Tag: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

  • Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje birželio 4 dieną surengtas pasitarimas dėl gyventojų saugumo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Jame dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir UAB Kaišiadorių butų ūkio atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas birželio 5–7 dienomis vyksiančiai Kaišiadorių miesto šventei Miesto kodas ir veiksmams, jei masinio renginio metu atviroje erdvėje būtų gautas perspėjimas apie oro pavojų. Aptarta, kaip tokioje situacijoje būtų priimami sprendimai ir kas už ką atsakytų pirmosiomis minutėmis.

    Susitikimo metu įvertinta, kaip operatyviai būtų informuojami gyventojai ir miesto svečiai, kad pranešimai būtų aiškūs ir vienodi visoms tarnyboms. Taip pat kalbėta apie žmonių srautų valdymą, saugų nukreipimą į artimiausias priedangas ir tarpinstitucinį koordinavimą, kad veiksmai nesidubliuotų.

    Priedangos ir prieinamumas

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta priedangų parengimui ir jų prieinamumui. Aptarti praktiniai klausimai, kurie krizės metu tampa kritiniai: atsakingų asmenų paskyrimas, raktų laikymas, patalpų atrakinimas ir saugus žmonių patekimas.

    Taip pat modeliuotos situacijos, kai galėtų sutrikti ryšys ar elektros energijos tiekimas, todėl reikalingi aiškūs sprendimai, kaip užtikrinti informavimą ir priedangų atidarymą. Savivaldybė nurodė, kad aptarimuose remtasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis dėl priedangų parengimo.

    Kodėl tema aktuali dabar?

    Pasitarime akcentuota, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyventojams buvo perduoti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, susijusį su į šalies teritoriją galėjusiu patekti bepiločiu orlaiviu. Tai išryškino poreikį iš anksto susiderinti veiksmus, ypač kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu realios grėsmės Kaišiadorių miesto šventės renginiams nėra nustatyta, o pasirengimo priemonės aptariamos prevenciškai. Anot savivaldybės, tikslas yra užtikrinti, kad kilus bet kokiai grėsmei reakcija būtų greita, nuosekli ir koordinuota.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su civilinės saugos patarimais, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse. Aktualią informaciją taip pat galima rasti LT72 svetainėje ir programėlėje LT72.

  • Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant svarbiausia išlaikyti ramybę ir nekurti papildomo pavojaus eisme. Specialistai pabrėžia, kad staigūs manevrai, netikėtas stabdymas ar sustojimas važiuojamojoje dalyje gali sukelti avarijas, todėl sprendimus reikia priimti įvertinus aplinką.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijose akcentuojama, kad automobilis nėra priedanga. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos, be to, gali užsidegti, todėl tikslas turėtų būti kuo greičiau pasiekti saugesnę vietą.

    Jei perspėjimas užklupo mieste

    Mieste, laikantis Kelių eismo taisyklių ir netrukdant kitiems, rekomenduojama ramiai judėti link artimiausios priedangos. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, verta ieškoti tvirto pastato ar vietos, kuri sumažintų skeveldrų riziką, pavyzdžiui, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos ar rūsio.

    Nerekomenduojama staiga stabdyti važiuojamojoje dalyje ar palikti automobilio taip, kad jis blokuotų eismą. Taip pat patariama nesustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros ar karinės paskirties objektų, taip pat didelių žmonių susibūrimo vietose.

    Pasiekus saugesnę vietą, patariama išjungti variklį, palikti transporto priemonę ir eiti į priedangą arba į pastato vidų. Jei yra galimybė, rinkitės vietas be didelių vitrinų ir langų, o įėjusiems į vidų svarbu laukti tolesnės oficialios informacijos.

    Ką daryti užmiestyje ir magistralėse

    Užmiestyje, magistralėse ir greitkeliuose rekomenduojama neviršyti leistino greičio, nepanikuoti ir nestabdyti staiga. Jei nematote ir negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiau tęsti kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti, pavyzdžiui, gyvenvietės, pastato ar požeminės perėjos.

    Jei girdimi sprogimai, matomas žemai skrendantis objektas ar kiti aiškūs pavojaus ženklai, patariama saugiai sustoti už važiuojamosios dalies ribų, išjungti variklį ir, jei įmanoma, palikti automobilį. Pabrėžiama, kad slėptis automobilyje, prie jo ar po juo nerekomenduojama, nes tai nesuteikia patikimos apsaugos.

