Tag: Pridėtinis cukrus

  • 5 populiarūs jogurtai, kuriuose cukraus gali būti net daugiau nei vaniliniuose ledų kaušeliuose

    Jogurtas dažnai laikomas sveiku pusryčių ar užkandžio pasirinkimu, tačiau dalis pagardintų variantų gali turėti stebėtinai daug pridėtinio cukraus – net daugiau nei porcija vanilinių ledų.

    Kaip rašo „EatingWell“, 1/2 puodelio vanilinių ledų porcijoje yra apie 14 g cukrų, o kai kuriuose įprasto 170 g (6 oz) indelio jogurtuose šis kiekis yra dar didesnis.

    Ne visas cukrus yra vienodas: pieno produktuose natūraliai esantis cukrus nėra tas pats, kas pridėtinis. Vis dėlto būtent pridėtinis cukrus kasdieniuose produktuose gali greitai „susidėti“ į didelį bendrą kiekį.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja per dieną neviršyti 36 g pridėtinio cukraus vyrams ir 25 g moterims, todėl renkantis jogurtą verta žvilgtelėti į etiketę – ypač jei jį valgote dažnai.

    Jogurtai, kuriuose pridėtinio cukraus – kaip deserte

    Sąraše išskiriami keli populiarūs pagardinti produktai. Pavyzdžiui, „Noosa“ citrininio skonio jogurte vienoje 170 g porcijoje yra 19 g pridėtinio cukraus.

    Dar saldesni gali būti desertą primenantys variantai, tokie kaip „Chobani Flip“ „Peanut Butter Cup“ ir „Yoplait Whips! Vanilla Crème“ – abiejose 170 g porcijose nurodoma daugiau nei 21 g pridėtinio cukraus.

    Tarp paminėtų produktų yra ir vaisiniai pasirinkimai: „Kroger“ persikų jogurte – 15 g pridėtinio cukraus, o „Yoplait Original“ „Strawberry Cheesecake“ – 13 g pridėtinio cukraus vienoje porcijoje.

    Kaip sumažinti cukraus kiekį nepametant skonio

    Vienas paprasčiausių sprendimų – rinktis natūralų, nesaldintą jogurtą ir skonį susikurti patiems. Vietoje saldintų priedų siūloma įmaišyti vaisių, prieskonių, o jei norisi saldumo – labai nedidelį kiekį medaus ar kito saldiklio.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad skiltyje „bendras cukrų kiekis“ matomas skaičius ne visada atspindi, kiek cukraus yra pridėta – dalis jo gali būti natūraliai iš pieno ar vaisių.

    Galiausiai, pridėtinis cukrus gali slėptis ne tik jogurtuose: jis dažnai aptinkamas ir pagarduose, dribsniuose, granoloje, gėrimuose ar baltymų batonėliuose. Todėl įprotis skaityti etiketes padeda geriau kontroliuoti bendrą suvartojamą kiekį.

  • Valgote tuščiu skrandžiu? Šie pusryčių produktai gali skatinti persivalgymą

    Valgote tuščiu skrandžiu? Šie pusryčių produktai gali skatinti persivalgymą

    Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos patiekalu, tačiau ne kiekvienas rytinis pasirinkimas vienodai palankus savijautai ir apetitui. Kai kurie produktai, suvalgyti tuščiu skrandžiu, gali trumpam suteikti energijos, bet greitai vėl sukelti alkį.

    Didžiausia problema – maistas, kuriame daug pridėtinio cukraus, o mažai baltymų ir skaidulų. Tokie produktai gali turėti nemažai kalorijų, bet nesuteikti sotumo, todėl po kelių valandų ranka vėl tiesiasi užkandžiams.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad pilno grūdo produktai dėl skaidulų padeda ilgiau jaustis sotiems, o energija iš jų į kraują patenka tolygiau. Tuo metu saldūs kepiniai neretai paskatina greitesnį norą vėl kažką suvalgyti.

    Vis dėlto svarbu nepainioti priežasties ir pasekmės: joks produktas „storina“ vien dėl to, kad valgomas ryte ar tuščiu skrandžiu. Svorio augimą lemia ilgalaikis kalorijų perteklius, o pusryčiai yra tik viena bendro vaizdo dalis.

    Apelsinų sultys: sveika, bet ne visada soti

    Vienas dažniausiai nuvertinamų pasirinkimų – apelsinų sultys. Jos siejamos su vitaminais ir „geru startu“, tačiau net ir šviežiai spaustos sultys turi natūralių cukrų ir gerokai mažiau skaidulų nei visas vaisius.

    Stiklinę sulčių išgerti paprasta ir greita, tačiau sotumas dažnai neprilygsta apelsinui, kurį reikia suvalgyti. Jei sultys tampa atskiru pusryčiu, alkis gali sugrįžti netrukus.

    Be to, jautresnį skrandį turintiems žmonėms rūgštus gėrimas ryte gali sustiprinti nemalonius pojūčius.

    Saldūs kepiniai ir saldinti dribsniai – klasikinės „spąstų“ poros

    Dar viena dažna ryto klaida – kruasanai, bandelės, spurgos ar kiti saldūs kepiniai. Rafinųotų miltų, cukraus ir riebalų derinys reiškia, kad net nedidelė porcija gali būti labai kaloringa.

