CP v2

Tag: Priešgaisrinė apsauga

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.

  • Audra dar nesibaigė: Zarasų rajone į pagalbą jungiasi socialiniai darbuotojai ir ugniagesiai

    Audra dar nesibaigė: Zarasų rajone į pagalbą jungiasi socialiniai darbuotojai ir ugniagesiai

    Zarasų rajone tęsiami audros padarinių šalinimo darbai. Atsakingos tarnybos toliau šalina nuvirtusius medžius, tvarko užverstus kelius ir vertina, kur dar gali kilti pavojus gyventojams.

    Pastarosiomis dienomis daugiau dėmesio skiriama ir žmonėms, kuriems dėl sutrikusio susisiekimo ar elektros tiekimo gali būti sunku pasirūpinti kasdieniais poreikiais. Savivaldybė ragina kaimynus ir bendruomenes nelikti nuošalyje, ypač kai pagalbos prireikia atokiau gyvenantiems.

    Aktyviau į pagalbos organizavimą įsitraukė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Zarasų socialinių paslaugų centro darbuotojai. Jie padeda įvertinti, kam reikalingas geriamasis vanduo, maistas, vaistai ar kita būtinoji pagalba, ypatingą dėmesį skirdami senyvo amžiaus ir vienišiems žmonėms.

    Prie audros padarinių šalinimo dirba ir Zarasų rajono savivaldybės Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos Antazavės, Degučių, Dusetų, Salako, Suvieko ir Turmanto komandos. Ugniagesiai šaliną pavojingai pakibusias šakas, pjausto nuvirtusius medžius ir padeda atverti užverstas atkarpas, kad į sunkiau pasiekiamas vietoves galėtų patekti pagalbos automobiliai.

    Darbus tarnybos ir seniūnai derina kasdien, rytais sudarydami prioritetinių vietų sąrašą pagal tuo metu aktualiausius poreikius. Pirmiausia siekiama užtikrinti privažiavimą prie gyvenamųjų sodybų, ūkinių pastatų ir svarbiausių kelių, kuriais vyksta judėjimas į paslaugų centrus.

    Gyventojai, pastebėję vienišus, senyvo amžiaus ar pagalbos galinčius prireikti žmones, raginami apie tai pranešti seniūnijų darbuotojams arba savivaldybės atsakingiems specialistams. Savivaldybė pabrėžia, kad laiku perduota informacija leidžia greičiau nukreipti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Varėnoje po vasaros audrų – padėkos tarnyboms ir verslui: štai kas padėjo greitai suvaldyti chaosą

    Varėnos rajono savivaldybės didžiojoje salėje pagerbti žmonės ir organizacijos, prisidėję prie šią vasarą rajone siautėjusių audrų padarinių šalinimo. Savivaldybė pabrėžė, kad greitą situacijos suvaldymą lėmė ne vien technika, bet ir sklandi tarnybų bei bendruomenės koordinacija.

    Padėkota Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos Gudžių, Valkininkų, Žilinų, Marcinkonių, Merkinės ir Perlojos ugniagesių komandoms, taip pat pagalbon atvykusiems Makniūnų ugniagesiams. Įvertintas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų darbas.

    Pasak savivaldybės, audrų padariniai dažniausiai reiškia nuvirtusius medžius, užverstus kelius, pažeistas elektros linijas ir užtvindytas teritorijas, todėl kritiškai svarbios tampa pirmosios valandos. Būtent tada sprendžiamas privažiavimas gelbėtojams, gyventojų saugumas ir galimybė kuo greičiau atkurti sutrikusias paslaugas.

    Padėkos žodžiai skirti ir bendruomenės nariams bei verslo atstovams, nelikusiems nuošalyje. Už suteiktą techniką padėkota bendrovės „Log Forest“ direktoriui Mantui Lesniauskui, taip pat įvardytas prie darbų prisidėjęs „Tėviškės“ atstovas Vytautas Ramanauskas.