    Jei šalia nėra priedangos ar pastato, rekomenduojama pasitraukti nuo transporto priemonės ir ieškoti reljefo nelygumų, pavyzdžiui, griovio, pylimo ar įdubos. Tokiu atveju patariama atsigulti, prisidengti galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukti, kol pavojus praeis.

    Kur sekti informaciją ir ko nepamiršti

    Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, rekomenduojama laikytis žemiau langų linijos ir prisidengti galvą bei kaklą. Taip pat svarbu įsijungti Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus ir vykdyti valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.

    Ekspertai primena, kad oro pavojaus situacijose kelių saugumas išlieka kritiškai svarbus: vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti grandininę avariją. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti ne skuba, o aiškia logika: trauktis į priedangą, vengti rizikingų vietų ir vadovautis oficialia informacija.

    „Automobilis nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo“, – pabrėžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

  • Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Šylant orams vis daugiau žmonių laiką leidžia prie ežerų, upių ar jūros, o maudynės tampa viena populiariausių vasaros pramogų. Vis dėlto gelbėtojai primena, kad net ramiai atrodantis vanduo gali slėpti pavojų, o nelaimės dažnai nutinka per kelias akimirkas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad svarbiausia rinktis žinomas, prižiūrimas vietas. Oficialiuose paplūdimiuose paprastai stebima vandens kokybė, įvertinamas dugnas, pažymimos maudymosi ribos, o prireikus greičiau suteikiama pagalba.

    Pavojai, kuriuos dažniausiai nuvertiname

    Viena didžiausių rizikų – maudynės nežinomose vietose, kur dugnas gali staiga gilėti, pasitaiko duobių, akmenų ar povandeninių kliūčių. Tokiose vietose pavojų kelia ir srovės: net jei krante vanduo atrodo seklus, kiek toliau situacija gali būti visai kita.

    Ne mažiau svarbu atsakingai vertinti savo jėgas ir neplaukti per toli. Nuovargis, šaltesnis vanduo, bangavimas ar srovė gali greitai atimti energiją, o tuomet išsigelbėti tampa gerokai sunkiau net patyrusiems plaukikams.

    Vaikai ir alkoholis – kritiniai veiksniai

    Gelbėtojai primena, kad vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi, net jei maudosi seklumoje. Nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai, todėl vien buvimas šalia krante nėra tas pats, kas nuolatinis stebėjimas ir pasirengimas sureaguoti.

    Itin pavojinga maudytis ar plaukioti apsvaigus nuo alkoholio, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir didina polinkį rizikuoti. Toks derinys ypač pavojingas atvirose vandens telkinių vietose, kur staigiai pasikeitus sąlygoms prireikia greitų sprendimų.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112. Gelbėtojai ragina nešokti į vandenį neįvertinus rizikos, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti gelbėtoją ir sukelti dar vieną nelaimę.

    „Pastebėję skęstantį žmogų, skambinkite 112 ir meskite jam gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą, o ne rizikuokite plaukti prie jo patys“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.

    Jei į bėdą patenkate patys, svarbiausia nepanikuoti ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Taip pat rekomenduojama aiškiai šaukti ir signalizuoti rankomis, o patekus į srovę neplaukti prieš ją tiesiai, o judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš stipriausios tėkmės.

    Gelbėtojai taip pat primena vengti maudynių per audrą, ypač žaibuojant, nes vanduo gerai laidus elektrai. Saugiausias sprendimas tokiu metu yra kuo greičiau pasitraukti nuo vandens ir ieškoti pastogės.

  • VRM stabdo LT72 įspėjimus: kol taisomi trūkumai, apie pavojus gyventojai gaus SMS žinutes

    VRM stabdo LT72 įspėjimus: kol taisomi trūkumai, apie pavojus gyventojai gaus SMS žinutes

    Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad kol bus pašalinti programėlės LT72 veikimo trūkumai, perspėjimai apie galimus pavojus gyventojams per ją nebus siunčiami. Vietoje to bus naudojamas patikimesnis kanalas – trumposios SMS žinutės į mobiliuosius telefonus, kurias platina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

    Ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas teigė, kad pastarųjų dienų įvykiai išryškino esmines sistemos silpnąsias vietas, todėl nuspręsta vengti situacijų, kai dalis žmonių perspėjimą gauna, o dalis jo nepamato arba negali atsidaryti turinio. Tokie trikdžiai, anot VRM, gali kelti nereikalingą sumaištį, ypač kai informacija susijusi su oro pavojaus signalais ar įtariamais dronais.