    Kartu tai dažniausiai būna maistas, kuriame trūksta baltymų ir skaidulų, todėl sotumas būna trumpalaikis, o noras užkąsti vėl atsiranda greičiau.

    Panašiai veikia ir saldinti pusryčių dribsniai: pakuotės dažnai žada „puikų dienos startą“, tačiau dalis tokių produktų turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Kaip geresnė alternatyva dažniau minimi pilno grūdo dribsniai be pridėtinio cukraus.

    Balta duona nėra „kaltininkė“ – svarbu, kas ant jos

    Balto batonėlio ar bandelės nereikia automatiškai išbraukti iš raciono. Viena riekė pati savaime nėra antsvorio priežastis – daug lemia porcija, viso patiekalo sudėtis ir priedai.

    Pavyzdžiui, bandelė su kiaušiniu ir daržovėmis paprastai bus sotesnė nei ta pati bandelė su saldžiu kremu. Kitaip tariant, svarbiau ne vien „duona“, o viso pusryčio balansas.

    Praktiškai geriausiai pasiteisina pusryčiai, kuriuose yra baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų – toks derinys dažniau padeda išlaikyti sotumą ilgesniam laikui ir suvaldyti apetitą.

    Tyrimų apžvalgos, nagrinėjusios pusryčių įtaką, rodo, kad didesnis baltymų kiekis maiste gali būti susijęs su stipresniu sotumo jausmu. Tačiau svarbiausia išlieka pats patiekalas ir jo kiekis, o ne vien faktas, kad valgoma ryte.

    Jei trūksta idėjų, geru pasirinkimu gali būti kiaušinienė su daržovėmis ir pilno grūdo duona, avižinė košė su natūraliu jogurtu ir riešutais arba sumuštiniai su humusu ir pomidoru. Mėgstantiems saldžiau gali tikti „skyr“ tipo jogurtas su vaisiais ir avižiniais dribsniais.

    Galiausiai, mėgstamų produktų nereikia demonizuoti: kruasanas retkarčiais ar stiklinė sulčių prie pilnaverčių pusryčių dietos nesugriaus. Esminis dalykas – bendra dienos mityba ir tai, kaip dažnai tokie pasirinkimai kartojasi.

    Be to, nėra įtikinamų įrodymų, kad vien reguliarus pusryčių valgymas automatiškai garantuoja svorio kritimą. Todėl svarbiausia lieka ne pirmo valgymo laikas, o kas atsiduria lėkštėje ir kiek kalorijų susidaro per visą dieną.

  • Dietologai įvardijo geriausią šaldytą pusryčių pasirinkimą, padedantį mažinti trigliceridus

    Padidėję trigliceridai kraujyje siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl mityba tampa vienu svarbiausių kasdienių įrankių jiems valdyti. Dietologai išskiria netikėtai patogų pasirinkimą iš šaldiklio – viso grūdo šaldytus baltyminius vaflius.

    Kaip rašoma „EatingWell“, tokie vafliai gali būti patogus kompromisas tiems, kurie rytais neturi laiko gaminti, bet nori rinktis palankesnį širdžiai maistą. Esmė – didesnis baltymų kiekis ir mažesnis pridėtinio cukraus kiekis, palyginti su daugeliu įprastų „griebk ir bėk“ pusryčių.

    Trigliceridai dažnai painiojami su cholesteroliu, tačiau tai – kita riebalų forma kraujyje. Organizmui jie reikalingi kaip energijos atsargos: dalis jų gaunama su maistu, dalį pagamina kepenys.

    Vis dėlto, kai trigliceridų per daug, didėja rizika, kad arterijų sienelės kietės ar storės, o tai siejama su didesne insulto ir infarkto tikimybe. Dėl to svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip dažnai renkamės cukringus ar daug sočiųjų riebalų turinčius produktus.

    Daugiau baltymų ryte

    Įprasti pusryčiai – skrebučiai, dribsniai ar klasikiniai vafliai – neretai turi mažai baltymų. Tuo metu baltymai lėtina virškinimą, padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.

    Stabilesnis gliukozės lygis svarbus ir todėl, kad sumažėja noras vėliau dieną užkandžiauti saldžiais ar itin perdirbtais produktais. O tai aktualu, nes aukštesni trigliceridai siejami ir su padidėjusiu gliukozės kiekiu.

    Straipsnyje nurodoma, kad šaldytų baltyminių vaflių porcijoje dažnai būna apie 12–16 gramų baltymų – daugiau nei daugelyje pusryčių dribsnių ar įprastame javainių batonėlyje. Dar geriau, jei pasirinktas variantas turi ir kelis gramus skaidulų.

    Mažiau pridėtinio cukraus

    Daugelis greitų pusryčių – bandelės, saldūs dribsniai, skrudintuvo pyragėliai ar saldinti kavos gėrimai – paprastai turi daug pridėtinio cukraus. Perteklinis cukrus organizme gali būti „paverčiamas“ riebalų rūgštimis ir trigliceridais, todėl jo perteklius laikomas vienu rizikos veiksnių.

