Profilaktinės sveikatos patikros padeda ligas nustatyti anksčiau ir sumažina sudėtingo gydymo riziką, tačiau realybėje daugelis žmonių vis dar kreipiasi tik atsiradus simptomams. Priežasčių spektras platus: nuo sudėtingo susisiekimo ir registracijos iki informacijos stokos, darbo grafiko ar baimės išgirsti nepalankią diagnozę.
Šį rudenį Kauno rajone į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti kitaip nei įprastai, pasitelkiant piliečių asamblėjos formatą. Nuo rugsėjo vidurio 30 atsitiktine tvarka atrinktų gyventojų kartu su ekspertais diskutuos, ką savivaldybė galėtų keisti, kad profilaktika taptų lengviau pasiekiama skirtingoms žmonių grupėms.
Profilaktika vis dar atsilieka
Kauno rajono savivaldybė skaičiuoja, kad 2023–2025 metais profilaktinių apsilankymų dalis augo beveik 3 procentiniais punktais, tačiau bendras vaizdas išlieka panašus. Apie 86,45 proc. visų vizitų sudaro apsilankymai dėl ligos, o profilaktiniai siekia maždaug 13,5 proc.
Tokie duomenys rodo, kad profilaktika visuomenėje dar nėra tapusi įprastu įpročiu, net jei prevencinės programos ir skiepijimas daugeliui yra prieinami. Praktikoje sprendimą atidėti patikrą dažnai lemia ne vien sveikatos sistemos pajėgumas, bet ir žmogaus kasdienybės logika: laiko trūkumas, prioritetai, nuovargis ir abejonės, ar apskritai verta.
„Mums svarbu, kad gyventojai reguliariai rūpintųsi savo sveikata, profilaktiškai lankytųsi pas gydytojus, atliktų tyrimus, skiepytųsi ir naudotųsi kitomis sveikatos stiprinimo galimybėmis“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Kodėl paslauga yra, bet nepasiekiama?
Savivaldybė pabrėžia, kad vien statistika neatsako į klausimą, kodėl žmogus neateina laiku, nors paslauga formaliai egzistuoja. Kauno rajonas yra žiedinė savivaldybė, todėl gyventojų patirtys skiriasi: šalia Kauno sparčiai augančiose teritorijose problemos dažniau susijusios su laiku ir eilėmis, o atokesnėse vietovėse – su atstumu ir susisiekimu.
Siekiant priartinti paslaugas prie gyventojų, savivaldybė šiais metais pradeda mobilios ambulatorijos veiklą, kuri vyks į atokesnes gyvenvietes. Taip pat akcentuojamos slaugos paslaugos namuose, kurios ypač aktualios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms.
„Tvarkingi dokumentai ir gražios ataskaitų lentelės dar nereiškia realaus pokyčio. Gyventojų ir NVO patirtis į sprendimų priėmimą atneša tikrovės patikrą“, – sakė Nacionalinės NVO koalicijos Strateginių programų ir advokacijos vadovė Gaja Šavelė.
Pasak pašnekovų, praktinės kliūtys dažnai persipina su psichologiniais barjerais: baime, nepasitikėjimu, ankstesne neigiama patirtimi, taip pat nežinojimu, kokios nemokamos paslaugos priklauso. Dėl to vien informacinės kampanijos ne visada suveikia, jei žmogui neaišku, kaip greitai ir patogiai tą informaciją paversti konkrečiu veiksmu.
Piliečių asamblėja ieškos sprendimų
Piliečių asamblėjos formatas remiasi idėja, kad sprendimai tampa tvirtesni, kai į procesą įtraukiami ne tik specialistai, bet ir patys gyventojai, atstovaujantys skirtingas grupes. Atrinkti dalyviai išklausys ekspertų įžvalgas, vertins argumentus, diskutuos tarpusavyje ir galiausiai suformuluos prioritetines rekomendacijas savivaldybei.
„Svarbu ne tik paklausti žmonių nuomonės, bet ir sudaryti sąlygas jiems patiems dalyvauti kuriant sprendimus“, – sakė Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Eglė Jokužytė.
Savivaldybė tikina, kad piliečių asamblėjos rezultatai nebus vien formalus dokumentas. Gyventojų parengti ir balsavimu patvirtinti pasiūlymai bus pristatyti savivaldybės vadovams ir tarybai, o jų įgyvendinimas vertinamas pagal kompetencijas, finansines galimybes ir praktinį poveikį.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad profilaktikos skatinimas vis dažniau siejamas ne vien su kvietimais tikrintis, bet ir su paslaugos patogumu: paprastesne registracija, aiškesne informacija, lankstesniu laiku, išvykstamomis paslaugomis ir didesniu pasitikėjimu sistema. Kauno rajono iniciatyva rodo siekį spręsti būtent šiuos kasdienius barjerus, kurių vien skaičiai neatskleidžia.
