CP v2

Tag: Priešgaisrinė apsauga

  • Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Gegužės 28 dieną Molėtų rajono savivaldybės taryba posėdyje apsvarstė 19 darbotvarkės klausimų: nuo metinių ataskaitų tvirtinimo iki sprendimų dėl turto, kelių ir socialinio būsto administravimo. Posėdyje taip pat pristatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veikla.

    Taryba patvirtino 2025 metų metinį savivaldybės ataskaitų rinkinį, kurį sudaro veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Dokumentuose apžvelgiami metų rezultatai, o veiklos ataskaita pradedama mero pranešimu ir informacija apie mero veiklos rodiklius.

    Vienas svarbiausių sprendimų susijęs su Molėtų sveikatos centru: nustatyti 2026 metų išlaidų normatyvai darbo užmokesčiui ir medikamentams. Numatytas 87 proc. normatyvas darbo užmokesčiui ir 6 proc. medikamentams, skaičiuojant nuo visų įstaigos gaunamų pajamų.

    Posėdyje akcentuota, kad įstaiga planuoja 2026 metais gauti apie 9 000 000 eurų pajamų, todėl normatyvai tampa reikšmingu planavimo įrankiu vertinant, kaip bus paskirstomi ištekliai ir kaip bus užtikrinamas paslaugų tęstinumas. Taryba taip pat patikslino Bendruomenės sveikatos tarybos sudėtį, o pirmininke patvirtino savivaldybės administracijos specialistę, sveikatos reikalų koordinatorę Miglę Bareikytę.

    Infrastruktūros klausimu pritarta savivaldybės administracijos ir UAB „Rivona“ bendradarbiavimo sutarčiai dėl susisiekimo komunikacijų statinių ir inžinerinių tinklų naujos statybos valstybinės žemės sklype Giedraičių miestelyje. Pagal pateiktą informaciją numatoma įrengti privažiavimą prie planuojamo prekybos centro, o užbaigus darbus gatvės atkarpa, apšvietimas ir lietaus tinklai būtų įregistruoti savivaldybei nuosavybės teise.

    Taryba taip pat patvirtino atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles. Jose apibrėžiama, kaip bus nagrinėjami gyventojų ir įmonių skundai dėl vietinės rinkliavos ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo, taip pat dėl paslaugos kokybės ir paslaugos teikimo organizavimo.

    Švietimo srityje patvirtintas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, finansavimo ir atrankos tvarkos aprašas. Jame nustatyti programų atrankos principai, reikalavimai programų turiniui ir vykdytojams bei finansavimo mechanizmas.

    Administraciniais sprendimais pakeistos dviejų seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribos: Alantos seniūnijai priskirti Agatavos kaimas, Aleksandravos viensėdis ir Kuktiškio viensėdis, kurie iki šiol buvo priskirti Balninkų seniūnijai. Savivaldybė nurodė, kad ribų keitimai atliekami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka, siekiant, kad seniūnijų teritorijos būtų vientisos.

    Molėtų mieste pėsčiųjų takui nuo Ąžuolų gatvės link Architektų gatvės suteiktas Hiorstelio alėjos pavadinimas. Sprendimas motyvuotas ilgamečiu Molėtų bendradarbiavimu su Hiorstelio miestu Vokietijoje ir siekiu įprasminti partnerystę, kuri tęsiasi apie 20 metų.

    Turtiniais klausimais nuspręsta perimti savivaldybės nuosavybėn savivaldybės apskaitoje registruotą valstybės nekilnojamąjį turtą, nurodant, kad tai yra 8 vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Taip pat pritarta išnuomoti 55,78 kv. m ploto patalpas ambulatorijoje Giedraičiuose 10 metų laikotarpiui, nustatant pradinę 1 kv. m kainą 1,50 euro per mėnesį.

    Posėdyje savivaldybės turtas, pripažintas nereikalingu, perduotas UAB „Molėtų švara“ pagal turto patikėjimo sutartį. Tai susiję su anksčiau įgyvendintu projektu, kurio metu lankytinose vietose įrengti automatiniai lauko tualetai ir įmontuoti mokėjimo kortelių skaitytuvai, kuriuos numatyta eksploatuoti savivaldybės įmonei.

    Taryba atnaujino tvarkas, susijusias su turto panauda ir patikėjimo teise, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Taip pat sutiko, kad savivaldybei priklausančiame mokyklos pastate Bijutiškyje būtų registruota „Bijutiškio bendruomenės centro“ buveinė.