    Amerikos kardiologų koledžas rekomenduoja riboti pridėtinį cukrų iki mažiau nei 6 proc. paros kalorijų. Straipsnyje taip pat patariama, renkantis baltyminius vaflius, dairytis tokių, kuriuose pridėtinio cukraus būtų kuo mažiau – idealu, jei mažiau nei 5 gramai porcijoje.

    Svarbu ir kuo vaflius gardinate: vietoje sirupo siūloma rinktis atitirpintas šaldytas uogas. Taip lengviau sumažinti cukraus kiekį, bet išlaikyti saldumą.

    Su kuo derinti baltyminius vaflius

    Dietologai siūlo į šaldytą baltyminį vaflį žiūrėti kaip į bazę pilnaverčiams pusryčiams. Greiti priedai gali padėti padidinti baltymų ir skaidulų kiekį, o kartu – ir sotumą.

    Vienas paprastesnių variantų – natūralus (nesaldintas) jogurtas, kuris papildomai suteikia baltymų. Kitas kelias – šaldytos uogos ir įmaišytos čija sėklos, o vietoje sviesto galima rinktis riešutų sviestą.

    Jei saldūs pusryčiai nevilioja, siūlomas ir sūrus derinys: avokadas ir kiaušinis. Avokadas vertinamas dėl palankesnio riebalų profilio ir skaidulų, kurios mityboje laikomos svarbiomis, kai siekiama mažinti trigliceridų kiekį.

    Kokie šaldyti pusryčiai gali būti prastesnis pasirinkimas

    Ne visi šaldyti pusryčiai yra vienodai palankūs širdžiai. Straipsnyje kaip prastesnius pasirinkimus išskiriami šaldyti pusryčių sumuštiniai ar burritai su dešrelėmis, šonine ir sūriu – juose dažnai daugiau sočiųjų riebalų.

    Taip pat minimi šaldyti skrudintuvo pyragėliai, ypač su glajumi, kurie paprastai turi daug cukraus. Dar viena kategorija – šaldyti pusryčių dubenėliai, kuriuose neretai būna mėsos produktų ir sūrio, todėl sočiųjų riebalų kiekis gali būti didesnis.

    Specialistai pabrėžia: patogumas ryte dažnai lemia, ar sveikesni įpročiai „prilips“, todėl šaldytuve turėti greitą, bet palankesnį variantą gali būti praktiška strategija. Vis dėlto verta atidžiai skaityti etiketes – ieškoti viso grūdo sudėties, kuo mažiau pridėtinio cukraus ir kuo daugiau skaidulų.

  • Mitybos specialistai pataria „Dunkin’“ vengti „Coffee Chillers“: daug cukraus ir sočiųjų riebalų

    Jei užsukate į „Dunkin’“ greito kavos ir užkandžių, mitybos specialistai pataria atsargiai rinktis vieną meniu poziciją – šaldytus kavos gėrimus „Coffee Chillers“.

    Kaip rašo „EatingWell“, apklausti dietologai sutaria, kad būtent šie gėrimai dažnai turi labai daug pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų, o naudingų medžiagų – mažai.

    Specialistų teigimu, problema ne vien tai, kad gėrimas saldus: didelis cukraus kiekis vienu metu gali greitai pakelti gliukozės lygį, o netrukus sukelti energijos „duobę“ ir alkį.

    Be to, tokie gėrimai, nors gali būti kaloringi, paprastai turi mažai baltymų ir visai neturi skaidulų, todėl sotumo jausmas ilgai neužsilaiko.

    Kodėl siūlo riboti „Coffee Chillers“

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad „Dunkin’“ šaldytuose kavos gėrimuose pridėtinio cukraus kiekis gali viršyti rekomenduojamas paros ribas. Pavyzdžiui, net mažas klasikinis „Coffee Chiller“ gali turėti 35 gramus pridėtinio cukraus.

    Vidutinio dydžio klasikinis „Coffee Chiller“, remiantis pateikta maistine informacija, turi 52 gramus pridėtinio cukraus. Kai kurie didesni arba aromatizuoti variantai gali turėti gerokai daugiau – kai kuriais atvejais minima, kad dideli gėrimai gali viršyti 100 gramų.

    Kita rizika – sotieji riebalai. Pasak specialistų, dalis šių gėrimų ruošiami su grietinėle ir dar papildomai puošiami plakta grietinėle, o tai didina sočiųjų riebalų kiekį.

    Dietologai primena, kad per didelis sočiųjų riebalų vartojimas siejamas su didesniu LDL („blogojo“) cholesterolio lygiu, o tai laikoma vienu iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Ką rodo pateikta maistinė sudėtis

    Straipsnyje pateikiami skaičiai apie vidutinio dydžio klasikinį „Coffee Chiller“: 540 kalorijų, 26 gramai riebalų, iš jų 14 gramų – sotieji, 71 gramas angliavandenių, 0 gramų skaidulų, 52 gramai pridėtinio cukraus ir 5 gramai baltymų.

    Pažymima, kad klasikinė versija yra tarp mažiau cukraus turinčių pasirinkimų, tačiau net ir ji vis tiek gali viršyti rekomenduojamą pridėtinio cukraus kiekį visai dienai.

