Lenkija dar 2016 metais, kartu su kitomis Pasaulio sveikatos organizacijos narėmis, įsipareigojo iki 2030 metų eliminuoti virusinius hepatitus kaip visuomenės sveikatos grėsmę. Tačiau ekspertai perspėja, kad dabartinis veiksmų tempas yra per lėtas, o tikslas tolsta.
Virusiniai hepatitai B ir C dažnai progresuoja nepastebimai, todėl daugelis žmonių apie infekciją sužino per vėlai. Tai didina sunkių komplikacijų riziką ir reiškia, kad virusas gali plisti toliau, ypač jei trūksta nuoseklaus testavimo.
Kodėl 2030 metų tikslas tolsta
Pagrindinė problema įvardijama paprastai: nepakanka patikrų, kurios leistų aptikti infekciją dar iki simptomų. Net turint veiksmingą gydymą ir kompensavimo mechanizmus, be plataus masto ankstyvos diagnostikos eliminuoti ligos nepavyksta.
Lenkijoje dažniausiai minima rizika susijusi su tuo, kad dalis žmonių apskritai nesikreipia dėl tyrimų, o kita dalis „iškrenta“ iš diagnostikos kelio jau pradėjus tyrimus. Dėl to realus nustatytų atvejų skaičius neatspindi tikrojo infekcijos paplitimo.
Programa „Moje Zdrowie“: žingsnis į priekį, bet ne lūžis
Nuo 2025 metų gegužės Lenkijoje veikia profilaktinė programa „Moje Zdrowie“, į kurią įtrauktas ir hepatito C viruso tyrimas. Skelbiama, kad per pirmuosius metus ja pasinaudojo beveik 4 000 000 suaugusiųjų, o tai rodo augantį visuomenės dėmesį prevencijai.
Su programa siejami ir apčiuopiami rezultatai: HCV nustatymas, kaip nurodoma, padidėjo maždaug 20 proc., o diagnozių skaičius išaugo šimtais atvejų, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Vis dėlto pabrėžiama, kad bendras patikrų mastas vis dar per mažas, kad būtų pasiektos visos neaptiktos infekcijos.
Tylus hepatito C pavojus
Vertinama, kad Lenkijoje HCV gali būti užsikrėtę apie 140 000 žmonių, o maždaug 120 000 iš jų apie tai nežino. Hepatitas C ilgus metus gali nesukelti aiškių simptomų, tačiau pamažu pažeidžia kepenis ir gali baigtis ciroze ar kepenų vėžiu.
Tokiose situacijose ankstyvas nustatymas tampa lemiamas, nes modernus gydymas daugeliu atvejų leidžia pasiekti viruso eliminaciją organizme. Tačiau be aktyvaus paieškos modelio, kai tiriami ir tie, kurie nejaučia nusiskundimų, gydymo galimybės lieka neįgyvendintos.
„Paradoksas tas, kad turime tai, ko reikia eliminacijai: veiksmingą gydymą, paprastus testus ir apmokamą terapiją. Tačiau be masiškesnių patikrų ir sisteminio požiūrio 2030 metų tikslas liks nepasiektas“, – sakė Sebastianas Gawlikas.
Pasaulio sveikatos organizacijos naujausiose apžvalgose akcentuojama, kad pasauliniu mastu pažanga yra reali, tačiau per lėta. Didžiausios kliūtys išlieka tos pačios: per mažai testavimo, per žema nustatymo apimtis ir netolygus gydymo pasiekiamumas, ypač tarp žmonių, kurie nežino apie savo infekciją.
Leave a Reply