CP v2

Tag: Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

  • Audra smogė Zarasų rajonui: be elektros tūkstančiai, telkiamos brigados ir generatoriai

    Audra smogė Zarasų rajonui: be elektros tūkstančiai, telkiamos brigados ir generatoriai

    Po praūžusios audros Zarasų rajone intensyviai šalinami padariniai, o darbams sutelktos savivaldybės, seniūnijų, gelbėtojų ir kelių priežiūros pajėgos. Daugiausia dėmesio skiriama elektros tiekimo atkūrimui, kelių pravažumui ir būtiniausioms komunalinėms paslaugoms.

    Elektros tinklų operatoriaus ESO rugpjūčio 25 dieną skelbtais duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje buvo fiksuotas 121 elektros energijos tiekimo sutrikimas. Be elektros liko 4 536 klientai, gedimus šalino devynios brigados, o pajėgos perskirstomos pagal realų poreikį skirtingose savivaldybėse.

    Elektros tiekimas – pagrindinis prioritetas

    Savivaldybė nurodo, kad vienas svarbiausių tikslų yra kuo greičiau grąžinti elektrą gyventojams ir užtikrinti kritinių paslaugų tęstinumą. Tam koordinuojamas ir elektros generatorių panaudojimas, kad energija pasiektų kuo daugiau žmonių, ypač ten, kur atsistatymo darbai trunka ilgiau.

    Gyventojams primenama, kad dingus elektrai didžiausią riziką kelia nutrūkę ar ant žemės nukritę laidai, todėl prie jų artintis negalima. Tokiais atvejais informaciją būtina perduoti atsakingoms tarnyboms, o apie situaciją savivaldybė skelbia gyventojams atnaujinamuose pranešimuose.

    Keliuose – nuvirtę medžiai ir kliūtys

    Audra dalyje teritorijų užvertė kelius išvirtusiais medžiais ir nulaužtomis šakomis, todėl daug darbo teko tiek seniūnijų darbuotojams, tiek kelių priežiūros tarnyboms. Prie kelių atvėrimo taip pat prisideda priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, šalinančios kliūtis nuo važiuojamosios dalies.

    Akcentuojama, kad pirmiausia tvarkomi maršrutai, kuriais būtina pasiekti atokiau gyvenančius žmones ir užtikrinti specialiųjų tarnybų privažiavimą. Pajėgos telkiamos ten, kur šiuo metu susisiekimas yra labiausiai sutrikęs.

    Generatoriai ir pagalba atokiose vietovėse

    Siekiant padėti gyventojams, kurie laikinai negali naudotis elektros prietaisais, generatoriai jungiami seniūnijų administraciniuose ir bendruomenių pastatuose. Jose galima pasikrauti telefonus, prijungti nedidelės galios įrenginius ir prisileisti geriamojo vandens į atsineštą tarą.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vienišiems, senyvo amžiaus ir pagalbos stokojantiems žmonėms, gyvenantiems atokesnėse vietovėse. Į pagalbos grandinę įtraukiamos bendruomenės, ūkininkai, medžiotojai ir kiti vietos gyventojai, galintys pasiekti sunkiau privažiuojamas vietas ir įvertinti, ko žmonėms trūksta.

    „Šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir pasirūpinti šalia gyvenančiais žmonėmis, kuriems gali prireikti pagalbos“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės atstovai.

    Darbai rajone tęsiami, situacija stebima nuolat, o pajėgos perskirstomos pagal prioritetus. Gyventojų prašoma išlikti budriems, saugoti save ir artimuosius bei, esant galimybei, prisidėti prie pagalbos kaimynams.

  • Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pratybų „Saugus Panevėžio regionas / Saugūs Zarasai 26“ planavimo konferencija, kurioje aiškintasi, kaip realiomis sąlygomis veiks civilinės ir karinės institucijos. Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, savivaldybės administracijos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

    Į planavimą įtrauktos ir už infrastruktūrą atsakingos organizacijos: UAB „Zarasų būstas“ bei AB „Panevėžio energija“, taip pat Zarasų ir Turmanto seniūnijų seniūnai. Tokia sudėtis pasirinkta siekiant iš anksto suderinti sprendimus dėl kritinių objektų saugos ir gyventojų informavimo.

    Kas bus tikrinama pratybose?

    Konferencijoje pristatytas pratybų sumanymas, tikslai ir užduotys, didžiausią dėmesį skiriant institucijų sąveikai. Akcentuota, kad sėkmę lems ne pavieniai veiksmai, o bendras gebėjimas greitai dalintis informacija ir priimti suderintus sprendimus.

    Numatytos užduotys apima objektų apsaugą, teritorijos kontrolę, patruliavimą ir kontrolės postų veiklą. Taip pat aptarta, kaip pratybų scenarijuje būtų užtikrinami komendanto valandos reikalavimai, įvertinant tiek teisinį, tiek praktinį įgyvendinimą.

    Ryšys ir informacija gyventojams

    Atskirai aptarti praktiniai organizaciniai klausimai, nuo kurių priklauso pratybų sklandumas: ryšio kanalai tarp dalyvių, atsakingų asmenų kontaktų suderinimas ir informacijos perdavimo tvarka. Susitikime pabrėžta, kad sutrikus ryšiui ar kilus neaiškumams, brangiausias išteklius yra laikas.

    Taip pat kalbėta apie gyventojų informavimo priemones ir tai, kaip bus komunikuojama apie pratybų veiksmus, kad būtų išvengta nepagrįstos panikos ar klaidinančių interpretacijų. Pratybose numatoma tikrinti ir tai, kaip efektyviai institucijos geba paaiškinti situaciją žmonėms bei pateikti aiškias elgesio rekomendacijas.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Šiuolaikinė civilinė sauga vis dažniau remiasi bendru reagavimu į skirtingas grėsmes, kai vienu metu reikia ir viešojo saugumo, ir infrastruktūros apsaugos, ir operatyvaus gelbėjimo pajėgų darbo. Lietuvoje tokios pratybos paprastai orientuotos į pasirengimą krizinėms situacijoms, kai būtina greitai koordinuoti veiksmus tarp savivaldos, valstybės institucijų ir vietos paslaugų teikėjų.

    Planavimo konferencijoje pristatytas bendras veiksmų planas ir išgryninti klausimai, kuriuos dar reikės išspręsti iki pratybų pradžios. Tikimasi, kad išankstinis susitarimas dėl atsakomybių ir informacijos srautų sustiprins regiono gebėjimą veikti operatyviai, suderintai ir aiškiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje, degalinės „Circle K“ teritorijoje, užfiksuotas galimas dujų nuotėkis. Reaguojant į pranešimą, buvo iš dalies aktyvuotas Varėnos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, į vietą iškviestos atsakingos tarnybos.

    Situaciją įvertinę specialistai nurodė, kad šiuo metu grėsmės gyventojams nenustatyta. Tarnybos tikrina įrangą, matuoja galimą dujų koncentraciją ir atlieka veiksmus, reikalingus saugiam degalinės darbo atnaujinimui.

    „Evakuacijos neprireikė, cisterna buvo tuščia. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir dujų įrangos specialistai, kurie vertina situaciją, tikrina įrangą ir atlieka visus būtinus saugumo veiksmus“, – sakė operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas.

    Specialistai primena, kad incidentų, susijusių su dujomis, metu svarbiausia yra greitas teritorijos izoliavimas ir potencialių užsidegimo šaltinių eliminavimas. Dėl to įvykio vietoje įprastai ribojamas transporto ir žmonių judėjimas, o sprendimai dėl veiklos atnaujinimo priimami tik įsitikinus, kad nuotėkio rizika pašalinta.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems, laikytis tarnybų nurodymų ir nesibūriuoti įvykio vietoje. Savivaldybė teigia, kad apie bet kokius situacijos pasikeitimus bus informuojama papildomai.

