Tag: Priešmokyklinis ugdymas

  • Erasmus+ kursai Lisabonoje: Panevėžio r. darželio „Bitutė“ mokytojos parsivežė tvarumo idėjų

    Mokymai apie tvarumą per žaidimą

    Balandžio 20–25 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Augėnaitė ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė dalyvavo Erasmus+ programos kursuose Lisabonoje.

    Mokymų tema buvo tvarumo ugdymas pasitelkiant žaidybinį mokymąsi ir žaidybinimo principus. Pasak organizatorių, toks metodas padeda sudėtingas temas vaikams pateikti per praktiką, smalsumą ir aiškias kasdienes situacijas.

    Kursuose kartu su pedagogais iš įvairių šalių mokytojos gilinosi į tvarumo sampratą ir aptarė aktualias aplinkosaugos problemas, kurios vis dažniau pasiekia ir ugdymo įstaigas. Daug dėmesio skirta atliekų pertekliui, ypač tekstilės vartojimui, taip pat oro taršos poveikiui sveikatai ir aplinkai.

    Mokymų lektorė pristatė praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kad vaikai ne tik išgirstų faktus, bet ir suprastų priežasties bei pasekmės ryšius. Akcentuota, kad tvarumo įgūdžiai stiprėja tada, kai vaikas pats veikia, o ne vien klausosi.

    Praktinės užduotys ir pažintinės išvykos

    Mokymų metu dalyvės atliko praktines užduotis, kurios skatina aktyvų įsitraukimą ir leidžia išbandyti naujus ugdymo scenarijus. Tokie metodai dažnai remiasi komandiniu darbu, trumpomis užduotimis ir aiškiais pasiekimo žingsniais, kurie vaikams sukuria motyvuojantį procesą.

    Programoje numatytos ir edukacinės išvykos, padėjusios tvarumo temas susieti su realia aplinka. Mokytojos lankėsi lėlių muziejuje, o taip pat parke, kuriame analizavo augaliją, medžių įvairovę ir žaliųjų erdvių reikšmę žmonių gerovei.

    Viena iš išvykų vyko į paplūdimį prie Atlanto vandenyno, kur dėmesys sutelktas į žmogaus ir gamtos sąveiką. Praktiniuose stebėjimuose aptarta, kaip tarša pasireiškia kasdienėje aplinkoje ir kokie mažesni, bet nuoseklūs įpročiai gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.

    Mokytojų teigimu, tokios patirtys padeda tvarumą suvokti ne kaip teoriją, o kaip kasdienį pasirinkimų rinkinį. Grįžus į ugdymo įstaigą, šias idėjas planuojama pritaikyti veiklose su vaikais, stiprinant jų atsakomybę už aplinką nuo ankstyvojo amžiaus.

    Kodėl tvarumą svarbu ugdyti anksti

    Ankstyvasis amžius laikomas vienu svarbiausių laikotarpių formuojant įpročius, todėl tvarumo temos vis dažniau integruojamos į ugdymą per kasdienius veiksmus. Vaikams suprantamiausios tampa užduotys, susijusios su rūšiavimu, daiktų pakartotiniu panaudojimu, vandens ir energijos taupymu.

    Pedagogų patirtis rodo, kad žaidybinis mokymasis gali padėti išvengti moralizavimo ir suteikti vaikams aiškius, jų amžiui pritaikytus veikimo būdus. Taip tvarumas tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktika, kurią vaikas gali atpažinti darželyje ir namuose.

  • Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus rajone rengiama švietimo įstaigų pertvarka: parengtos biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kalvelių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos. Pagal numatomą sprendimą įstaiga būtų reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos.

    Savivaldybė nurodo, kad Kalvelių lopšelis-darželis yra registruotas kaip juridinis asmuo, o duomenys apie jį kaupiami ir saugomi Registrų centro Juridinių asmenų registre. Po reorganizavimo juridinis asmuo nebetęstų veiklos savarankiškai, o veiklą tęstų Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla.