    Susitikime padėkas įteikė Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose ypač svarbu aiškus darbų pasidalijimas ir vienas kito palaikymas, nes didžiausią rezultatą duoda bendra, o ne pavienė reakcija.

    „Kai ištinka tokios situacijos, labai aiškiai pamatai, kokia svarbi yra kiekvieno žmogaus atsakomybė ir gebėjimas veikti kartu. Ugniagesiai, pareigūnai, savivaldybės specialistai, verslo ir bendruomenės žmonės dirbo greitai, profesionaliai ir nuoširdžiai. Už tai esame labai dėkingi“, – sakė vicemeras Alvydas Verbickas.

    Administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė atkreipė dėmesį, kad audrų padarinių šalinimas reikalauja ne tik fizinių pajėgų, bet ir nuolatinės komunikacijos su gyventojais. Savivaldybė ragina gyventojus audrų metu vengti artintis prie nuvirtusių medžių ir pažeistų laidų, o apie pavojus nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau fiksuojami intensyvūs vasaros reiškiniai, kai per trumpą laiką iškrenta daug kritulių, kyla škvalas ar kruša. Dėl to savivaldybėms ir tarnyboms vis svarbesni tampa pasirengimo planai, aiškios gyventojų perspėjimo procedūros ir galimybė greitai sutelkti papildomus resursus, įskaitant vietos verslo techniką.

  • Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Gegužės 28 dieną Molėtų rajono savivaldybės taryba posėdyje apsvarstė 19 darbotvarkės klausimų: nuo metinių ataskaitų tvirtinimo iki sprendimų dėl turto, kelių ir socialinio būsto administravimo. Posėdyje taip pat pristatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veikla.

    Taryba patvirtino 2025 metų metinį savivaldybės ataskaitų rinkinį, kurį sudaro veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Dokumentuose apžvelgiami metų rezultatai, o veiklos ataskaita pradedama mero pranešimu ir informacija apie mero veiklos rodiklius.

    Vienas svarbiausių sprendimų susijęs su Molėtų sveikatos centru: nustatyti 2026 metų išlaidų normatyvai darbo užmokesčiui ir medikamentams. Numatytas 87 proc. normatyvas darbo užmokesčiui ir 6 proc. medikamentams, skaičiuojant nuo visų įstaigos gaunamų pajamų.

    Posėdyje akcentuota, kad įstaiga planuoja 2026 metais gauti apie 9 000 000 eurų pajamų, todėl normatyvai tampa reikšmingu planavimo įrankiu vertinant, kaip bus paskirstomi ištekliai ir kaip bus užtikrinamas paslaugų tęstinumas. Taryba taip pat patikslino Bendruomenės sveikatos tarybos sudėtį, o pirmininke patvirtino savivaldybės administracijos specialistę, sveikatos reikalų koordinatorę Miglę Bareikytę.

    Infrastruktūros klausimu pritarta savivaldybės administracijos ir UAB „Rivona“ bendradarbiavimo sutarčiai dėl susisiekimo komunikacijų statinių ir inžinerinių tinklų naujos statybos valstybinės žemės sklype Giedraičių miestelyje. Pagal pateiktą informaciją numatoma įrengti privažiavimą prie planuojamo prekybos centro, o užbaigus darbus gatvės atkarpa, apšvietimas ir lietaus tinklai būtų įregistruoti savivaldybei nuosavybės teise.

    Taryba taip pat patvirtino atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles. Jose apibrėžiama, kaip bus nagrinėjami gyventojų ir įmonių skundai dėl vietinės rinkliavos ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo, taip pat dėl paslaugos kokybės ir paslaugos teikimo organizavimo.

    Švietimo srityje patvirtintas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, finansavimo ir atrankos tvarkos aprašas. Jame nustatyti programų atrankos principai, reikalavimai programų turiniui ir vykdytojams bei finansavimo mechanizmas.