  • Visaginas atsisveikina su ilgamečiu ugniagesių vadu: kas laukia tarnybos po Alvydo Jaksebogos?

    Visaginas atsisveikina su ilgamečiu ugniagesių vadu: kas laukia tarnybos po Alvydo Jaksebogos?

    Visagino savivaldybėje įvyko simbolinis atsisveikinimas su ilgamečiu priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu Alvydu Jakseboga, kuris baigia tarnybą ir išeina į užtarnautą pensiją. Miesto vadovai pabrėžė jo indėlį į gyventojų saugumą ir darbą situacijose, kuriose sprendimai turi būti priimami per minutes.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz kartu su administracijos direktoriumi Virginijumi Andriumi Bukausku apsilankė tarnyboje ir padėkojo A. Jaksebogai už ilgametį darbą, atsakomybę bei gebėjimą telkti komandą. Pasak savivaldybės vadovų, tokia lyderystė yra ypač svarbi, kai tenka reaguoti į gaisrus, eismo įvykius ar kitas nelaimes.

    „Ugniagesių gelbėtojų darbas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir drąsos, susitelkimo bei didelio atsakomybės jausmo“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Atsisveikinimo metu dėmesys skirtas ir tarnybos žmonėms, kurie kasdien užtikrina, kad pagalba atvyktų laiku. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla ta proga įteikė II laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklą „Tėvynės labui“ vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Vaidui Juknevičiui už nepriekaištingą pareigų vykdymą.

    Tarnyba, kurią vertina bendruomenė

    Vietos savivalda akcentuoja, kad ugniagesių darbas regionuose dažnai apima daugiau nei vien gaisrų gesinimą. Vis dažniau gelbėtojai kviečiami dėl techninės pagalbos, pagalbos po audrų, užlietų teritorijų ar kitų ekstremalių situacijų, o tai reikalauja ir plataus pasirengimo, ir modernių pajėgumų.

    Tokiuose miestuose kaip Visaginas svarbi ir komandinė kultūra, nes reagavimo greitį lemia ne tik technika, bet ir žmonių tarpusavio pasitikėjimas. Savivaldybės vadovų teigimu, A. Jaksebogos vadovavimo metais komanda nuosekliai stiprėjo, o gyventojai galėjo jaustis saugiau kasdienėse ir netikėtose situacijose.

    Kas toliau?

    Vadovo pasikeitimas tokioje tarnyboje visuomet reiškia ir naują etapą organizacijai. Praktikoje tai paprastai apima tęstinumą operaciniame darbe, bet kartu ir dėmesį personalo pritraukimui, mokymams bei įrangos atnaujinimui, nes gelbėjimo darbų specifika ir rizikos nuolat kinta.

    Miesto vadovai A. Jaksebogai linkėjo daugiau laiko šeimai, ramybės ir sveikatos, pabrėždami, kad jo tarnyba paliko aiškų pėdsaką Visagino bendruomenėje. Tuo pat metu institucijos tęs darbus užtikrindamos, kad gyventojų saugumas išliktų prioritetu ir po vadovybės pokyčių.

  • Kelyje pamate apverstą kūgį? Nejudinkite – jis gali būti gyvybiškai svarbus gelbėtojams

    Kelyje pamate apverstą kūgį? Nejudinkite – jis gali būti gyvybiškai svarbus gelbėtojams

    Kelyje ar sankryžoje pastebėtas ant šono gulintis kelio kūgis ne visada reiškia, kad jis tiesiog paliktas po darbų ar kažkieno numestas. Kai kuriais atvejais tai gali būti tyčinis ženklas, skirtas padėti operatyvinėms tarnyboms greičiau rasti teisingą kryptį.