    Numatoma, kad Šumsko pagrindinė mokykla turės struktūrinį padalinį – Kalvelių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Šis skyrius veiktų Kalveliuose ir vykdytų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Tuo metu Šumsko pagrindinės mokyklos buveinėje Šumsko miestelyje būtų tęsiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos lenkų mokomąja kalba. Tokia struktūra reiškia, kad ugdymas būtų organizuojamas skirtingais adresais, tačiau administracinė atsakomybė koncentruotųsi vienoje įstaigoje.

    Pagal paskelbtas reorganizavimo sąlygas, Kalvelių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Šumsko pagrindinei mokyklai pereitų nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai apimtų sutarčių, turto, įsipareigojimų ir kitų su įstaigos veikla susijusių teisių perėmimą.

    Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl reorganizavimo ir su tuo susijusių dokumentų galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Papildomai nurodoma, kad su dokumentais galima susipažinti ir pačių įstaigų interneto svetainėse.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse paprastai siejamos su tinklo efektyvinimu, administracinių funkcijų sujungimu ir paslaugų prieinamumo užtikrinimu, kai ugdymo įstaigos veikia mažesnėse gyvenvietėse. Galutinis reorganizavimo įgyvendinimas priklausys nuo tolesnių procedūrų ir sprendimų, numatytų savivaldybės dokumentuose.

  • Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus rajone planuojama švietimo įstaigų pertvarka, kuri palies Didžiųjų Kabiškių ir Eitminiškių bendruomenes. Parengtos Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos.

    Numatoma, kad Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis bus reorganizuojamas jungimo būdu, prijungiant jį prie Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinės mokyklos. Po reorganizavimo veiklą tęs Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinė mokykla, perimdama prijungiamos įstaigos teises ir pareigas.

    Prie Eitminiškių pagrindinės mokyklos bus įsteigtas struktūrinis padalinys – Didžiųjų Kabiškių ikimokyklinio ugdymo skyrius. Šis skyrius veiks Liepų gatvėje Didžiųjų Kabiškių kaime ir vykdys ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Pagal pateiktą informaciją, Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinei mokyklai pereis nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad administravimas, dokumentų valdymas ir atsakomybės bus sutelktos vienoje įstaigoje, o ugdymo veikla turėtų būti tęsiama padalinio forma.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse dažniausiai siejamos su švietimo tinklo optimizavimu, administracinių funkcijų suvienodinimu ir resursų planavimu ilgesniam laikotarpiui. Tėvams aktualiausi klausimai paprastai būna dėl ugdymo tęstinumo, priėmimo tvarkos, darbuotojų pokyčių ir kasdienės veiklos organizavimo padalinyje, todėl savivaldybės dokumentuose paprastai detalizuojamos reorganizavimo sąlygos ir atnaujinami nuostatai.

    Dėl reorganizavimo ir susijusių dokumentų nurodoma kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Įstaigų nuostatų ir reorganizavimo sąlygų projektai pateikiami savivaldybės informacijoje, kad gyventojai galėtų susipažinti su planuojamais pakeitimais iki sprendimų įsigaliojimo.

  • Klaipėdos rajone daugėja darželio vietų: prašymus galima papildyti Ketvergių mokykla iki gegužės 10 dienos

    Klaipėdos rajone daugėja darželio vietų: prašymus galima papildyti Ketvergių mokykla iki gegužės 10 dienos

    Klaipėdos rajone šį rugsėjį planuojama atverti naujas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietas Ketvergių pagrindinėje mokykloje. Prie mokyklos statomas priestatas, kuriame numatyta įrengti 40 vietų, skirtų mažesniems vaikams ir priešmokyklinukams.

