apsunkina ilgalaikį planavimą, ypač kai sutartys su platintojais ir mažmeninės kainodaros sprendimai priimami mėnesiams į priekį.

    Tuo pat metu JAV jau buvo pritaikiusi išimtis arba palengvinimus Jungtinės Karalystės viskiui, įskaitant škotišką ir Šiaurės Airijoje gaminamus spiritinius gėrimus. Tai rinkoje sukūrė nevienodas konkurencines sąlygas, nes panašios kategorijos produktai skirtingose šalyse buvo apmokestinami nevienodai.

    Ekonomistai pažymi, kad tarifai dažnai naudojami kaip derybinė priemonė platesniuose prekybos ginčuose, tačiau jų poveikis vartotojams paprastai matomas per kainas. Jei 15 proc. tarifas airiškam viskiui būtų panaikintas, tai galėtų sumažinti kainų spaudimą JAV lentynose, nors galutinė nauda priklausytų nuo tiekimo grandinės ir paklausos.

    Kol nebus paskelbtas konkretus sprendimo tekstas ir įsigaliojimo data, importuotojai bei prekybos tinklai greičiausiai išliks atsargūs, o gamintojai toliau skaičiuos, kaip greitai būtų galima atnaujinti užsakymus ir kainodarą. Rinka taip pat stebės, ar šis pažadas taps platesnės JAV ir ES prekybos santykių korekcijos dalimi.

  • Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Kas siūloma keisti?

    Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

    Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

    Kam tai smogia labiausiai?

    Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

    Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

    „Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

    „Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

    Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

    Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

    Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.

  • Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Portugalų ekonomistas Ricardo Reis, Londono ekonomikos mokyklos profesorius, buvo siejamas su vyriausiojo ekonomisto pareigomis Tarptautiniame valiutos fonde, tačiau, žiniasklaidos teigimu, jo kandidatūra buvo atidėta. Pranešama, kad sprendimas siejamas su viešai išsakytu vertinimu apie Donaldo Trumpo taikytus tarifus.

    „Financial Times“, remdamasis trimis anoniminiais šaltiniais, skelbė, kad TVF atsitraukė sužinojęs apie R. Reis požiūrį į JAV prekybos politiką. Pats ekonomistas komentarų šiai istorijai nepateikė, o TVF atrankos detalių nekomentavo, nurodydamas konfidencialumą.

    R. Reis yra įspėjęs, kad tarifai gali kelti kainas JAV ir tapti naujo infliacijos šuolio katalizatoriumi. Ekonomistų vertinimu, tarifai dažnai veikia kaip papildomas mokestis importui, kurio dalį kaštų verslai perduoda vartotojams per galutines prekių ir paslaugų kainas.

    Ši istorija išryškina platesnę įtampą tarp ekonominių vertinimų ir politinių sprendimų, ypač kai kalbama apie prekybos ribojimus. Pastaraisiais metais tarifai ir kitos prekybos kliūtys vis dažniau pristatomos kaip nacionalinio saugumo ar strateginių tiekimo grandinių stiprinimo priemonė, tačiau tuo pat metu didina riziką kainų stabilumui ir ekonomikos augimui.

    Galiausiai TVF vyriausiąja ekonomiste buvo paskirta Silvana Tenreyro, buvusi Anglijos banko politikos formuotoja ir taip pat Londono ekonomikos mokyklos profesorė. Pasak cituotų šaltinių, ji taip pat mano, kad tarifai slopina augimą, tačiau vertinama kaip mažiau kritiška Trumpo administracijos atžvilgiu.

    TVF pabrėžė, kad atranka buvo „griežta ir konkurencinga“, tačiau detalių apie kandidatų vertinimą nepateikė. Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokie personalo sprendimai tarptautinėse institucijose visuomet vertinami jautriai, nes gali turėti įtakos organizacijos reputacijai ir pasitikėjimui jos analitine nepriklausomybe.

    Tarifų tema išlieka viena svarbiausių globalios ekonomikos darbotvarkėje, nes ji veikia infliacijos trajektoriją, įmonių investicijas ir tarptautinę prekybą. TVF tradiciškai akcentuoja, kad nuspėjama prekybos politika ir mažesnės kliūtys prekybai padeda palaikyti ilgalaikį produktyvumą, tačiau realybėje vis dažniau susiduriama su protekcionizmo banga ir geopolitiniais motyvais.

  • ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES ministrų įspėjimas dėl Kinijos

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai bendrame vertinime Kiniją įvardijo kaip kritinį ilgalaikį strateginį iššūkį. Pasak jų, Pekinas turi asimetrinių pranašumų prieš ES dėl ekonominės ir technologinės galios, kuri gali būti naudojama spaudimui.

    Dokumente akcentuojama, kad rizikos apima ne tik prekybą, bet ir saugumą bei ekonominį atsparumą. Ministro lygmens vertinimas susijęs su pastaraisiais mėnesiais paaštrėjusia ES ir Kinijos įtampa dėl rinkos apsaugos priemonių ir atsakomųjų grasinimų.

    „Kinijos asimetriniai pranašumai, nuo prekybos disbalanso iki kritinių žaliavų ir technologinių pasiekimų, kartu su noru tai naudoti kaip svertą, daro ją ilgalaikiu strateginiu iššūkiu“, – teigiama ministrų vertinime.

    Prekyba, žaliavos ir spaudimo svertai

    ES siekia per dialogą perbalansuoti prekybos santykius ir yra nustačiusi rudenį terminą apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Briuselis pabrėžia, kad kai kuriuose sektoriuose Kinijos pertekliniai pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams ir gali išstumti vietos produkciją.

    Ministrai taip pat išskyrė Kinijos įtaką tiekimo grandinėms, ypač dėl retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų, reikalingų gynybos pramonei bei žaliajai transformacijai. Ši priklausomybė laikoma viena svarbiausių ES pažeidžiamumo vietų, didinančių ekonominio šantažo riziką.

    Kinijos ir Rusijos ryšiai bei karas Ukrainoje

    Vertinime Pekinas apibūdinamas kaip svarbus veiksnys, padedantis Rusijai tęsti plataus masto karą prieš Ukrainą, nors Kinija viešai neigia tiesioginį vaidmenį. ES institucijos pastaruoju metu taikė ribojamąsias priemones ir daliai Kinijos įmonių, įtariamų prisidedant prie Rusijos karo pajėgumų palaikymo.

    Ministrai pažymi, kad Kinija ir Rusija siekia stiprinti regioninę įtaką ir keisti tarptautinę tvarką pagal savo interesus, grįsdamos ją įtakos zonų logika. Toks kursas, ES vertinimu, ilgainiui gali sujungti saugumo įtampas Europoje ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regione.

    „Gilėjanti Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė stiprina tarpusavio ryšius nuo Europos iki Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ir didina grėsmes ES saugumui“, – nurodoma dokumente.

    Ministrų vertinimas rodo, kad ES toliau laikysis vadinamosios rizikų mažinimo krypties, siekdama mažinti priklausomybes kritinėse srityse, išlaikant prekybą ten, kur ji nekelia saugumo grėsmių. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar dialogas su Pekinu leis pasiekti kompromisų, ar Europa pasirinks griežtesnes apsaugos priemones.

  • Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija traukiasi nuo prancūzų iniciatyvos, kuria Europos Sąjunga buvo raginama griežtinti prekybos gynybos priemones Kinijos atžvilgiu. Apie tai Berlyne pareiškė šalies ekonomikos ir prekybos ministras Carlosas Cuerpo, pabrėžęs, kad politinio pritarimo dokumentui šiuo metu nėra.

    Ministro žodžiai reiškia akivaizdų kurso koregavimą po to, kai Ispanija buvo minima tarp didžiųjų ES ekonomikų, pritarusių Prancūzijos parengtam pozicijos dokumentui Europos Komisijai. Jame siūlyta aktyviau naudoti tyrimų pajėgumus, stiprinti prekybos apsaugos instrumentus ir svarstyti naują priemonę rinkos iškraipymams mažinti.

