CP v2

Tag: Priemiesčiai

  • Tyrimas perspėja: turtingi JAV priemiesčiai dažniau atsiduria gaisrų kelyje – kodėl taip yra?

    Tyrimas perspėja: turtingi JAV priemiesčiai dažniau atsiduria gaisrų kelyje – kodėl taip yra?

    Naujas Kalifornijos universiteto Riversaide mokslininkų tyrimas rodo, kad miestus pasiekiančios JAV miškų ir krūmynų liepsnos dažniau paliečia ne atsitiktines vietoves, o gana aiškų rajonų tipą: priemiesčius, kuriuose daug nuosavų namų ir aukštesnės pajamos.

    Tyrėjai pabrėžia, kad gaisrai vis dažniau tampa ne vien atokių miškų problema. Didžiausia rizika kyla vadinamojoje laukinės gamtos ir urbanizuotų teritorijų sandūroje, kur gyvenamieji kvartalai ribojasi su šlaitais, krūmynais ar mišku.

    141 gaisro analizė per 40 metų

    Mokslininkai išnagrinėjo 141 gaisrą, kuris 1984–2025 metais kirto urbanizuotas teritorijas JAV. Pasak jų, bendras tokių gaisrų skaičius per metus reikšmingai nedidėjo, tačiau dideli gaisrai, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais, linkę apimti didesnius plotus.

    Tyrime akcentuojama ir demografinė pusė: gyventojų dalis teritorijose, priskiriamose prie gaisrų rizikos, išliko apie 0,9 proc. Vis dėlto absoliutus jose gyvenančių žmonių skaičius augo nuo maždaug 2,1 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. 2023 metais.

    Tyrėjų vertinimu, šį augimą daugiausia paaiškina bendras gyventojų skaičiaus didėjimas, o ne masinis persikėlimas vien į vis pavojingesnes zonas. Tačiau didesnis gyventojų skaičius reiškia ir didesnį būstų bei infrastruktūros kiekį gaisrų kelyje.

    Įspėjimas gali ateiti per kelis mėnesius

    Dar viena svarbi išvada susijusi su orų signalais prieš gaisrus. Tyrime teigiama, kad gaisrai ne visada kyla tik po ilgalaikių sausrų, kurios dažnai laikomos pagrindiniu pavojaus indikatoriumi.

    Dažniau fiksuotas scenarijus, kai po drėgnesnio laikotarpio staiga seka kelių mėnesių išsausėjimas. Tokie 3–6 mėnesių drėgmės pokyčiai, pasak autorių, gali būti praktiškesnis orientyras savivaldybėms ir miestų planuotojams, vertinantiems padidėjusios rizikos laikotarpius.

    Kas nutinka po liepsnų

    Naudodami palydovinius augmenijos ir paviršiaus temperatūros duomenis, mokslininkai nustatė, kad stipriai nuniokotose vietose sumažėja žaluma, o paviršius įkaista. Pirmaisiais trimis mėnesiais po gaisro didelio intensyvumo degimo zonose vidutinis atšilimas siekė apie 2,4 laipsnio.

    Atsigavimas, kaip nurodoma tyrime, yra lėtas. Po penkerių metų beveik trys ketvirtadaliai stipriai išdegusių teritorijų dar nebuvo grįžusios į priešgaisrinį žalumos lygį, o apie 78 proc. vietovių nebuvo atgavusios ankstesnių šiluminių sąlygų.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vizualiai atžėlusi teritorija nebūtinai reiškia pilną ekologinį atsistatymą. Po gaisrų vietoje medžių gali įsitvirtinti trumpaamžė ar mažiau struktūriška augalija, kuri suteikia mažiau pavėsio, keičia mikroklimatą ir gali daryti įtaką ateities gaisrų rizikai.

    Įdomi socialinė detalė: nors gaisrų kelią dažniau kerta turtingesni rajonai, būtent juose ilgalaikis paviršiaus temperatūros atsistatymas būna spartesnis. Tyrėjai tai sieja su didesniais ištekliais griuvėsių tvarkymui, atstatymui, laistymui ir aplinkos sutvarkymui.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog mažesnes pajamas turintys kvartalai yra apsaugoti. Jie ragina miestus vertinti gaisrus, kurie pasiekia gyvenamąsias teritorijas, kaip atskirą reiškinį, kurį lemia ne tik klimatas, bet ir urbanistika, socialinė struktūra bei infrastruktūros sprendimai.

  • Kaunas plečiasi į priemiesčius, bet urbanistai perspėja: be mokyklų ir gatvių tai tik namų krūva

    Kauno priemiesčiai, tokie kaip Romainiai ar Giraitė, pastaraisiais metais sparčiai užsipildė individualiais namais ir kotedžais. Tačiau urbanistai pabrėžia, kad vien būsto pasiūla dar nesukuria miesto, jei kartu neatsiranda paslaugų, patogių gatvių ir viešųjų erdvių.

    Specialistų vertinimu, dalyje naujų kvartalų gyventojai susiduria su kasdieniu nepatogumu: mokyklos ir darželiai toli, viešojo transporto ryšiai silpni, o pėsčiųjų infrastruktūra dažnai nepritaikyta saugiam judėjimui. Toks modelis didina priklausomybę nuo automobilio ir kelia spūstis įvažiavimuose į miestą.

    „Jeigu rajone yra šimtai namų, bet nėra mokyklos, parduotuvės, patogaus viešojo transporto ir viešųjų erdvių, tai dar nėra miestas“, – sakė urbanistas Mindaugas Pakalnis.

    Jis atkreipia dėmesį, kad chaotiškai užstatytuose priemiesčių plotuose vėliau sunku įrengti infrastruktūrą, nes teritorijos būna suskaidytos į daugybę privačių sklypų. Dėl to savivaldybei sudėtingiau nutiesti naujas jungtis, suplanuoti maršrutus ar įrengti parkus.

    Architektai pabrėžia, kad miestui svarbus ne vien tankis, o kompaktiškumas ir funkcijų įvairovė. Kai būstas planuojamas kartu su darželiais, mokyklomis, darbo vietomis, komercija ir žaliosiomis erdvėmis, rajonas tampa gyvybingas, o paslaugas galima pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu.

    „Kad miestas būtų patogus, reikia ne paties tankio, o kompaktiškumo“, – sakė architektas Gintautas Natkevičius.

    Urbanistai taip pat pabrėžia, kad kompaktiškesnis miestas paprastai reiškia efektyvesnes išlaidas infrastruktūrai. Mažaaukštei plėtrai reikia daugiau kelių, apšvietimo, inžinerinių tinklų ir priežiūros, o sąnaudos išsiskaido mažesniam gyventojų skaičiui, todėl kokybę užtikrinti sunkiau.

    Šios diskusijos kontekste aktualus ir 15 minučių miesto principas, kai kasdienės paslaugos pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis ar dviračiu. Praktikoje tai reiškia ne vien naujų namų statybas, bet ir iš anksto suplanuotą gatvių tinklą, viešąsias erdves, patogų susisiekimą bei aiškiai atskirtas viešas ir privačias zonas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Kaunui svarbu ne tik ieškoti naujų plėtros plotų, bet ir geriau išnaudoti jau urbanizuotas teritorijas mieste. Jų teigimu, tik taip galima mažinti atotrūkį tarp centro ir priemiesčių, o nauji gyventojai gautų ne tik būstą, bet ir pilnavertę miesto aplinką.