    Atskiru sprendimu Lietuvos šaulių sąjungai pagal panaudos sutartį 10 metų perduota 1 821,96 kv. m patalpų dalis mokyklos pastate Joniškyje, Arino gatvėje. Savivaldybė nurodė, kad turtas perduodamas veiklai, numatytai organizacijos įstatuose.

    Gyventojams aktualus pakeitimas priimtas dėl finansinės paramos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti: taryba pakoregavo paramos teikimo tvarkos aprašą. Posėdyje taip pat patikslintas autobusų stočių steigimo Molėtų rajone tvarkos aprašas, apibrėžiant veiklos paskirtį ir viešai skelbtinos informacijos apimtį.

    Socialinio būsto administravimo kontekste taryba nustatė ir 6 metams išnuomojo žemės sklypų dalis Molėtuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse, socialinio būsto nuomai išnuomotų gyvenamųjų patalpų eksploatacijai. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie sprendimai reikalingi tvarkingam turto valdymui ir atsakomybių aiškumui.

    Posėdyje pristatyta ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veikla, aptariant vykdomą reformą, reagavimo klausimus bei komunikaciją ekstremaliųjų situacijų metu. Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas apžvelgė pajėgų techninį aprūpinimą, gaisrų statistiką, prevenciją ir 2026 metų veiklos tikslus.

  • Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Neringoje įvyko kasmetinis kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių bei už viešąjį saugumą atsakingų institucijų susitikimas, skirtas pasirengti 2026 metų vasaros sezonui. Jame aptarta, kaip intensyviausiu turistiniu laikotarpiu bus užtikrinama viešoji tvarka ir gyventojų bei poilsiautojų saugumas.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų savivaldybių atstovai. Druskininkų savivaldybei atstovavo vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasitarimo dalyviai vertino praėjusio sezono pamokas ir situacijas, kurios dažniausiai kelia riziką kurortuose: dideli žmonių srautai renginiuose, eismo intensyvėjimas, incidentai prie vandens telkinių, taip pat gaisrų prevencijos ir greito reagavimo klausimai. Akcentuota, kad saugumo planavimas turi prasidėti dar iki sezono, kad tarnybų ir savivaldybių veiksmai būtų suderinti.

    „Druskininkai yra visus metus gyvas kurortas – čia nuolat vyksta renginiai, atvyksta poilsiautojai, vyksta aktyvus kultūrinis ir sporto gyvenimas. Todėl saugumo klausimai mums aktualūs ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasak jo, tokie susitikimai leidžia pasidalinti praktika ir iš anksto susitarti dėl konkrečių veiksmų, kai turistų srautai tampa didžiausi. Tai ypač svarbu kurortams, kuriuose vienu metu sutelkiama daug lankytojų, o viešosios tvarkos incidentai, eismo įvykiai ar nelaimės gamtoje reikalauja operatyvaus kelių institucijų darbo.

    Diskusijose daug dėmesio skirta prevencijai, kuri kurortuose dažnai duoda didžiausią efektą: matomam pareigūnų patruliavimui, saugaus eismo priemonėms, aiškesniam informavimui renginių metu ir rizikingose vietose. Taip pat aptartas tarpinstitucinis koordinavimas, kai į vieną planą suvedami policijos, ugniagesių gelbėtojų, sienos apsaugos ir savivaldybių veiksmai.

    Kurortų atstovai pabrėžė, kad 2026 metų vasarai svarbi ne tik reagavimo parengtis, bet ir nuoseklus darbas su vietos bendruomene bei verslais, kurie sezono metu tiesiogiai prisideda prie tvarkos ir saugios aplinkos. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų leis efektyviau paskirstyti pajėgas ir sumažinti incidentų riziką piko savaitgaliais.

  • Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringos savivaldybėje surengtame pasitarime institucijos ir kurortų savivaldybės aptarė, kaip bus užtikrinamas saugumas 2026 metų vasaros sezono metu. Daugiausia dėmesio skirta viešajai tvarkai, eismo saugai ir tarnybų pasirengimui didžiausiems turistų srautams.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovai. Aptarta, kaip veiksmus derinti taip, kad reakcija į incidentus sezono piko metu būtų kuo greitesnė.