    „Šiame etape nebuvo jokio konkretaus politinio palaikymo jokiam neformaliam dokumentui“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Ispanijos atsargumas išryškėjo likus nedaug laiko iki Europos Komisijos diskusijų, kuriose tikimasi pradėti platesnį ES santykių su Kinija peržiūros etapą. Pastaraisiais metais Bendrija vis dažniau kalba apie poreikį saugoti pramonę nuo itin konkurencingų importo srautų ir mažinti strategines priklausomybes, ypač sektoriuose, susijusiuose su žaliąja ir skaitmenine transformacija.

    C. Cuerpo Berlyne akcentavo, kad ES turėtų ne tik stiprinti savo instrumentus, bet ir tęsti dialogą su Pekinu. Jo teigimu, tikslas turėtų būti mažinti dvišalius prekybos disbalansus ir aiškiau susitarti dėl sąžiningesnių konkurencijos sąlygų, o ne vien didinti konfrontaciją.

    „Turime kalbėtis lygiaverčiai, iš vienodų pozicijų su Kinija ir JAV. Turime įsitraukti į dialogą su Kinijos institucijomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Greitas Madrido pozicijos pasikeitimas parodo, kaip sudėtinga ES suformuoti vieningą liniją Kinijos atžvilgiu. Dalis valstybių narių siekia ryžtingesnių veiksmų prieš rinkos iškraipymus ir valstybės remiamą konkurenciją, tačiau kitos, palaikančios pragmatiškesnius ryšius su Pekinu, baiminasi atsakomųjų priemonių ir neapibrėžtumo verslui.

    Ispanija dažnai laikoma viena atviresnių Kinijos investicijoms ES šalių, ypač energetikos transformacijos grandinėse ir gamybos projektuose. Dėl to Madridas siekia derinti pramonės apsaugos ambicijas su tikslu pritraukti kapitalą ir technologijas, kartu išvengiant sprendimų, kurie galėtų apsunkinti eksportuotojų padėtį ar padidinti įtampą tiekimo grandinėse.

    ES institucijoms rengiantis sprendimams, tikėtina, kad diskusijos suksis apie tai, kiek griežtai ir kokiomis priemonėmis Bendrija turėtų reaguoti į konkurencinį spaudimą, kartu paliekant erdvės deryboms. Ispanijos signalas rodo, kad kompromiso paieškos tarp valstybių narių gali būti ne mažiau svarbios nei pati politika Kinijos atžvilgiu.

  • ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    Europos Komisija ieško paramos didesnėms galioms riboti pigių, valstybės remiamų Kinijos prekių srautą į ES ir tikisi, kad šį kartą svarstykles nusvers Vokietija. Briuselyje vertinama, kad Vokietijos pramonės sunkumai ir lėtas augimas gali pakeisti Berlyno ilgai laikytą atsargesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

    Vokietija daugelį metų vengė žingsnių, galinčių supykdyti Pekiną, nes bijojo atsakomųjų priemonių, kurios smogtų eksportuotojams. Tačiau augant spaudimui dėl darbo vietų ir investicijų praradimo, Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie būtinybę turėti greitesnius ir tikslesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Kas keistųsi ES prekybos gynyboje?

    Diskusijų centre yra idėja sukurti vadinamąjį perteklinės gamybos instrumentą, kuris leistų operatyviau reaguoti, kai į ES rinką plūsta valstybės subsidijuotos prekės ir spaudžia kainas. Tokios priemonės papildytų jau veikiančius antidempingo ir antisubsidijų mechanizmus, tačiau būtų labiau pritaikytos greitiems, sektoriams jautriems sprendimams.

    Europos Komisija akcentuoja, kad siekiama europinio, o ne pavienių valstybių požiūrio: sprendimai turėtų mažinti strateginę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kartu saugoti pramonės konkurencingumą. Praktikoje tai reikštų daugiau galimybių riboti rinką užliejančius produktus, kai nustatoma nesąžininga konkurencija.

    Vokietijos dilema: rinka Kinijoje ir spaudimas namuose

    Didžiausia įtampa kyla dėl Vokietijos ekonominio modelio: jos pramonė, ypač automobilių sektorius ir chemijos pramonė, yra glaudžiai susiję su Kinijos rinka. Dalis didžiųjų koncernų baiminasi, kad griežtesnės ES priemonės išprovokuotų Pekino atsaką, kuris galėtų paveikti pardavimus, tiekimo grandines ar žaliavų prieinamumą.