    Kaip subalansuoti užsakymą „Dunkin’“

    Dietologai pabrėžia, kad vienas gėrimas savaime sveikatos nenulemia, tačiau problema atsiranda, kai tai tampa kasdieniu įpročiu. Todėl jie siūlo „Coffee Chillers“ vertinti labiau kaip desertą ar retą skanėstą.

    Norint sumažinti poveikį, patariama rinktis mažesnį dydį – taip cukraus kiekis sumažėja, o energijos svyravimai gali būti švelnesni.

    Dar viena rekomendacija – gėrimą derinti su baltymų turinčiu maistu. Straipsnyje minimi pasirinkimai iš „Dunkin’“ meniu, tokie kaip „Wake-Up Wrap“ ar „Omelet Bites“, o taip pat ir alternatyvos namuose – pavyzdžiui, graikiškas jogurtas ar riešutai.

    Taip pat siūloma koreguoti užsakymą: mažinti saldiklių ar saldžių sirupų („swirl“) kiekį, rinktis nesaldintus skonius, o jei svarbus sočiųjų riebalų kiekis – apsvarstyti liesesnį pieną vietoje grietinėlės.

  • 6 dribsniai vėlyvam užkandžiui: dietologai pataria rinktis mažiau cukraus ir daugiau skaidulų

    Dribsniai dažniausiai siejami su pusryčiais, tačiau jie gali tapti ir visai neblogu vėlyvu užkandžiu – ypač tais vakarais, kai po aktyvios dienos dar jaučiate alkį.

    Kaip rašo „EatingWell“, dietologai pabrėžia: naktiniai užkandžiai nebūtinai yra „blogi“, jei pasirenkamas tinkamas produktas ir išlaikomas saikas. Dribsniai gali būti sotus sprendimas, jei žinote, į ką atkreipti dėmesį.

    Svarbiausia taisyklė – rinktis dribsnius, kuriuose mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų ir yra bent šiek tiek baltymų. Toks derinys gali padėti ilgiau jaustis sočiam ir kai kuriems žmonėms būti palankesnis miegui.

    Dietologai taip pat siūlo dribsnius derinti su pienu ar jogurtu bei vaisiais – taip užkandis tampa labiau subalansuotas ir praturtinamas skaidulomis, kalciu, vitaminu D bei kaliu.

    Dietologų įvardyti 6 pasirinkimai

    Vėlyvam užkandžiui tarp rekomenduojamų variantų minimi „Original Cheerios“. Nurodoma, kad 1,5 puodelio porcija turi 140 kalorijų, 4 g skaidulų, 1 g pridėtinio cukraus ir 5 g baltymų.

    Taip pat išskiriami „Kellogg’s All-Bran Original“: 2/3 puodelio porcija suteikia 12 g skaidulų (iš jų 3 g tirpių) ir 120 kalorijų. Jei užkandį papildysite puodeliu sojų ar karvės pieno, bendra baltymų suma gali siekti apie 12–13 g.

    Saldžiau norintiems siūloma „Seven Sundays Super Fruity Oat Protein Cereal“ – ši alternatyva apibūdinama kaip „sveikesnis“ vaisinių dribsnių pakaitalas be dirbtinių dažiklių. Vieno puodelio porcija turi 170 kalorijų, 3 g skaidulų, 4 g pridėtinio cukraus ir 5 g baltymų.

    Į sąrašą pateko ir „Special K Protein Cereal“ – dietologų vertinamas variantas, kai norisi daugiau baltymų. 1 1/3 puodelio porcija nurodoma turinti 200 kalorijų, 6 g skaidulų, 9 g pridėtinio cukraus ir 10 g baltymų.

    Dar vienas minimas pasirinkimas – „Kashi Go Protein & Fiber Cereal Original“. Vienoje porcijoje pateikiami skaičiai: 200 kalorijų, 12 g skaidulų, 8 g pridėtinio cukraus ir 12 g baltymų. Kartu su puodeliu pieno bendras baltymų kiekis gali didėti iki 20 g.

    Šeštasis rekomenduotas variantas – „Food for Life Ezekiel 4:9 Almond Sprouted Whole Grain Cereal“. Pusės puodelio porcija nurodoma turinti 190 kalorijų, 6 g skaidulų, 1 g pridėtinio cukraus ir 8 g baltymų.

    Į ką atkreipti dėmesį vakare

    Renkantis vėlyvą užkandį dietologai primena: verčiau vengti didelių, „antro vakaro“ dydžio porcijų. Didelis maisto kiekis labai vėlai gali būti nepalankus apetito reguliacijai ir gliukozės apykaitai.

    Taip pat siūloma riboti pridėtinį cukrų – ypač prieš miegą. Jei dribsniuose jo daugiau, patariama užkandį „atsverti“ skaidulomis ir baltymais, pavyzdžiui, pienu ar jogurtu.

    Galiausiai, vėlyvas užkandis gali būti proga gauti daugiau maistinių medžiagų, o ne tik papildomų kalorijų. Todėl vietoje sausainių ar traškučių siūloma rinktis viso grūdo produktus, vaisius, pieno produktus, riešutus ar sėklas.

