CP v2

Tag: Priešmokyklinis ugdymas

  • Garliavos trynukai Ema, Nikolė ir Neitanas švenčia 7-ąjį gimtadienį ir ruošiasi pirmai klasei

    Garliavoje gyvenanti Dūdų šeima gegužės pradžią kasmet pasitinka šventiškai: gegužės 1 dieną Neringa ir Eismantas mini savo trynukų Emos, Nikolės ir Neitano gimtadienį. Šiemet vaikams sukako septyneri, tad šeimai tai ne tik šventė, bet ir aiškus priminimas, kad artėja naujas etapas.

    Antradienio popietę mažuosius jubiliatus pasveikino Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė ir Garliavos seniūnijos komanda. Šeima sako, kad tokie dėmesio ženklai vaikams tampa dar viena įsimintina gimtadienio dalimi.

    Neringa ir Eismantas pasakoja, jog kurdami šeimą svajojo apie namus, pilnus vaikų juoko ir šurmulio. Nors abu augo būdami vienturčiai, gausios šeimos idėja jiems buvo artima, todėl sužinoję, kad laukiasi trynukų, didelės nuostabos nejautė.

    Šiuo metu trynukai lanko priešmokyklinę grupę Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“ ir jau ruošiasi rugsėjo 1 dienai. Nuo rudens Ema, Nikolė ir Neitanas žengs į pirmąją klasę, o šeima pasirinko Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnaziją.

    Paklausta, ar vaikai noriai prisideda prie namų ruošos, mama šypteli: trynukai dažniau renkasi žaidimus, o ne pareigas. „Be vyro pagalbos būtų labai sunku“, – sakė Neringa Dūdienė.

  • Marijampolės darželio „Smalsučiai“ pas merą: klausimai apie darbą, dovanų piešiniai ir vizitas kabinete

    Marijampolės darželio „Smalsučiai“ pas merą: klausimai apie darbą, dovanų piešiniai ir vizitas kabinete

    Marijampolės savivaldybėje apsilankė lopšelio-darželio „Pasaka“ skyriaus priešmokyklinukai „Smalsučiai“. Vaikai atvyko kartu su mokytoja Jurgita Lazauskiene ir mokytojos padėjėja Raimonda Valaitiene susitikti su Marijampolės meru Povilu Isoda.

    Nuo pirmųjų minučių mažieji svečiai drąsiai įsitraukė į pokalbį ir klausė apie mero vaikystę, pomėgius bei kasdienę darbotvarkę. Pasak savivaldybės atstovų, dalis klausimų buvo visai netikėti, o vaikai ne tik domėjosi, bet ir siūlė savo idėjas, kaip galėtų prisidėti prie miesto gerovės.

    Susitikimas tapo ne tik pažintimi su savivaldybės darbu, bet ir pilietiškumo pamoka apie tai, kaip priimami sprendimai vietos lygmeniu. Tokie vizitai ugdymo įstaigoms padeda vaikams suprantamai pamatyti, ką veikia meras ir savivaldybės komanda, o kartu skatina pasitikėjimą institucijomis bei drąsą klausti.

    Į susitikimą vaikai atsinešė ir dovanų: merui įteikė savo pieštus portretus. Kūrybinės dovanos tapo proga pasidžiaugti vaikų fantazija ir nuoširdumu, o patys „Smalsučiai“ džiaugėsi, kad jų darbai bus pastebėti.

    Po pokalbio grupė užsuko į mero kabinetą, apžiūrėjo, kaip atrodo vadovo darbo vieta, ir trumpam išbandė mero kėdę. Vizitą vainikavo vaišės ir bendros nuotraukos, o iš savivaldybės vaikai išėjo su įspūdžiais apie miesto valdymą ir naujomis patirtimis.

  • Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Klaipėdos rajono savivaldybė primena tėvams ir globėjams, kad priėmimas į ugdymo įstaigas dar nėra pasibaigęs. Prašymai dėl vietų darželiuose ir mokyklose priimami skirtingais terminais, todėl svarbu jų nepraleisti.