    Kita vertus, Vokietijos vidaus politikoje stiprėja reikalavimai apsaugoti darbo vietas ir pramoninę bazę, o įmonės vis garsiau kalba apie konkurenciją su pigesniais importais. Komisija skaičiuoja, kad būtent šis vidinis spaudimas Berlyne gali tapti lūžio tašku, kai kompromisai dėl griežtesnių priemonių taps politiškai įmanomi.

    Kokie sprendimai laukia artimiausiu metu?

    Europos Komisijos vadovybė planuoja aptarti iniciatyvas gegužės 29 dieną, o vėliau jas pateikti ES lyderiams birželio 18–19 dienomis vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime Briuselyje. Jei Vokietija pritartų, tai sustiprintų šalių, siekiančių aktyvesnės prekybos gynybos, pozicijas ir pagreitintų naujų priemonių įteisinimą.

    Vis dėlto greito ir vienareikšmio susitarimo nesitikima: dalis valstybių narių akcentuoja riziką eksportui ir atsakomosioms Kinijos priemonėms, o verslas Europoje nėra vieningas. Briuselyje vis dažniau kartojama, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o turėti patikimą, proporcingą atsaką atvejams, kai konkurencija tampa sistemingai nesąžininga.

    „Tai būtina diskusija vis sudėtingesniu geopolitikos ir geoekonomikos laikotarpiu. Susiduriant su iššūkiais, mums reikia europinio požiūrio“, – sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.

  • ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    Europos Sąjunga ankstyvą trečiadienio rytą pasiekė kompromisą dėl teisės akto, kuris įgyvendintų su Jungtinėmis Valstijomis suderėtą prekybos susitarimą. Derybos Strasbūre užtruko ilgiau nei penkias valandas, o susitarimas laikomas žingsniu, galinčiu padėti išvengti naujos muitų eskalacijos tarp abiejų ekonominių blokų.

    Pagal pernai suderėtą politinį susitarimą ES sutiko panaikinti tarifus daliai JAV pramonės ir kai kurioms žemės ūkio prekėms, o Vašingtonas turėjo apriboti muitus daugumai Europos eksporto iki 15 proc. Vis dėlto šio plano įtvirtinimas teisėje strigo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais viešai didino spaudimą, grasindamas naujais tarifais.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Europos Komisijai suteikiama galimybė, Europos Parlamentui ar valstybei narei paprašius, stabdyti susitarimo taikymą, jei Jungtinės Valstijos iki 2026 metų pabaigos nesumažintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai. Būtent metalų sektorius tapo didžiausiu ginčo tašku, nes šioje srityje JAV muitai, remiantis paskutiniais sprendimais, gali siekti iki 50 proc.

    Galutiniame tekste taip pat numatyta, kad Europos Komisija metų pabaigoje pateiks ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie JAV plieno tarifų taikymą. Jei būtų konstatuota neatitiktis, Komisija vertintų, ar pagrįsta laikinai sustabdyti susitarimą, kad būtų apsaugoti ES interesai.

    Susitarime įrašyta ir vadinamoji galiojimo pabaigos nuostata: planuojama, kad jis baigtų galioti 2029 metų gruodį. Toks terminas mažina ilgalaikę reguliacinę riziką, bet kartu palieka erdvės politinėms permainoms ateityje.

    Įtampa dėl automobilių ir politiniai riboženkliai

    Derybų foną stiprino Vašingtono signalai, kad kantrybė senka: buvo viešai grasinta nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. tarifą europietiškiems automobiliams. Toks scenarijus būtų skaudžiausiai palietęs eksportuotojus ir tiekimo grandines, nes transatlantinė prekyba apima milžinišką prekių srautą ir tiesiogiai veikia pramonės planavimą bei investicijas.