    Savivaldybė primena, kad tėvai, kurie darželių priėmimo sistemoje jau yra pateikę prašymą, gali jį papildyti, įtraukdami Ketvergių pagrindinę mokyklą kaip pasirinktą ugdymo įstaigą. Tai aktualu šeimoms, kurios ieško alternatyvų esant didesniam vietų poreikiui kitose įstaigose.

    Prašymus tikslinti gali tėvai, kurių vaikai gimė ne anksčiau nei 2023 metais. Prašymą papildyti galima iki 2026 metų gegužės 10 dienos, o ankstesnio prašymo iš sistemos atsiimti nereikia.

    Norint pakoreguoti pateiktą prašymą, papildomas prašymas teikiamas Klaipėdos rajono savivaldybės elektroninėje sistemoje, pasirinkus švietimo skiltį ir prašymo redagavimo paslaugą. Gavus tėvų pateiktą prašymą, savivaldybė koreguoja jau esantį įrašą, todėl procesas turėtų būti paprastesnis ir nereikalauti kartoti visos registracijos.

    Tokie sprendimai savivaldybėse dažnai taikomi siekiant greičiau reaguoti į augantį ikimokyklinio ugdymo poreikį ir mažinti eiles, ypač sparčiau augančiose gyvenvietėse. Tėvams rekomenduojama nedelsti ir atnaujinti pasirinkimus laiku, kad vaiko priėmimo galimybės būtų įvertintos pagal atnaujintus pageidavimus.

  • Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Vilniaus rajono Avižienių gimnazijoje 2025 metų spalio–2026 metų balandžio mėnesiais vyko ugdomoji veikla logoritmika, įgyvendinta per „Tūkstantmečio mokyklų II“ programą. Užsiėmimai buvo skirti priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniams, kuriems aktualu stiprinti kalbos bei komunikacijos įgūdžius.

    Logoritmika jungia kalbos ugdymą su ritmu, judesiu ir muzika, todėl vaikams lengviau įsitraukti ir išlaikyti dėmesį. Tokia praktika dažnai taikoma kalbos aiškumui, artikuliacijai, kvėpavimo kontrolei ir klausos dėmesiui lavinti, ypač kai vaikui prireikia papildomos pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus.

    Užsiėmimų metu vaikai atliko judesio ir klausymo užduotis, judėjo pagal muziką, mokėsi atpažinti garsus ir ritmą. Kartu buvo lavinama koordinacija, dėmesio koncentracija, taisyklingas kvėpavimas bei gebėjimas bendradarbiauti grupėje.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė kūrybinės veiklos, kai mokiniai grojo ritminiais instrumentais, dalyvavo muzikiniuose žaidimuose ir improvizavo. Į veiklas buvo įtrauktos ir skaitmeninės priemonės, padedančios interaktyviai kartoti garsus, ritmą ir kalbėjimo pratimus.

    Gimnazijoje pabrėžiama, kad veiklų turinys buvo pritaikomas prie skirtingų vaikų poreikių, o saugi ir palaikanti aplinka skatino bandyti, klysti ir kartoti be baimės. Tokiu būdu ugdymas vyko per patirtį ir žaidimą, o tai ypač svarbu pradinio amžiaus vaikams formuojant kalbinius ir socialinius įgūdžius.

    Ugdymo bendruomenė pažymi, kad logoritmikos užsiėmimai padėjo vaikams drąsiau bendrauti, aiškiau reikšti mintis ir aktyviau įsitraukti į bendras veiklas. Šalia kalbinių gebėjimų buvo stiprinamas ir kūrybiškumas, nes muzika bei judesys sudaro sąlygas išreikšti save įvairiais būdais.

    Projektas įgyvendintas pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurią koordinuoja Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas Europos Sąjungos lėšomis. Gimnazija nurodo, kad ši veikla tapo svarbia įtraukiojo ugdymo dalimi, padedančia laiku suteikti mokiniams reikalingą pagalbą.

    Tekstą parengė Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Božena Butkevič.