    Administraciniais sprendimais pakeistos dviejų seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribos: Alantos seniūnijai priskirti Agatavos kaimas, Aleksandravos viensėdis ir Kuktiškio viensėdis, kurie iki šiol buvo priskirti Balninkų seniūnijai. Savivaldybė nurodė, kad ribų keitimai atliekami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka, siekiant, kad seniūnijų teritorijos būtų vientisos.

    Molėtų mieste pėsčiųjų takui nuo Ąžuolų gatvės link Architektų gatvės suteiktas Hiorstelio alėjos pavadinimas. Sprendimas motyvuotas ilgamečiu Molėtų bendradarbiavimu su Hiorstelio miestu Vokietijoje ir siekiu įprasminti partnerystę, kuri tęsiasi apie 20 metų.

    Turtiniais klausimais nuspręsta perimti savivaldybės nuosavybėn savivaldybės apskaitoje registruotą valstybės nekilnojamąjį turtą, nurodant, kad tai yra 8 vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Taip pat pritarta išnuomoti 55,78 kv. m ploto patalpas ambulatorijoje Giedraičiuose 10 metų laikotarpiui, nustatant pradinę 1 kv. m kainą 1,50 euro per mėnesį.

    Posėdyje savivaldybės turtas, pripažintas nereikalingu, perduotas UAB „Molėtų švara“ pagal turto patikėjimo sutartį. Tai susiję su anksčiau įgyvendintu projektu, kurio metu lankytinose vietose įrengti automatiniai lauko tualetai ir įmontuoti mokėjimo kortelių skaitytuvai, kuriuos numatyta eksploatuoti savivaldybės įmonei.

    Taryba atnaujino tvarkas, susijusias su turto panauda ir patikėjimo teise, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Taip pat sutiko, kad savivaldybei priklausančiame mokyklos pastate Bijutiškyje būtų registruota „Bijutiškio bendruomenės centro“ buveinė.

    Atskiru sprendimu Lietuvos šaulių sąjungai pagal panaudos sutartį 10 metų perduota 1 821,96 kv. m patalpų dalis mokyklos pastate Joniškyje, Arino gatvėje. Savivaldybė nurodė, kad turtas perduodamas veiklai, numatytai organizacijos įstatuose.

    Gyventojams aktualus pakeitimas priimtas dėl finansinės paramos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti: taryba pakoregavo paramos teikimo tvarkos aprašą. Posėdyje taip pat patikslintas autobusų stočių steigimo Molėtų rajone tvarkos aprašas, apibrėžiant veiklos paskirtį ir viešai skelbtinos informacijos apimtį.

    Socialinio būsto administravimo kontekste taryba nustatė ir 6 metams išnuomojo žemės sklypų dalis Molėtuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse, socialinio būsto nuomai išnuomotų gyvenamųjų patalpų eksploatacijai. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie sprendimai reikalingi tvarkingam turto valdymui ir atsakomybių aiškumui.

    Posėdyje pristatyta ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veikla, aptariant vykdomą reformą, reagavimo klausimus bei komunikaciją ekstremaliųjų situacijų metu. Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas apžvelgė pajėgų techninį aprūpinimą, gaisrų statistiką, prevenciją ir 2026 metų veiklos tikslus.

  • Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Neringoje įvyko kasmetinis kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių bei už viešąjį saugumą atsakingų institucijų susitikimas, skirtas pasirengti 2026 metų vasaros sezonui. Jame aptarta, kaip intensyviausiu turistiniu laikotarpiu bus užtikrinama viešoji tvarka ir gyventojų bei poilsiautojų saugumas.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų savivaldybių atstovai. Druskininkų savivaldybei atstovavo vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasitarimo dalyviai vertino praėjusio sezono pamokas ir situacijas, kurios dažniausiai kelia riziką kurortuose: dideli žmonių srautai renginiuose, eismo intensyvėjimas, incidentai prie vandens telkinių, taip pat gaisrų prevencijos ir greito reagavimo klausimai. Akcentuota, kad saugumo planavimas turi prasidėti dar iki sezono, kad tarnybų ir savivaldybių veiksmai būtų suderinti.