    Į tekstą taip pat įtraukti apsauginiai mechanizmai, leidžiantys Komisijai pradėti tyrimus, jei importo srautai keltų rimtą grėsmę vietos pramonei. Tyrimai galėtų būti inicijuoti pačios Komisijos sprendimu arba kelių ES valstybių prašymu, o jų išvada galėtų baigtis daliniu ar visišku susitarimo stabdymu.

    Kita vertus, Parlamentas siekė papildomų sąlygų, susietų su politine įtampa dėl Trumpo pareiškimų apie Danijai priklausantį Grenlandijos regioną, tačiau ši nuostata į galutinį kompromisą nebuvo įtraukta. ES valstybių sostinės argumentavo, kad susitarime turi likti tik prekybos klausimai, o ne platesni geopolitiniai įsipareigojimai.

    Kas laukia toliau

    Dokumentas keliaus į Europos Parlamento plenarinį balsavimą, kuris numatytas birželio 15–18 dienomis Strasbūre. Nors didžiausia frakcija Europos Parlamente signalizuoja paramą, dalis liberalų ir kairiųjų europarlamentarų išlieka kritiški ir neatmeta galimybės balsuoti prieš.

    Praktinė kompromiso reikšmė verslui yra dvejopa: iš vienos pusės, atsiranda daugiau aiškumo dėl bendrų tarifų lubų ir prekybos krypties, iš kitos pusės, išlieka priklausomybė nuo JAV sprendimų dėl plieno ir aliuminio. Dėl to galutinę susitarimo vertę lems ne tik balsavimas Parlamente, bet ir tai, ar iki 2026 metų pabaigos bus realiai sumažinti ginčijami muitai.

    „ES dar kartą parodė, kad esame patikimas prekybos partneris, kuris laikosi įsipareigojimų“, – sakė ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius.

  • Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija rengia naujus siūlymus, kuriais siekiama mažinti Europos Sąjungos ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir apsaugoti vietos pramonę nuo pigių importo srautų. Briuselis svarsto griežtesnę prekybos gynybos politiką, kuri artimiausiu metu turėtų pasiekti ES lyderių darbotvarkę.

    Komisijos prekybos generalinio direktorato pareigūnams pavesta parengti labiau veiksmingą ir ryžtingą prekybos gynybos paketą. Pagrindinis tikslas – greičiau identifikuoti sektorius, kuriuose importas galimai daro žalą ES gamintojams, ir, jei reikia, taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Kas konkrečiai svarstoma?

    Vienas iš svarstomų kelių – daugiau vadinamųjų apsaugos tyrimų, kai vertinama, ar importas didėja taip, kad iškreipia konkurenciją ir smukdo vietos gamybą. Tokiais atvejais ES gali įvesti tarifines kvotas ar kitus ribojimus, panašiai kaip anksčiau buvo taikyta kai kuriems plieno gaminiams.

    Kitas svarbus elementas – vadinamasis perteklinės pasiūlos arba perteklinių pajėgumų instrumentas, nukreiptas į valstybės subsidijuojamas įmones, kurios gamina didžiulius strateginių prekių kiekius ir taip spaudžia kainas. Komisijoje pripažįstama, kad toks mechanizmas gali kelti teisinių rizikų tarptautinės prekybos taisyklių kontekste, todėl ieškoma tvirtesnio pagrindimo ir formuluočių.

    Kodėl tai daroma dabar?

    Briuselyje stiprėja nerimas dėl deindustrializacijos, kai dalis gamybos ir darbo vietų nyksta dėl globalios kainų konkurencijos, energijos kainų ir lėtesnių investicijų. Tuo pat metu ES pramonės šakos, ypač susijusios su švariosiomis technologijomis, automobilių tiekimo grandinėmis ir chemijos sektoriumi, vis dažniau akcentuoja nesąžiningos konkurencijos rizikas.

    Politiniu lygmeniu Komisijai svarbu užsitikrinti valstybių narių palaikymą, ypač tų, kurios tradiciškai atsargiau vertina prekybos santykių aštrinimą su Kinija. Tačiau didėjant įtampoms dėl kritinių žaliavų, technologijų tiekimo grandinių ir strateginės autonomijos, atsiranda daugiau argumentų greitesniems sprendimams.