  • 5 baltymingi pusryčių dribsniai raumenims palaikyti: dietologų rekomendacijos vyresniems

    Su amžiumi organizmui dažnai prireikia daugiau baltymų, kad būtų lengviau išlaikyti raumenų masę. Sporto dietologai pažymi, kad baltymų trūkumas ypač dažnas per pusryčius, todėl net ir įprasti dribsniai gali tapti patogiu sprendimu.

    Apie tai rašo „EatingWell“, pristatydamas penkis didesnio baltymų kiekio dribsnius, kuriuos dietologai išskiria kaip praktišką pasirinkimą žmonėms, norintiems rūpintis raumenų būkle vyresniame amžiuje.

    Tekste pabrėžiama, kad dažnai minima 0,8 gramo baltymų vienam kūno masės kilogramui norma laikoma minimaliu kiekiu, padedančiu išvengti baltymų trūkumo. Tuo metu sporto dietologai dažnai rekomenduoja siekti maždaug 1,2–1,6 gramo kilogramui per dieną, ypač jei žmogus užsiima jėgos pratimais.

    Renkantis dribsnius siūloma atkreipti dėmesį ne tik į baltymus, bet ir į skaidulas bei pridėtinį cukrų: daugiau skaidulų gali padėti ilgiau jaustis sočiai, o mažesnis pridėtinio cukraus kiekis – išlaikyti subalansuotesnį racioną.

    5 dietologų išskirti baltymingi dribsniai

    Didžiausiu baltymų kiekiu vienoje porcijoje išskiriami „Ratio Protein Fiber Cinnamon Almond“ dribsniai – nurodoma, kad 1 puodelyje yra 20 gramų baltymų. Baltymai čia gaunami iš kviečių (įskaitant kviečių glitimą) ir žirnių baltymų.

    Kitas dažnai lengvai randamas variantas – „Kashi Go Protein & Fiber Original“. Šių dribsnių porcija kiek didesnė (1 ir 1/4 puodelio), o joje nurodoma 12 gramų baltymų iš pilno grūdo produktų ir sojų baltymų; taip pat išskiriama 12 gramų skaidulų.

    Skonių pasirinkimu akcentuojami „Magic Spoon“ dribsniai (pavyzdyje – „Magic Spoon Fruity“). Tekste nurodoma, kad, priklausomai nuo skonio, porcijoje gali būti 11–14 gramų baltymų, o pagrindinis šaltinis – pieno baltymų mišinys (kazeinas ir išrūgų baltymai).

    Į penketuką įtraukiami ir „Lovebird Protein Cinnamon“ dribsniai, kurių 1 puodelio porcijoje nurodoma 11 gramų baltymų iš pieno baltymų mišinio. Pažymima, kad šie dribsniai saldinami kokosų cukrumi, todėl pridėtinio cukraus kiekis yra didesnis nei kai kurių kitų baltymingų alternatyvų – 8 gramai porcijoje.

    Penketuką užbaigia „Three Wishes Cocoa“ – nurodoma, kad porcijoje yra 8 gramai baltymų. Šie dribsniai apibūdinami kaip be grūdų ir be glitimo, pagaminti iš avinžirnių, tapijokos ir žirnių baltymų, o vienoje porcijoje pateikiama po 3 gramus skaidulų ir pridėtinio cukraus.

    Kaip padidinti baltymų kiekį dubenėlyje

    Net ir pasirinkus baltymingesnius dribsnius, baltymų kiekio gali nepakakti tam, ką ekspertai dažnai rekomenduoja vienam valgymui. Viena iš minčių – orientuotis bent į 20 gramų baltymų per pusryčius, o kai kurie tyrimai aptaria ir didesnius kiekius.

    Paprastas būdas padidinti baltymus – rinktis baltymingesnį pieną. Tekste minimas ultrafiltruotas pienas, kuriame baltymų paprastai daugiau nei įprastame.

    Jei pieno produktų vengiama, siūloma apsvarstyti sojų pieną, nes jo baltymų kiekis dažnai panašus į įprasto pieno. Taip pat minimas žirnių pienas, kuris gali prisidėti prie baltymų kiekio dubenėlyje.

    Dar viena alternatyva – vietoje pieno dribsnius maišyti su graikišku (sutrintu) jogurtu: tekste nurodoma, kad tokia porcija gali reikšmingai pakelti bendrą baltymų kiekį.

    Ne tik baltymai: skaidulos, cukrus ir priedai

    Dietologai primena, kad subalansuota mityba neapsiriboja vien baltymais. Norint didesnės maistinės vertės, prie dribsnių siūloma pridėti vaisių ar uogų – taip natūraliai padidinamas skaidulų ir mikroelementų kiekis.

    Renkantis produktą verta pasitikrinti sudėtį ir maistingumo lentelę. Tekste pateikiama paprasta taisyklė: jei fizinis aktyvumas nėra didelis, patogu ieškoti produktų, kuriuose cukraus vienoje porcijoje būtų tiek pat arba mažiau nei skaidulų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į alternatyvius saldiklius: vieniems jų skonis tinka, kitiems gali palikti poskonį ar skatinti norą vėliau rinktis dar saldesnį maistą. Todėl rekomenduojama stebėti, kaip konkretus produktas veikia savijautą ir alkį.