    Svarbiausi terminai tėvams

    Prašymų teikimas į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vyksta iki gegužės 31 dienos. Mokinių priėmimą organizuoja pačios mokyklos, todėl sprendimai dėl priėmimo priimami jų nustatyta tvarka.

    Tėvai ar globėjai apie priėmimo rezultatą bus informuojami elektroniniu paštu ir arba telefonu iki birželio 15 dienos. Savivaldybė ragina stebėti nurodytą el. paštą ir įsitikinti, kad pateikti kontaktai yra tikslūs.

    Kaip vyksta priėmimas į darželius

    Priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vyksta iki gegužės 15 dienos. Gavus pranešimą apie vaikui skirtą vietą nurodytu elektroniniu paštu, tėvai privalo kreiptis į nurodytą įstaigą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

    Taip pat numatyta galimybė tos pačios amžiaus grupės vaikų tėvams abipusiu sutarimu keistis įstaigomis. Tokiu atveju prašymas teikiamas įstaigos, kurią vaikas turėtų lankyti, vadovui, o sprendimas priimamas įvertinus realias vietų galimybes.

    Ką verta pasitikrinti pateikiant prašymą

    Teikiant prašymus svarbiausia įsitikinti, kad nurodyti vaiko ir atstovų duomenys yra tikslūs, o kontaktai veikiantys, nes informavimas dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu. Jei šeimos aplinkybės pasikeitė ar kilo klausimų dėl pasirinktos įstaigos, rekomenduojama nedelsti ir susisiekti su konkrečia mokykla ar darželiu.

  • Garliavoje mokytojai pristatė veiksmingus ugdymo metodus: kuo išsiskyrė Sėkmingų patirčių laboratorija

    Antradienį Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje antrus metus iš eilės vyko Kauno rajono Švietimo centro organizuojamas renginys Sėkmingų patirčių laboratorija. Šįkart jis subūrė Pakaunės pedagogus, dirbančius su mažiausiais vaikais, ir daugiausia dėmesio skyrė ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo patirčių sklaidai.

    Renginyje mokytojai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip kasdienėse veiklose taikyti aktyvius mokymo metodus ir projektinę veiklą. Aptartos pamokų ir veiklų formos, kuriose ugdymas vyksta per žaidimą, o užduotys pritaikomos skirtingų gebėjimų vaikams.

    Kas veikia ikimokykliniame ugdyme?

    Pedagogai pristatė sprendimus, padedančius nuosekliai ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir socialinius įgūdžius. Akcentuota, kad ankstyvajame amžiuje itin svarbu vaiko patirtį grįsti praktika, tyrinėjimu, bendradarbiavimu ir aiškiai struktūruota dienotvarke.

    Pasak dalyvių, žaidybiniai metodai ypač veiksmingi stiprinant vaikų motyvaciją ir įsitraukimą, nes leidžia mokytis per patirtį, o ne per formalų žinių tikrinimą. Taip pat aptarta, kaip projektinė veikla padeda ugdyti kalbinius gebėjimus, smalsumą ir gebėjimą spręsti problemas.

    Ką sako savivaldybė?

    Renginyje dalyvavusi Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad gerųjų praktikų sklaida padeda pedagogams drąsiau atsinaujinti ir išbandyti naujus sprendimus klasėje ar grupėje.

    „Tokios iniciatyvos kaip Sėkmingų patirčių laboratorija yra itin svarbios – jos leidžia dalytis patirtimis, įkvėpti vieniems kitus ir drąsiai išbandyti naujus ugdymo metodus. Jūsų kasdienis darbas kuria tvirtą pagrindą kiekvieno vaiko ateičiai“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ko tikėtis po renginio?