    Akcentas – viešoji tvarka ir eismas

    Pasitarimą pradėjo vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pristatė aktualią informaciją apie viešosios tvarkos situaciją kurortuose.

    Diskusijose pažymėta, kad kurortuose vasarą išauga ne tik žmonių, bet ir rizikų skaičius, todėl prevencija tampa esminiu įrankiu. Tarp prioritetų įvardyti aktyvesni reidai, matomesnis patruliavimas ir aiškesnė komunikacija poilsiautojams apie taisykles bei atsakomybę.

    Neringos rodikliai gerėja, bet iššūkių lieka

    Pasitarime pristatyti policijos duomenys parodė, kad Neringoje 2025 metų vasaros laikotarpiu mažėjo nusikalstamų veikų skaičius. Vis dėlto, kaip pabrėžta susitikime, eismo drausmė išlieka viena jautriausių temų, ypač intensyviausiomis sezono savaitėmis.

    Siekiant išlaikyti teigiamas tendencijas, numatyta stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir aiškiau planuoti pajėgumus ten, kur srautai didžiausi. Taip pat aptarta, kaip suderinti prevenciją, reagavimą ir pagalbos teikimą taip, kad gyventojai ir svečiai jaustųsi saugiai.

    „Kurorto saugumas kuriamas ne vien sprendimais ar taisyklėmis – pirmiausia jį kuria žmonės, kasdien budintys, reaguojantys ir pasirengę padėti. Nuoširdžiai dėkoju policijos, pasieniečių ir priešgaisrinės saugos pareigūnams už jų atsakingą tarnybą, profesionalumą ir svarų indėlį užtikrinant Neringos gyventojų bei svečių saugumą. Linkiu visoms tarnyboms gražios, saugios ir ramios vasaros“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad kurortų saugumo planavimas turi vykti iš anksto, remiantis praėjusio sezono patirtimi ir realiais rodikliais. Neringoje akcentuota, kad nuoseklus darbas ir institucijų koordinacija leidžia ne tik reaguoti į problemas, bet ir jų išvengti.

  • Po 38 metų tarnybos Utenoje ugniagesys Gintautas Varatinskas baigia budėjimus: ką prisimena labiausiai

    Po 38 metų tarnybos Utenoje ugniagesys Gintautas Varatinskas baigia budėjimus: ką prisimena labiausiai

    Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje paskutinį budėjimą baigė ilgametis budinčios pamainos skyrininkas Gintautas Varatinskas. Jis tarnybą paliko sulaukęs įstatymuose numatyto maksimalaus tarnybos amžiaus.

    Su šiuo pokyčiu sutapo ir asmeninė sukaktis: ugniagesys mini 60-ąjį gimtadienį. Kolegos pabrėžia, kad jo karjera tarnyboje tapo nuoseklaus profesionalumo ir pareigos jausmo pavyzdžiu.

    Tarnybą paskatino šeimos pavyzdys

    Pasak paties G. Varatinsko, rinktis ugniagesio gelbėtojo kelią paskatino artimųjų patirtis. Į profesiją jį atvedė pusbrolis Romas, tuo metu jau dirbęs ugniagesiu gelbėtoju.

    Per metus tarnyba tapo ir šeimos tradicija: ugniagesiais gelbėtojais dirbo ar dirba keli jo artimieji, tarp jų brolis Antanas, brolio sūnus ir švogeriai. Tokia aplinka, anot kolegų, dažnai sustiprina atsakomybės jausmą ir komandinio darbo supratimą.

    Ryškiausias įvykis atmintyje

    Per beveik keturis dešimtmečius G. Varatinskui teko patirti daug sudėtingų iškvietimų, tačiau vienas jų iki šiol išlieka itin ryškus. Jis prisimena 1989 metų kovo 20 dieną įvykusią technologinę avariją Jonavos „Azote“, vėliau tapusiame „Achema“.

    Tą kartą nelaimė nusinešė septynias gyvybes, dar apie 50 žmonių patyrė sužalojimų ir pateko į gydymo įstaigas. Likviduojant avarijos padarinius dalyvavo ir G. Varatinskas, o šis įvykis, jo teigimu, ilgam suformavo supratimą, kokia svarbi yra parengtis pramoninėms nelaimėms.