    „Turime labai apgailestauti ir atsiprašyti visų Lietuvos gyventojų, kad patyrėme tokius didelius iššūkius, ir iš esmės suprantame žmonių nepasitenkinimą“, – sakė M. Bajarūnas.

    VRM aiškina, kad programėlė sutriko tuo metu, kai daug vartotojų vienu metu bandė prisijungti ir peržiūrėti perspėjimo pranešimus. Dalis žmonių gavo pranešimą, tačiau negalėjo išskleisti jo turinio, kiti pranešimo išvis nesulaukė, o interaktyvus žemėlapis veikė nestabiliai arba neatsidarė.

    Po sutrikimų surengtame tarpinstituciniame pasitarime konstatuota, kad kritiniu momentu buvo numatyta per mažai virtualių serverio išteklių. Pasak VRM, su paslaugos teikėju šis klausimas jau išspręstas padidinus resursus, todėl vien tik didelio vartotojų srauto problema neturėtų kartotis.

    Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad liko ir gilesnių architektūrinių trūkumų, kuriuos turi pašalinti programėlės rangovas. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad pavojaus atveju gyventojai sklandžiai pasiektų svarbiausią informaciją, įskaitant interaktyvų žemėlapį su artimiausių priedangų vietomis.

    Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesį atkreipė keli perspėjimai, susiję su galimomis oro grėsmėmis. Vienu atveju Utenos apskrityje daugiau nei valandai buvo paskelbtas oro pavojus, o programėlė LT72 perspėjimus siuntė ir kitų apskričių gyventojams, nors tekste buvo minima Utenos apskritis. Panaši situacija fiksuota ir kitą dieną Rytų Lietuvoje, kai kartu sutriko ir pati programėlės veikla.

    VRM pabrėžia, kad SMS perspėjimo sistema išlieka pagrindiniu ir plačiausiai pasiekiamu kanalu, nes veikia net ir tais atvejais, kai gyventojai nėra įsidiegę programėlės arba kai programėlei trukdo didelė apkrova. Ministerija taip pat ragina gyventojus sekti oficialius institucijų pranešimus ir kritiniais atvejais vadovautis civilinės saugos rekomendacijomis.

  • Panevėžio rajone – 123 priedangos: ką daryti išgirdus pavojaus signalą ir kur slėptis greičiausiai

    Kur rasti artimiausią priedangą

    Panevėžio rajono savivaldybė primena gyventojams iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga ir kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalą. Pasak savivaldybės, tokios žinios sumažina riziką suklysti pirmosiomis minutėmis, kai svarbiausia veikti greitai ir ramiai.

    Savivaldybės patvirtintame sąraše šiuo metu nurodytos 123 priedangos. Dalis jų įrengtos daugiabučių namų patalpose, o kita dalis – savivaldybei priklausančiuose viešuosiuose pastatuose, pavyzdžiui, ugdymo ir bendruomenės erdvėse.

    Tikslias vietas gyventojai gali pasitikrinti LT72 žemėlapyje ir informacijoje apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos yra pažymėtos, tačiau verta iš anksto žinoti ne vieną alternatyvą, jei artimiausia vieta būtų sunkiai pasiekiama.

    Ką daryti, jei priedanga per toli

    Jeigu iki priedangos nuvykti nepavyksta, rekomenduojama likti pastato viduje ir pasirinkti patalpą kuo toliau nuo langų bei išorinių sienų. Tokia taktika ypač svarbi, kai lauke būti nesaugu, o judėjimas gali užtrukti ilgiau nei leidžia situacija.

    Gyventojams taip pat primenama iš anksto susitarti su šeimos nariais dėl veiksmų plano: kur susitinkama, kaip bendraujama nutrūkus ryšiui ir ką pasiimti išeinant. Praktika rodo, kad aiškus šeimos planas krizės metu leidžia išvengti chaoso ir pavojingų sprendimų.

    „Jei telefone kaukia perspėjimo signalas ar gavote pranešimą apie pavojų, svarbiausia nepanikuoti. Patikimą informaciją ir priedangų žemėlapį verta turėti telefone, pavyzdžiui, naudojantis „LT72“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės atstovas Aivaras Valantiejus.

    Dėmesys mokykloms ir darželiams

    Atskiras dėmesys skiriamas ugdymo įstaigoms, nes jų pareiga – turėti aiškius veiksmų algoritmus ir užtikrinti vaikų saugumą. Savivaldybė pažymi, kad pavojaus metu mokyklos ir darželiai veikia pagal vidinius planus, o vaikai organizuotai perkeliami į saugesnes patalpas.