    Organizatorių teigimu, laboratorijos formatas svarbus tuo, kad pedagogai gali parsivežti ne teorines rekomendacijas, o pritaikomas idėjas ir konkrečius veiklų scenarijus. Tokie susitikimai taip pat stiprina bendruomeniškumą ir padeda suvienodinti ugdymo kokybę skirtingose įstaigose.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad nuolatinis profesinis mokymasis ir kolegų patirčių aptarimas tampa vis reikšmingesnis, kai ugdymo įstaigos ieško būdų gerinti vaikų emocinę savijautą, įtrauktį ir mokymosi motyvaciją. Todėl tikimasi, kad Sėkmingų patirčių laboratorija ir toliau liks praktine erdve keistis idėjomis bei sprendimais.

  • Marijampolėje priešmokyklinukai panėrė į chemiją: eksperimentai pavertė mokslą žaidimu

    Marijampolėje priešmokyklinukai panėrė į chemiją: eksperimentai pavertė mokslą žaidimu

    Marijampolės savivaldybėje priešmokyklinio amžiaus vaikai sulaukė neįprastos dovanos – gyvos pažinties su chemija, kurią lydėjo demonstraciniai eksperimentai ir paprasti, kasdienybėje atpažįstami pavyzdžiai. Edukacijoje mažieji susipažino su medžiagomis, jų savybėmis ir tuo, kaip skirtingi junginiai gali keisti spalvą, formą ar reakcijos eigą.

    Tokios veiklos tampa vis svarbesnės ankstyvajame ugdyme, nes padeda vaikams mokslą sieti ne su teorija, o su patyrimu. Praktiniai bandymai lavina smalsumą, skatina kelti klausimus ir mokytis per stebėjimą, o tai vėliau palengvina gamtos mokslų supratimą pradinėse klasėse.

    Renginio metu vaikams parodyta, kad chemija gali būti saugi ir įdomi, jei laikomasi aiškių taisyklių. Edukatoriai priminė, kad bandymai su ugnimi, kaitinimu ar reakcijomis, kuriose naudojamos stipresnės medžiagos, galimi tik prižiūrint suaugusiesiems ir naudojant apsaugos priemones.

    Savivaldybė pažymi, kad tokios iniciatyvos padeda stiprinti vaikų pasitikėjimą savo gebėjimais ir kuria palankesnį santykį su mokslu nuo pat mažumės. Ankstyvosios edukacijos specialistai pabrėžia ir kitą naudą: eksperimentai ugdo kantrybę, gebėjimą sekti instrukcijas bei dirbti komandoje, kai rezultatas pasiekiamas kartu.

    Organizatoriai tikisi, kad įspūdžiai paskatins vaikus ir namuose domėtis mokslo reiškiniais, tačiau akcentuoja atsakingą požiūrį. Tėvams rekomenduojama rinktis amžiui pritaikytus, saugius bandymus su kasdienėmis priemonėmis, o sudėtingesnius eksperimentus palikti mokyklai ar edukacinėms programoms.

  • Zarasų rajone startuoja vaikų vasaros stovyklų konkursas: paraiškos iki birželio 5 dienos 15 val.

    Zarasų rajone startuoja vaikų vasaros stovyklų konkursas: paraiškos iki birželio 5 dienos 15 val.

    Kas skelbia konkursą ir iki kada

    Zarasų rajono savivaldybės administracija kviečia teikti paraiškas vaikų vasaros stovyklų įgyvendinimo finansavimui gauti. Paraiškas būtina pateikti iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.00 valandos.

    Konkursas organizuojamas vadovaujantis Zarasų rajono savivaldybės vaikų vasaros stovyklų finansavimo tvarkos aprašu. Dokumentai turi būti pateikti vienu failu su lydraščiu, sunumeruotais lapais ir visais privalomais priedais.

    Kas gali teikti paraiškas

    Paraiškų teikėjais gali būti savivaldybės biudžetinės įstaigos, kiti juridiniai asmenys bei laisvieji mokytojai, turintys teisę vykdyti švietimo veiklą. Taip pat reikalaujama, kad būtų įgyvendinamos formaliojo ir arba neformaliojo vaikų švietimo programos pagal Švietimo įstatymo 48 straipsnį.

    Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką ir negali būti partneriu kitų pareiškėjų paraiškose. Jei pateikiama daugiau nei viena paraiška, vertinama tik anksčiausiai pateikta.

    Stovyklų vadovams keliami reikalavimai

    Stovyklų vadovai privalo turėti ugdymo ir darbo patirties organizuojant stovyklas, o jeigu programoje numatytos turistinės išvykos, būtinas turizmo renginių vadovo pažymėjimas. Taip pat reikalingas pedagoginis išsilavinimas arba baigtas pedagoginių ir psichologinių žinių kursas.

    Dar vienas būtinas reikalavimas yra teisėto darbo su vaikais kodas, patvirtinantis, kad asmuo neatitinka teisės aktuose nustatytų ribojimų dirbti su vaikais. Ši nuostata siejama su vaikų saugumo užtikrinimu organizuojant užimtumo veiklas.

    Kam skirtos stovyklos ir kokie prioritetai

    Finansavimas numatytas stovykloms, kurios organizuojamos Zarasų rajono bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokiniams. Savivaldybė nurodo, kad stovykla turi būti nemokama dalyviams.

    Skirstant lėšas prioritetas teikiamas programoms, kurios skatina fizinį aktyvumą, ugdo socialines ir emocines kompetencijas, stiprina mokymosi motyvaciją bei gerina akademinius pasiekimus. Taip pat akcentuojamos STEAM veiklos, apimančios gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką.

    Trukmė, pamainos ir minimalūs rodikliai

    Stovyklos programos turinys turi būti įgyvendinamas per vieną pamainą, kuri negali būti trumpesnė nei 5 kalendorinės dienos ir ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų. Vienos dienos užimtumo trukmė negali būti trumpesnė nei 5 valandos.

    Grupėje turi dalyvauti ne mažiau kaip 10 vaikų. Stovyklos gali vykti vaikų poilsiui pritaikytose stovyklavietėse, bendrojo ugdymo mokyklose, neformaliojo vaikų švietimo ir kitose įstaigose, jei jos atitinka higienos normų reikalavimus.

    Kiek lėšų skiriama ir kaip pateikti dokumentus

    2026 metais vaikų vasaros stovykloms organizuoti numatyta 25 000 eurų. Paraišką, pasirašytą ir nuskenuotą PDF formatu arba pasirašytą elektroniniu parašu PDF ar ADOC formatu, reikia pateikti el. paštu Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui.

    Paraiškos, pateiktos po nustatyto termino, nevertinamos. Dėl paraiškų teikimo klausimų darbo dienomis konsultuoja Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Daiva Blekienė.

  • Regioninės šaškių varžybos Palangoje: darželinukai išbandė laikrodžius, medaliai iškeliavo į Klaipėdą

    Palangos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ 2026 metų balandžio 24 dieną vyko regioninės šaškių varžybos, subūrusios priešmokyklinio amžiaus vaikus iš kelių ugdymo įstaigų. Rytą darželyje lydėjo pasiruošimo šurmulys, o į turnyrą atvyko 18 priešmokyklinukų su savo mokytojais.

    Šaškių varžybose dalyvavo Klaipėdos miesto lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ komanda ir Palangos lopšelių-darželių „Žilvinas“, „Pasaka“, „Gintarėlis“, „Nykštukas“ bei „Ąžuoliukas“ ugdytiniai. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys jau tapęs tradicija, o šiemet įgijo regioninį mastą.

    Varžyboms teisėjavo Lietuvos jaunių klasikinių šachmatų čempionas, Palangos moksleivių klubo Šachmatų būrelio vadovas ir treneris Saulius Rackevičius. Jam talkino Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ mokytojos Marina Kvaselienė ir Aušra Pališaitienė, fiksavusios partijų rezultatus ir stebėjusios turnyro eigą.

    Renginio pradžioje dalyvius ir svečius pasveikino Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vaikų ansamblis, atlikęs dainelę „Šarka“. Organizatoriai akcentavo, kad tokie pasirodymai padeda sukurti draugišką atmosferą ir mažina įtampą prieš startą.