    Toks sprendimas ypač praverčia vietovėse, kur prastesnis kelių ženklinimas, daug miško keliukų ar mažai orientyrų. Gelbėtojai tuomet gali palikti apverstą kūgį kaip aiškią, visiems suprantamą nuorodą kitiems ekipažams.

    Kaip tai veikia?

    Praktika paprasta: pirmoji į įvykio vietą vykstanti ar jau atvykusi komanda gali pažymėti posūkį ar išsišakojimą taip, kad kitos atvykstančios pajėgos nepasuktų ne ten. Dažniausiai kūgis paguldomas taip, kad jo smailesnė dalis rodytų reikiamą kryptį.

    Toks ženklinimas gali būti ypač svarbus, kai į vietą turi atvykti keli automobiliai, pavyzdžiui, gesinant miško gaisrą ar vykstant į sunkiai pasiekiamą sodybą. Kiekviena minutė tokiose situacijose gali lemti, ar gaisras išplis, ar nukentėjusiam žmogui bus suteikta pagalba laiku.

    Kodėl nepakanka navigacijos?

    Nors šiandien daug kas pasikliauja navigacija, atokesnėse vietovėse ji ne visada patikima. Žemėlapiuose gali būti netikslumų, ryšys gali dingti, o kai kurie miško ar lauko keliai apskritai gali būti neteisingai sužymėti arba sezoniniai.

    Be to, technika gali sugesti, išsikrauti, o stresinėse situacijose paprasčiausia vizuali nuoroda kartais veikia greičiau nei paieška ekrane. Dėl to analoginiai sprendimai iki šiol išlieka svarbūs ir praktikoje naudojami.

    Ką turėtų daryti vairuotojai?

    Jei matote apverstą kūgį, jo nekelkite, neperstatykite ir juo labiau neišsivežkite. Net jei atrodo, kad jis paliktas be priežasties, jis gali būti susijęs su vykstančiais ar netrukus prasidėsiančiais gelbėjimo darbais.

    Tokiose situacijose saugiausia kūgį palikti vietoje ir vairuoti atidžiau, nes netoliese gali dirbti tarnybos arba būti kliūčių kelyje. Jei kūgis kelia tiesioginį pavojų eismui, apie tai verta pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112, nurodant tikslią vietą.

    Apverstų kūgių neliečiamumo svarbą periodiškai primena ir kitų šalių tarnybos, įspėdamos, kad smalsumas ar noras „sutvarkyti“ kelią gali netyčia sutrukdyti gelbėtojams. Paprastas daiktas gali būti reikšmingas signalas, nuo kurio priklauso greitesnis atvykimas į nelaimės vietą.

  • Tragedija Kikuve: per lauko darbus 14-metė įtraukta po traktoriumi, aiškinamos nelaimės aplinkybės

    Trečiadienį po 13 valandos Kikuvo vietovėje, Buško apskrityje, per žemės ūkio darbus įvyko mirtina nelaimė. Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad vaikas buvo įtrauktas po žemės ūkio traktoriumi.

    Pasak Šventokšysko vaivadijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo, nukentėjusioji iš po transporto priemonės buvo ištraukta kitų žmonių. Į įvykio vietą atvykę medikai ir gelbėtojai ilgai vykdė gaivinimą, tačiau gyvybės požymių atkurti nepavyko.

    Policija patvirtino, kad žuvo 14 metų mergaitė. Pareigūnai įvykio vietoje atliko pirminius veiksmus ir pradėjo aiškintis tikslias aplinkybes, įskaitant tai, kaip nepilnametė atsidūrė šalia dirbančios technikos.

    Kas aiškinama po įvykio?

    Tiriant tokius atvejus paprastai vertinama, ar buvo laikomasi saugaus atstumo nuo veikiančios technikos, ar darbo vieta buvo tinkamai organizuota ir prižiūrima. Taip pat tikrinama, ar traktorius buvo naudojamas pagal saugos reikalavimus ir ar nebuvo techninių gedimų požymių.

    Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad ūkyje didžiausią riziką kelia judanti technika ir ribotas matomumas, ypač kai šalia yra vaikai ar paaugliai. Dėl to institucijos reguliariai ragina žemės ūkio darbų metu neleisti nepilnamečiams būti arti dirbančių agregatų ir užtikrinti aiškias saugos zonas.

    Policija nurodo, kad tyrimo eiga priklausys nuo surinktų liudijimų ir įvykio vietoje fiksuotų duomenų. Daugiau informacijos apie konkrečias tragedijos priežastis bus pateikta paaiškėjus tyrimo rezultatams.

  • Atviri vandens telkiniai: Tauragės ugniagesiai primena svarbiausias saugumo taisykles vasarai

    Atviri vandens telkiniai: Tauragės ugniagesiai primena svarbiausias saugumo taisykles vasarai

    Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prasidėjus šiltesniam sezonui primena, kad poilsis prie atvirų vandens telkinių kasmet baigiasi nelaimėmis, kurių dalies galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Didesnė rizika kyla ne tik maudantis, bet ir būnant prie kranto, lieptų ar stačių šlaitų.

    Gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad pavojingiausios situacijos dažnai susijusios su skubotais sprendimais ir pervertintomis jėgomis. Net ir šiltą dieną vanduo gali būti vėsus, srovė ar dugno nelygumai gali netikėtai pakeisti sąlygas, o panika vandenyje per kelias sekundes tampa lemiamu veiksniu.

    Kas dažniausiai baigiasi nelaime?

    Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių prireikia pagalbos, yra šuoliai į nepažįstamą vietą ir bandymai plaukti toliau, nei leidžia pasirengimas. Pavojų didina ir tai, kad ežeruose, upėse bei tvenkiniuose dugnas gali būti nelygus, su akmenimis, šakomis ar staigiomis duobėmis.

    Ugniagesiai pabrėžia, kad ypatingo dėmesio reikalauja vaikai ir paaugliai, kurių elgesį prie vandens būtina prižiūrėti nuolat, o ne epizodiškai. Kelių sekundžių gali pakakti, kad vaikas įbristų į gilesnę vietą, paslystų nuo kranto ar išsigąstų netikėtai praradęs atramą po kojomis.

    Kaip sumažinti riziką?

    Rekomenduojama rinktis oficialias maudymosi vietas, kur įrengtas saugesnis priėjimas ir aiškiau įvertinamas gylis. Prieš lipant į vandenį verta įsitikinti, kad nėra staigių gylio pokyčių, o maudantis neplaukti vienam ir nesiremti vien tik savo patirtimi.

    Jei matote skęstantį žmogų, svarbiausia nebandyti gelbėti šokant į vandenį neįvertinus rizikos. Saugiau kviesti pagalbą telefonu 112, mesti plūduriuojantį daiktą ar paduoti šaką, virvę, rankšluostį, išlaikant atstumą nuo vandens krašto, kad gelbėtojas pats netaptų auka.

    Gelbėtojai ragina poilsį prie vandens planuoti atsakingai ir nepamiršti, kad dauguma nelaimių nutinka ramiose, kasdienėse situacijose, kai budrumas sumažėja. Laiku įvertinta rizika, priežiūra ir elementarios taisyklės dažniausiai yra efektyviausia prevencija.

  • Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Birželio 2 dieną Joniškio rajono savivaldybėje pradėta pakartotinė priedangų apžiūra, siekiant įvertinti jų būklę ir realų pasirengimą gyventojų apsaugai galimų pavojų atveju. Savivaldybės vadovai kartu su specialistais ir Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankė priedangas, įrengtas ugdymo įstaigose.

