Kaunas plečiasi į priemiesčius, bet urbanistai perspėja: be mokyklų ir gatvių tai tik namų krūva

Kauno priemiesčiai, tokie kaip Romainiai ar Giraitė, pastaraisiais metais sparčiai užsipildė individualiais namais ir kotedžais. Tačiau urbanistai pabrėžia, kad vien būsto pasiūla dar nesukuria miesto, jei kartu neatsiranda paslaugų, patogių gatvių ir viešųjų erdvių.

Specialistų vertinimu, dalyje naujų kvartalų gyventojai susiduria su kasdieniu nepatogumu: mokyklos ir darželiai toli, viešojo transporto ryšiai silpni, o pėsčiųjų infrastruktūra dažnai nepritaikyta saugiam judėjimui. Toks modelis didina priklausomybę nuo automobilio ir kelia spūstis įvažiavimuose į miestą.

„Jeigu rajone yra šimtai namų, bet nėra mokyklos, parduotuvės, patogaus viešojo transporto ir viešųjų erdvių, tai dar nėra miestas“, – sakė urbanistas Mindaugas Pakalnis.

Jis atkreipia dėmesį, kad chaotiškai užstatytuose priemiesčių plotuose vėliau sunku įrengti infrastruktūrą, nes teritorijos būna suskaidytos į daugybę privačių sklypų. Dėl to savivaldybei sudėtingiau nutiesti naujas jungtis, suplanuoti maršrutus ar įrengti parkus.

Architektai pabrėžia, kad miestui svarbus ne vien tankis, o kompaktiškumas ir funkcijų įvairovė. Kai būstas planuojamas kartu su darželiais, mokyklomis, darbo vietomis, komercija ir žaliosiomis erdvėmis, rajonas tampa gyvybingas, o paslaugas galima pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu.

„Kad miestas būtų patogus, reikia ne paties tankio, o kompaktiškumo“, – sakė architektas Gintautas Natkevičius.

Urbanistai taip pat pabrėžia, kad kompaktiškesnis miestas paprastai reiškia efektyvesnes išlaidas infrastruktūrai. Mažaaukštei plėtrai reikia daugiau kelių, apšvietimo, inžinerinių tinklų ir priežiūros, o sąnaudos išsiskaido mažesniam gyventojų skaičiui, todėl kokybę užtikrinti sunkiau.

Šios diskusijos kontekste aktualus ir 15 minučių miesto principas, kai kasdienės paslaugos pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis ar dviračiu. Praktikoje tai reiškia ne vien naujų namų statybas, bet ir iš anksto suplanuotą gatvių tinklą, viešąsias erdves, patogų susisiekimą bei aiškiai atskirtas viešas ir privačias zonas.

Ekspertai pabrėžia, kad Kaunui svarbu ne tik ieškoti naujų plėtros plotų, bet ir geriau išnaudoti jau urbanizuotas teritorijas mieste. Jų teigimu, tik taip galima mažinti atotrūkį tarp centro ir priemiesčių, o nauji gyventojai gautų ne tik būstą, bet ir pilnavertę miesto aplinką.