    Taip pat akcentuojama, kad tėvams pavojaus metu nereikėtų skubėti į ugdymo įstaigas pasiimti vaikų, nes tai gali sukelti papildomų rizikų ir trukdyti organizuotam veiksmų vykdymui. Įstaigos vaikus prižiūri iki tol, kol gaunama oficiali informacija, kad grėsmė praėjo.

    „Išgirdus oro pavojaus signalą, mokyklos ir darželiai iškart vykdo planą ir vaikus perkelia į priedangas. Labai prašome tėvų nevykti prie ugdymo įstaigų ir nebandyti patiems pasiimti vaikų, nes tai pavojinga ir gali trukdyti visai tvarkai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus.

    Gyventojams taip pat primenama, kad konsultacijoms civilinės saugos klausimais veikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informavimo linija 1856. Specialistai teikia informaciją apie tinkamus veiksmus ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • Panevėžio apskrityje oro pavojus nepaskelbtas: pareigūnai ragina išlikti ramiems ir tikrinti faktus

    Panevėžio apskrityje oro pavojus nepaskelbtas: pareigūnai ragina išlikti ramiems ir tikrinti faktus

    Panevėžio apskrityje oro pavojus nėra paskelbtas, skelbia atsakingos tarnybos. Gyventojai raginami išlikti ramūs ir nesivadovauti nepatikrintais pranešimais, kurie gali plisti socialiniuose tinkluose ar žinutėmis.

    Institucijos primena, kad tik oficialūs kanalai pateikia patikimą informaciją apie galimus perspėjimus, jų galiojimą ir veiksmus, kurių reikėtų imtis. Kilus neaiškumams, patariama pirmiausia pasitikrinti, ar nėra paskelbtas konkretus pranešimas dėl konkrečios teritorijos.

    Gyventojams rekomenduojama sekti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos kariuomenės, savivaldybių bei kitų valstybės institucijų pranešimus. Taip pat verta įsijungti radiją ar patikrinti patikimus naujienų kanalus, kurie informaciją tikrina prieš skelbdami.

    Jei pastebite klaidinančius įrašus ar gandus apie tariamą oro pavojų, jų neplatinkite ir perduokite informaciją artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Apie bet kokius pasikeitimus atsakingos institucijos informuos papildomai.

  • Biržuose paminėta Šv. Florijono diena: ugniagesiai šventė Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejų

    Biržuose paminėta Šv. Florijono diena: ugniagesiai šventė Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejų

    2026 metų gegužės 8 dieną Biržuose surengtas Šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojų globėjo, dienos minėjimas. Tą pačią dieną pažymėtas ir svarbus vietos istorijos įvykis – Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejus.

    Renginį organizavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Biržų rajono savivaldybe. Šventė sutelkė tiek tarnyboje dirbančius pareigūnus, tiek veteranus, savivaldybių atstovus ir Biržų bendruomenę.

    Minėjimas nuo Mišių iki Biržų pilies

    Šventinis minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Po jų ugniagesių gelbėtojų rikiuotė žygiavo Biržų miesto gatvėmis iki Biržų pilies, kur vyko oficialioji dalis.

    Minėjime dalyvavo Vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, regiono merai, savivaldybės vadovai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

    Pagarba žuvusiesiems ir dėmesys tarnybai

    Renginio metu skambėjo Lietuvos himnas, taip pat ugniagesių himnas, kurį atliko Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Tylos minute pagerbti žuvę Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai ir Ukrainos ugniagesiai, dirbantys karo sąlygomis.

    Minėjimas tapo proga visuomenei iš arčiau pamatyti gelbėjimo tarnybų kasdienybę. Renginio svečiai apžiūrėjo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos ekspoziciją, susipažino su naudojama įranga ir tarnybos specifika.

    Apdovanojimai už tarnybą ir nuopelnus

    Per minėjimą pagerbti ugniagesiai gelbėtojai ir kiti sistemos darbuotojai, įvertinti už nepriekaištingą tarnybą, profesionalumą ir indėlį į gyventojų saugumą. Padėkos ir apdovanojimai įteikti įvairiais lygmenimis – nuo Seimo pirmininko ir Ministrės pirmininkės padėkų iki Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklų.

    Tarp įteiktų įvertinimų minėti atminimo ženklai „Tėvynės labui“, pasižymėjimo kryžiai „Artimui pagalbon“, ženklai „Ugniagesio kryžius“, taip pat „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“ ir „Už nuopelnus gyventojų saugai“. Biržų rajono savivaldybė taip pat skyrė atskirus įvertinimus už tarnybą ir reikšmingus darbus rajono gyventojų saugumui.