    Apžiūrėtos Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Mato Slančiausko progimnazijos, Joniškio žemės ūkio mokyklos ir jai priklausančio bendrabučio patalpose esančios priedangos. Taip pat įvertintas vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikų ir darbuotojų apsaugos nuo galimų oro pavojų poreikis ir esama situacija.

    Pagrindinis dėmesys – praktiniam pasirengimui

    Susitikimuose su įstaigų vadovais ir atsakingais darbuotojais akcentuota, kad priedanga turi būti parengta ne formaliai, o taip, kad paskelbus pavojų žmonės galėtų greitai ir saugiai patekti į vidų. Vertinta švara ir tvarka, avarinių išėjimų būklė, taip pat aiškiai apibrėžtos atsakomybės už patalpų parengimą.

    Atskirai aptartas operatyvus priedangų atrakinimas ir gyventojų įleidimas, kai gaunamas perspėjimas ar pavedimas parengti priedangą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia yra kelių pirmųjų minučių veiksmai, todėl būtina iš anksto sutarti, kas ir kaip atidaro patalpas.

    Ką turi užtikrinti priedangos valdytojas

    Apžiūrų metu išskirta, kad pastato valdytojas turi paskirti atsakingą asmenį, kuris pasirūpina priedangos durų atidarymu ir sklandžiu žmonių įleidimu. Ne mažiau svarbu, kad priedangą būtų lengva rasti, o nuorodos į ją būtų aiškios ir pastebimos.

    Taip pat priminta, kad priedangos patalpose turi nelikti pavojingų daiktų, įėjimai ir išėjimai turi būti atlaisvinti, o trumpalaikiam buvimui kelių valandų laikotarpiu turi būti užtikrintos minimalios sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad patalpa negali būti naudojama kaip sandėlis, o evakuaciniai keliai negali būti užstatyti.

    Apžiūros bus tęsiamos

    Savivaldybė nurodo, kad artimiausiu metu bus apžiūrėtos ir visos kitos Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančios priedangos. Tikslas yra ne tik fiksuoti būklę, bet ir užtikrinti, kad priedangos būtų tinkamai prižiūrimos, o atsakingi asmenys žinotų savo veiksmus gavus perspėjimą.

    Gyventojams primenama, kad pasirengimas civilinei saugai yra bendras procesas, todėl rekomendacijos priedangų valdytojams yra aktualios ir bendruomenėms. Aiškus informavimas, prieinamumas ir tvarkingai parengtos patalpos lemia, ar priedanga krizinėje situacijoje taps realia pagalba.

  • Vilkaviškio rajono maudyklos pasiruošusios sezonui: kas patikrinta Vištyčio ir Paežerių pakrantėse

    Prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, Vilkaviškio rajone įvertintas dviejų pagrindinių maudyklų pasirengimas vasarai. Savivaldybės, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai apžiūrėjo maudyklas prie Vištyčio ir Paežerių ežerų.

    Patikrinime dalyvavo savivaldybės administracijos atstovas Robertas Fišeris, sveikatos reikalų koordinatorė Ieva Danilaitienė, Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Erlandas Armanavičius ir policijos bendruomenės pareigūnė Agnė Petraitienė.

    Rajone oficialiai veikia dvi maudyklos, todėl jų infrastruktūra ir priežiūra tampa kertiniu klausimu viso sezono metu. Tikrinant daugiausia dėmesio skirta tam, ar poilsiautojai pakrantėje aiškiai mato informaciją, o gelbėjimo priemonės yra lengvai pasiekiamos.

    Apžiūros metu vertinta maudyklų aplinkos būklė, informacinių ženklų matomumas, gelbėjimo įrangos prieinamumas ir kiti saugumui svarbūs aspektai. Specialistai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip praktikoje veiktų pagalbos organizavimas incidento atveju, kai svarbiausios yra pirmosios minutės.