    Šių metų turnyre įvesta naujovė, kurią dalyviai pajuto iš karto: vaikai žaidė naudodamiesi laikrodžiais, skaičiuojančiais ėjimo laiką. Pasak organizatorių, laiko kontrolė kai kuriose partijose tapo lemiamu veiksniu ir paskatino vaikus dar labiau susikaupti bei planuoti ėjimus.

    Priešmokyklinukai varžėsi komandinėse varžybose, o kiekvieną komandą sudarė po tris vaikus. Dėl tokio formato šiemet prizininkų buvo daugiau, nes apdovanojimai atiteko trims pirmąsias vietas užėmusioms komandoms ir jų nariams.

    Suskaičiavus komandų pergales ir pralaimėjimus paaiškėjo, kad pirmą vietą iškovojo Klaipėdos miesto lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ komanda. Antrą vietą užėmė Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ komanda, o trečioji vieta atiteko lopšelio-darželio „Gintarėlis“ priešmokyklinukams.

    Pirmų trijų vietų laimėtojams įteikti diplomai ir medaliai, o likusiems dalyviams skirtos padėkos. Visi vaikai taip pat gavo prisiminimo dovanėles, pabrėžiant, kad šiame amžiuje svarbiausia ne tik rezultatas, bet ir patirtis, motyvacija bei džiaugsmas dalyvaujant.

    Organizatoriai džiaugėsi, kad šaškių varžybos darželyje jau daug metų išlieka gyva tradicija ir kasmet pritraukia vis daugiau vaikų. Pasak jų, tokie turnyrai ankstyvame amžiuje ugdo kantrybę, susikaupimą, taisyklių laikymąsi ir loginį mąstymą.

    Tekstą parengė Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Aušra Pališaitienė.

  • Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Konferencija Avižieniuose subūrė šalies pedagogus

    Balandžio 30 dieną Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelyje-darželyje surengta respublikinė metodinė konferencija Kontekstinis ugdymas: mokymasis per patirtis ir aplinką. Renginys skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybei stiprinti bei praktinei patirčiai dalintis.

    Į Avižienius atvyko mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir ugdymo įstaigų vadovai iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Alytaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų. Dalyviai atstovavo tiek darželiams, tiek pedagoginėms psichologinėms tarnyboms bei mokykloms-darželiams.

    Kodėl kontekstinis ugdymas tampa svarbesnis?

    Konferencijoje akcentuota, kad kontekstinis ugdymas remiasi vaiko kasdienėmis patirtimis, artimiausia aplinka ir prasmingomis situacijomis, kurios padeda natūraliai jungti skirtingas ugdymo sritis. Toks mokymasis dažnai stiprina vaikų motyvaciją, nes užduotys siejamos su realiais klausimais, daiktais ir socialinėmis patirtimis.

    Pedagogai taip pat aptarė, kad šis požiūris ypač aktualus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, kai didesnis dėmesys skiriamas kompetencijoms, vaiko savarankiškumui ir pažinimo smalsumui. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kaip aplinka ir veiklos kontekstas gali tapti ugdymo priemone, o ne tik fonu.

    Įtrauktis ir pagalba vaikui nuo ankstyvojo amžiaus

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė pabrėžė profesinių susitikimų naudą, kai teorinės nuostatos išbandomos praktikoje. Jos teigimu, tokie renginiai padeda mokytojams pamatyti, kaip ugdymo idėjos virsta vaikams suprantamais atradimais.

    Pranešime Įtrauktis prasideda darželyje Vilniaus r. pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė metodininkė ir docentė Ana Pavilovič-Jančis akcentavo ankstyvosios įtraukties svarbą. Dėmesys skirtas tam, kaip laiku suteikta kompleksinė pagalba ugdymo įstaigoje leidžia geriau atliepti individualius vaikų poreikius.

    Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Danutė Matulevičienė kontekstinį ugdymą pristatė kaip pagalbos sistemų jungtį. Pasak jos, vaiko realios aplinkos pažinimas padeda tiksliau suprasti ugdymosi situaciją ir parinkti tinkamus pagalbos būdus.

    Nuo profesinio dialogo iki stendinių pristatymų

    Didelio susidomėjimo sulaukė pranešimai apie profesinio dialogo reikšmę ir aplinkos ugdomąją galią, taip pat apie kasdienius sprendimus, kurie padeda palaikyti kokybišką ugdymo organizavimą. Kauno rajono Ilgakiemio mokyklos-darželio direktorė Aušra Gužauskienė aptarė, kaip struktūruotas profesinis dialogas gali tapti pokyčių varikliu įstaigoje.

    Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta praktiniams ugdymo kontekstų pavyzdžiams: kalbos ugdymui, žaismės vaidmeniui, patirtiniam mokymuisi kuriant veikėjų istorijas ir vaikų pažinimo skatinimui per tyrinėjimą. Dalyviai dalijosi metodais, kaip sudaryti sąlygas vaikams mokytis natūraliai, pasitelkiant kasdienę įstaigos ir bendruomenės aplinką.

    Renginį papildė stendiniai pranešimai, kuriuose pristatytos inovatyvios praktikos, siejančios ugdymą su patirtimi ir aplinka. Tarp pavyzdžių minėtos veiklos, padedančios vaikams stebėti augalų augimą, pažinti gamtą ir integruoti kūrybines veiklas į kasdienį ugdymo ritmą.

    Konferencijos pabaigoje pabrėžta, kad kontekstinis ugdymas suprantamas kaip ilgalaikis požiūris į vaiką ir jo patirtį, skatinantis bendradarbiavimą tarp pedagogų, pagalbos specialistų ir ugdymo įstaigų. Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti veiksmingas idėjas į grupių kasdienybę.

  • Metodinė diena darželyje „Šilas“: kaip partnerystė su tėvais keičia ugdymą ir atmosferą

    Metodinė diena darželyje „Šilas“: kaip partnerystė su tėvais keičia ugdymą ir atmosferą

    Lentvario lopšelyje-darželyje „Šilas“ surengta metodinė diena, skirta vaikų, tėvų ir pedagogų partnerystei stiprinti. Į renginį susirinko rajono mokytojai, kurie dalijosi patirtimis, aptarė veiksmingas bendradarbiavimo formas ir ieškojo būdų, kaip jas pritaikyti kasdienėje praktikoje.

    Įstaigą svečiams pristatė laikinai einanti direktoriaus pareigas Alina Svirnelienė. Ji akcentavo, kad darželio kryptis siejama su vaiko emocine gerove, bendruomeniškumu ir kūrybiškumu, o tėvų įtraukimas laikomas viena svarbiausių sąlygų, padedančių vaikui jaustis saugiai ir nuosekliai augti.

    Kas veikia tėvų ir darželio ryšyje

    Pirmojoje renginio dalyje pristatytas pranešimas Kai kalbamės, bendradarbiaujame ir augame kartu, kurį parengė priešmokyklinio ugdymo mokytojos metodininkės Renata Vladimirenko ir Irena Kraičinska bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Gabija Miliauskaitė. Pranešime pabrėžta, kad partnerystę labiausiai kuria nuoseklus dialogas, pasitikėjimas ir aiškiai sutarti bendri tikslai.

    Pedagogės pateikė praktinių situacijų, kuriose matyti, kaip kasdienė komunikacija su tėvais padeda iš anksto pastebėti vaiko poreikius, sutarti dėl vienodų susitarimų namuose ir grupėje bei greičiau spręsti adaptacijos ar emocinių sunkumų klausimus. Taip pat akcentuota, kad tėvų įtraukimas veikia tuomet, kai jis nėra vien formalus, o tampa nuolatiniu bendru darbu.