  • 6 populiarūs gėrimai, kuriuose cukraus daugiau nei spurgyje: nuo arbatos iki limonado

    Daugelis saldintų gėrimų gali turėti daugiau pridėtinio cukraus nei glazūruota spurga – ir tai dažnai lieka nepastebėta. Nuo saldintos arbatos iki kai kurių kavos gėrimų: keli gurkšniai gali greitai „suvalgyti“ dienos cukraus normą.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ apžvalgoje, kurioje primenama, kad per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su svorio augimu ir didesne lėtinių ligų rizika.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyrams neviršyti 36 gramų pridėtinio cukraus per dieną, o moterims – 25 gramų. Tuo metu JAV mitybos gairėse teigiama, kad viename patiekale pridėtinio cukraus neturėtų būti daugiau nei 10 gramų.

    Svarbu atskirti natūraliai produktuose esantį cukrų (pavyzdžiui, vaisiuose ar pieno produktuose) nuo pridėtinio – kai į gėrimus ar maistą įdedama cukraus, sirupų ar medaus. Būtent saldinti gėrimai dažnai tampa pagrindiniu „slaptu“ pridėtinio cukraus šaltiniu.

    Gėrimai, kuriuose cukraus – daugiau nei atrodo

    1) Saldinta arbata. Nors paprasta šviežiai užplikyta šalta arbata gali būti be cukraus, saldintos arbatos situacija kita: vienoje 8 uncijų (apie 240 ml) porcijoje gali būti 19 gramų ar daugiau pridėtinių cukrų. Rekomenduojama tikrinti etiketes, nes skirtingi gamintojai naudoja įvairius saldiklius.

    2) Arbatos „saldintos medumi“. Užrašas „saldinta medumi“ neretai sukuria sveikesnio pasirinkimo įspūdį, tačiau medus vis tiek laikomas pridėtiniu cukrumi. Minima, kad populiariose komercinėse medumi saldintose arbatose 8 uncijų porcijoje gali būti apie 18 gramų pridėtinių cukrų.

    3) Gazuoti gaivieji gėrimai. Viena 8 uncijų porcija gali suteikti apie 15 gramų pridėtinio cukraus – kartu ir papildomų kalorijų, bet be juntamos maistinės naudos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad net „dietiniai“ gėrimai, nors dažniau saldinami dirbtiniais saldikliais, tyrimuose siejami su nepageidaujamomis sveikatos sąsajomis, todėl juos taip pat siūloma riboti.

    4) Limonadas. Nepriklausomai nuo to, ar jis šviežias, iš koncentrato, miltelių, ar pirktas skardinėje ar butelyje, dažnai tokio gėrimo porcijoje būna daugiau nei 13 gramų pridėtinio cukraus. Pateikiami pavyzdžiai: 8 uncijų skardinėje gali būti 28 gramai, o iš šaldyto koncentrato paruoštame – 25 gramai pridėtinių cukrų.

    5) Sportiniai ir elektrolitų gėrimai. Nors jie sukurti situacijoms, kai reikia atsatyti skysčius ir energiją (pavyzdžiui, ištvermės treniruočių metu), daugelyje jų yra nemažai pridėtinio cukraus. Nurodoma, kad 8 uncijų porcija gali turėti 15 gramų cukraus ar daugiau – problema kyla, kai tokie gėrimai geriami nesportuojant intensyviai.

    6) Kai kurie kavos gėrimai. Juoda kava pati savaime neturi pridėtinio cukraus, tačiau saldinti sirupai, saldi „cold foam“ puta ar plakta grietinėlė jo kiekį greitai padidina. Pavyzdžiui, keturi vanilės sirupo „paspaudimai“ (apie 2 valg. šaukštai) gali pridėti daugiau nei 20 gramų cukraus.

    Ką rinktis vietoje saldintų gėrimų

    Kaip alternatyvos minimi keli paprasti sprendimai: gazuotas vanduo su trupučiu 100 proc. vaisių sulčių, nesaldintos žolelių arbatos, vaisių pagrindu paruošti glotnučiai (ypač namuose), mažiau cukraus turintys gėrimai su natūraliais saldikliais bei natūraliai aromatizuotas gazuotas vanduo be pridėtinių cukrų.

    Jei norisi kavos, cukraus kiekį galima mažinti paprašius mažiau sirupo ar saldiklio. Paprastas įprotis – perskaityti etiketę ir atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus gramus – dažnai padeda greitai suprasti, kiek saldumo iš tiesų yra stiklinėje.

  • Granola atrodo sveika, bet etiketė išduoda kita: štai ką būtina patikrinti parduotuvėje

    Granola dažnai pristatoma kaip beveik idealūs pusryčiai: avižos, riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai ir šlakelis medaus. Ant pakuočių neretai puikuojasi teiginiai apie pilno grūdo sudėtį, skaidulas ar tai, kad produktas esą natūralus.

    Tačiau mitybos specialistai primena, kad granola nėra vienoda, o jos sveikumo įvaizdis kartais pralenkia realią sudėtį. Kai kuriuose mišiniuose daug pridėtinio cukraus, sirupų ir riebalų, todėl jie mitybos prasme gali būti artimesni desertui nei subalansuotiems pusryčiams.