    Kaip įprasta oficialiose maudyklose, viso sezono metu čia reguliariai atliekami vandens kokybės tyrimai, kad poilsiautojams būtų užtikrintos saugios sąlygos. Tokia stebėsena ypač aktuali karščių laikotarpiais, kai dėl temperatūros ir intensyvaus naudojimo vandens telkiniai gali būti jautresni taršai.

    Patikrinimo metu užfiksuoti trūkumai ir pastebėjimai bus perduoti maudyklas administruojančių seniūnijų vadovams. Nurodyta, kad identifikuoti klausimai turi būti išspręsti artimiausiu metu, kad sezono metu poilsis prie vandens būtų ne tik patogus, bet ir maksimaliai saugus.

    Institucijos primena, kad oficialiose maudyklose poilsiautojams paprasčiau rasti aktualią informaciją ir pagalbos priemones, tačiau asmeninė atsakomybė išlieka būtina. Gyventojai raginami laikytis ženklinimo, įvertinti savo jėgas ir neskubėti į vandenį, jei sąlygos kelia abejonių.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamas civilinės saugos edukacijas: ką daryti išgirdus sirenas?

    Pastarųjų savaičių įvykiai, gyventojų įspėjamieji pranešimai ir vis dažniau viešojoje erdvėje aptariami dronų pastebėjimai primena paprastą dalyką: saugumas prasideda dar iki krizės. Specialistai pabrėžia, kad pirmosios minutės ekstremalioje situacijoje dažnai lemia, ar pavyks išvengti didžiausių nuostolių.

    Elektrėnuose pradedamos nemokamos civilinės saugos edukacijos ir ekskursijos, kurias organizuoja Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su Elektrėnų savivaldybe, Elektrėnų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir Elektrėnų komunaliniu ūkiu. Organizatoriai kviečia gyventojus ateiti ne tik pasiklausyti, bet ir praktiškai įtvirtinti veiksmus, kurie praverčia gaisro, audros, avarijos ar kitos ekstremalios situacijos metu.

    Ko mokys civilinės saugos edukacijose?

    Programoje numatyta, kaip atpažinti grėsmes ir teisingai reaguoti, kai situacija dar tik vystosi. Dalyviams bus paaiškinta, kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai, kaip jie žymimi ir kada kur reikėtų vykti.

    Taip pat bus aptariami skirtingi pavojų tipai bei gyventojams svarbiausi veiksmai išgirdus perspėjimo sirenas. Dėmesys skiriamas ir šeimos pasirengimui: kaip susidėlioti šeimos planą, susitarti dėl ryšio, susitikimo vietų ir atsakomybių, kad netikėtumai nesukeltų panikos.

    Išvykimo krepšys ir penki žingsniai

    Viena praktiškiausių temų – išvykimo krepšys: ką verta turėti namuose taip, kad prireikus būtų galima greitai išeiti arba kelias paras išbūti sutrikus įprastoms paslaugoms. Organizatoriai akcentuoja, kad pasiruošimas neturi būti sudėtingas ar brangus, tačiau jis turi būti apgalvotas ir pritaikytas šeimos poreikiams.

    Edukacijose bus aptariama ir penkių žingsnių programa, padedanti susisteminti pasirengimą: nuo rizikų įvertinimo iki konkrečių veiksmų plano. Tikslas – kad gyventojai aiškiai žinotų, kur ieškoti patikimos informacijos, kaip veikti ir kaip padėti šalia esantiems.

    Kada ir kaip registruotis?

    Edukacijų ir ekskursijų trukmė – apie 2 valandos, dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami. Registracija vykdoma telefonu 060070703 ir el. paštu elektrenai@redcross.lt.

    Organizatoriai ragina rinktis patogiausią datą ir atvykti kartu su šeimos nariais – ypač tais, su kuriais būtų priimami sprendimai realios grėsmės atveju. Kuo daugiau bendruomenės žmonių žinos, ką daryti, tuo mažiau bus chaoso, klaidų ir pavojingų delsimo minučių.