    Veiklos gamtoje kaip bendradarbiavimo priemonė

    Antroji metodinės dienos dalis skirta praktinei veiklai gamtoje, kuri pristatyta kaip viena iš partnerystę stiprinančių priemonių. Ši kryptis siejama ne tik su vaikų patyriminio ugdymo stiprinimu, bet ir su emocinės gerovės palaikymu, kai mokymasis vyksta judant, tyrinėjant ir įtraukiant visus pojūčius.

    Refleksijos metu mokytojai aptarė, kad praktinės veiklos už darželio ribų padeda kurti kitokį ryšį tarp vaikų ir suaugusiųjų, o pedagogams suteikia progą geriau pamatyti, kaip vaikai bendrauja, sprendžia problemas ir įsitraukia į užduotis. Taip pat išryškėjo mintis, kad tokias patirtis lengviau paversti bendrais projektais su tėvais, kai šeimos kviečiamos ne stebėti, o dalyvauti.

    Kodėl metodinės dienos svarbios bendruomenei

    Metodinė diena dar kartą parodė, kad partnerystė tarp vaikų, tėvų ir pedagogų nėra vien atskiras renginys, o kasdienė kultūra, kurią reikia nuolat stiprinti. Bendruomeniniai susitikimai padeda suderinti lūkesčius, susitarti dėl vertybių ir kurti nuoseklias taisykles, kurios vaikui suteikia aiškumo.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad patirties mainai tarp įstaigų ir kolegų dažnai atneša greičiausiai pritaikomų sprendimų, ypač kai kalbama apie komunikaciją su šeimomis ir vaikų emocinę savijautą. Tokie susitikimai skatina ne tik idėjų sklaidą, bet ir bendrą požiūrį, kad ugdymas yra bendras darbas, kuriame svarbus kiekvieno vaidmuo.

    Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ informacija

  • Panevėžio rajone vaikai suko galvas viktorinoje „Sukam sukam galveles 2026“: ką išbandė komandos

    Viktorina sukvietė kelias įstaigas

    Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ surengta Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Sukam sukam galveles 2026“. Renginys subūrė vaikus, lankančius logopedines pratybas, ir tapo proga mokytis per žaidimą bei patirti bendrystę.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios veiklos padeda vaikams drąsiau kalbėti, įsitraukti į komandinį darbą ir lavinti kūrybiškumą. Viktoriną rengė logopedė Rasa Belazarienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Jovita Niauronienė ir Panevėžio rajono švietimo centras.

    Užduotys lavino kalbą ir dėmesį

    Į viktoriną atvyko Smilgių gimnazijos ikimokyklinio skyriaus, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus, Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ komandos. Vaikai prisistatė išradingai, parodydami drąsą ir gebėjimą susitarti tarpusavyje.

    Dalyvių laukė įvairios užduotys, kurios buvo pritaikytos priešmokyklinio amžiaus vaikams ir logopedinių pratybų tikslams. Tokie žaidybiniai iššūkiai paprastai stiprina taisyklingą tarimą, žodyną, klausymo įgūdžius, dėmesio koncentraciją ir mąstymą.

    Pedagogai pastebi, kad vaikams ypač svarbus saugus emocinis fonas, kai vertinama ne vien konkurencija, o pastangos ir įsitraukimas. Dėl to viktorinos formatas leidžia patirti sėkmę skirtingų gebėjimų vaikams ir sustiprina jų motyvaciją toliau lavinti kalbą.

    Nauda vaikams ir pedagogams

    Renginys tapo ne tik švente vaikams, bet ir profesinio bendradarbiavimo erdve specialistams. Susitikimai tarp skirtingų ugdymo įstaigų padeda dalintis gerąja patirtimi, suderinti ugdymo kryptis ir geriau atliepti vaikų poreikius.

    Viktorinos pabaigoje komandos buvo apdovanotos, o vaikai išsiskirstė su naujais įspūdžiais. Organizatoriai tikisi, kad „Sukam sukam galveles 2026“ taps tęstine iniciatyva, stiprinančia kalbos ugdymą ir kūrybiškumą per bendras veiklas.