    Pirmas žingsnis renkantis granolą yra ne pakuotės priekis, o sudedamųjų dalių sąrašas. Jei tarp pirmųjų ingredientų matote cukrų, gliukozės sirupą, agavų sirupą, medų ar kitus saldiklius, tikėtina, kad cukraus produkte bus nemažai.

    Svarbu suprasti, kad medus ar klevų sirupas taip pat laikomi pridėtiniu cukrumi. Užrašas natūralus saldiklis nereiškia, kad cukraus nereikia vertinti ar kad jis organizmui turi mažesnę įtaką.

    Užrašas be rafinuoto cukraus klaidina

    Viena dažniausių rinkodaros formuluočių yra teiginys, kad produktas be rafinuoto cukraus. Praktikoje tai gali reikšti tik tai, kad baltasis cukrus pakeistas kitais saldikliais, tačiau bendras pridėtinio cukraus kiekis išlieka panašus.

    Dėl to verta žiūrėti ne į šūkius, o į maistingumo lentelę ir cukraus eilutę. Jei gamintojas pateikia atskirai pridėtinio cukraus rodiklį, jis yra dar naudingesnis realiam palyginimui.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvuosius cukrus ir siekti, kad jų dalis neviršytų 10 proc. paros energijos, o dar geriau būtų mažiau nei 5 proc. Tai ypač aktualu pusryčiams, nes cukringas startas dienai dažnai didina norą užkandžiauti vėliau.

    Porcijos dydis dažnai per mažas

    Kitas dažnas spąstas yra porcijos dydis, nurodytas ant pakuotės. Granolos porcija etiketėje gali būti, pavyzdžiui, 40 gramų, tačiau realiai į dubenėlį lengvai įsipilama 70–80 gramų.

    Tada atitinkamai išauga ir cukraus, ir kalorijų, ir riebalų kiekis, net jei pats produktas nėra pats saldžiausias. Vertinant granolą naudinga bent kelis kartus pasisverti įprastą porciją namuose ir palyginti su etikete.

    Kalorijų daug ir be cukraus

    Granola dažnai turi riešutų, sėklų, aliejų, kartais ir šokolado gabalėlių ar traškių priedų. Šios sudedamosios dalys gali būti vertingos, tačiau jos taip pat yra energiškai tankios, todėl didelė porcija greitai „surenka“ daug kalorijų.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ir granola su mažiau cukraus gali tapti per soti ir per kaloringa, jei ją valgote dideliais kiekiais ir dar papildote bananu, riebiu jogurtu bei riešutų sviestu. Problema dažniausiai yra ne vienas ingredientas, o bendras derinys ir kiekis.

    Renkantis geresnį variantą verta ieškoti granolos, kurios pagrindas yra pilno grūdo avižos, o sudedamųjų dalių sąrašas nėra ilgas ir persunktas įvairiais saldikliais. Patikimas orientyras yra daugiau skaidulų ir mažiau cukraus, taip pat aiškiai suprantama porcija.

    Jei norite maksimalios kontrolės, paprastas sprendimas yra granolą pasigaminti namuose, patiems nusprendžiant, kiek dėti saldiklių, aliejaus, riešutų ir džiovintų vaisių. O valgant parduotuvinę granolą dažnai geriausiai pasiteisina mažesnė porcija su natūraliu jogurtu ar kitu baltymų šaltiniu ir šviežiais vaisiais ar uogomis.

  • Šie parduotuvės jogurtai gali būti cukraus spąstai: kaip atpažinti nevertingą produktą

    Dalis parduotuvėse parduodamų jogurtų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sveikas pasirinkimas. Dažniausia problema slypi sudėtyje: saldinti vaisių sluoksniai, sirupai ir kiti priedai „dietinį“ produktą paverčia desertu.

    Specialistai primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti pridėtinį cukrų iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildoma nauda siejama su mažiau nei 5 proc. riba. Todėl net vienas saldus pieno desertas gali reikšmingai prisidėti prie dienos cukraus kiekio, ypač jei jis valgomas kasdien.

    Kas išduoda prastą sudėtį

    Vertinant jogurtą svarbiausia ne pakuotės pažadai, o etiketė. Kuo ilgesnis ingredientų sąrašas, tuo didesnė tikimybė, kad produktas bus labiau panašus į apdorotą desertą, o ne į paprastą rauginto pieno gaminį.

    Dažnai prastesnę maistinę vertę rodo tirštikliai, pavyzdžiui, krakmolas, taip pat želatina, kvapiosios medžiagos, dažikliai ar konservantai. Tokie priedai nebūtinai yra „pavojingi“ savaime, tačiau jie dažnai signalizuoja, kad skonis ir tekstūra sukurti technologijomis, o ne natūralia sudėtimi.

    Ilgas galiojimas ir „nulio riebalų“ triukai

    Dar vienas signalas gali būti ypač ilgas galiojimo laikas. Produktai, kurie lentynoje išsilaiko neįprastai ilgai, neretai būna stipriau termiškai apdoroti, o tai gali sumažinti gyvų bakterijų kiekį, dėl kurių jogurtas dažnai ir pasirenkamas.