    Šv. Florijono dienos minėjimas Biržuose tapo ir simboliniu priminimu, kad ugniagesių darbas – ne tik gaisrų gesinimas, bet ir platus gelbėjimo, prevencijos bei civilinės saugos užduočių spektras. Jubiliejus pabrėžė ilgametę tradiciją, kuri Biržuose tęsiasi jau pusantro šimtmečio.

  • Po 38 metų tarnybos Utenoje ugniagesys Gintautas Varatinskas baigia budėjimus: ką prisimena labiausiai

    Po 38 metų tarnybos Utenoje ugniagesys Gintautas Varatinskas baigia budėjimus: ką prisimena labiausiai

    Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje paskutinį budėjimą baigė ilgametis budinčios pamainos skyrininkas Gintautas Varatinskas. Jis tarnybą paliko sulaukęs įstatymuose numatyto maksimalaus tarnybos amžiaus.

    Su šiuo pokyčiu sutapo ir asmeninė sukaktis: ugniagesys mini 60-ąjį gimtadienį. Kolegos pabrėžia, kad jo karjera tarnyboje tapo nuoseklaus profesionalumo ir pareigos jausmo pavyzdžiu.

    Tarnybą paskatino šeimos pavyzdys

    Pasak paties G. Varatinsko, rinktis ugniagesio gelbėtojo kelią paskatino artimųjų patirtis. Į profesiją jį atvedė pusbrolis Romas, tuo metu jau dirbęs ugniagesiu gelbėtoju.

    Per metus tarnyba tapo ir šeimos tradicija: ugniagesiais gelbėtojais dirbo ar dirba keli jo artimieji, tarp jų brolis Antanas, brolio sūnus ir švogeriai. Tokia aplinka, anot kolegų, dažnai sustiprina atsakomybės jausmą ir komandinio darbo supratimą.

    Ryškiausias įvykis atmintyje

    Per beveik keturis dešimtmečius G. Varatinskui teko patirti daug sudėtingų iškvietimų, tačiau vienas jų iki šiol išlieka itin ryškus. Jis prisimena 1989 metų kovo 20 dieną įvykusią technologinę avariją Jonavos „Azote“, vėliau tapusiame „Achema“.

    Tą kartą nelaimė nusinešė septynias gyvybes, dar apie 50 žmonių patyrė sužalojimų ir pateko į gydymo įstaigas. Likviduojant avarijos padarinius dalyvavo ir G. Varatinskas, o šis įvykis, jo teigimu, ilgam suformavo supratimą, kokia svarbi yra parengtis pramoninėms nelaimėms.

    Kokio charakterio reikia ugniagesiui

    Kalbėdamas apie profesiją, ilgametis ugniagesys gelbėtojas pabrėžia kantrybę, šaltus nervus ir sąmoningumą. Jo vertinimu, kritinėse situacijose vien fizinės ištvermės neužtenka, būtina mokėti išlaikyti ramybę ir greitai priimti sprendimus.

    Per 38 tarnybos metus, anot jo, keitėsi ir visuomenės požiūris į saugumą: daugiau dėmesio skiriama prevencijai, atsargesniam elgesiui namuose ir aplinkoje. Tai, ugniagesio vertinimu, padeda mažinti riziką, tačiau kartu išlaiko poreikį nuolatiniam budrumui ir mokymams.

    Kolegos G. Varatinską apibūdina kaip ramų, atsakingą ir pareigingą žmogų, kuriuo visada buvo galima pasitikėti. Baigdamas tarnybą jis palieka ryškų pėdsaką Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir platesnėje ugniagesių bendruomenėje.

    Po atsisveikinimo su budinčia pamaina G. Varatinskui linkima sėkmės naujame gyvenimo etape, o jo patirtis, pasak kolegų, išlieka svarbiu orientyru jaunesniems ugniagesiams gelbėtojams.

  • Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų specialistai dalyvavo mokymuose, skirtuose pasirengimui veikti ekstremaliųjų situacijų metu. Juose kartu dirbo Anykščių rajono savivaldybės ligoninės ir Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro medikai.

    Mokymų metu aptarta, kaip ekstremaliosios situacijos gali paveikti įstaigų darbą ir kokių sprendimų reikia, kad paslaugos nenutrūktų net ir sutrikus įprastoms veiklos grandims. Daug dėmesio skirta aiškiai atsakomybių tvarkai, vidaus komunikacijai ir praktiniams veiksmams, kai laikas skaičiuojamas minutėmis.