    Ką tai reikštų verslui ir vartotojams?

    Jei būtų plečiami apsaugos tyrimai ir atsirastų naujos kvotos ar muitų priemonės, tai galėtų pakeisti kainodarą bei tiekimą atskirose rinkose. ES įmonėms tai reikštų papildomą apsaugą nuo dempingo ar subsidijuotos produkcijos, tačiau importuotojams ir daliai gamintojų, priklausomų nuo kiniškų komponentų, galėtų išaugti kaštai.

    Komisija pabrėžia, kad siekiama ne uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Artimiausios diskusijos tarp komisarų ir vėlesnės ES Vadovų Tarybos deliberacijos turėtų parodyti, kiek toli Briuselis pasirengęs eiti ir kokiems sektoriams pirmiausia bus taikomos naujos priemonės.

  • JAV automobilių pramonė ragina Trumpą: neatverkite rinkos kiniškiems automobiliams

    Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu automobilių gamintojai, tiekėjai, profsąjungos ir dalis Kongreso narių siunčia vieną aiškią žinią Baltiesiems rūmams: neleisti kiniškiems automobiliams lengviau patekti į JAV rinką.

    Šis raginimas sustiprėjo po D. Trumpo anksčiau išsakytos minties, kad jam būtų palanku, jei Kinijos gamintojai statytų gamyklas JAV ir kurtų darbo vietas. Automobilių sektorius baiminasi, jog tokios derybos gali baigtis susitarimu, kuris atvertų kelią Kinijos investicijoms ir vėliau masinei kiniškų modelių pasiūlai.

    Du argumentai: saugumas ir darbo vietos

    Demokratų senatorė Elissa Slotkin viešai paragino prezidentą nepasirašyti susitarimo, kuris leistų Kinijos gamintojams įsitvirtinti JAV automobilių rinkoje. „Prašau nesudaryti blogo susitarimo“, – sakė ji.

    Politikai ir pramonės atstovai akcentuoja dvi pagrindines rizikas: nacionalinį saugumą ir vietos gamybos konkurencingumą. Dalis įstatymų leidėjų argumentuoja, kad šiuolaikiniai automobiliai yra sujungti įrenginiai, renkantys duomenis apie judėjimą, vietą ir aplinką, todėl kyla klausimų, kam ir kur tie duomenys gali būti perduodami.

    Įstatyminės iniciatyvos prieš kiniškus modelius

    JAV Senate svarstoma Connected Vehicle Security Act iniciatyva, kuria siekiama riboti ar blokuoti kiniškų transporto priemonių patekimą į šalį dėl duomenų rinkimo ir kibernetinio saugumo grėsmių. Panašių siūlymų yra ir Atstovų Rūmuose, o kai kurie jų numato dar griežtesnius ribojimus, apimančius ir pramonės partnerystes su Kinijos įmonėmis.

    Pasak agentūros Reuters, pastaruoju metu laiškus su raginimu išlaikyti barjerus pasirašė dešimtys demokratų ir respublikonų Atstovų Rūmuose. Tai rodo retą dvipartinį sutarimą klausimu, kuris apima ir prekybos politiką, ir nacionalinio saugumo darbotvarkę.

    Europa kaip perspėjimas JAV

    Automobilių sektorius JAV aiškina norintis išvengti scenarijaus, kurį, jų teigimu, jau mato Europoje: didėjanti Kinijos gamintojų dalis ir spaudimas kainoms. Dėl aukštų naujų automobilių kainų JAV rinka jautriau reaguoja į pigesnius modelius, todėl Kinijos gamintojų įėjimas, ypač elektrinių automobilių segmente, galėtų greitai pakeisti konkurencinę pusiausvyrą.

    Pramonės organizacijos pabrėžia, kad Kinijos gamintojų konkurencinis pranašumas siejamas ne vien su technologijomis, bet ir su ilgalaike valstybės parama bei subsidijomis. Kritikai teigia, jog tokia situacija gali išstumti vietos gamybą ir susilpninti tiekimo grandines, kurios laikomos strategiškai svarbiomis.