    Ne mažiau klaidinanti gali būti ir ryški „0 proc. riebumo“ žyma. Praktikoje skonis neretai kompensuojamas didesniu cukraus kiekiu ar saldikliais, todėl toks pasirinkimas nebūtinai tampa palankesnis svoriui ar bendrai mitybos kokybei.

    Ką rinktis vietoje saldintų variantų

    Geriausiu kasdieniu pasirinkimu dažniausiai laikomas natūralus baltas jogurtas be priedų, kurio sudėtis trumpa ir aiški: pienas ir raugas. Jei norisi saldumo, jį paprasčiau susikurti namuose, įdedant uogų, vaisių, riešutų ar sėklų.

    Tokiu būdu lengviau kontroliuoti pridėtinio cukraus kiekį ir pasirinkti tik tai, kas išties suteikia maistinės vertės. Ilgainiui tai padeda ne tik sumažinti saldumynų poreikį, bet ir išlaikyti stabilesnę kasdienę mitybą.

  • Jagodos su cukrumi – prastas įprotis po 60-ies: dietologai siūlo sotesnį derinį

    Jagodos su cukrumi – prastas įprotis po 60-ies: dietologai siūlo sotesnį derinį

    Dubuo mėlynių ar šilauogių, pabarstytų cukrumi, daugeliui siejasi su vaikystės skoniu. Tačiau dietologai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje verta keisti proporcijas: mažinti pridėtinį cukrų ir uogas derinti su natūraliais fermentuotais pieno produktais, pavyzdžiui, kefyru ar natūraliu skyru.

    Toks pasirinkimas svarbus ne tik dėl kalorijų. Su amžiumi dažniau pasitaiko gliukozės apykaitos sutrikimų, 2 tipo cukrinis diabetas, didėja antsvorio rizika, o fizinis aktyvumas neretai mažėja. Dėl to saldinti uogas keliais šaukšteliais cukraus tampa įpročiu, kuris greičiau pakelia cukraus kiekį kraujyje ir trumpina sotumo jausmą.

    Pačios uogos jau turi natūralių cukrų, bet kartu suteikia skaidulų ir biologiškai aktyvių augalinių junginių, siejamų su tamsia jų spalva. Papildomas cukrus nepadidina maistinės vertės, o dažnai tik užgožia uogų skonį ir padidina bendrą patiekalo energinę vertę.

    Dietologų siūloma alternatyva paprasta: uogas maišyti su kefyru arba natūraliu skyru. Baltymai ir tirštesnė konsistencija padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl tokia užkandžio versija dažniau tampa realiu antru pusryčiu ar pavakariais, o ne greitu saldumynu, po kurio netrukus vėl norisi užkandžiauti.

    Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, paprastai lengvesnės tekstūros nei grietinė, o jo skonis švelniai rūgštus. Uogos suteikia skaidulų ir gaivumo, o kefyras papildo patiekalą baltymais, kalciu ir fermentacijos metu susidarančiais komponentais, kurie dažnai įtraukiami į subalansuotos mitybos rekomendacijas.

    Dar vienas variantas – kokteilis: kefyrą galima suplakti su šviežiomis ar šaldytomis uogomis. Kai uogos prinokusios, papildomai saldinti dažniausiai nereikia, o sotumui padidinti tinka įmaišyti šaukštą maltų linų sėmenų ar avižų.

    Natūralus skyras išsiskiria didesniu baltymų kiekiu ir dažniausiai mažesniu riebumu, todėl daugeliui tinka kaip sotesnė užkandžio bazė. Vyresniame amžiuje pakankamas baltymų kiekis mityboje siejamas su raumenų masės ir fizinės funkcijos palaikymu, todėl uogos su natūraliu skyru gali būti praktiškas sprendimas tiems, kuriems sunku surinkti baltymų normą per dieną.

    Renkantis svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį: geriausia imti natūralų produktą ir uogas įsidėti patiems. Paruoštuose uoginiuose variantuose neretai būna pridėtinio cukraus, sirupų ar saldinto užpildo, todėl toks pasirinkimas gali paneigti visą idėją mažinti saldumą.

    Jeigu natūralus skyras atrodo per rūgštus, dalį uogų galima sutrinti šakute – jos išleis sulčių ir natūraliai pasaldins desertą. Skoniui praturtinti tinka cinamonas, vanilė, keli riešutai ar šaukštelis chia sėklų, tačiau verta prisiminti, kad riešutai ir sėklos didina patiekalo kaloringumą.

    Dažnam užtenka paprastos porcijos: viena sauja uogų ir apie 150–200 gramų kefyro arba skyro. Sergant cukriniu diabetu uogas ir priedus reikėtų įskaičiuoti į individualų mitybos planą, o esant inkstų ligoms ar nurodymui riboti baltymus, baltymingesnius produktus verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Mitybos specialistai primena, kad vienas desertas neišspręs virškinimo ar savijautos problemų. Žarnyno veiklai svarbūs ir skysčiai, judėjimas, pakankamas daržovių bei viso grūdo produktų kiekis, taip pat vartojami vaistai ir bendra sveikatos būklė.