    Kokio charakterio reikia ugniagesiui

    Kalbėdamas apie profesiją, ilgametis ugniagesys gelbėtojas pabrėžia kantrybę, šaltus nervus ir sąmoningumą. Jo vertinimu, kritinėse situacijose vien fizinės ištvermės neužtenka, būtina mokėti išlaikyti ramybę ir greitai priimti sprendimus.

    Per 38 tarnybos metus, anot jo, keitėsi ir visuomenės požiūris į saugumą: daugiau dėmesio skiriama prevencijai, atsargesniam elgesiui namuose ir aplinkoje. Tai, ugniagesio vertinimu, padeda mažinti riziką, tačiau kartu išlaiko poreikį nuolatiniam budrumui ir mokymams.

    Kolegos G. Varatinską apibūdina kaip ramų, atsakingą ir pareigingą žmogų, kuriuo visada buvo galima pasitikėti. Baigdamas tarnybą jis palieka ryškų pėdsaką Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir platesnėje ugniagesių bendruomenėje.

    Po atsisveikinimo su budinčia pamaina G. Varatinskui linkima sėkmės naujame gyvenimo etape, o jo patirtis, pasak kolegų, išlieka svarbiu orientyru jaunesniems ugniagesiams gelbėtojams.

  • Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Šalyje tęsiantis atšilimui, Lietuvoje didėja pavasarinio potvynio tikimybė, ypač Vakarų Lietuvoje ir Nemuno deltoje. Šilutės rajono savivaldybėje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame aptartos prevencinės priemonės ir pasirengimas galimiems scenarijams.

    Susitikime dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Lumpėnų seniūnijos seniūnė, pavaduojanti administracijos direktorių, Danguolė Mikelienė bei savivaldybės patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Taip pat prisijungė kitų savivaldybių vadovai ir atsakingų institucijų atstovai.

    Pasitarime dalyvavęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pristatė Vyriausybės patvirtintą valstybinį potvynio rizikos valdymo ir reagavimo priemonių planą. Dokumentu siekiama suvienodinti institucijų ir savivaldybių veiksmus, kad sprendimai dėl gyventojų saugumo ir infrastruktūros apsaugos būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pabrėžė, kad potvynio metu kritiškai svarbu iš anksto susitarti dėl pajėgų telkimo, gyventojų perspėjimo ir evakuacijos logistikos. Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas Mindaugas Kanapickas akcentavo, kad savivaldybių pasirengimas turi apimti ir ryšio su bendruomenėmis užtikrinimą, ir aiškius sprendimų priėmimo kanalus.

    Savivaldybių atstovai pristatė savo pasirengimo būklę ir įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama potvynio grėsmės metu. Tarp jų minėti kelių pralaidų ir pylimų būklės klausimai, technikos ir žmogiškųjų išteklių mobilizavimas, taip pat pagalbos planavimas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Institucijos primena gyventojams sekti oficialius pranešimus, o pasirengimo informaciją ir dažniausiai užduodamus klausimus rasti programėlėje LT72 ir jos interneto svetainėje. Potvynio rizikos laikotarpiu rekomenduojama iš anksto įsivertinti galimus užliejimo taškus, pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis ir žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei situacija sparčiai keistųsi.

  • Šv. Florijono diena Antazavėje: ugniagesiams įteiktos padėkos už tarnybą Zarasų kraštui

    Šv. Florijono diena Antazavėje: ugniagesiams įteiktos padėkos už tarnybą Zarasų kraštui

    Gegužės 4 dieną Antazavėje paminėta Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Ši data Lietuvoje tradiciškai siejama su pagarba ugniagesiams gelbėtojams ir jų kasdieniu darbu saugant žmonių gyvybes, turtą bei aplinką.

    Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Antazavės Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčioje. Vėliau renginio dalyviai susirinko Antazavės dvare, kur tęstas bendruomeniškas profesinės dienos paminėjimas.

    Šventėje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, tarybos narys Domijanas Popovas, parapijos klebonas mgr. Vytautas Dagelis, Antazavės dvaro vadovė Lina Brogaitė-Kažemėkienė ir Zarasų rajono ugniagesiai.

    Renginio metu merė Nijolė Guobienė pasveikino ugniagesius gelbėtojus profesinės dienos proga ir įteikė jiems padėkas. Savivaldybė pabrėžė ugniagesių atsakomybę ir reikšmę vietos bendruomenės saugumui, kai pagalbos prireikia tiek gaisrų, tiek eismo įvykių ar kitų nelaimių metu.