    „Druskininkai yra visus metus gyvas kurortas – čia nuolat vyksta renginiai, atvyksta poilsiautojai, vyksta aktyvus kultūrinis ir sporto gyvenimas. Todėl saugumo klausimai mums aktualūs ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasak jo, tokie susitikimai leidžia pasidalinti praktika ir iš anksto susitarti dėl konkrečių veiksmų, kai turistų srautai tampa didžiausi. Tai ypač svarbu kurortams, kuriuose vienu metu sutelkiama daug lankytojų, o viešosios tvarkos incidentai, eismo įvykiai ar nelaimės gamtoje reikalauja operatyvaus kelių institucijų darbo.

    Diskusijose daug dėmesio skirta prevencijai, kuri kurortuose dažnai duoda didžiausią efektą: matomam pareigūnų patruliavimui, saugaus eismo priemonėms, aiškesniam informavimui renginių metu ir rizikingose vietose. Taip pat aptartas tarpinstitucinis koordinavimas, kai į vieną planą suvedami policijos, ugniagesių gelbėtojų, sienos apsaugos ir savivaldybių veiksmai.

    Kurortų atstovai pabrėžė, kad 2026 metų vasarai svarbi ne tik reagavimo parengtis, bet ir nuoseklus darbas su vietos bendruomene bei verslais, kurie sezono metu tiesiogiai prisideda prie tvarkos ir saugios aplinkos. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų leis efektyviau paskirstyti pajėgas ir sumažinti incidentų riziką piko savaitgaliais.

  • Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringos savivaldybėje surengtame pasitarime institucijos ir kurortų savivaldybės aptarė, kaip bus užtikrinamas saugumas 2026 metų vasaros sezono metu. Daugiausia dėmesio skirta viešajai tvarkai, eismo saugai ir tarnybų pasirengimui didžiausiems turistų srautams.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovai. Aptarta, kaip veiksmus derinti taip, kad reakcija į incidentus sezono piko metu būtų kuo greitesnė.

    Akcentas – viešoji tvarka ir eismas

    Pasitarimą pradėjo vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pristatė aktualią informaciją apie viešosios tvarkos situaciją kurortuose.

    Diskusijose pažymėta, kad kurortuose vasarą išauga ne tik žmonių, bet ir rizikų skaičius, todėl prevencija tampa esminiu įrankiu. Tarp prioritetų įvardyti aktyvesni reidai, matomesnis patruliavimas ir aiškesnė komunikacija poilsiautojams apie taisykles bei atsakomybę.

    Neringos rodikliai gerėja, bet iššūkių lieka

    Pasitarime pristatyti policijos duomenys parodė, kad Neringoje 2025 metų vasaros laikotarpiu mažėjo nusikalstamų veikų skaičius. Vis dėlto, kaip pabrėžta susitikime, eismo drausmė išlieka viena jautriausių temų, ypač intensyviausiomis sezono savaitėmis.

    Siekiant išlaikyti teigiamas tendencijas, numatyta stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir aiškiau planuoti pajėgumus ten, kur srautai didžiausi. Taip pat aptarta, kaip suderinti prevenciją, reagavimą ir pagalbos teikimą taip, kad gyventojai ir svečiai jaustųsi saugiai.

    „Kurorto saugumas kuriamas ne vien sprendimais ar taisyklėmis – pirmiausia jį kuria žmonės, kasdien budintys, reaguojantys ir pasirengę padėti. Nuoširdžiai dėkoju policijos, pasieniečių ir priešgaisrinės saugos pareigūnams už jų atsakingą tarnybą, profesionalumą ir svarų indėlį užtikrinant Neringos gyventojų bei svečių saugumą. Linkiu visoms tarnyboms gražios, saugios ir ramios vasaros“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad kurortų saugumo planavimas turi vykti iš anksto, remiantis praėjusio sezono patirtimi ir realiais rodikliais. Neringoje akcentuota, kad nuoseklus darbas ir institucijų koordinacija leidžia ne tik reaguoti į problemas, bet ir jų išvengti.