    Evakuacija ir pacientų apsauga

    Viena pagrindinių temų buvo perspėjimo apie galimus pavojus organizavimas ir pacientų bei darbuotojų apsaugos užtikrinimas. Nagrinėta, kaip planuoti evakavimą, kad jis vyktų sklandžiai, o rizikos būtų valdomos nuo pirmųjų pranešimų iki paskutinio paciento perkėlimo.

    Ypatingas akcentas skirtas asmenų su negalia poreikiams, kai evakuacija reikalauja papildomų resursų ir aiškių algoritmų. Aptarti praktiniai scenarijai, kaip užtikrinti pagalbą judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems pacientams ir kaip iš anksto įvertinti jų perkėlimo galimybes.

    Priedangos ir veiksmų algoritmai

    Taip pat aptartas priedangų sveikatos priežiūros įstaigose įveiklinimas ir jų parengimo procedūros, kai būtina laikinai perkelti žmones į saugesnes patalpas. Mokymuose nagrinėti praktiniai veiksmų algoritmai, padedantys darbuotojams priimti vienodus sprendimus skirtingose pamainose.

    Mokymus vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai. Mokymus organizavo ir koordinavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė.

    Tokie mokymai, pasak organizatorių, padeda stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir gyventojų saugumą įvairių grėsmių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Praktinis pasirengimas leidžia sumažinti klaidų tikimybę ir greičiau mobilizuoti komandą realios krizės atveju.

  • Varėnoje – nemokami LT72 mokymai pasirengimui krizėms: dalyviams sertifikatai ir kvietimai į renginius

    Varėnoje – nemokami LT72 mokymai pasirengimui krizėms: dalyviams sertifikatai ir kvietimai į renginius

    Varėnos sporto centras birželio 14 dieną 13.00 valandą kviečia į nemokamus praktinius mokymus, skirtus pasirengimui krizinėms ir ekstremalioms situacijoms. Renginys yra LT72 iniciatyvos dalis, kuria siekiama stiprinti gyventojų atsparumą ir praktinius įgūdžius, ką daryti netikėtų grėsmių metu.

    Mokymuose numatoma aptarti, kaip pasiruošti šeimai ir namų ūkiui, kaip elgtis sutrikus įprastoms paslaugoms, ryšiui ar elektros tiekimui, taip pat kaip priimti sprendimus pirmosiomis valandomis. Organizatorių tikslas – ne teorija, o aiškūs veiksmai ir įpročiai, kurie realiai sumažina rizikas kasdienėse ir platesnėse krizėse.

    Kas ves mokymus?

    Praktinius užsiėmimus ves pilietinio pasipriešinimo ir krizių pasirengimo instruktorius Liudas Basiulis. Prie mokymų turinio taip pat prisideda LT72 ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai, kurie praktikoje dirba su ekstremalių situacijų valdymu ir gyventojų sauga.

    Tokio formato mokymai pastaraisiais metais vis dažniau organizuojami savivaldybėse ir bendruomenėse, nes pasirengimas krizėms vertinamas kaip kasdienio saugumo dalis. Gyventojų informuotumas ir aiškūs veiksmų planai leidžia greičiau susiorientuoti, kai situacija staiga pasikeičia.

    Ką gaus dalyviai?

    Organizatoriai skelbia, kad mokymus išklausę dalyviai gaus sertifikatą. Taip pat numatytas bilietas į „Naktinio krepšinio“ renginį Kaune, vyksiantį birželio 20 dieną.

    Be to, vienas atsitiktiniu būdu atrinktas dalyvis turės galimybę laimėti VIP patirtį dviem asmenims Žalgirio arenoje sezono atidarymo rungtynių metu. Prizų sąraše taip pat minimas energijos generatorius–baterija namams ir „TukasEV“ dviratis.

    Kam skirti mokymai?

    Mokymai yra nemokami ir atviri visiems, todėl organizatoriai kviečia atvykti ne tik pavieniui, bet ir su šeimos nariais ar kaimynais. Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių turi bazinius pasirengimo įgūdžius, tuo atsparesnė tampa visa bendruomenė.

    Registracija vyksta internetu per „Google“ formą, tačiau pačiame kvietime nurodoma, kad renginys atviras visiems norintiems. Planuojantiems dalyvauti rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti, kad organizatoriai galėtų tiksliau įvertinti dalyvių srautą ir pasirūpinti mokymų eiga.