    Šv. Florijono dienos minėjimai įvairiose Lietuvos vietovėse kasmet tampa proga priminti, kad ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą. Gelbėtojai vyksta į iškvietimus, kai būtina išlaisvinti nukentėjusiuosius, padėti ekstremalių situacijų metu ar užtikrinti prevenciją, kuri padeda sumažinti nelaimių riziką.

    Šventinę nuotaiką Antazavėje kūrė saksofonu atliekama muzika, o renginio dalyviai dėkojo ugniagesiams už tarnybą ir pasiaukojimą. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina ryšį tarp tarnybų ir vietos bendruomenės, o pagarba gelbėtojams yra svarbi ne tik profesinės dienos proga.

  • Šv. Florijono diena: kaip ugniagesiai gelbėtojai kasdien saugo gyvybes ir turtą Lietuvoje

    Gegužės 4 dieną minima šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesiais gelbėtojais ir jų tarnyba visuomenei. Tai proga padėkoti žmonėms, kurie pirmieji skuba į gaisrus, avarijas, gelbėjimo darbus vandenyje ar kitas ekstremalias situacijas.

    Ugniagesių gelbėtojų darbas dažnai prasideda tada, kai kiti traukiasi į šalį: jų sprendimai turi būti greiti, o rizika reali. Tarnyboje svarbūs ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir nuolatinės pratybos, komandinis darbas bei psichologinis pasirengimas veikti streso sąlygomis.

    Kas yra šv. Florijono diena?

    Šv. Florijonas laikomas ugniagesių globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių tapo profesinės bendruomenės simboliu. Lietuvoje ši data kasmet primena, kad už operatyvių iškvietimų, prevencijos ir mokymų stovi konkrečių žmonių pastangos.

    Šiandien ugniagesių gelbėtojų darbas apima kur kas daugiau nei gaisrų gesinimą. Gelbėjimo operacijose vis dažniau susipina techniniai, medicininiai ir inžineriniai sprendimai, o sėkmę lemia ir moderni įranga, ir patirtis, įgyta realiuose incidentuose.

    Kodėl jų tarnyba svarbi kasdien?

    Didelė dalis iškvietimų susiję su žmonių saugumu namuose, darbo vietose ir keliuose, todėl svarbi ir prevencija: dūmų detektoriai, elektros instaliacijos priežiūra, atsargus elgesys su ugnimi. Kuo daugiau dėmesio skiriama prevencijai, tuo mažesnė rizika, kad ugniagesiams teks dirbti pavojingiausiomis sąlygomis.

    Ugniagesiai gelbėtojai neretai tampa ir paskutine viltimi, kai sprendžiasi minutės: uždūmintose patalpose, sudėtingose eismo nelaimėse ar griūčių vietose. Tokiose situacijose ypač svarbus visuomenės bendradarbiavimas, aiškus informacijos perdavimas skambinant 112 ir netrukdymas gelbėjimo darbams.

    Šv. Florijono dienos proga ugniagesiams gelbėtojams linkima saugumo, ištvermės ir stiprybės, o visuomenei tai priminimas įvertinti jų tarnybą ne tik šventinę dieną. Paprastas padėkos žodis ir atsakingas elgesys kasdien yra reali parama tiems, kurie saugo gyvybes ir turtą.

  • Šv. Florijono diena Alytuje: padėkos ugniagesiams ir daugiau kaip 200 tūkst. eurų tarnybai stiprinti

    Šv. Florijono diena Alytuje: padėkos ugniagesiams ir daugiau kaip 200 tūkst. eurų tarnybai stiprinti

    Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iškilminga rikiuote paminėta Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Renginyje akcentuota ugniagesių gelbėtojų tarnybos svarba ir bendruomenės saugumas, o pareigūnams įteiktos padėkos už kasdienį darbą.

    Sveikinimo žodį tarusi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė dėkojo ugniagesiams už drąsą, pasiaukojimą ir pagalbą gyventojams. Pasak merės, ugniagesių darbas dažniausiai matomas tik nelaimės akimirką, tačiau jam būtinas nuolatinis pasirengimas ir stipri komanda.