    Reuters skelbia, kad JAV administracija viešai signalizavo neplanuojanti švelninti taisyklių, susijusių su sujungtų automobilių reguliavimu, o Kinijos investicijos automobilių sektoriuje vertinamos itin atsargiai. Vis dėlto pramonė nerimauja, kad derybose prezidentas gali pasilikti manevro laisvę, o bet koks sprendimas dėl gamyklų reikštų realius pokyčius jau po kelerių metų.

  • Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Stéphane’as Séjourné perspėjo, kad šalys, kurios neįsileidžia Europos įmonių į savo rinkas, neturėtų tikėtis lengvos prieigos prie ES viešųjų pirkimų ir sutarčių. Pasak jo, ES vis garsiau svarsto kryptį, kuri daugiau mokesčių mokėtojų pinigų paliktų Europoje.

    Šis požiūris siejamas su vadinamąja Europos pirmenybe, kai projektams, finansuojamiems iš ES biudžeto ar kitų bendrų fondų, būtų labiau teikiama pirmenybė gamintojams ir tiekėjams iš ES. Idėja pristatoma kaip atsakas į didėjančią konkurenciją ir riziką prarasti kritines gamybos grandines.

    Kas yra Europos pirmenybė?

    Séjourné argumentuoja, kad be aktyvesnių priemonių Europa gali prarasti kontrolę tokiose srityse kaip švariosios technologijos, automobilių pramonė ir branduolinė energetika. Jo teigimu, didėjanti pasaulinė įtampa ir subsidijų varžybos skatina ES šalis ieškoti būdų, kaip sustiprinti vietos gamybą ir atsparumą.

    „Jei neatsakysime į nesąžiningą konkurenciją, Europa rizikuoja prarasti kritinių gamybos grandinių kontrolę“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Europos pirmenybė ES diskusijose nėra nauja, tačiau dabar ji įgauna didesnį politinį svorį, ypač kalbant apie strategines pramonės šakas. Tačiau dalis valstybių narių baiminasi, kad pernelyg griežti reikalavimai galėtų pabranginti projektus, apsunkinti tiekimą ir sukelti trintį su partneriais.

    Viešieji pirkimai kaip derybų svertas

    Séjourné siūlo viešuosius pirkimus vertinti ne tik kaip vidaus ekonomikos priemonę, bet ir kaip prekybos derybų svertą. Logika paprasta: jei trečiosios šalys nori dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose, jos turėtų atverti savo rinkas Europos verslui.

    „Tai keičia pasaulinių prekybos derybų pusiausvyrą: kas nori prieigos prie Europos viešųjų pirkimų, turės atverti savo rinkas“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Tokį toną sustiprina ir įtemptesnės ES bei JAV prekybos diskusijos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai tarifais, o derybos dėl platesnių susitarimų stringa dėl skirtingų požiūrių į apsaugos priemones ir įsipareigojimų vykdymą.

    Vokietijos pozicija ir griežtesnės taisyklės Kinijai

    ES viduje kyla diskusijos, kiek konkrečiai turėtų būti įtvirtinta vietos turinio nuostata, pavyzdžiui, reikalavimas viešai finansuojamiems projektams, kai įmanoma, pirkti plieną iš ES gamintojų. Vokietija, tradiciškai atsargi dėl protekcionizmo, šiuo klausimu taip pat ieško balanso tarp pramonės interesų ir atvirų tiekimo grandinių.

    Kartu stiprėja raginimai griežčiau vertinti Kinijos praktiką, kai užsienio įmonėms prieiga prie rinkos ribojama, o kai kuriuose sektoriuose formuojamas perteklinis tiekimas ir agresyvi eksporto plėtra. ES institucijose tokie argumentai dažnai siejami su poreikiu apsaugoti strategines šakas ir sumažinti priklausomybes.

    Artimiausiu metu diskusijos dėl pramonės stiprinimo priemonių, viešųjų pirkimų taisyklių ir prekybos sąlygų gali tapti viena pagrindinių ES ekonominės politikos krypčių. Praktinis klausimas išlieka tas pats: kaip sustiprinti Europos pramonę neperžengiant ribos, kai priemonės pradeda veikti kaip uždaros rinkos modelis.