  • Po 38 metų tarnybos Utenoje ugniagesys Gintautas Varatinskas baigia budėjimus: ką prisimena labiausiai

    Po 38 metų tarnybos Utenoje ugniagesys Gintautas Varatinskas baigia budėjimus: ką prisimena labiausiai

    Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje paskutinį budėjimą baigė ilgametis budinčios pamainos skyrininkas Gintautas Varatinskas. Jis tarnybą paliko sulaukęs įstatymuose numatyto maksimalaus tarnybos amžiaus.

    Su šiuo pokyčiu sutapo ir asmeninė sukaktis: ugniagesys mini 60-ąjį gimtadienį. Kolegos pabrėžia, kad jo karjera tarnyboje tapo nuoseklaus profesionalumo ir pareigos jausmo pavyzdžiu.

    Tarnybą paskatino šeimos pavyzdys

    Pasak paties G. Varatinsko, rinktis ugniagesio gelbėtojo kelią paskatino artimųjų patirtis. Į profesiją jį atvedė pusbrolis Romas, tuo metu jau dirbęs ugniagesiu gelbėtoju.

    Per metus tarnyba tapo ir šeimos tradicija: ugniagesiais gelbėtojais dirbo ar dirba keli jo artimieji, tarp jų brolis Antanas, brolio sūnus ir švogeriai. Tokia aplinka, anot kolegų, dažnai sustiprina atsakomybės jausmą ir komandinio darbo supratimą.

    Ryškiausias įvykis atmintyje

    Per beveik keturis dešimtmečius G. Varatinskui teko patirti daug sudėtingų iškvietimų, tačiau vienas jų iki šiol išlieka itin ryškus. Jis prisimena 1989 metų kovo 20 dieną įvykusią technologinę avariją Jonavos „Azote“, vėliau tapusiame „Achema“.

    Tą kartą nelaimė nusinešė septynias gyvybes, dar apie 50 žmonių patyrė sužalojimų ir pateko į gydymo įstaigas. Likviduojant avarijos padarinius dalyvavo ir G. Varatinskas, o šis įvykis, jo teigimu, ilgam suformavo supratimą, kokia svarbi yra parengtis pramoninėms nelaimėms.

    Kokio charakterio reikia ugniagesiui

    Kalbėdamas apie profesiją, ilgametis ugniagesys gelbėtojas pabrėžia kantrybę, šaltus nervus ir sąmoningumą. Jo vertinimu, kritinėse situacijose vien fizinės ištvermės neužtenka, būtina mokėti išlaikyti ramybę ir greitai priimti sprendimus.

    Per 38 tarnybos metus, anot jo, keitėsi ir visuomenės požiūris į saugumą: daugiau dėmesio skiriama prevencijai, atsargesniam elgesiui namuose ir aplinkoje. Tai, ugniagesio vertinimu, padeda mažinti riziką, tačiau kartu išlaiko poreikį nuolatiniam budrumui ir mokymams.

    Kolegos G. Varatinską apibūdina kaip ramų, atsakingą ir pareigingą žmogų, kuriuo visada buvo galima pasitikėti. Baigdamas tarnybą jis palieka ryškų pėdsaką Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir platesnėje ugniagesių bendruomenėje.

    Po atsisveikinimo su budinčia pamaina G. Varatinskui linkima sėkmės naujame gyvenimo etape, o jo patirtis, pasak kolegų, išlieka svarbiu orientyru jaunesniems ugniagesiams gelbėtojams.

  • Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Šalyje tęsiantis atšilimui, Lietuvoje didėja pavasarinio potvynio tikimybė, ypač Vakarų Lietuvoje ir Nemuno deltoje. Šilutės rajono savivaldybėje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame aptartos prevencinės priemonės ir pasirengimas galimiems scenarijams.

    Susitikime dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Lumpėnų seniūnijos seniūnė, pavaduojanti administracijos direktorių, Danguolė Mikelienė bei savivaldybės patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Taip pat prisijungė kitų savivaldybių vadovai ir atsakingų institucijų atstovai.

    Pasitarime dalyvavęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pristatė Vyriausybės patvirtintą valstybinį potvynio rizikos valdymo ir reagavimo priemonių planą. Dokumentu siekiama suvienodinti institucijų ir savivaldybių veiksmus, kad sprendimai dėl gyventojų saugumo ir infrastruktūros apsaugos būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pabrėžė, kad potvynio metu kritiškai svarbu iš anksto susitarti dėl pajėgų telkimo, gyventojų perspėjimo ir evakuacijos logistikos. Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas Mindaugas Kanapickas akcentavo, kad savivaldybių pasirengimas turi apimti ir ryšio su bendruomenėmis užtikrinimą, ir aiškius sprendimų priėmimo kanalus.

    Savivaldybių atstovai pristatė savo pasirengimo būklę ir įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama potvynio grėsmės metu. Tarp jų minėti kelių pralaidų ir pylimų būklės klausimai, technikos ir žmogiškųjų išteklių mobilizavimas, taip pat pagalbos planavimas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Institucijos primena gyventojams sekti oficialius pranešimus, o pasirengimo informaciją ir dažniausiai užduodamus klausimus rasti programėlėje LT72 ir jos interneto svetainėje. Potvynio rizikos laikotarpiu rekomenduojama iš anksto įsivertinti galimus užliejimo taškus, pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis ir žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei situacija sparčiai keistųsi.

  • Šv. Florijono diena Antazavėje: ugniagesiams įteiktos padėkos už tarnybą Zarasų kraštui

    Šv. Florijono diena Antazavėje: ugniagesiams įteiktos padėkos už tarnybą Zarasų kraštui

    Gegužės 4 dieną Antazavėje paminėta Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Ši data Lietuvoje tradiciškai siejama su pagarba ugniagesiams gelbėtojams ir jų kasdieniu darbu saugant žmonių gyvybes, turtą bei aplinką.

    Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Antazavės Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčioje. Vėliau renginio dalyviai susirinko Antazavės dvare, kur tęstas bendruomeniškas profesinės dienos paminėjimas.

    Šventėje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, tarybos narys Domijanas Popovas, parapijos klebonas mgr. Vytautas Dagelis, Antazavės dvaro vadovė Lina Brogaitė-Kažemėkienė ir Zarasų rajono ugniagesiai.

    Renginio metu merė Nijolė Guobienė pasveikino ugniagesius gelbėtojus profesinės dienos proga ir įteikė jiems padėkas. Savivaldybė pabrėžė ugniagesių atsakomybę ir reikšmę vietos bendruomenės saugumui, kai pagalbos prireikia tiek gaisrų, tiek eismo įvykių ar kitų nelaimių metu.

    Šv. Florijono dienos minėjimai įvairiose Lietuvos vietovėse kasmet tampa proga priminti, kad ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą. Gelbėtojai vyksta į iškvietimus, kai būtina išlaisvinti nukentėjusiuosius, padėti ekstremalių situacijų metu ar užtikrinti prevenciją, kuri padeda sumažinti nelaimių riziką.

    Šventinę nuotaiką Antazavėje kūrė saksofonu atliekama muzika, o renginio dalyviai dėkojo ugniagesiams už tarnybą ir pasiaukojimą. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina ryšį tarp tarnybų ir vietos bendruomenės, o pagarba gelbėtojams yra svarbi ne tik profesinės dienos proga.