    Merės padėkomis už nepriekaištingą pareigų atlikimą, žmonių gyvybių ir turto gelbėjimą bei visuomenės švietimą apdovanoti Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai Irmantas Dzedzevičius, Vytautas Buikus ir Gintaras Valūnas. Taip pat padėkota Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams Povilui Genceravičiui ir Almantui Bingeliui.

    Finansavimas ir planuojami darbai

    Renginio metu aptarti ir praktiniai klausimai, susiję su priešgaisrinės apsaugos stiprinimu. Nors priešgaisrinė apsauga yra valstybės deleguota funkcija, savivaldybė teigia nelaukianti vien centrinio finansavimo ir papildomomis biudžeto lėšomis siekianti gerinti ugniagesių darbo sąlygas.

    Šių metų savivaldybės biudžete priešgaisrinei apsaugai papildomai numatyta daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Iš jų 100 tūkst. eurų skirta dviem gaisriniams automobiliams įsigyti, o daugiau nei 100 tūkst. eurų planuojama nukreipti darbo užmokesčiui, kad kiekvienoje komandoje nuolat budėtų bent du ugniagesiai.

    Taip pat numatyti infrastruktūros atnaujinimo darbai Krokialaukio, Makniūnų, Butrimonių ir Pivašiūnų komandų patalpose. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į pastatus ir įrangą tiesiogiai susijusios su reagavimo greičiu ir saugesnėmis darbo sąlygomis, ypač vykstant į sudėtingus gaisrus ar gelbėjimo operacijas.

    Technika, komandos ir iškvietimų statistika

    Skelbiama, kad modernesnis gaisrinis automobilis jau perduotas Butrimonių ugniagesių komandai. Savivaldybė nurodo, jog dėl senstančios ir gendančios technikos atnaujinimo ne kartą kreiptasi į Vidaus reikalų ministeriją, o naudoto automobilio teko laukti daugiau nei dvejus metus.

    Alytaus rajono savivaldybės priešgaisrinė apsaugos tarnyba įkurta prieš 27 metus. Šiuo metu ją sudaro 8 komandos, kuriose dirba 72 darbuotojai.

    2025 metais rajono ugniagesiai į iškvietimus vyko 358 kartus. Nurodoma, kad pernai Alytaus rajone kilo 165 gaisrai, tai yra 31 gaisru daugiau nei 2024 metais, taip pat atlikta 110 gelbėjimo darbų.

    Be reagavimo į gaisrus, savivaldybė akcentuoja ir prevenciją. Siekiant mažinti skaudžių nelaimių riziką, gyventojams išdalinta daugiau nei pusė tūkstančio dūmų detektorių, o bendruomenės saugumas įvardijamas vienu svarbiausių prioritetų.

  • Varėnos rajono meras kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus: padėka už budėjimą ir kasdienę riziką

    Varėnos rajono savivaldybės meras paskelbė sveikinimą ugniagesiams gelbėtojams, pabrėždamas jų darbo svarbą ir nuolatinę parengtį reaguoti į nelaimes. Kreipimesi akcentuota, kad tai profesija, kurioje sprendimus tenka priimti per sekundes, o atsakomybė dažnai susijusi su tiesiogine rizika sveikatai ir gyvybei.

    Tokie savivaldybių vadovų sveikinimai paprastai siejami su Šv. Florijono diena ir Ugniagesių globėjo minėjimu, kai visoje Lietuvoje dėmesys sutelkiamas į priešgaisrinės saugos temą. Tai proga priminti ne tik apie gelbėtojų kasdienybę, bet ir apie visuomenės indėlį į saugumą, kai prevencija padeda išvengti skaudžių incidentų.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistema Lietuvoje apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus vandenyje, reagavimą į cheminius incidentus ar stichinių nelaimių padarinius. Todėl savivaldybėms svarbu kalbėti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, nes didelė dalis rizikų kyla ne tik miestuose, bet ir kaimiškose vietovėse.

    Kontekste išryškėja ir sezoniškumas: šiltuoju metų laiku daugėja iškvietimų dėl pernykštės žolės deginimo, miškų ir durpynų gaisrų, taip pat nelaimių prie vandens telkinių. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad didelė dalis iškvietimų susiję su žmogaus neatsargumu, o paprasti įpročiai, tokie kaip tvarkingi dūmų detektoriai ar atsakingas elgesys gamtoje, tiesiogiai mažina nelaimių skaičių.

    Merų ir kitų institucijų dėmesys ugniagesiams gelbėtojams dažnai apima ir praktinius klausimus, susijusius su komandų aprūpinimu, technikos atnaujinimu bei savanoriškos priešgaisrinės veiklos stiprinimu. Vietos bendruomenėms tai svarbu todėl, kad pirmosios minutės po pranešimo apie gaisrą ar nelaimę neretai lemia, ar bus išgelbėtas turtas ir žmonių gyvybės.

    Gyventojams primenama, kad apie gaisrą ar nelaimę visada būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir, jei saugu, imtis pirminių veiksmų iki atvykstant gelbėtojams. Atsakingas reagavimas, aiškiai nurodyta vieta ir tiksli informacija apie situaciją padeda tarnyboms greičiau priimti sprendimus ir efektyviau paskirstyti pajėgas.

  • Šv. Florijono diena Kėdainiuose: ugniagesiams įteikti apdovanojimai, prisiekė penki naujokai

    Šv. Florijono diena Kėdainiuose: ugniagesiams įteikti apdovanojimai, prisiekė penki naujokai

    Kėdainiuose iškilmingai paminėta Šv. Florijono, laikomo ugniagesių globėju, diena. Šia proga Kėdainių šv. Juozapo bažnyčioje aukotos šv. Mišios, kuriose dalyvavo ugniagesiai, jų artimieji ir bendruomenės nariai.

    Renginyje pabrėžta, kad ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir gelbėjimo darbus eismo įvykiuose, pagalbą per audras, potvynius ar kitas ekstremalias situacijas. Šv. Florijono diena kasmet tampa proga viešai padėkoti už tarnybą ir priminti, kokia svarbi yra parengtis bei prevencija.

    Padėkos už dešimtmečius tarnybos

    Ugniagesius pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, dėkodamas už drąsą ir kasdienį darbą saugant gyventojų gyvybes bei turtą. Šventės metu pagerbti ilgamečiai tarnybos darbuotojai, kurių profesinė patirtis, pasak organizatorių, yra vienas svarbiausių komandinio darbo ramsčių.

    Apdovanojimai įteikti Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje dirbantiems ugniagesiams: skyrininkui Vytautui Berankiui, ugniagesiams Žydrūnui Dabašinskui, Viliui Steberiokui, Virginijui Černiauskui, Algiui Vaišučiu, skyrininkams Vilmantui Strikuliui ir Rimgaudui Čeponiui. Daugelyje padėkų akcentuoti daugiau nei trys dešimtmečiai tarnybos ir nuolatinis pasirengimas budėjimams.

    Įvertinta ir gelbėtojų komanda

    Kėdainių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje apdovanoti pamainos vadai Viktoras Adomavičius, Arūnas Daukša, taip pat skyrininkas Aivaras Pupkevičius, vyresnieji ugniagesiai gelbėtojai Nerijus Jablonskis ir Kęstutis Brazauskas, ugniagesys gelbėtojas Darius Kaupas bei administratorė Roma Raščiauskienė.

    Pabrėžta, kad ugniagesių gelbėtojų darbe itin svarbus ne tik reagavimo greitis, bet ir saugus veiksmų planavimas, technikos parengtis bei komandos tarpusavio pasitikėjimas. Tokie minėjimai, kaip Šv. Florijono diena, leidžia visuomenei geriau suprasti, kiek daug kasdienės rutinos sudaro treniruotės, budėjimai ir prevencinė veikla.

    Penki jauni ugniagesiai davė priesaiką

    Šventės metu ugniagesiams taip pat įteikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padėkos raštai bei apdovanojimai, skirti už nepriekaištingą tarnybą ir nuopelnus bendruomenės saugumui. Ugniagesius sveikino ir socialiniai partneriai.

    Minėjimo pabaigoje penki jauni ugniagesiai prisiekė tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Organizatoriai akcentavo, kad naujų darbuotojų pritraukimas ir parengimas tampa vis svarbesnis, nes nuo to priklauso budinčių pajėgų tęstinumas ir gebėjimas laiku suteikti pagalbą gyventojams.

    Šv. Florijono diena Kėdainiuose tapo ne tik profesine švente, bet ir bendruomeniška padėka tiems, kurie dažnai pirmieji atvyksta į nelaimės vietą. Ugniagesių darbas čia įvardytas kaip tarnystė, kuri kasdien matuojama ne žodžiais, o realiais veiksmais ir atsakomybe.